šiaurės korėja

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas penktadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra „pamišęs“, ir perspėjo, kad privers savo priešininką „brangiai sumokėti“ už Jungtinėse Tautose išsakytą grasinimą sunaikinti jo šalį. Neįprastas tiesioginis Kim Jong Uno atsakymas buvo paskelbtas po antradienį pasaulį nustebinusio D.Trumpo pareiškimo.

 Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras neteikė reikšmės JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) tūžmingam grasinimui sunaikinti jo šalį, palygino jį su „šuns lojimu“ ir sakė, kad Pchenjano tokia retorika nesulaikys. Antradienį sakydamas savo pirmąją kalbą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, D.Trumpas perspėjo Šiaurės Korėją, kad Vašingtonas ją „visiškai sunaikins“, jei bus užpulta Amerika ar jos sąjungininkės.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį pareiškė „aiškiai nesutinkanti“ su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), pagrasinusiu sunaikinti Šiaurės Korėją. „Esu prieš tokius grasinimus“, – pareiškė ji per interviu radijui „Deutsche Welle“. „Manome, kad bet koks karinis sprendimas yra visiškai netobulas, ir remiame diplomatines pastangas“, – pridūrė A.Merkel. „Kas dėl Šiaurės Korėjos, laikau bet kokius kitus variantus nepagrįstais.

Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) trečiadienį pareiškė, kad laikas dialogui su Šiaurės Korėja baigėsi ir prisidėjo prie JAV perspėjimo, kad svarstomos „visos galimybės“. Kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, Sh.Abe sakė, kad „liko nedaug laiko“ veiksmams dėl Šiaurės Korėjos, kuri pastarosiomis savaitėmis įvykdė dar vieną branduolinį bandymą ir paleido virtinę raketų virš Japonijos ar netoli jos.

Aštrėjanti įtampa dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės, vėl atkreipia dėmesį į žmogaus teises šioje šalyje. Pats terminas „žmogaus teisės“ yra sunkiai suderinamas su Šiaurės Korėjos kasdienybe. Nauji liudijimai atskleidė, kas vyksta Šiaurės Korėjos kalėjimų stovyklose - moterims ten išgyventi labai sunku. Šiose stovyklose užauga ištisos kartos - nuteistieji, kurie kaltais pripažįstami dažnai dėl politinių nusikaltimų, čia susilaukia vaikų ir juos užaugina siaubingomis sąlygomis.

 JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grasinimas „visiškai sunaikinti“ Šiaurės Korėją, jei ji neatsisakys savo branduolinių ambicijų, glumina Azijos valstybes, kurių pareigūnai ir ekspertai trečiadienį bando iššifruoti, ką tai galėtų reikšti: blefą, perspėjimą, kad Vašingtonas numuš kitą Šiaurės Korėjos raketą, ar paprastą ankstesnės politikos patvirtinimą. Tačiau kol kas nėra komentarų iš tų, kam buvo skirti D.Trumpo grasinimai: Šiaurės Korėja po JAV prezidento kalbos tylėjo.

Šiaurės Korėja pasmerkė naujausias jos atžvilgiu paskelbtas sankcijas ir pavadino jas „ydingomis, neetiškomis bei nežmoniškomis“; režimas perspėjo, kad šios priemonės tik paspartins jo branduolinės programos plėtrą, pirmadienį pranešė valstybinė Pchenjano žiniasklaida. Piktas Pchenjano pareiškimas pasirodė Niujorke prasidedant kasmetinei Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, per kurią Šiaurės Korėjos klausimas bus vienas svarbiausių.

Donaldo Trumpo administracija sekmadienį, prieš svarbių diplomatinių manevrų savaitę Jungtinėse Tautose, padidino spaudimą Šiaurės Korėjai ir perspėjo Pchenjaną, kad Šiaurės Korėja bus „sunaikinta“, jei atsisakys nutraukti „beatodairišką“ branduolinių ginklų ir balistinių raketų programą.

