sgd

Dėl šilumokaičio remonto Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas iki sausio 15 dienos veiks nominaliu – apie 70 proc. pajėgumu. Tačiau tai neturės įtakos aprūpinant Lietuvos vartotojus dujomis, pranešė terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vertinimu, dujų suvartojimas Lietuvoje šiuo metu yra kur kas  mažesnis nei terminalo pajėgumas.

Pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – trečiadienį priėmė pirmąjį krovinį. Visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, kad per rekordiškai trumpą laiką pastatytas ir pradėjęs veikti SGD terminalas simbolizuoja Vokietijos siekį atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, į kurią labai ilgą laiką nebuvo kreipiama deramo dėmesio.

Kancleris Olafas Scholzas šeštadienį iškilmingai atidarė pirmąjį Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, pareiškęs, jog tai, kaip greitai buvo įgyvendintas šis projektas, yra ženklas, kad didžiausia Europos ekonomika tebebus stipri.

Lenkija iš Pietų Korėjos gavo du laivus-dujovežius, kuriuos užsakė valstybės valdoma energetikos grupė „Orlen“, siekianti veiksmingai importuoti suskystintas gamtines dujas (SGD), visų pirma iš Jungtinių Valstijų, pranešė „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas, kurį cituoja lenkų visuomeninis radijas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas vienintelis Baltijos šalyse veikiantis Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas turi būti „labai svarbus veiksnys“ regionui apsirūpinant dujomis.  „Nors tai nebuvo užmanyta nuo pradžių, kai projektas buvo pradėtas įgyvendinti, dabar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas tampa regioninės svarbos projektu.

Vyriausybė trečiadienį pritarė lankstesniam laivų įgulų sudėties reguliavimui bei kitiems įstatymų pakeitimams, kurie svarbūs norint šalies jūrų laivų registre įregistruoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą–saugyklą „Independence“. Vyriausybės nutarimu, šias Susisiekimo ministerijos siūlomus Saugios laivybos nei Prekybinės laivybos įstatymų pakeitimus Seimo prašoma svarstyti skubos tvarka.

Vokietijos energetikos kompanija „Uniper“ pasirinko Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorę „Klaipėdos nafta“ valdyti Šiaurės jūros pakrantėje statomą pirmąjį šalyje Vilhelmshafeno SGD terminalą – jis turėtų pradėti veikti šią žiemą.

Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorei „Klaipėdos nafta“ ruošiantis išpirkti SGD laivą iš jį nuomojančios Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ įmonė ieško, kas mažiausiai penkerius būtų laivo operatorius.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis pareiškė neatmetantis galimybės, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo Skultės uoste projektą gali perimti valstybė. „Esu atviras ir tokią galimybę esu aptaręs su potencialiais partneriais“, – sakė premjeras. „Vyriausybė ir parlamentas patvirtino specialias sąlygas šio projekto vystymui, tačiau kitas klausimas – kas terminalą pastatys.

Dar penki klientai kitais metais pirks 9 teravatvalandes (TWh) suskystintų gamtinių dujų (SGD) per Klaipėdos SGD terminalą, pranešė jo operatorė „Klaipėdos nafta“.   2023 metais SGD terminalu naudosis iš viso 7 klientai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Norvegijos.

Maždaug pusę Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų rezervavus Latvijos ir Lenkijos įmonėms, Lietuvos vartotojams terminalo išlaikymas atpigs, teigia energetikos viceministrė Inga Žilienė.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ nuo 2023-iųjų dešimtmečiui keturiems tiekėjams suteikė keturis jo pajėgumų paketus po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pasiekė didelis dujų krovinys iš Norvegijos. Tai pirmas SGD krovinys šį mėnesį.  BNS žiniomis, krovinys skirtas didžiausiai Lietuvoje gamtinių dujų importuotojai – rugsėjo pradžioje laikinai gamybą sustabdžiusiai Jonavos azotinių trąšų gamintojai „Achemai“.   Su Bahamų vėliava plaukiojantis dujovežis „Arctic Voyager“ penktadienio rytą atvyko į Klaipėdos uostą ir prisišvartavo prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo portalai mari...

