šešėlinė ekonomika

Šiandien, gruodžio 13 dieną, įsiteisėja Marijampolės rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas už padarytą administracinį teisės pažeidimą, kai nebuvo paisoma reikalavimo deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, konfiskuoti 265 tūkst. eurų, kas nacionaline valiuta sudaro daugiau nei 900 tūkst. Lt, ir pervesti į valstybės biudžetą.

Ekspertai skaičiuoja, kad Lietuvoje šešėlinė ekonomika siekia 26 proc. tačiau apžvelgdamas paskutines dienas dirbančios vyriausybės darbus, laikinasis premjeras Andrius Kubilius giriasi, kad šiai vyriausybei pavyko nemažai nuveikti kovojant su ,,šešėliniu“. A.Kubilius priminė, kad šios vyriausybės iniciatyva buvo įvesti kasos aparatai turguose, ,,kas parodė labai aiškiai, kiek turime ryžto kovoje su šešėliu“. Jo teigimu, nuosekli kova su kontrabanda, vokeliais, nelegaliu darbu jau davė rezultatų...

 Analitikai suskaičiavo, kad likvidavus šešėlinę ekonomiką Lietuvoje į biudžetą būtų papildomai surinkta 7,5 mlrd. litų. Verslininkai pripažįsta, kad šalyje mokestinė našta per didelė, todėl šešėlinės ekonomikos mastai nesitraukia.

Formuojama Seimo valdančioji koalicija pasiryžusi nuo sausio 1 d. didinti minimalią algą iki 1 000 Lt, bet pramonininkai ragina politikus neįsijausti į Kalėdų Senelio vaidmenį. Kol kas neatsisakoma planų nuo 2013 m. sausio 1 d. didinti minimalią mėnesio algą (MMA), bet vis dar svarstoma, kiek ji didės – iki 1 000 ar 1 100 Lt. Statistiniai duomenys rodo, kad verslo įmonių pelnai priartėjo prie 2008 m. lygio, todėl skųstis verslininkams nėra dėl ko.

Naujoje Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad Rytų Europa turi pažaboti šešėlinę ekonomiką, kad atsilaikytų prieš siaučiančią Europos skolų krizę ir skatintų augimą, informuoja AFP. "Per daug Rytų Europos darbuotojų ir bendrovių užsiima šešėline ekonomika.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pastangomis išaiškinta organizuota net 17 asmenų grupė, galimai iš šešėlinės prekybos cukrumi apgaule gavusi ir pasisavinusi beveik 10 milijonų litų.

Vilniaus Gedimino prospekte esančiame bare Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė užmokesčio ir mokėjimo tvarkos pažeidimus. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI), gavusi pranešimą pasitikėjimo telefonu, patikrino gautą informaciją – trys virėjos ir baro buhalterė prisipažino gavusios beveik 20 tūkst. litų „vokeliuose“. Atlikusi operatyvų patikrinimą Vilniaus AVMI nustatė, kad bare dirbančioms virėjoms oficialiai išmokamas atlyginimas siekė 1 tūkst.

Statistikos departamentui paskelbus, kad antrąjį šių metų ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtelėjo 2,1 proc., DNB banko analitikai, tikėjęsi, kad augimas šį ketvirtį sieks 3 proc., sako, kad šalies ekonomiką augina eksportuotojai ir šešėlis. Pasak DNB banko vyresniojo analitiko Roko Bancevičiaus, šalies ūkiui toliau svarbus išlieka eksportas ir panašu, jog antrojo ketvirčio duomenims lemiamą teigiamą įtaką po silpnos gegužės padarė geras šių metų birželis.

DNB banko partneris, profesorius Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad artimiausiais metais stebėsime reikšmingus teigiamus pokyčius tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos ekonomikose. „Niekaip netikiu, kad bus reikšmingas pagerėjimas 2013 metais. Prisijungiu prie tų ekonomistų, kurie mano, kad Europos Sąjunga dar kelerius metus sėdės duobėje“, – pripažino R. Rudzkis, dalyvaudamas DNB surengtame „Lietuvos ekonomikos perspektyvų“ leidinio pristatyme.

