sigitas parulskis

Rugsėjo 29 - spalio 2 d. Švedijos Karalystės uostamiestis Geteborgas tapo Lietuvos kultūros sostine užsienyje. Dvidešimt pirmąjį kartą šiame mieste vykusioje didžiausioje Šiaurės Europos knygų mugėje mūsų šalis dalyvavo išskirtinės viešnios teisėmis. Pasižvalgyti po Geteborgo knygų mugę ir pabendrauti su jos dalyviais nuvyko ir „Omni.lt“ korespondentas.

Įžymusis XX-XXI a. tapytojas realistas, moralistas, marinistas ir idealistas Algis Algirdas Griškevičius (taip dailininką apibūdino klasikas Juozas Erlickas) - baigiantis metams peržengė pusės šimtmečio gyvenimo ribą.

Pirmiausia reikėtų patikslinti “Gaidos” informacinį pranešimą apie tai, kas ką kada kūrė. “Remdamasis šia medžiaga, S. Parulskis sukūrė siužeto tęsinį, kurio atspirties taškas - pirmasis lietuviškas vedybų skelbimas”. Kiek prisimenu, apie lietuvišką skelbimą buvo kalbama tuo metu, kai Oskaras Koršunovas statė spektaklį-projektą “Vienos nakties susitikimas” tarptautiniame projekte “Hotel Europa” (2000 m.), o Sigitas Parulskis rašė pjesę kaip ir niekuo nesiremdamas (“remtis” - šiandien sąlyginis...

Naujosios muzikos forumas “Gaida”, regis, turėtų skatinti pamąstymus apie muziką ir teatrą, mat šiųmečio festivalio branduolys – net keturios kamerinės operos.

Pastaraisiais metais daugelis žinomų lietuvių poetų išleido eilėraščių rinktines. Prie jų pagaliau prisidėjo ir Sigitas Parulskis. Vieno populiariausių ir originaliausių lietuvių poeto, prozininko ir eseisto Sigito Parulskio poezijos rinktinė sudaryta trijų eilėraščių knygų pagrindu: “Iš ilgesio visa tai” (1990), “Mirusiųjų” (1994), “Mortui sepulti sint” (1998). Šioje rinktinėje spausdinama trylika naujų, ankstesniuose rinkiniuose nepublikuotų eilėraščių.

Poetas, savaitraščio “Šiaurės Atėnai” redaktorius Sigitas Parulskis klausinėja filosofą, laidos “Be pykčio” vedėją Leonidą Donskį. Jis prisipažįsta, kad yra klajojantis tyrinėtojas, o pokalbio pabaigoje išsitaria: “esu akademinis žmogus, o ne TV žvaigždė”. Leonidai, nors mūsų pokalbis turėtų labiau sietis su Tavo kuriama televizijos pokalbių laida "Be pykčio", pirmiausia norėčiau, kad trumpai prisistatytum mūsų skaitytojams. Beje, man pačiam Tu primeni "skrajojantį" filosofą.

Šiemet Vilniaus knygų mugė ypatingą dėmesį skirs šiuolaikinei Europos literatūrai, lankytojams pasiūlys daugiau 100 kultūrinių renginių, greta nemažo dėmesio susilaukiančių lietuvių rašytojų suteiks progą susitikti su tarptautinio garso literatūrinėmis "žvaigždėmis" - Alessandro Baricco (Alesandru Bariko) ir Fredericu Beigbeder (Frederiku Beigbedė). Mugė vyks nuo ketvirtadienio iki sekmadienio Lietuvos parodų centre "Litexpo".Tradiciškai pirmoji diena skiriama specialistams, o paskutinioji - v...

Šiemet Vilniaus knygų mugė ypatingą dėmesį skirs šiuolaikinei Europos literatūrai, nuo 1999 metų jau "prisijaukintai" lankytojų miniai pasiūlys daugiau 100 kultūrinių renginių, greta nemažo dėmesio susilaukiančių lietuvių rašytojų suteiks progą susitikti su tarptautinio garso literatūrinėmis "žvaigždėmis" - Alessandro Baricco (Alesandru Bariko) ir Fredericu Beigbederiu (Frederiku Beigbederiu). Mugė vyks vasario 19-22 dieną Lietuvos parodų centre LITEXPO.

Lietuvos kultūros ir meno įvykių apžvalga pagrindiniuose šalies meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “Literatūra ir menas”, “7 meno dienos” ir “Laikas”. “Šiaurės Atėnuose” (10.25) Sigitas Parulskis publikuoja rašinį “Troškimų medis”, kuriame dalijasi įspūdžiais iš savo poetinio turnė po Švediją.

Plačiausiu Lietuvos šiuolaikinės kultūros pristatymu Prancūzijoje vyksiančiame festivalyje "Šiauriečiai" ("Les Boreales") tikimasi sudominti ne tik prancūzų publiką, bet ir pritraukti Šiaurės šalių dėmesį Lietuvai ir jos kultūrai. Šiuolaikinių Lietuvos menų įvairovė - literatūra, teatras, kinas, šokis, muzika, fotografija, videomenas - lapkričio 21-29 dienomis bus pristatomi dvyliktajame Šiaurės šalių kultūros festivalyje Normandijoje.

Šiuolaikinių Lietuvos menų įvairovė bus plačiai pristatoma dvyliktajame Šiaurės šalių kultūros festivalyje "Le Boreales" Normandijoje. Šiaurės Prancūzijos Kaeno mieste lapkričio 21-30 dieną vyksiančiame festivalyje Lietuva pasirodys garbės viešnios teisėmis.