Latvijos parlamento biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį pritarė pasiūlymui nenumatytiems atvejams iš biudžeto skirtą finansavimą padidinti 236,9 mln. eurų suskystintų gamtinių dujų (SGD) pirkimui. Siekiant užtikrinti Latvijos energetinį saugumą, 0,9 teravatvalandės (TWh) SGD pirkimui bus skirta 236 922 840 eurų.

Vokietijos ekonomikos ministras trečiadienį apkaltino šalis, įskaitant Jungtines Valstijas, pernelyg brangiai parduodant gamtines dujas. „Kai kurios šalys, net ir draugiškos, kai kuriais atvejais pasiekia astronominį kainų lygį“, – laikraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“ pareiškė Robertas Habeckas. „Natūralu, kad dėl to kyla problemų, apie kurias turime kalbėtis“, – pažymėjo jis.

Praėjusią savaitę pradėti sąnašų valymo darbai suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo akvatorijos dalyje užbaigti, trečiadienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Darbų metu iškasta apie 26 tūkst. kubinių metrų sąnašinio grunto. Šie darbai direkcijai kainavo 136 tūkst. eurų. Akvatorijos valymo darbus ties SGD terminalu atliko danų įmonė „Rohde Nielsen“, su kuria 2020 metais pasirašyta sutartis.

Europos Sąjungos (ES) šalims reikėtų sumažinti dujų vartojimą 9–13 proc., kad per šildymo sezoną nebūtų išnaudotos visos saugyklose laikomos atsargos, jei tiekimas iš Rusijos nuo lapkričio 1 dienos visiškai nutrūktų, rašoma pirmadienį paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) dujų rinkų ketvirčio ataskaitoje, kurią cituoja „Deutsche Welle“. TEA skaičiavimais, jeigu ES šalys per šildymo sezoną sumažins dujų vartojimą 9 proc.

Latvijos parlamentas priėmė naują įstatymą, kuriuo švelninami reikalavimai energijos gamybos ir tiekimo objektų, įskaitant vėjo jėgainių parkų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, statybai. Įstatymas parengtas siekiant skatinti atsinaujinančios energijos gamybą, taip pat padidinti Latvijos energetikos sektoriaus saugumą ir nepriklausomybę, teigiama Saeimos spaudos tarnybos pranešime.

Didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai rezervavo apie 60 proc. visų Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų. Jiems suteikti keturi terminalo pajėgumų paketai po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Estijos ekonomikos ministrė Riina Sikkut pareiškė, kad kilusi „trintis“ su Suomija dėl sutarto suskystintų gamtinių dujų (SGD) plaukiojančios saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginio būsimo bazavimo perša išvadą, kad Estijai reikia savo tokio laivo statomame Paldiskio terminale. „Vyriausybė kol kas to nesvarstė, tačiau artimiausiu metu tai padarys“, – interviu visuomeniniam transliuotojui ERR sakė ministrė.

Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė vyriausybės pateiktą įstatymą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste, jo jungčiai su šalies dujų perdavimo sistema ir susijusiems statiniams. Šio įstatymo tikslas – išvengti administracinių ir biurokratinių kliūčių bei neaiškumų, galinčių trukdyti įgyvendinti projektą.

Po sprogimų Rusiją ir Vokietiją jungiančiame dujotiekyje „Nord Stream“ Baltijos jūroje Lietuvai žadant dar stiprinti Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo apsaugą, jau imtasi papildomų saugumo priemonių. Pasak už terminalo apsaugą atsakingo Viešojo saugumo tarnybos (VST) Klaipėdos dalinio vado Anatolijaus Didenkos, nuo šešių iki aštuonių padidintas objektą saugančių ginkluotų pareigūnų skaičius, taip pat suformuota visą parą veikianti 2-4 pareigūnų greitojo reagavimo grupė.