Europos statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje surenkami mokesčiai sudaro mažiausią BVP dalį Europos Sąjungoje – tik 27,1 procento. ES vidurkis yra ženkliai didesnis ir 2010 metais siekė 38,6 procento. Analizuojant šiuos duomenis dažnai daroma klaidinga ir labai žalinga išvada – Lietuvoje mokesčių tarifai yra maži. Lietuvoje neapmokestinamas arba neproporcingai mažai apmokestinamas yra tik turtas. Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro tik 0,5 proc.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir gyventojų pajamų mokestį. Nuo šių metų liepos 1 dienos PVM šalyje bus sumažintas vienu procentiniu punktu nuo 22 iki 21 proc., o pajamų mokestis per trejus metus – nuo 25 iki 20 proc. Nuo 2013 m. sausio 1 d. jis sieks 24 proc., nuo 2014 m. – 22 proc., o nuo 2015 metų – 20 procentų.

Laisvė, privatumas ir nuo to neatsiejamas žmogaus orumas Europoje ir Lietuvoje vis labiau nuvertėja, nes jų neįmanoma apskaičiuoti kasos aparatais ir apmokestinti. Maklinėjant po saulėtojo Stambulo (beje, derėtų rašyti Istanbulas, atsikratant primestos rusiškos formos) turgų teko matyti netgi kasos aparatų. Kitaip nei mūsų Gariūnuose, niekas neprotestuoja – stovi, tegul stovi. Vienoje iš 39 miesto savivaldybių, kuri kaip tik prižiūri minėtą turgų, paklausiau apie tų aparatų naudą.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, tikrinusi pranešimą dėl neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo, vienoje Kauno uždarojoje akcinėje bendrovėje, vykdančioje statybos ir remonto darbus, nustatė, jog pernai nuo balandžio iki rugsėjo bendrovės darbuotojams galimai buvo išmokėta daugiau nei 230 tūkst.

Gruodį išaiškinę nelegalų Dzūkijoje veikusį grybų ir uogų prekybos tinklą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai atskleidė dar vieną Kaune, Varėnoje ir Molėtuose veikusią aštuonių asmenų organizuotą grupę. Jos nelegali veikla viršijo milijoną litų. Grybų supirkimo punktuose, įtariamųjų namuose ir bendrovėje, kurios vardu, kaip įtariama, buvo išrašomi suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai, atlikta 16 kratų.

„Kartu su pokyčiais darbo rinkoje (Lietuvos darbo birža prognozuoja, kad 2012 m. pabaigoje bedarbių būtų ne augiau kaip 200 tūkst. – red. past.)  ateis pokyčiai ir į darbo rinkos priežiūrą. Tačiau neabejotinas inspekcijos prioritetas – šešėlinės ekonomikos kontrolė ir prevencija“, – apžvelgdamas 2011 m. nuveiktus ir kitais metais laukiančius darbus sakė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) griežtai nepritaria Vyriausybės ketinimui didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Augančio biudžeto deficito iššūkį LLRI ragina spręsti kuo skubiau mažinant valstybės biudžeto išlaidas ir privatizuojant valstybei priklausantį komercinį turtą. Vėl didinamas PVM bus žalingas ir skurdins visus šalies gyventojus be išimties, kadangi mažės jų perkamoji galia. PVM brangina įsigyjamas prekes visiems žmonėms, nepriklausomai nuo žmonių finansinės padėties.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiemet užfiksuota 18 valstybės tarnautojų ir pareigūnų galimų neteisėto praturtėjimo atvejų, už kuriuos asmenys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Valstybės tarnautojai į biudžetą turės papildomai sumokėti apie 2,3 mln. litų. Šiemet VMI atliko daugiau kaip 570 valstybės tarnautojų ir jų sutuoktinių kontrolės procedūrų.

