šienligė

Šiuo metu besiskleidžiantys pumpurai ne tik džiugina savo grožiu, bet ir sukelia tam tikrų negalavimų kai kuriems žmoonėms. Higienos institutas įspėja, kad dabar vykstantis žiedadulkių plitimo pikas ypač pavojingas sergantiems astma žmonėms bei turintiems alergiją. Šiuo laikotarpiu svarbu tinkamai savimi pasirūpinti. Ką reikia žinoti apie žiedadulkes? Alergiją sukeliančios žiedadulkės yra mažos, lengvos ir sausos, todėl vėjas jas lengvai išnešioja dideliais atstumais.

Gydytojai stebi neįprastą situaciją – alergijos žiedadulkėms (šienligės) sezonas šiemet prasidėjo kaip niekada anksti, o pacientus varginantys simptomai – labai intensyvūs. Jei medžių žydėjimas jau pasiekia piką, alergiški kitiems augalams su baime laukia šylančių orų.

Alerginės reakcijos neretai vadinamos šių dienų epidemija. Prognozuojama, kad po kelerių metų Europoje vienokią ar kitokią alergiją turės kas antras europietis. Medicinos  diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad XXI a. kentėti dėl alergijos – nebepriimtina, diagnostiką reikėtų atiduoti į gydytojų ekspertų rankas, nes opia problema tampa ir savarankiškas eksperimentavimas tyrimais.

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis.

Pražydus pirmiesiems augalams, sprogstant medžių pumpurams nemažai žmonių pradeda kentėti nuo sezoninės alergijos. Higienos instituto duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama apie 50 tūkst. sergančiųjų sezoniniu alerginiu rinitu, neskaičiuojant tų, kurie kenčia simptomus, tačiau nesikreipia į gydytojus. Specialistės pataria, kokių priemonių reikia imtis siekiant sumažinti alerginę reakciją bei ką daryti pasireiškus jos simptomams.

Pradedant šilti orams varvančią nosį žmonės dažnai laiko netikėto peršalimo simptomu, atsiradusiu dėl apgaulingos orų kaitos. Vis tik tokie simptomai gali reikšti visai ne netikėtą peršalimą, o prasidedančią pavasarinę alergiją žiedadulkėms, įspėja alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė. Netikslus simptomų interpretavimas gali sukelti didelių problemų, nes negydoma alergija pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, kas gali tapti netgi astmos priežastimi.

Žiemos metu gausu virusinių susirgimų, peršalimo ligų. Ar esate girdėję, kad haloterapijos procedūros yra veiksminga priemonė tiek prevencijai, tiek sveikstant po ligų? Vilniaus miesto klinikinė ligoninė kviečia išmėginti nemokamas haloterapijos procedūras Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, esančiame Antakalnio g. 124, Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų centre. Haloterapija – tai nevaistinis gydymo būdas, kai kvėpuojama druskomis prisotintu oru.

Alergijas mokslininkai linkę vaidinti viena šių dienų išsivysčiusio pasaulio epidemijų. Jei su vienomis alerginėmis reakcijomis galima bandyti susigyventi, kitos gali kainuoti ir gyvybę. Tad ką šiuolaikiniam žmogui reikėtų žinoti apie alergijas? Pasaulinė alergologų asociacija skaičiuoja, kad išsivysčiusiose šalyse nuo šio negalavimo kenčia apie 20 proc. gyventojų, o per artimiausius kelis dešimtmečius šis skaičius gali padvigubėti.

Džiaugtis malonumais, kuriuos teikia vasara, kviečianti poilsiauti gamtoje, gali ne kiekvienas. Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos Konsultacijų poliklinikos vaikų ir suaugusiųjų gydytoja alergologė – klinikinė imunologė Dina Striūpaitienė sako, kad pražydus žolynams: kiečiui, smilgoms, gysločiams, žiemkenčiams: rugiams, kviečiams, užklumpanti šienligė vėl virkdo jautriuosius.

Jei kenčiate nuo šienligės, puikiai žinote, kad simptomai labai erzina, o blogiausia būna naktį, kai perštinčios akys ir užgulta nosis neleidžia ramiai išsimiegoti. Ir nors antihistamininiai vaistai gali palengvinti situaciją, paaiškėjo, kad yra ir kitas būdas, galintis padėti palengvinti simptomus – tereikia prieš naktį suvalgyti šį vaisių, kad miegotumėte geriau.

Šylantys orai daugeliui sukelia vien geras emocijas – maloni šiluma vilioja leisti laiką lauke ir mėgautis sužaliavusia gamta. Vis dėlto, kai kuriems tokia orų kaita ir ore sklandančios žiedadulkės gali sukelti nemalonų negalavimą – alerginį rinitą (šienligę). Kaip atpažinti alerginį rinitą? Alerginis rinitas labiausiai paplitęs ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse ir vargina 10-30 proc. vaikų populiacijos.