Jungtinės Valstijos dar kartą ragina Rusiją ir Kiniją paspausti Šiaurės Korėją, kad ši atsisakytų provokacinių veiksmų, pareiškė JAV valstybės sekretorius. Rexo Tillersono (Rekso Tilersono) žodžiais, karinis Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketų problemos sprendimo variantas bus vienintelis, kai taps akivaizdu, jog diplomatinės pastangos yra visiškai neefektyvios. „Nė viena ekonomika be išteklių negali funkcionuoti. Kinija – pagrindinė energijos išteklių tiekėja Šiaurės Korėjai.

 JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldass Trampas) ir jo kolega Pietų Korėjoje sutarė „stipriau spausti“ Pchenjaną, kadangi Šiaurės Korėja ignoruoja griežtas naująsias sankcijas, vėl bandydama raketą, ir dar tvirtina norinti branduoline galia susilyginti su Amerika.

Problemos, su kuriomis pasaulis susidurs po kelių dešimtmečių, vargina mus jau ir dabar: gyventojų skaičiaus augimas, branduolinės energijos naudojimo pasekmės, praraja tarp turčių ir bėdžių… Tačiau yra ir tokios problemos, kurios auga palaipsniui, o šio šimtmečio viduryje atsiskleis visu savo gražumu. Kas bus su pasauliu po 30 metų? Tiksliai pasakyti neįmanoma, tačiau mokslo ir technologijų vystymasis mums suteikia užuominų. BBC pateikia kelias iš potencialiai didelių rytojaus problemų.

 Šiaurės Korėja siekia karinės jėgos „pusiausvyros“ su Jungtinėmis Valstijomis, šeštadienį paskelbė valstybinė Pchenjano žiniasklaida. Toks pranešimas pasirodė praėjus kiek mažiau nei dviem savaitėms po šešto ir galingiausio branduolinio bandymo ir kitą dieną po to, kai Pchenjanas paleido dar vieną raketą virš Japonijos teritorijos. Šie Šiaurės Korėjos veiksmai sulaukė griežto tarptautinės bendruomenės pasmerkimo.

 Rusijos ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) telefonu pasikalbėję sutaria, kad vienintelis būdas sumažinti įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos yra tiesioginės derybos su šia šalimi, nurodė Kremlius savo pranešime.

Kuomet Šiaurės Korėja įvykdė bandymus to, kas jos pačios teigimu buvo pagaminta šalies viduje vandenilinė bomba, o taip pat ir balistinės raketos testavimą – sukėlė daug klausimų dėl šalies atominės programos mįslės, rašoma „The Wall Street Journal“. Kaip ši šalis taip greitai sugebėjo pagerinti savo technologijas, nepaisant galiojančių tarptautinių sankcijų ir bandymų laikyti nuo jų technologijas, susijusias su ginkluote? Anot autorių, „atsakymas gali būti paslėptas informacijoje, kurią atsivež...

Tvyrant įtampai Korėjos pusiasalyje dėl komunistinės valstybės vykdomų branduolinių ginklų bandymų buvęs JAV jūrų pėstininkas Jocko Willinkas savo socialiniame tinkle pasiūlė idėją, kaip išspręsti viso pasaulio galvos skausmu tapusią problemą. „Numeskite ant jų 25 milijonus „iPhone“ ir iškelkite virš jų satelitus su nemokamu bevieliu ryšiu“, – parašė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas naujausią Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai paketą antradienį pavadino „labai mažu žingsniu“, kuris turi vesti prie griežtesnių priemonių. Išlaikydamas griežtą toną po virtinės Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinio ginklo bandymų, D.Trumpas užsiminė, kad toliau spaus įvesti sankcijas, kurios priverstų režimą perplanuoti savo strategiją.

