šilumos kainos

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje rugpjūtį siekia 8,25 centro (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,1 proc. daugiau nei liepą ir 1,9 karto daugiau nei pernai rugpjūtį. Šilumos kainos pokyčius per mėnesį iš esmės lėmė kuro ir superkamos šilumos kainos, antradienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot jos, tarp penkių didžiųjų miestų rugpjūtį už šilumą mažiausiai moka Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai.

Tarptautinė energijos agentūra prognozuoja, kad Europos valstybių laukia nelengvi ateinantys mėnesiai ir sunki žiema dėl naftos ir dujų tiekimo, tačiau yra būdas, kaip vilniečiams ją padaryti lengvesnę, teigė Dainius Kreivys. Energetikos ministras TV3 žinių „Dienos komentare“ aiškino, kad tokią galimybę Vilnius turėjo ir ankščiau, tačiau tam reikia atitinkamų teisės aktų.

Kylančios elektros kainos į neviltį varo tiek paprastus gyventojus, tiek šalies verslus. Štai Klaipėdos zoologijos sodas sulaukė net trimis tūkstančiais eurų didesnės sąskaitos nei buvo iki šiol, o elektra varomų autobusų administratoriai jau prakalbo, kad šių išlaikymo kaštai beveik prilygsta dyzeliniams. Maža to, elektros kainų kilimą jaučia visa Europa ir Europos Komisija jau svarsto, kaip šį augimą pažaboti.

Bene brangiausią šildymą šalyje miestiečiams tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai nebeturi pinigų už ką pirkti pabrangusias dujas ir prašo savivaldybės bei vyriausybės pagalbos pasiskolinti 100 milijonų eurų. Įmonės vadovas tvirtina, kad dar nemažina šilumos tiekimo, tačiau buvęs meras Artūras Zuokas perspėja, kad pritrūkusi pinigų įmonė gali pradėti mažinti temperatūrą miestiečių radiatoriuose.

Prognozuojant, kad Vilniuje šilumos kaina kils daugiau nei 60 proc., prezidento patarėjas sako, kad taip nutiko dėl uždelstų investicijų į šilumos ūkį. Jaroslavas Neverovičius teigia, kad reikia ieškoti būdų, kad kainos būtų stabilesnės ir būtų apsaugoti pažeidžiami vartotojai.  „Vilniaus fenomenas yra uždelstų investicijų į šilumos ūkį problema.

Šildymo sezonas 2019 metais nemažai daliai lietuvių bus dar nemalonesnis. Prognozuojama, kad šilumos kainos 2019 m. Lietuvoje vidutiniškai gali ūgtelėti ir 15 proc. Tiesa, drastiškai brangstančią šilumą ne visų miestų gyventojai pajaus vienodai. Kauniečių ir klaipėdiečių piniginių šildymas smarkiau nei šįmet nepatuštins.

Parlamentaras Simonas Gentvilas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) su prašymu atsakyyti kodėl vengiama perskaičiuoti šilumos kainos tarifus AB „Klaipėdos energijai“. Bazinis šilumos kainos tarifas nėra perskaičiuojamas nuo 2015 metų, tačiau dėl daugiau nei prieš 3 metus VKEKK patvirtintos bazinės šilumos kainos, o AB „Klaipėdos energijos“ rankos yra surištos.

Šildymo sezonui artėjant link pabaigos ir didmiesčiuose pingant šilumai, dalis jos tiekimo bendrovių prognozuoja didelį kainų mažėjimą artimiausiais mėnesiais, tačiau nesiima spręsti dėl kito sezono kainų tendencijų. Kauno ir Klaipėdos šilumos tiekėjai teigia, kad artimiausiu metu šilumos kainą miestuose mažins pingantis biokuras, nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija.

Brangiausiai už centralizuotą šilumą balandį mokės panevėžiečiai, o mažiausiai – šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Bendrovė „Panevėžio energija“ balandį šilumą parduos po 5,29 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,4 proc. mažiau nei kovą ir 2 proc. mažiau nei pernai balandį. Tai bus didžiausia kaina tarp visų didmiesčių. Mažiausia šilumos kaina tarp didmiesčių balandį bus Šiauliuose – 4,49 cento – 1,3 proc. mažiau nei kovą, tačiau 6,1 proc. daugiau nei pernai balandį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo panašios kaip 2016-ųjų gruodį. 2017-ųjų gruodį vidutinė lauko oro temperatūra šildymo laikotarpiu siekė apie +0,5 0C šilumos, 2016-ųjų gruodį buvo apie –0,6 0C šilumos. Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, 60 kv. metrų ploto buto šildymas 2017-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 62,7 euro.