Pavasaris ir vasara ne visiems žmonėms atneša tik gerų emocijų. Šienlige sergantys su čiauduliu ir užgulusia nosimi kovoja keletą mėnesių, o paskutiniais metais gydytojai pastebi ir naują tendenciją – itin sudirgusias akis. Šienligė reikalauja daug kantrybės vartojant vaistus ir nemažai išlaidų tyrimams bei medikamentams.

Kodėl sergančiųjų šienlige nosyse daug daugiau tam tikros rūšies bakterijų? Kaip žarnyno mikrobai susiję su alergija žiedadulkėms? Atsakymai į tokius klausimus, kaip tikimasi, gali atverti kelią naujam šios ligos gydymo metodui.  Šienligę skatino bakterijos Daugybei žmonių pavasaris atneša ne džiaugsmą, o slogą, kosulį ir ašaras.

Įpusėjusiu pavasariu džiaugiasi tikrai ne visi, mat alergijas turinčių asmenų jaučiami simptomai šio sezono metu gerokai paūmėja – dėl pablogėjusios savijautos daugelis žmonių jaučia nuovargį, prastėja jų miego kokybė ir mažėja darbingumas. Šeimos gydytoja Rasa Lapinskienė pažymi, kad alergijos yra vienos dažniausiai Europoje nustatomų lėtinių ligų, todėl užsitęsusių simptomų negalima ignoruoti.

Pavasaris – metų laikas, kuris vieniems asocijuojasi su geru oru, o kitiems jis primena apie „sugrįžtančias“ alergijas ir negalavimus. Jų spektras itin platus – nuo lengvo bėrimo iki gyvybei pavojingo anafilaksinio šoko. „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė teigia, kad šiuo metų laiku žmonės pagalbos dažniausiai ieško dėl alergijos žiedadulkėms (šienligės), vabzdžių įkandimams, saulei, vandeniui ir maistui. Ji aiškina to priežastis, išskiria rizikos grupes ir pataria, kaip sau padėti.

Maždaug penki iš šimto Lietuvos gyventojų nelaukia pavasario, nes jam atėjus, neišvengiamai susiduria su žiedadulkių sukelta alergija. Nors už lango tikro pavasario dar nedaug, žiedadulkių ore jau yra, tad turintys polinkį alergijai gali pradėti jausti jų sukeliamus simptomus: čiaudulį, užsikimšusią nosį, gerklės perštėjimą, ašarojančias akis ir kitus.

Pražydus augalams daugybę žmonių vargina į peršalimą panašūs simptomai: užgula nosį, vargina kosulys, ašaroja akys. Tačiau alergija žiedadulkėms – šienligė gali dar labiau pasunkėti, jei patiriamas emocinis stresas. Kodėl taip atsitinka ir kokia išeitis?  Kai šienlige sergantys pacientai pasiskundžia, kad po nervinės įtampos ligos simptomai paaštrėja. Gydytojai tuo nebesistebi, nes yra nustatyta, kad emocinis stresas gali sustiprinti įvairias alergines reakcijas.

Prasideda žiedadulkių sezonas, priversdamas milijonus žmonių griebtis priešalerginių vaistų. Nors medžių ir žolių žiedadulkės yra pagrindinė sezoninių alergijų priežastis, kurios sodo gėlės gali dar labiau pabloginti situaciją? Sodai, pilni žydinčių gėlių, signalizuoja apie pavasarį, tačiau tai gali būti nemalonus laikas sergantiems šienlige. Nors žolių, medžių žiedadulkės labiausiai alergizuoja pasirodo, kad kai populiarios gėlės taip pat gali pabloginti alergijos simptomus.

Nors įprasta manyti, kad alergijos ryškiausiai pastebimos pavasarį, oftalmologai sako pastebintys, jog ir vasarą daug žmonių jaučia jos simptomus. Gydytoja oftalmologė Donata Montvilaitė paaiškina, kada simptomus galime bandyti įveikti patys, o kada jau reikėtų kreiptis į specialistus. „Alergija – XXI a. rykštė“, – „Eurovaistinės“ inicijuotame seminare sako gydytoja. Vis daugiau žmonių, kurie niekada nebuvo alergiški susiduria su įvairiais simptomais.

Ekspertai perspėja, kad „klasikiniai“ šienligės simptomai – sloga ir skaudanti gerklė – yra tokie patys kaip ir Delta atmainos. Margaret Kelman, alergijų slaugytoja iš labdaringos organizacijos Allergy UK, teigia, kad Delta viruso simptomai yra tokie patys kaip „klasikinės šienligės“, o dviejų tipiškų simptomų, galvos skausmo ir perštinčios gerklės, skirtumai yra labai nežymūs, rašo mirror.co.uk.