Šiaurės Korėja antradienį „pagiežingomis“ pavadino JT Saugumo Tarybos sankcijas dėl šalies naujausių ir galingiausių atliktų branduolinių bandymų. Šiaurės Korėja pagrasino atkeršyti Vašingtonui, kurį kaltina vadovavus sankcijų priėmimui. „Vakar Vašingtono režimas priėmė itin pagiežingą rezoliuciją“, – JT nusiginklavimo konferencijai sakė Pchenjano ambasadorius Ženevoje, Šiaurės Korėjai pirmą kartą sureagavus į pirmadienį vienbalsiai priimtas sankcijas.

JAV Gynybos ministerijos pareigūnai po truputėlį demonstruoja norą ribotu masteliu panaudoti branduolinius ginklus prieš Šiaurės Korėją. Nieko nuostabaus, kad tai bloga idėja. Šiaurės Korėjos šią savaitę atlikti galingiausių iki šiol branduolinių ginklų bandymai supurtė ne vien seismografus. Panašu, dabar žmonių teisių negerbiantis paranojiškas diktatorius turi branduolinį ginklą.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį vienbalsiai pritarė naujoms sankcijoms Šiaurės Korėjai, kuriomis siekiama nubausti šią uždarą valstybę už šeštą branduolinį bandymą, surengtą anksčiau šį mėnesį. Naujosios sankcijos numato, kad bus uždraustas tekstilės eksportas iš Šiaurės Korėjos bei apribotas naftos produktų importas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį balsuos dėl rezoliucijos projekto, kuriame numatomos naujos sankcijos Šiaurės Korėjai. Rusijos ir Kinijos spaudžiamos Jungtinės Valstijos sekmadienį pristatė pataisytą JT rezoliucijos projektą dėl griežtesnių sankcijų Pchenjanui, kurį norima nubausti už rugsėjo pradžioje surengtą branduolinį bandymą.

Šiaurės Korėja pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „brangiai sumokės“, jei Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šią savaitę pritars Vašingtono siūlomoms naujoms griežtesnėms sankcijoms Pchenjano atžvilgiu. Pirmadienį ryte išplatintame pareiškime Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad atidžiai stebi JAV žingsnius, ir įspėjo esanti „pasiruošusi ir pasiryžusi“ atsakyti į sankcijas savomis priemonėmis.

Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymas ir dėl to auganti įtampa – galvos skausmas ne tik Jungtinėms Valstijoms. Pasirodo, išprotėjusio Pchenjano režimo triukai gali liesti ir Lietuvą. Esama svarstymų, kad ne kas kitas, o Rusija galėjo padėti Šiaurės Korėjai pasigaminti galingą vandenilinę bombą. Gal net tam, kad atitrauktų mūsų pagrindinių sąjungininkų – amerikiečių – dėmesį nuo kitų Rusijos planuojamų nešvarių darbų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjos branduolinė ir raketų programa kelia „pasaulinę grėsmę ir reikalauja pasaulinio atsako“. Tačiau interviu BBC jis atsisakė pasakyti, ar išpuolis prieš Jungtinėms Valstijoms priklausančią Ramiojo vandenyno teritoriją Guamą aktyvuotų karinio aljanso bendros gynybos straipsnį.

Vokietija prisidėtų prie diplomatinių pastangų nutraukti Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų ir raketų kūrimą, jeigu būtų rengiamos „Irano stiliaus“ derybos su Šiaurės Korėja, sekmadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Iš karto pasakyčiau „taip“, jeigu mūsų būtų paprašyta prisidėti prie derybų“, – savaitraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.

Ar iš tiesų Rusija atsidūrė ant savo pagrindinės likusios eksporto šakos prarajos ribos? Naujausias Stokholmo tarptautinio instituto „pasaulio problemų“ tyrimas rodo gana niūrią Rusijos, kuri atsidūrė suspausta tarp Vakarų iš vienos pusės ir Kinijos iš kitos, ginkluotės eksporto perspektyvą. Anot šios ataskaitos, Kinijai palaipsniui vejantis Rusijos ginkluotę pagal technologijas ir patikimumą, Rusijai tenka ginti savo ginklų eksporto pozicijas.