2005 metais Lietuva pakviesta prisistatyti šalies viešnios teisėmis didžiausiame literatūrai skirtame renginyje Šiaurės kraštuose - tarptautinėje Geteborgo knygų mugėje. Šis pasiūlymas buvo aptartas Kultūros ministerijos, Lietuvos leidėjų asociacijos ir “Lietuviškų knygų” atstovų susitikime su mugės direkcija Geteborge praėjusį savaitgalį. Šiais metais Kultūros ministerija sudarys darbo grupę, kuri pradės ruošti Lietuvos literatūros ir kultūros pristatymo mugėje koncepciją.

Švedijoje vyksiančioje tarptautinėje knygų mugėje dalyvaus trys lietuvių rašytojai - Jurga Ivanauskaitė, Sigitas Parulskis ir Eugenijus Ališanka. Kaip pranešė viešoji įstaiga "Lietuviškos knygos", nuo ketvirtadienio iki sekmadienio Geteborge rengiamoje mugėje vyks ne tik autorių kūrybos literatūriniai skaitymai, bet ir diskusijos. Ketvirtadienį Jurga Ivanauskaitė kartu su rašytojais iš Rusijos ir Ukrainos diskutuos apie prekybą moterimis.

Literatūros, dailės, teatro, muzikos, kino įvykiai bei jų analizė svarbiausiuose šalies meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai” ir “Literatūra ir menas”. “Šiaurės Atėnuose” (08.23) Sigitas Parulskis publikuoja straipsnį “Susitikom, pasišnekėjom”, kuriame samprotauja apie kartų konfliktus. Pasak straipsnio autoriaus, “kartų konfliktus visuomet provokuoja seniai.

Baltijos kultūros fondas ir Jurbarko krašto muziejus rugpjūčio 22-24 d. Jurbarko dvare - 180 km nuo Vilniaus, 30 km iki Kaliningrado srities sienos - rengia Tarptautinį šiuolaikinės literatūros forumą “Šiaurės vasara. Eurospąstai?”. Projekto sumanytoja - rašytoja Giedra Radvilavičiūtė. Vykstant efektyviai Europos Sąjungos plėtrai, Baltijos jūros regionas tapo vienas iš intensyviausiai besikeičiančių regionų pasaulyje, kurį jungia valstybės, turinčios įvairialypę kultūrą, istoriją, kalbą.

Kultūros naujienos ir senienos pagrindiniuose šalies meno savaitraščiuose “Šiaurės Atėnai”, “7 meno dienos” bei “Literatūra ir menas”. “Šiaurės Atėnuose” (07.05) publikuojamas Alfonso Andriuškevičiaus pokalbis su Gintaru Makarevičiumi apie videofilmo “Duobė” sukūrimo aplinkybes (“Mirtis pagilina kūrinio reikšmes”). Atsakydamas į A. Andriuškevičiaus klausimą, “koks yra jo message, siunčiamas žiūrovui šiuo darbu”, G. Makarevičius pabrėžia: “Norėjau, kad filmas būtų labai lietuviškas - išjaustas ...

“Jeigu, tarkim, į tave, brangusis lietuvi, spjaus Lietuvos Respublikos pareigūnas, ar tu galėsi nubėgti pas Europą kaip pas motiną? Pulti Briuseliui kaip tėvui ant kaklo, išlieti širdį?.. Vargu. Bet vis tiek, aš manau, geriau įstot į Europos Sąjungą negu į karvašūdį…” (Juozas Erlickas). Siūlome pokalbį, kuris buvo transliuotas Lietuvos radijo laidoje “Kultūros savaitė” (http://www.lrt.lt/radio/shows/index.php?id=7360&no=0) 2003 m. balandžio 4 dieną.

Apie intelektualų misiją, jų vietą visuomenės, tautos gyvenime prirašyta ir prikalbėta daugybė žodžių. Jie visų pirma turi būti visuomenės kritikai, idėjų generatoriai, minios smegenys ir t.t. Tačiau visai neseniai vienas iš “Veido” skiltininkų poetas Sigitas Parulskis juos pavadino mazochistais. Anot jo, visi intelektualai, turintys iliuzijų kokiu nors būdu veikti, formuoti ar netgi keisti viešąją nuomonę, yra pasmerkti savęs kankinimui.

Kultūros savaitraščiuose pokyčiai būna - aršūs ir greiti it žaibas, kartais net komercinėje spaudoje sunku rasti pavyzdį, kokiu pagreičiu kas nors keičiasi. Keičiasi stabiliai, tarp keturių trijų savaitraščių. Kartais išnykstant, kartais pasirodant “Dienovidžiui”, o likę budi ne tokioje jau rimtyje. “Šiaurės Atėnai” turi naują vyr. redaktorių. “Litmenis” - 24 puslapius. Paskutiniai įvykiai lėmė dar vieną “Dienovidžio” išnykimą.

Tai tam tikras literatūros įvykis, turintis gal ir manifestinį pobūdį. Tai naujoviškas ir jau nebe saugioje “atlantidoje” tariamas “aš nevedu tautos”. Tai narsus išsitarimas apie šiuolaikinį atitolinimą nuo šiuolaikinės realybės. Kūrėjo atitolimas? Ne visai, tai žmogaus kūrėjo in corpore atitolimas nuo realybės. Žmogus jai sako “ne”, bet ne todėl, kad turi kažkokį emocinį santykį, yra jos apviltas ar, atvirkščiai, nori jai įkvėpti gyvastį ar atrasti santykį.

Kultūros ministerija, kitaip nei dienraščio “Lietuvos rytas” rubrikos “Laiko ženklais” autoriai, įsitikinusi, kad valstybės skiriamos stipendijos menininkams yra vienas iš veiksmingų būdų skatinti įvairiapusiškus kultūros procesus, jų sklaidą ir inicijuoti originalius jos projektus.