Visą praėjusią savaitę Vyriausybė pykosi ir taikėsi, bet susitarė dėl 2012 metų biudžeto. Šią savaitę biudžetas pristatytas Seime. Dabar Seimo narių eilė tartis, pyktis, reikalauti, įtikinėti. Kadangi 2012 metai rinkimų metai, panašu, realių ir nelabai norų užteks į valias. 500 mln. litų Vyriausybė ketina skirti sumažintoms pensijoms atkurti. Pensininkai bene vieninteliai, kuriems į kišenes įkris daugiau pinigų.

Lietuvai nepavyksta išsivaduoti iš šešėlio. Tokia išvada darytina paskelbus sulaikytų kontrabandinių prekių skaičius. Mastai didėja Kaip portalui balsas.lt teigė Muitinės departamento komunikacijos skyriaus viršininkė Henrika Rukšėnienė, 2011 metais sausį–birželį Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė kontrabandinių prekių daugiau nei už 44 mln. litų. Minėtu laikotarpiu akcizais apmokestinamų prekių sulaikyta daugiau nei už 42,8 mln. litų.

Kiekvieną mėnesį darbo inspektoriai nustato apie 500 neteisėto darbo atvejų, tačiau neretai baudos problemų neišsprendžia. Naujasis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis yra įsitikinęs, kad keistis turi ir pati inspekcija – iš baudėjos tapti patarėja bei sutaikintoja. Tai įgyvendinti turėtų padėti ne tik kuriamos nuolatinės nelegalaus darbo kontrolės grupės, bet ir glaudesnis inspektoriaus bendradarbiavimas su įmonės vadovu, „popierizmo“ atsisakymas.

Vyriausybė tikisi gauti iki 100 mln. Lt papildomų mokesčių privalomai įdiegus kasos aparatus dengtose maisto prekyvietėse. Tačiau valdžia nieko nekalba apie daug daugiau nuslėptų mokesčių automobilių turguose. Ieško landų Už parduotą automobilį valstybei nereikia mokėti, jei juo savininkas naudojosi daugiau kaip 3 metus, o jei mažiau – jis turi būti parduotas pigiau nei įsigytas. Kitu atveju gautas skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo apmokestinamas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu.

Šešėlinę šalies statybų rinką padidino ne tik ekonomikos krizė, bet ir gyventojų noras įsirengti savo būstus kuo pigiau. Vagystės ir nekokybiškai atlikti darbai – su tokia kasdienybe rizikuoja susidurti Lietuvos gyventojai, apsisprendę pastatyti namą arba suremontuoti būstą. Internete apstu skelbimų, kuriuose įvairaus plauko meistrai siūlo savo paslaugas, bet neretai paaiškėja, kad iš tiesų jie nieko nemoka. Nusipirko svajonių būstą Kauniečiai Viktoras ir Irena prieš pusę metų už 260 tūkst.

Prieš kasos aparatus badu kovoję turgaus prekeiviai užplūdo Mokesčių inspekciją. Iš 203-ų nuo vasario pabaigos Panevėžyje registruotų aparatų net pusė nupirkta per pastarąsias dvi dienas. Prie aparatų – eilės Tačiau nuo gegužės 1 d.  įsigaliojantis Vyriausybės dar vasarį priimtas nutarimas, draudžiantis dengtose turgavietėse prekiauti maisto produktais be kasos aparatų, vis tiek ištuštins prekystalius.

Praktiškai visi nori, jog būtų nemokamas mokslas, gydymo ir sveikatos priežiūros paslaugos, nori laiku gauti pensijas, socialines išmokas ir t.t. Kad taip būtų, reikia sąžiningai mokėti mokesčius, neapgaudinėti valstybės (tai yra pačių savęs). Sutikime – Lietuvoje iki to dar labai toli. Labai toli iki skandinaviško, vokiško supratimo, sąmoningumo, atsakomybės. Arba tiesiog – pilietiškumo. Ta pilietiškumo stoka išryškėja, kuomet pabandoma siekti daugiau tvarkos, skaidrumo.