Rusijos ir Baltarusijos rengiamų karinių pratybų tikslas „Zapad“ ir yra mus išgąsdinti, sako pratybų metu į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) vyksianti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pietų Korėja nuogąstauja, kad kaimyninė Šiaurės Korėja jau šeštadienį gali surengti naują tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) paleidimą, nes tądien ši uždara valstybė švęs savo įkūrimo metines. Pietų Korėjos suvienijimo ministerijos atstovė Eugene Lee (Judžin Li) penktadienį sakė, kad Pchenjanas gali surengti dar vieną ICBM bandymą šį savaitgalį arba spalio 10-ąją, kai Šiaurės Korėja minės valdančiosios partijos įkūrimo metines.

Šiaurės Korėja pasiskelbė, kad sekmadienį šalis sėkmingai išbandė vandenilinę bombą. Tačiau kai kurie ekspertai netiki tokiu technologiniu proveržiu ir mano, kad šiaurės korėjiečiai išbandė „patobulintą“ atominę bombą, rašoma „The Independent“. Kuo skiriasi vandenilinė ir įprasta atominė bomba? Ir kodėl tai turėtų rūpėti JAV ar šalims sąjungininkėms? Kaip veikia branduolinis ginklas? Branduolinis ginklas yra išlaisvinta destruktyvi energija, kuri laikoma atominės bombos medžiagose.

Japonija trečiadienį dar kartą padidino savo apskaičiuotą naujausio Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo galingumą ir paskelbė, kad jis buvo maždaug 160 kilotonų – daugiau kaip 10-kart didesnis už Hirošimą nušlavusios atominės bombos. Iš pradžių Tokijas skelbė, kad Šiaurės Korėjos susprogdinto branduolinio užtaiso galingumas buvo 70 kilotonų, vėliau – kad 120 kilotonų.

Sekmadienį Šiaurės Korėja įvykdė šeštąjį branduolinį bandymą, susprogdinusi bombą, 10 kartų galingesnę, negu ta, kuri buvo išbandyta pernai, rašoma „The Wall Street Journal“. Šiaurės Korėjos valdžia aiškina, kad Pchenjanas šiuo metu ruošiasi trečiajam tarpkontinentinės balistinės raketos paleidimui.

Šiaurės Korėja eilinį sykį įvykdė branduolinio ginklo bandymus, o JAV dabar jau garsiai svarsto apie savo pačių branduolinę ginkluotę. Jungtinėse Tautose yra numatytas Saugumo Tarybos susitikimas. „Tarp šio konflikto frontų atsidūrė Kinija – JAV priešininkė, kaimynė ir vienintelė KLDR sąjungininkė“, – rašoma šveicarų „Tagesanzeiger“. Kinija, kaip ir JAV, pasisako prieš Šiaurės Korėjos branduolinę programą.

Nepaisant naujų Donaldo Trumpo administracijos pasisakymų, JAV vis dar neturi realaus ir praktiškai įgyvendinamo karinio plano, kaip paveikti Šiaurės Korėją, skelbia CNN kalbinti analitikai. Po to, kai Pchenjanas išbandė savo branduolinį ginklą sekmadienį, JAV gynybos ministras Jamesas Mattisas pareiškė, kad JAV turi „daug karinių galimybių“ Šiaurės Korėjoje ir pagąsdino Pchenjaną „galingu kariniu atsaku“, jeigu JAV ar šios šalies sąjungininkių teritorija atsidurs taikiklyje.

Likus vos kelioms valandoms iki KLDR paskelbtos naujienos apie šeštąjį branduolinio ginklo bandymą, šios šalies valstybinė naujienų agentūra paviešino kelias fotografijas, kuriose Kim Jong Unas apžiūri branduolinę galvutę. Saugumo klausimų ekspertė Melissa Hanham leidiniui BBC atskleidė, kas slepiasi už šių nuotraukų. Panašu, kad tai buvo pats galingiausias ir sėkmingiausias branduolinis sprogimas, kurį įgyvendino Šiaurės Korėja per visą istoriją.