Vykstant sprogimams dujotiekyje „Nord Stream“ Baltijos jūroje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumas bus dar didinamas.  Pasak jo, pastaruoju metu priimami papildomi sprendimai, kuriais siekiama didinti šio strateginio objekto saugumą.  „Yra skiriamas didelis dėmesys mūsų suskystintųjų gamtinių dujų terminalo saugumui. Pastaruoju metu priimami ir papildomi sprendimai, kurie tą saugumą turi didinti.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad norėtų aptarti su Suomijos vyriausybės vadovais tarpvyriausybinį susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) plaukiojančios saugyklos ir pakartotinio dujinimo įrenginio būsimo bazavimo, tačiau Suomija „nelabai noriai bendrauja šia tema“. Kalbėdama per vyriausybės valandą parlamente premjerė pabrėžė, jog kol šis susitarimas nepakeistas, jis ir toliau galioja.

Estijos dujų tiekėjų asociacija „Eesti Gaasiliit“ perspėja, jog Suomijos išnuomotas suskystintų gamtinių dujų (SGD) išdujinimo laivas vos patenkins šios šalies poreikius artėjančią žiemą, todėl Estija turėtų kuo skubiau pati išsinuomoti tokį laivą, kuris iš dalies patenkintų ir Latvijos poreikius.

Dėl techninės priežiūros antradienį laikinai stabdoma Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla. Laivas-saugykla „Independence“ bus atjungtas nuo dujų perdavimo sistemos ir peršvartuotas kitoje Klaipėdos uosto vietoje, pranešė „Klaipėdos nafta“.   Bendrovė nurodė, kad terminalo veiklą sustabdys antradienį 7 valandą ryto, o ją atnaujinti planuojama šeštadienį.

Latvijos ekonomikos ministerija pranešė parengusi įstatymo projektą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste.

Nuo antradienio iki spalio 1-osios dėl techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikla, o laivas-saugykla „Independence“ bus atjungtas nuo dujų perdavimo sistemos ir peršvartuotas kitoje Klaipėdos uosto vietoje.

Europos Sąjunga nuo šių metų pradžios iš Jungtinių Valstijų gavo daugiau kaip 40 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų suskystintų pavidalu, o tai – beveik dvigubai viršija tiekimą per visus 2021-uosius, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos energetikos komisarė. „2021 metais iš JAV importavome suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiek, kad išdujinus gavosi 22 mlrd. kubinių metrų.  Per aštuonis šių metų mėnesius šis tiekimas viršijo 40 mlrd.

Vokietija išsinuomos penktąjį plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą, siekdama toliau mažinti priklausomybę nuo rusiškos energijos importo ir užsitikrinti tiekimą būsimomis žiemomis, ketvirtadienį pranešė Ekonomikos ministerija.  SGD importo terminalas bus įrengtas Vilhelmshafeno uoste Vokietijos šiaurės vakarų pakrantėje, o planuojama įrengimo data yra 2023 metų pabaigoje.

Estija rugpjūčio 31-ąją užbaigė pirmąjį suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Paldiskio uoste statybos etapą, pranešė visuomeninė televizija ETV. „Tai – prieplauka, prie kurios galės prisišvartuoti beveik 400 metrų ilgio dujovežis arba plaukiojanti SGD saugykla ir išdujinimo įrenginys. Po to bus nutiesta povandeninė dujų jungtis iki perpumpavimo stoties sausumoje“, – trečiadienio vakare skelbė transliuotoja.