Pastarosiomis savaitėmis atšilus orams, padaugėjo žiedadulkių, todėl daugiau žmonių kenčia nuo šienligės. Taigi, į kokius požymius ir simptomus reikia atkreipti dėmesį? Dėl didelio žiedadulkių kiekio ore pablogėja savijauta sergantiems šienlige, kai sustiprėja alergija žiedadulkėms, o šiltu, drėgnu ar vėjuotu oru darosi tik blogiau. Kai ore tiek daug žiedadulkių ir kenčiate nuo šienligės, atrodo, jog jokios išeities nėra, rašo dailystar.co.uk.

Šiuo metų laiku padaugėja šienligės atvejų, žmonės jaučia įvairius simptomus ir klausia – gal jie alergiški žiedadulkėms? Išvardinsime pagrindinius simptomus, patarsime kaip gydytis ir kaip juos atskirti nuo COVID-19 simptomų. Pavasarį ore daugėja žiedadulkių ir kai kuriems žmonėms pasireiškia alerginė reakcija, ypač kai žiedadulkės patenka į burną, nosį ar akis.

Šienlige sergantys žmonės netrukus gali pastebėti, kad šiais metais alerginiai simptomai stipresni, nes dėl karantino sumažėjo imunitetas žiedadulkėms, o kai kurie tokias reakcijas patirs pirmą kartą. Nuo koronaviruso pandemijos pradžios praėjo daugiau nei metai, ir daugelis žmonių beveik visą laiką leidžia namuose. Todėl ir išėjimas pasivaikščioti į parką tapo didele pramoga – žinoma, nebent sergate šienlige.

Pavasaris – nemalonus metas sergantiems šienlige, tačiau vilnietei Sofijai nepasisekė kiek labiau. Savaitgalį mergina negavo įprastai naudojamų vaistų, mat visi buvo iššluoti iš vaistinės lentynų. Mergina su šienlige kovoja jau daugelį metų ir kiekvieną pavasarį turi vartoti vaistus: „Turiu šitą džiaugsmą ir kiekvieną pavasarį neapsieinu be nosies purškalo ir akių lašiukų.

Jei esate alergiškas augalų žiedadulkėms, rizikuojate patekti į kovos su koronavirusu girnas. Paneigus COVID-19 infekcijos galimybę galima greitai išsiaiškinti, kokių alergenų turite saugotis – tai parodo kraujo tyrimai. Kova su naujuoju koronavirusu gerokai apsunkina sergančiųjų šienlige (alergija žiedadulkėms) situaciją. Šniurkščiojančiajam nosimi dabar neretai tenka atlaikyti įtarius aplinkinių žvilgsnius, gali kilti problemų darbe.

Žiedadulkėms jautrius gyventojus specialistai įspėja, kad jau nuo 2020 m. sausio vidurio Lietuvoje yra aukšta alergijos žiedadulkėms rizika. Tokios aplinkybės yra susidariusios pirmą kartą per visą Lietuvoje vykdytų žiedadulkių koncentracijos aplinkos ore stebėjimų laikotarpį.  Šiaulių universiteto aerobiologai pažymi, kad Lietuvoje jau beveik baigiasi lazdynų žydėjimas, o atokaitoje augantys alksniai jau barsto žiedadulkes.

 Šiuolaikinėje visuomenėje sergančiųjų alerginėmis ligomis – begalės. Dažnas jau pripratęs prie kankinamų nemalonių ligos simptomų, o vizitai į vaistinę ar atsisakyta mėgstama veikla – įprastas reiškinys. Tačiau visa tai gali pasikeisti, tvirtina gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas Tomas Slomskis. Jau šiandien alergiją galima išgydyti alergenui taikant specifinę imunoterapiją.

Nors dauguma lietuvių jau išsiilgo tikro pavasario, šilumos ir pabudusios gamtos, dalis gyventojų šio gražiausio metų laiko laukia neramiai – su pirmaisiais sprogstančiais pumpurais sugrįžta ir sezoninė alergija. Šienligė – itin nemaloni organizmo reakcija į ore sklandančias žiedadulkes. Sveikatos specialistai teigia, kad nors sezoninė alergija šienligė vienodai vargina jaunus ir senus žmones, vyrus ir moteris, pastaruoju metu pastebima, kad vis daugiau gyventojų skundžiasi alergijos simptomais.

Tikriausiai nesuklysime pasakę, kad pavasario laukiame visi. Šiltėjantys orai, bundanti gamta, besiplečianti spalvų paletė lauke išties džiugina. Tačiau šalia visų teigiamų pavasario aspektų pasitaiko ir tokių, kurie kelia diskomfortą ir šiek tiek pavasarinį džiaugsmą apkartina. Kokie pavojai akims tyko šiuo nuostabiu metų laiku? Kaip vieną kertinių pavojų reikia išskirti žiedadulkes.

