šilumos kaina

Valstybė sutaupytų kelis milijardus litų, jei Lietuva iki galo išnaudotų visą atsinaujinančių energetikos išteklių potencialą kasmet, o šalies gyventojams sumažėtų mokesčių už šildymą ir elektros energiją našta. Vietinių atsinaujinančių energijos išteklių Lietuvoje yra pakankamai, kad būtų garantuotas svarbiausias šalies strateginis tikslas – energetinė nepriklausomybė.

Gasdinančios šilumos kainos nesikeis, kol nebus imtasi rimtų pertvarkų. Savivaldybėms, išnuomojusioms šilumos ūkius privačiam verslui, svarbiausias uždavinys turėtų būti peržiūrėti sutartis ir nuolat sekti, ar jos nepažeidinėjamos ir vis dar naudingos. Ukmergės rajono savivaldybės pavyzdys parodė, kad privataus verslo savivalė gali turėti neįtikėtinai didelės įtakos šilumos kainai, ir kad geriausia išeitis – nutraukus sutartį susigrąžinti šilumos ūkį į savo rankas.

Vyriausybės pateikto biudžeto projekto ir liūdesį keliančių dokumentų svarstymas panašus į nuobodžiaujančių aktorių vaidinamą pjesę, kurią pastatė netalentingi režisieriai. Kai buvęs Lietuvos nacionalinio dramos teatro vadovas Adolfas Večerskis parodė naujovišką „Žaldokynės“ versiją, daugybė teatralų nepatenkinti niurnėjo dėl modernių eksperimentų ir popso elementų. Į tai režisierius atkirto, kad „Žaldokynė“ yra nacionalinis šou ir turi taikytis prie laikotarpio dvasios.

Nors Energetikos ministerija prognozavo šilumos kainų mažėjimą, jos nuo lapkričio didės, ir tai energetikos ministras Arvydas Sekmokas sieja su nesutarimais tarp valdžios institucijų. Ministro teigimu, Energetikos ministerija dėjo visas pastangas, kad būtų sumažinta šilumos kaina, tačiau nepavyko iki galo susitarti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), kuri nepritaria Energetikos ministerijoms siūlymams.

Vilniuje vykstančios energetrikos konferencijos „Kodėl nepinga šildymas Lietuvoje“ delegatai pabrėžė, kad nors nuostoliai Lietuvos miestų šilumos perdavimo tinkluose per pastaruosius 10 metų buvo sumažinti vidutiniškai nuo 32 iki 15 proc., mes vis dar atsiliekame nuo modernių Skandinavijos šalių šilumos ūkių, kuriuose prarandama tik apie 12 proc. šilumos.

Išlaidos šildymui – viena skausmingiausių Lietuvos gyventojų ekonominių problemų. Šią, nenumaldomai artėjančią žiemą dėl pakilusios dujų kainos, jos gali išaugti dar labiau.

Prezidentės siūlymu, Seimas apribojo galimybes šilumos ūkio valdyme dalyvauti su šilumininkais susijusioms įmonėms ir asmenims. Prezidentė savo pataisomis siūlė apriboti galimybes šilumos ūkio valdyme dalyvauti su šilumininkais susijusioms įmonėms. Šiandien Seimas tęsia svarstymą po to, kai buvo priverstas padaryti pertrauką antradienį.

Ukmergėje gyventojai su nerimu laukia pirmadienio, kuomet Lietuvos apeliacinis teismas nagrinės, ar Ukmergės rajono savivaldybė sutartį su privačiu šilumos operatoriumi UAB „Miesto energija“ nutraukė teisėtai. Mieste sklinda gandai, kad teismai privatininko pusėje ir jau antradienį jie perims katilines. Ketvirtadienį 12 val. gyventojai pradėjo rinktis į mitingą, jie ruošiasi saugoti katilines. Mitingo metu protestą išreiškė apie 100 žmonių.

Ar vis labiau įsigalint rudeniškiems orams, o energetikams ir politikams lyg tyčia gąsdinant, kad artėjantis šildymo sezonas kaip niekad anksčiau tuštins mūsų pinigines, nes tai, esą, priklauso ne nuo jų, o nuo rusiškų dujų kainos, jūsų neima nenumaldomas noras emigruoti? Ne, ne į valstybes, kurios istorinės lemties dėka atsidūrė gerokai piečiau Europoje negu Lietuva ir ne anapus Atlanto. Tik iš vieno mūsų šalies rajono į kitą? Kurį – pasirinkite patys, pasižiūrėję į šilumos kainas juose.

Tiek Premjeras Andrius Kubilius, tiek energetikos ministras Arvydas Sekmokas skeptiškai vertina Vilniaus miesto mero Artūro Zuoko siūlymus, kaip spręsti šilumos kainų problemas. „Nesinorėtų matyti tokios situacijos, kad vieniems vartotojams yra padedama kitų vartotojų sąskaita“, – sakė Premjeras A. Kubilius trečiadienį po Vyriausybės posėdžio. Panašiai kalbėjo ir energetikos ministras A. Sekmokas.

Kol premjeras Andrius Kubilius bruka Lietuvos gyventojams rožinius pažadus, kad netolimoje ateityje dujos esą turėtų atpigti 15 proc., o tada neva taptų pigesnė ir šiluma, energetikos specialistai kalba visiškai priešingus dalykus. „Žinoma, gerai būtų, jei A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė susitartų su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ dėl teisingų dujų kainų. Tada gal ir pas mus šiluma kainuotų tiek pat, kiek Estijoje ir Latvijoje – 10–14 proc. pigiau.

Premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymai apie šilumos kainas ir būsto renovaciją tik dar kartą papiktins žmones, – teigia Seimo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius. Portalui „Balsas.lt“ A. Butkevičius sakė, kad Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A. Kubiliaus pareiškimas, esą didelės sąskaitos už šilumą paskatins žmones būsto renovavimui, yra šoko būsenos ištikto žmogaus kalbos.

Helsinkyje, viename brangiausių Europos miestų, šildymas kainuoja gerokai pigiau, nei Vilniuje, žurnale „Atviras miestas“ paskelbtus duomenis publikuoja mixnews.lv. Lyginant visas tris Baltijos šalis, pigiausias šildymas yra Taline, kuriame leidžiamas centralizuotos šilumos tarifas siekia 670 kronų (42 eurus) už 1 megavatlandę (MWh). 1 MWh Rygoje kainuoja 36,73 latus (52,5 euro). Pati brangiausia šiluma yra Vilniuje.

Gargždiškiai nuo vasario mokėdami už šilumą turės plačiau atverti pinigines. Centralizuotai šilumą Gargždams tiekianti bendrovė „Klaipėdos energija“ šilumos kainą nuo vasario nusprendė padidinti dėl išaugusios dujų kainos. AB „Klaipėdos energija“ Gargždų šilumos tinklų viršininkas Egidijus Preibys teigė, kad nuo vasario šilumos kaina gargždiškiams, palyginti su sausiu, išaugs apie 6,5 procento.

Prieš metus per naktį  paskubomis priimti mokesčių įstatymai žalos pridarė tiek darbuotojų, tiek verslininkų kišenėms. Šiemet skubos nėra ir mokesčių nakties niekas neprognozuoja, tačiau tai nieko nekeičia – Naujuosius šalies gyventojai neišvengiamai pasitinka su nauja puokšte kainų ir mokesčių. Šildymas brangs kelis kartus Prasidėjus šildymo sezonui ir sulaukus sąskaitų už šildymą dažnas su nerimu laukia gilėjančios žiemos.