Reaguojant į pokyčius rinkose suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ keičia SGD terminalo pajėgumų skirstymo modelį, pagal kurį pajėgumai suteikiami ne tik vienerių metų, kaip anksčiau, bet ir 5 ar 10 metų laikotarpiui.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ tikisi išnaudoti situaciją, kai dėl Rusijos energetinio karo dauguma Europos šalių svarsto galimybes vystyti savo SGD terminalus, sako bendrovės vadovas. Pasak Dariaus Šilenskio, bendrovei turėtų pasitarnauti tokių terminalų vystymo žinios, tiriamos galimybės gauti naudos iš terminalų statybų Vokietijoje ir Pietų Europoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva žiemą gamtinių dujų nepristigs, jų tiekimą užtikrina Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas. „Tikrai būsime, tikrai „Independence“ yra nepaprastai svarbus mūsų energetinės nepriklausomybės elementas“, – šeštadienį radijo stočiai „Laluna“ sakė šalies vadovas, paklaustas, ar Lietuva bus užsitikrinusi dujų šaltajam sezonui.

Skubiai suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus statyti besiruošiančios Vokietijos Hamburgo miesto valdžios atstovas Klaipėdos SGD terminalą vadina etalonu. „Mano nuomone, tai etalonas. Lietuva prieš keletą metų padarė puikų sprendimą investuoti į tokį terminalą ir tapti nepriklausoma nuo rusiškų dujų.

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalui tapus pagrindiniu dujų tiekimo šaltiniu Lietuvai ir Baltijos šalims, prognozuojama, kad 2023 metais iš SGD terminalo (per Klaipėdos stotį) į bendrą Lietuvos dujų sistemą bus įleista apie 32 teravatvalandės (TWh), arba 78,7 proc. visų dujų. 2021 metais iš Klaipėdos SGD terminalo buvo įleista 16,34 TWh, arba 62 proc. viso dujų kiekio, 2020 metais – 21,9 TWh (77 proc.

Vokietijai ruošiantis skubiai statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus, Klaipėdoje viešintys Hamburgo ekonomikos ministerijos bei kelių Vokietijos uostų atstovai domisi Klaipėdos SGD terminalo veikla.  Antradienį Vokietijos delegacija susitiko su SGD terminalo operatorės „Klaipėdos nafta“ atstovais, apžiūrėjo terminalą, laivą-saugyklą „Independence“, BNS patvirtino bendrovės atstovė.

Estijos dujų bendrovė „Eesti Gaas“ pasirašė sutartį su Norvegijos kompanija „Equinor“ dėl 2 teravatvalandžių (TWh) suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pirkimo, kuri gerokai padidino Estijos apsirūpinimo dujomis artėjančiam šildymo sezonui patikimumą, pranešė „Eesti Gaas“. Šios SGD siuntos į Klaipėdos terminalą bus atgabentos spalio-lapkričio mėnesiais. „Rinkai ši sutartis reiškia daugiau ramybės, mūsų klientams – tiekimo saugumą, o „Eesti Gaas“ – vieną didžiausių sandorių istorijoje.

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ nori įvertinti galimybes išplėsti SGD terminalo išdujinimo pajėgumus nuo 3,75 mlrd. iki 5 mlrd. arba 6,25 mlrd. kubinių metrų.  Bendrovė planuoja užsakyti dvi galimybių studijas, kurios įvertins SGD terminalo techninius pokyčius, siekiant didinti metines išdujinimo apimtis, pirmadienį pranešė bendrovė.

Europos Sąjungos (ES) energetikos komisarė Kadri Simson sako, kad artėjantį šildymo sezoną Bendrijos valstybių laukia trigubas iššūkis – aukštos energetikos išteklių kainos, tiekimo saugumas bei pasaulinė klimato krizė.  Ji pataria šalių vyriausybėms palaikyti namų ūkius, mažmeninius vartotojus bei pasirengti blogiausiam scenarijui.

Latvijos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą gali statyti bendrovė „Skulte LNG Terminal“ arba „Kundzinsalas Dienvidu Projekts“, antradienį po vyriausybės posėdžio pareiškė ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė. „Skulte LNG Terminal“ nori statyti terminalą Saulkrastuose, o „Kundzinsalas Dienvidu Projekts“ siūlo projektą vystyti Rygoje.