Kai kuriems politikams sunerimus dėl didėjančių centralizuotos šilumos kainų, Kainų komisijos pirmininkė pareiškė, kad kainos yra stabilios ir veiksnių, kurie jas pastebimai didintų, nėra. Inga Žilienė sako, kad galima svarstyti dvinarės šilumos kainos įvedimą. „Šis sezonas yra tikrai stabilus sezonas šildymo kainų prasme (...) Kol kas didelių veiksnių, kurie ženkliai didintų augimą, nėra, išskyrus žaliavas.

Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo sausio didžiuosiuose šalies miestuose, išskyrus Šiaulius, didės, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys. Bendrovė „Šiaulių energija“ sausį šilumą parduos po 4,37 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,2 proc. mažiau nei gruodį, ir 2,7 proc. pigiau nei šių metų sausį. Tai bus mažiausia šilumos kaina tarp visų didmiesčių. Brangiausiai šilumą parduos „Kauno energija“ – po 5,67 cento – atitinkamai 9 proc. ir 8 proc.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pagaliau sureagavo į raginimą įteisinti sąžiningą konkurenciją šilumos ūkyje. Nauji reglamentai užkirstų galimybę šilumos tiekėjams pelnytis gyventojų sąskaita. Tačiau atsirado besibaiminančių, kad įtvirtinta konkurencija šildymo kainas tik išpūstų. VKEKK narys Donatas Jasas trečiadienį Seimo Energetikos komisijai pristatė projektą, kuriame numatoma patobulinti šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką.

Šilumos kaina Vilniuje nuo birželio didės 8,2 proc., ketvirtadienį nutarė Kainų komisija. Didesnes sąskaitas vartotojai gaus liepą. Tačiau valdantiesiems dar anksčiau nutarus birželį panaikinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, šiluma sostinėje turėtų brangti gerokai daugiau. Tuo metu nuo kovo pabaigos sostinės šilumos ūkį valdanti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) norėjo, kad bazinė šilumos kaina didėtų dar labiau - 12 proc.

Stringantis „Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas sulaukė dar vieno reikalavimo. Energetikos ministerija nori, kad „Lietuvos energija“ viešai įsipareigotų sumažinti šilumos gamybos kainą. Grupės vadovas Dalius Misiūnas užtikrina, kad kaina bus trečdaliu mažesnė. Tačiau būsimos atliekų deginimo jėgainės statyba kelia dar vieną problemą - svarstoma, kaip padidinti dujų vartojimą po to, kai ji pradės veikti, nes sumažėjęs dujų naudojimas didins jų kainą.

Už šildymą permokėjusiems sostinės gyventojams nustatytos penktadaliu mažesnės šilumos kainos atsispindi ir gaunamose sąskaitose. Dviejų kambarių senos statybos daugiabutyje gyvenantys vilniečiai per šį šildymo sezoną turėtų sutaupyti apie 100 eurų, – tikina Vilniaus miesto savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas. Tačiau „Vilniaus energijos“ atstovas sako, kad permoka kompensuojama neteisėtai ir žada, jog sulauksime pasekmių.

Sąskaitos už šildymą priklauso ir nuo oro temperatūros, ir nuo nustatyto tarifo. Tad net jei ir vasarį vyraus šiltesni orai, sąskaitos gali būti didesnės nei įprastai. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vasarį kiek didės trijuose didmiesčiuose - Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje, o kituose didžiuosiuose miestuose ji išliks stabili, rodo šilumos tiekimo bendrovių duomenys.

15 metų trukmės Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis su „Vilniaus energija“ jau netoli finišo. Tai vienas pagrindinių šių metų įvykių. Ir, be abejonės, kyla klausimas, ar Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) atsiėmus šilumos ūkį gyventojų padėtis gerės? Nors perėmimo procesas nevyksta taip sklandžiai, kaip norėtasi dėl užstrigusių bylų Stokholmo arbitraže, pašnekovai tikina, perėmimas tikrai įvyks. Tačiau ar valdymas bus efektyvesnis, o kainos mažesnės – nesutariama.

Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų gruodžio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės sostinės gyventojai, tačiau labiausiai džiaugsis gyvenantieji Visagine. Visgi kitų miestų gyventojams naujienos nebus tokios džiugios. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Vilniaus energijai" taikant naują bazinę šilumos kainą vilniečiams šildymas atpigo net 22,48 proc. Palyginti su visos Lietuvos miestų gruodžio mėnesio šilumos kaina, Vilnius užima antrą vietą ir už šilumą moka bene mažiausiai šalyje.

Naujausias Lietuvos savivaldybių tyrimas atskleidė, geriausias sąlygas gyventojams suteikiančias savivaldybes. Analizuojant sudarytą reitingą galima išskirti, kuriose savivaldybėse žmonės gauna geriausias komunalinio ūkio, transporto, švietimo bei sveikatos ir socialinės rūpybos paslaugas.

Kainų komisija jau anksčiau nustatė, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais iš vartotojų nepagrįstai surinko 24,3 mln. eurų. Dalį šių lėšų siūloma grąžinti sumažinant šilumos kainą. Be visa to, šiandien Komisija nustatė ir dar vieną pažeidimą. Pasak jų, per šios įmonės veiklos patikrinimą nustatyta, kad šilumos vartotojams nepagrįstai teko apmokėti dalį bendrovės investicijos į elektros skirstyklą.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ dviem savo darbuotojams 2012-2014 metais išmokėjo apie 2 mln. litų (579 tūkst. eurų) „papildomų administracinių išlaidų“, kurios buvo įskaičiuotos į šilumos tarifą, o tai reiškia, kad šiuos pinigus įmonė surinko iš Vilniaus vartotojų. Kainų komisija, patikrinusi „Vilniaus energijos“ veiklą, nurodė, jog bendrovė negalėjo šių lėšų įtraukti į šilumos sąskaitas.

  Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ ketvirtadienį pasirašė sutartis su 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos rangovais. Teigiama, kad tai bus viena moderniausių jėgainių Europoje, ji yra pripažinta valstybei svarbiu projektu. Tačiau projektas turi ir priešininkų - prieš jėgainės statybą pasisako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). „Tai vienas svarbus žingsnis šiame projekte. Dabar dalykai vyks greičiau, aiškiau ir paprasčiau.

Europos Komisija (EK) skirs 150 mln. eurų paramą energetikos holdingo „Lietuvos energijos“ statomai 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinei jėgainei, kuri degins komunalines atliekas ir biokurą. Tai yra vienas didžiausių šilumos ūkio projektų Lietuvoje pastaraisiais metais. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kad EK pritarimas yra labai svarbus, nes dabar aiški jėgainės statybų finansavimo schema. „Tai bus nacionalinė parama, kurią Lietuva gauna iš Europos Sąjungos fondų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kovo sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 5 proc. mažesnės nei vasario mėnesį. Šį kovą Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1,4 0C šilumos, vasario mėnesį buvo apie +1 0C šilumos. Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkai šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, kovo mėnesį vidutiniškai išleis 58 eurus.

Vilniuje ir Panevėžyje šilumos kaina kovo mėnesį mažėja, bet Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose ji kiek pabrango, rodo centralizuotai šilumą tiekiančių įmonių duomenys. Bendrovė „Vilniaus energija“ kovo mėnesį šilumą parduoda po 5,6 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 5,6 proc. mažiau nei vasarį (5,93 cento) ir 15,7 proc. mažiau nei pernai kovą.

Darbo partijos lyderiai toliau kritikuoja savo bendražygius valdančiojoje koalicijoje – socialdemokratus. Visai neseniai „darbiečiai“ stojo į streikuojančių pedagogų pusę, kritikuodami premjero Algirdo Butkevičiaus pareiškimą apie Rusijos įtakos švietimo darbuotojų profsąjungoms, o dabar ėmė pliekti socdemus dėl šilumos kainų mažinimo.

Kainų ir energetikos kontrolės komisija pirmadienį turi patvirtinti prisijungimo prie šilumos tinklų taisykles, kurios leis nepriklausomiems šilumos gamintojams lengviau įsilieti į rinką. Tai atpigintų šilumą gyventojams. Kainų komisijos pirmininkė Daina Korsakaitė LRT radijui sako, kad naujosios taisyklės neleis didiesiems šilumos rinkos dalyviams piktnaudžiauti turima įtaka.

Šį lapkritį vidutinė lauko oro temperatūra siekė 2 laipsnius šilumos, prilygo daugiametei šio mėnesio temperatūrai ir staigmenų šilumos vartotojams nepateikė. Šiemet daugiabučiuose suvartota daugiau šilumos nei šiltesnį praėjusių metų lapkritį, kuomet vidutinė lauko oro temperatūra buvo 5 laipsniai šilumos. Preliminariais Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, 60 kv.

 Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina rugpjūčio pirmoje pusėje Druskininkuose atpigo labiausiai šalyje – ji nusileido iki 22, 48 centų už kilovatvalandę. Druskininkų savivaldybės vadovai užsibrėžę kainų mažėjimo tendenciją išlaikyti ir toliau: jau gauta Europos Sąjungos parama dar vieno biokuro katilo statybai, tariamasi dėl kurorto prijungimo prie „Lietuvos dujų“. Kaip rodo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenys, rugpjūtį šiluma Druskininkuose kainavo 16 proc.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Vyriausybės strateginio planavimo komitetui pirmadienį bus pristatytas naujas daugiabučių renovacijos modelis. Pagal jį, butų savininkams nereikėtų eiti į bankus ir imti paskolas. Tačiau ketinama palikti ir dabar galiojančią renovacijos tvarką, kai daugiabučio namo bendrija savarankiškai gali imtis renovacijos. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sako, kad ankstesnę siūlomą tvarką reikia keisti, nes ji nedavė norimų rezultatų.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija teikia Šilumos ūkio įstatymą, kuriuo siūlo suteikti daugiau teisių vartotojams ir griežtinti šilumos tiekėjų kontrolę. Teigiama, kad priėmus įstatymą gyventojai galėtų savo daugiabučius paprasčiau atjungti nuo centrinio šildymo sistemos.

Vilniuje viešintis Europos Sąjungos (ES)  energetikos komisaras Güntheris Oettingeris penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Rusija yra svarbus Europos partneris, bet jai nuolaidų teikiama nebus – ji turės rinkoje žaisti pagal vienodas  ES rinkos taisykles. „Rusija yra mūsų vienas svarbiausių partnerių, dėl to, kad importuoja naftą, anglis, dujas. Ji yra vienas svarbiausių žaidėjų. Tačiau, tai ko mums reikia, –  sąžiningų taisyklių.

Gyvenu daugiabučiame name ir naudojuosi centriniu šildymu. Didelės sąskaitos už šildymą paskatino mane panagrinėti šilumos kainų struktūrą. Esu kaunietis, todėl panagrinėsiu šildymo kainas, naudojamas Kaune. Pasinaudosime Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tinklalapyje patalpinta lentele. Lentelėje „Šilumos kainų žemėlapis“ randame, kad Kaune vasario mėnesį kintama šilumos kainos dalis, t.y. dujos vienos kilovatvalandės kainoje sudarė: dujos = 24,61ct/kWh.

Šilumos tiekimo įmonėms ir dujas parduodančioms bendrovėms „Lietuvos dujos“ bei „Dujotekana“ sudarius beveik tokias pat kaip ir 2011-aisiais gamtinių dujų tiekimo sutartis, šilumos tiekėjai didesnių kainų pokyčių 2012 m. neprognozuoja. „Praėjusią savaitę pasirašytos sutartys rodo, kad gamtinių dujų sektorius šiemet jokių malonių staigmenų šilumos tiekėjams, o tuo pačiu - šilumos vartotojams, nepateiks. Dujos išlieka brangiausias kuras.

Įvyko vilniečių mitingas, kuriame buvo pristatytas naujas reiškinys Lietuvos valstybės gyvenime, tai – pajėgų konsolidacija ir vienijimasis. Paskelbta, kad 16 visuomeninių organizacijų, tarp kurių Tautos ateities forumas, konfederacija Jungtinis demokratinis judėjimas, profesinės sąjungos „Solidarumas„ ir „Sandrauga“, Konstitucinė demokratų sąjunga, Piliečių sąjunga, miestų bendruomenės, žmogaus teisų gynimo organizacijos. Ir matosi, kad tai tik proceso pradžia.

Seimo Darbo partijos frakcija sveikina Vilniaus miesto vadovybės iniciatyvą, kuria siekiama sumažinti šilumos kainą Vilniaus miesto vartotojams, tačiau darbiečiai pabrėžia, kad Vilniaus valdžios atliktus skaičiavimus būtina nuodugniai išanalizuoti, nes kol kas jų nauda nėra akivaizdi. „Esame įsitikinę, kad sutvarkyti šilumos ūkį įmanoma tik priėmus kompleksą būtinų sprendimų, svarbiausias iš kurių — privačių šilumos tiekimo subjektų pelno reguliavimas.