Pietų Korėja užfiksavo ženklų, kad Pchenjanas rengiasi dar vienam raketos bandymui, galbūt – tarpžemyninės balistinės raketos paleidimui, pirmadienį informavo Gynybos ministerija. Ministerija nurodė, kad nuo sekmadienį Pchenjano įvykdyto branduolinio bandymo nuolat pastebima ženklų, jog Šiaurės Korėja „ruošiasi dar vienam balistinės raketos paleidimui“. Tačiau daugiau detalių žinyba nepateikė, taip pat nenurodė galimos paleidimo data.

Šiaurės Korėja ruošiasi paleisti balistinę raketą, kuri gali būti tarpkontinentine, praneša „The Independent“, remiantis Pietų Korėjos kariuomenės pranešimais. Pietų Korėjos gynybos ministro teigimu, šios šalie parlamentui buvo pranešta, jog yra ženklų, kad Šiaurės Korėja planuoja balistinių raketų paleidimus, įskaitant tarpkontinentinę balistinę raketą. „Mes ir toliau pastebime pasirengimo paleisti daugiau balistinių raketų ženklus.

Jungtinės Valstijos perspėjo Šiaurės Korėją, kad po sekmadienį jos įvykdyto sprogimo, kurį Pchenjanas pavadino sėkmingu vandenilinės bombos bandymu, Vašingtonas pasirengęs duoti „didžiulį karinį atsaką“ bet kokiai grėsmei iš tos šalies.

Pchenjanui paskelbus apie sėkmingą raketai tinkamos vandenilinės bombos išbandymą, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad „nuolaidžiavimas Šiaurės Korėjai“ nebeveiks. „Šiaurės Korėja atliko didžiulį Branduolinį Bandymą, – parašė jis tviteryje.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe po pranešimų apie 6,3 balo (kituose pranešimuose 5,1 ar 5,6 balo) žemės drebėjimą Šiaurės Korėjoje pareiškė, kad šeštasis Pchenjano atliktas branduolinis bandymas būtų „visiškai nepriimtinas“. „Jeigu tai buvo branduolinis bandymas jis visiškai nepriimtinas; mes griežtai smerkiame tai“, – sakė jis po žemės drebėjimo, kuris gali reikšti naują galingą sprogdinimą Šiaurės Korėjoje.

Šiaurės Korėjoje, regis, atliktas šeštasis branduolinis bandymas, pranešė sekmadienį Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, cituodama karo pareigūnus, praėjus vos kelioms valandoms nuo Pchenjano pareiškimo apie sukurtą vandenilinę bombą, kurią galėtų nešti didelio nuotolio raketa. Šiaurės Korėja tvirtino, kad jos lyderis stebėjo, kaip vandenilinė bomba dedama į naują tarpžemyninę balistinę raketą.

Po šiais metais Šiaurės Korėjos įvykdytų 14-os raketų bandymų sukelto chaoso ypatingo dėmesio sulaukė paskutinysis raketos paleidimas virš Hokaido salos: Japonija įkliuvo į santykių tarp Pchenjano ir Vašingtono eskalacijos spąstus. Ekspertai pažymi visiškai Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno abejingumą tiek Donaldo Trumpo „saldainiams ir botagui“, tiek JT Saugumo Tarybos pagrūmojimams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį perspėjo apie Korėjos pusiasaliui gresiantį „didelį konfliktą“ ir paragino surengti derybas, galinčias sušvelninti krizę, dar labiau pakurstytą, kai anksčiau šią savaitę Pchenjanas paleido raketą, praskriejusią virš Japonijos teritorijos. „Problemos šiame regione bus išspręstos tik tiesioginiu dialogu tarp visų suinteresuotų šalių be jokių išankstinių sąlygų“, – pareiškė Rusijos lyderis.