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas, kaip patikino valstybinė perdavimo tinklų operatorė „Elering“ bei į šį projektą įsitraukusios privačios bendrovės, bus parengtas naudoti iki šių metų rudens arba žiemos. „Visi patikino, kad visgi bus pasiektas pasaulinis statybos rekordas, ir kad iki rudens arba žiemos [terminalas] bus paruoštas.

Paskutinį šių metų ketvirtį Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalu naudosis penkios įmonės iš Lietuvos, Estijos ir Lenkijos.  Terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ paskelbė baigusi 9,66 teravatvalandės (TWh) siekiančio jo pajėgumų skirstymą spalio–gruodžio mėnesiams. Tuomet SGD terminalą turėtų pasiekti 10 ne mažesnių kaip 138 tūkst. kubinių metrų krovinių.

Suomijos dujų perdavimo tinklų operatorė „Gasgrid Finland“ penktadienį pranešė su JAV bendrove „Excelerate Energy“ pasirašiusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivo „Exemplar“ nuomos sutartį dešimčiai metų. Skelbiama, jog jo pajėgumų pakaks Suomijos ir Estijos dujų poreikiams patenkinti, o tai panaikins jų priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ ir naftos ir SGD terminalų operatorės „Klaipėdos nafta“ vadovas Mantas Bartuška pradeda dirbti Nyderlandų dujų transportavimo ir saugojimo bendrovėje „Gasunie“, BNS pirmadienį pranešė M. Bartuška.  „Gasunie“ jis dirbs suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų projektų vystymo patarėju ir bus atsakingas už dviejų plaukiojančių laivų-saugyklų (FSRU) statybą Nyderlanduose ir Vokietijoje.

Į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis Lenkijos naftos ir dujų įmonės „PGNiG“ užsakytas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinys.  150 tūkst. kubinių metrų dujų gabenantis su Maltos vėliava plaukiojantis dujovežis „Aristidis I“ penktadienį vakare atvyko į Klaipėdos uostą ir apie 18 val. 40 min. švartavosi prie laivo-saugyklos „Independence“, rodo laivų stebėjimo portalai marinetraffic.com, vesselfinder.com ir myshiptracking.com.

Lenkijos naftos ir dujų įmonė „PGNiG“ Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumus yra rezervavusi šešiems laivams, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Ministro teigimu, laivais atgabenti „PGNiG“ užsakyti SGD kroviniai aprūpins ne tik Lenkiją, bet ir kitas Baltijos šalis.  „Dabar matome pavyzdžiui, kad Lenkijos dujų tiekėjas „PGNiG“ yra jau užsakęs terminalo pajėgumus šešiems laivams“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė D. Kreivys.

 Estijos ir Suomijos dujų perdavimo tinklų operatoriai „Elering“ ir „Gasgrid Finland“ pasirašė sutartį dėl plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bendros nuomos ir bendro valdymo, kad būtų galima užtikrinti patikimą abiejų šalių apsirūpinimą dujomis ir atsisakyti jų tiekimo vamzdynais iš Rusijos. „Elering“ valdybos pirmininkas Taavis Veskimagis pabrėžė, kad šis susitarimas suteikia aiškumo svarbiausiai SGD tiekimo grandžiai – plaukiojančiam terminalui.

Valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“ pradeda jos valdomo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų skirstymą paskutiniam šių metų ketvirčiui – spalio–gruodžio mėnesiams. „Klaipėdos naftos” SGD komercijos skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė teigė, jog toks skirstymas inicijuotas, nes nuo kitų metų bus suvienodinti dujų ir kalendoriniai metai. Dabar jie prasideda spali 1-ąją ir baigiasi kitų metų rugsėjo 30-ąją.

Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavi Aasas ir Suomijos ekonomikos ministras Mika Lintila pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl šalių bendradarbiavimo įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo projektą. Bendrą projektą planuojama įgyvendinti ne vėliau kaip šiais metais, išsinuomojant plaukiojantį terminalą, kurio išdujinimo pajėgumas būtų ne mažesnis kaip 30 teravatvalandžių per metus.