Premjeras Andrius Kubilius gyventojų sąskaitas už šildymą sieja su savivaldybių vadovybės gebėjimais tvarkytis savivaldoje. „Kaip matome, ten, kur savivaldybės tvarkosi, tai ten ir tas augimas yra žymiai mažesnis. Ten, kur savivaldybių vadovai politikuoja, tai ten ir augimas didesnis, dėl to kenčia vartotojai“, - pasiteiravus, kaip vertina Vilniaus mero Artūro Zuoko planus po pirmųjų sąskaitų už šildymą išvesti žmones į gatves, ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.

Rusijos dujų milžino „Gazprom“ dujų kaina Lietuvai yra politinė, dėl to susitarti dėl jos yra sudėtinga. Ją paveiktų konkurencija, kuri atsirastų pastačius suskystintų dujų terminalus, ir tam neužtenka vieno terminalo visoms trims Baltijos šalims Latvijoje, nes jis galėtų būti lengvai perimtas. Tuo yra įsitikinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Susitarti su „Gazprom“ dėl kainos mažėjimo yra sudėtinga, nes „Gazprom“ kaina yra politinė - ne ekonominė. Toks kainų skirtumas (30-40 proc.

Vadovaudamasi LR šilumos ūkio įstatymu bei Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikomis AB „Panevėžio energija“ 2011 m. balandžio 28 d. valdybos sprendimu nustatė naujas šilumos ir karšto vandens kainų dedamąsias. Galiojanti šilumos kaina - 20,70 centų už kilovatvalandę (be PVM) nuo 2011m. liepos 1d. didėja 6,5 proc.

Šiandien politinis judėjimas Socialistinis liaudies frontas (SLF) surengė mitingą prieš aukštas šilumos kainas Vilniaus mieste. Sostinės Filaretų gatvėje 17 valandą susirinko būrelis piketuotojų, maždaug dešimt žmonių, daugiausia – pensinio amžiaus vilniečiai. Tarp jų buvo galima pamatyti ir LSF lyderį Algirdą Paleckį. Viena protestuotojų guodėsi, kad iš menkutės pensijos apmokėti sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį esą labai sunku.

Prokurorams į miltus sumalus svarbiausias politikų tyrimo išvadas dėl galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje, pasišovė netylėti ir anksčiau kaltinti, bet dabar išteisinti buvę VSD vadovai. Garsiųjų CŽV kalėjimų Lietuvoje neradusiam, bet tuo pat metu juos „galimai“ lyg aptikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) gali tekti grįžti prie savo garsiojo tyrimo ir jo išvadų.

Nėra žodžių, tinkamų vykstančiai savivalei apibūdinti. Internete sklando juokelis: „Dugną pasiekėme – kasamės giliau...“ Net rinkimai nebeatbaido pelno ištroškusių monopolijų. Negautas šilumą tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ pajamas vilniečiai turėtų kompensuoti per trejus metus. Apie tai nedrąsiai pranešė naujoji Vilniaus miesto galva Raimundas Alekna. Biurokratinis aparatas, lyg gerai uždažyta sistema, įsisuko ne juokais. Pinigų iš gyventojų tikrai surinks.

Lapkričio 20 d. 13 valandą vilniečiai kviečiami į mitingą prieš grobuoniškas šilumos kainas. Mitingas numatytas Kudirkos aikštėje, prieš Vyriausybę. Pasak mitingo organizatorių, šiuo protestu siekiama išreikšti pasipiktinimą šilumos monopolijų diktatu bei joms pataikaujančiais politikais, pareikalauti iš vyriausybės ir savivaldybių skubiai spręsti šildymo kainų problemą. Mitingo organizatoriai akcentuoja, jog sąskaitos už centrinį šildymą Lietuvoje siekia iki 90 proc.

Pusė Ukmergės gyventojų tapo savivaldybės ir šilumininkų karo įkaitais – jie jau pamiršo, ką reiškia turėti karštą vandenį, ir bijo net pagalvoti, kaip teks šildytis žiemą. Miesto vadovai ramina – antradienį paskelbta nepaprastoji padėtis bent kurį laiką leis atsikvėpti. Ar ilgai – nežinia. Vanduo iš kolonėlės Ukmergės Šilo vidurinė mokykla karštą vandenį gauna iš savivaldybės parūpintos mobiliosios karšto vandens kolonėlės. „Iš katilinės tiekiamo karšto vandens neturime.