Šiaurės Korėja nesiklauso tarptautinės bendruomenės ir toliau bando savo balistines raketas, galinčias nešti branduolinį užtaisą. Ši šalis anksčiau buvo stipriai nuvertinta, bet dabar, atrodo, jau kelia rimtą grėsmę. Pietų Korėja nenori karo, tačiau jam privalo ruoštis. Jos arsenale – „Hyunmoo-II“ raketa, kuri gali atnešti mirtį pačiam Kim Jong-unui. Šiaurės Korėja šią savaitę pasielgė itin agresyviai, kuomet virš šiaurės Japonijos pasiuntė vieną iš savo vidutinio nuotolio balistinių raketų.

Pietų Korėjoje bendrose karinėse pratybose, per kurias naudota kovinė amunicija ir kurios turi pademonstruoti jėgą Šiaurės Korėjai po jos naujausio raketos paleidimo, ketvirtadienį dalyvavo JAV sunkiųjų bombonešių ir radiolokacijos priemonėmis nepastebimų naikintuvų, paskelbė Seulas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo Vašingtoną nenaudoti jėgos prieš Šiaurės Korėją, labai išaugus įtampai po vėliausio Pchenjano atlikto raketos bandymo. Kalbėdamas telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu trečiadienio vakarą S.Lavrovas „pabrėžė... būtinybę susilaikyti nuo bet kokių karinių veiksmų, kurie galėtų sukelti nenuspėjamų pasekmių“, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja įspėjo Japoniją, kad jos laukia „neišvengiamas susinaikinimas“, jei toliau palaikys Vašingtoną. Šį įspėjimą Pchenajanas paskelbė regione smarkiai išaugus įtampai dėl jo paleistos balistinės raketos, praskriejusios virš Japonijos. Antradienį Šiaurės Korėjos įvykdytas vidutinio nuotolio raketos bandymas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą ir sulaukė daugelio valstybių, tarp jų JAV ir Japonijos, pasmerkimo.

Ekspertų teigimu, jeigu Šiaurės Korėjos paleista raketa būtų iš tiesų nukritusi Japonijos teritorijoje, Donaldas Trumpas būtų priverstas, dėl galiojančių saugumo sutarčių, nedelsiant suduoti smūgį – ir taip įsivelti į pasaulinį karą, rašoma „The Independent“. Japonija yra ilgalaikė NATO narė, o tai reiškia, kad svetimos šalies išpuolis būtų laikomas išpuoliu prieš visas aljanso šalis. Savaime suprantama, kad kitos šalys-narės bus priverstos atitinkamai reaguoti.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pažadėjo paleisti virš Japonijos daugiau raketų ir tvirtino, kad antradienį atliktas toks bandymas tik „pakelia uždangą“. Jungtinės Tautos savo ruožtu vienbalsiai priėmė rezoliuciją, smerkiančią naujausią Šiaurės Korėjos vidutinio nuotolio balistinės raketos bandymą, o Jungtinės Valstijos pagrasino griežtu atsaku.

Europos Sąjunga antradienį pasmerkė Šiaurės Korėjos balistinės raketos paleidimą virš Japonijos ir pavadino tai dar vienu tarptautinių įsipareigojimų pažeidimu bei „rimta grėsme“ regiono saugumui. „Šie veiksmai yra akivaizdūs KLDR (Šiaurės Korėjos) tarptautinių įsipareigojimų, kaip nustatyta keliose Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose, pažeidimai ir reiškia rimtą grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui“, – sakoma ES užsienio politikos vadovės Federicos Mogherini pareiškime.

Šiaurės Korėja šeštadienį paleido tris mažo nuotolio balistines raketas, bet viena jų „beveik iš karto“ sprogo, pranešė Jungtinės Valstijos. Anksčiau JAV kariškiai buvo paskelbę, kad kitos dvi raketos irgi sugedo skriedamos, bet vėliau šią informaciją patikslino. JAV Ramiojo vandenyno štabo atstovas komandoras Dave'as Benhamas (Deivas Benamas) sakė, kad dvi raketos nuskriejo apie 250 kilometrų. Jis anksčiau taip pat nurodė, kad trečioji raketa tikriausiai sprogo iškart po starto.