Sergu šienlige. Prasidėjus šildymo sezonui, ji man paūmėjo. Geriu antihistaminines tabletes, tad alergijos simptomai silpnėja. Tačiau jaučiuosi nuolat pavargusi ir mieguista. Gal dėl to gali būti kaltos tabletės? Ir dėl kokių priežasčių man būtent dabar prasidėjo šienligė? Grindis ir dulkes valau kasdien. Valentina, 35 m. Nuovargio priežastis gali būti aktyvumo ir poilsio ciklų susimaišymas. Tai aktualu, kai perėjome prie žiemos laiko.

Žydint įvairiems augalams ir pievoms padaugėja įkvepiamųjų alergenų sukeltų alergijų. Žiedadulkėms alergiški žmonės paprastai kamuojasi ne tik pavasarį, bet ir visą vasarą, ypač tose vietose, kur rečiau šienaujamos arba visai netvarkomos pievos. Žinodami, kad žiedadulkių aplinkoje vis tiek išvengti neįmanoma, kai kurie žmonės į ryškius alergijos simptomus jau nebekreipia dėmesio ir toliau čiaudi, vargsta su varvančia nosimi ar ašarojančiomis ir paraudusiomis akimis.

Skleidžiasi medžių pumpurai ir žydi pievos, bet vietoje džiaugsmo – varvanti nosis, ašarojančios akys, kamuoja kosulys ar net išberia odą. Kaip suvaldyti daug žmonių pavasarį „pasveikinančią“ alergiją žiedadulkėms – šienligę? Įkvėpęs alergiją sukeliančių žiedadulkių žmogus suserga per 5–15 min. Alerginė reakcija primena uždegimą. Abiem atvejais kvėpavimo takų gleivinės paburksta, patinsta, išsiskiria daugiau sekreto.

Alergija – ne tik viena iš labiausiai paplitusių negandų, varginančių žmoniją, apie ją sklando ir daugiausiai įvairiausių klaidingų požiūrių bei mitų. Pirmas mitas. Dėl visko kaltas vien tik blogas paveldimumas Iš tiesų. Žinoma, paveldimas polinkis vystytis alergijai – viena iš lemiančių sąlygų. Įrodyta, kad alergiją net iki 85 proc. lemia genetiniai veiksniai, bet nereikėtų neįvertinti ir kitų priežasčių.

Šiau­lių uni­ver­si­te­to Ap­lin­ko­ty­ros ka­ted­ros ve­dė­ja, pro­fe­so­rė Ing­ri­da Šau­lie­nė per­spė­ja žie­da­dul­kėms aler­giš­kus žmo­nes – šią sa­vai­tę jau ga­li­ma ti­kė­tis ber­žų žie­da­dul­kių pro­ver­žio. Ber­žų žie­da­dul­kių „tran­zi­ti­nė zo­na“ Dėl šio pa­va­sa­rio me­teo­ro­lo­gi­nių ypa­ty­bių – grei­tai be­si­kei­čian­čio oro – laz­dy­nas ir alks­nis lė­tai kau­pė ši­lu­mą, to­dėl jų žy­dė­ji­mas ne­bu­vo la­bai in­ten­sy­vus.

Nors daugeliui atrodo, kad tikrasis pavasaris dar toli ir šienligės nereikėtų baimintis, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos pirmininkė Regina Ėmužytė primena, kad pirmi alergiją sukeliantys medžių žydai išsiskleidžia jau kovo mėnesį. „Šienlige serga maždaug 5 proc.

Vėlyvas pavasaris – metas, kai sužydi pievos ir sodai. Deja, džiaugtis pavasario žiedais lemta ne kiekvienam. Kasmet vis daugiau žmonių kaip tik tokiu metu, užuot pajutę energijos ir jėgų antplūdį, tampa tikrų tikriausiais ligoniais. Čiaudulys, varvanti nosis, rodos, signalizuotų apie peršalimą, tačiau.

Džiaugiamės pagaliau sulaukę tikro pavasario - su kasdien vis labiau žaliuojančiais medžiais ir krūmais, pirmaisiais žiedais. Dažnas net nesusimąstome, kad žaluma gali teikti ne vien džiaugsmą, bet tapti ir tikrų tikriausia kančia. Klastinga liga Beveik kiekvienas pažįstame žmonių, kuriems šiltasis metų sezonas kelia baimę dėl alergijos, kitaip vadinamos šienlige. Žinoma, sveikas žmogus atsainiai mosteli ranka, neva tai tėra išsigalvojimas.