Į valstybės biudžetą kol kas pavyksta surinkti mažiau lėšų, nei planuota, nors premjeras Andrius Kubilius ir jo komanda skelbia, kad ekonomika jau atsigauna. Pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą surinkta 3 mlrd. 954,2 mln. Lt. Tai 15,7 proc. daugiau, nei pernai per tą patį laikotarpį, bet mažiau, nei tikėtasi. Biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad pajamos iš mokesčių šiemet turi pranokti pernykštes 17 proc., kitu atveju biudžetą teks persvarstyti iš naujo.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pasityčiojimu vadina Darbo inspekcijos rezultatus kovojant su nelegaliu darbu. Priekaištų šios tarnybos veiklai, siekiant įvykdyti vyriausybės tikslą ištraukti milijardą iš šešėlinės ekonomikos, išsakė daugelis komiteto narių, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pasidomėti, ką nuveikė valstybės institucijos, vykdydamos Vyriausybės planą iš šešėlinės ekonomikos į valstybės biudžetą šiemet atkovoti ...

Užsimojusi sugriežtinti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, Vyriausybė tikisi pažaboti šešėlinę ekonomiką, daugiau pinigų ištraukti į dienos šviesą ir papildyti jais valstybės biudžetą. Tačiau verslininkai baiminasi, kad tokie apribojimai tik dar labiau padidins jų veiklos sąnaudas ir jokios naudos neduos.

Skandalas dėl lenkų šovinisto Valdemaro Tomaševskio vis labiau išjudina visuomenę. Vakar viešą laišką paskelbė signataras, filosofas Romualdas Ozolas. „Kelias iš šiandien Lietuvai primestos situacijos yra.

Kova su kontrabanda ir šešėline ekonomika duoda rezultatų, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Per pirmąjį šių metų ketvirtį pastebimos padidėjusios mokestinės pajamos – surinkta daugiau nei planuota pridėtinės vertės mokesčio (PVM), išaugo akcizo surinkimas bei legali prekyba cigaretėmis. Anot A. Kubiliaus, jau viršijamas planas šiais metais iš šešėlinės ekonomikos „ištraukti“ 1 mlrd. litų. PVM per pirmąjį ketvirtį surinkta 86 mln. litų daugiau, akcizų prieaugis – 7 proc.

Desperatiškai bandydama iš šešėlinės ekonomikos išgauti bent kiek lėšų, valdžia svarsto galimybę bausti už nelegalų darbą ne tik darbdavius, bet ir darbuotojus. Vyriausybė ketina nustatyti sankcijas samdomiems darbuotojams, sutinkantiems dirbti be darbo sutarčių. Profesinės sąjungos perspėja, kad nukentėti gali ir sąžiningi darbuotojai, nes jie ne visada žino, ar darbdavys už juos moka mokesčius.

Nors Seime buvo priimta rezoliucija, kurioje Vyriausybė raginta sudaryti darbo grupę ir su smulkiaisiais verslininkais sėsti prie derybų stalo, iki šiol Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija negavo kvietimo dialogui, apgailestauja Seimo opozicijos atstovai – Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ir Seimo opozicijos lyderis „darbietis“ Vytautas Gapšys, kartu su grupe smulkiųjų verslininkų trečiadienį Seime surengę spaudos konferenciją.

Investuotojų forumo nariai, įteikdami ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui seno modelio kasos aparatą, pabrėžė, jog net viešosiose institucijose pasitaikantis reliktas – mokėti atlyginimus iš kasų, yra atgyvena, kurios būtina atsisakyti. „Dabar turime visą reikalingą infrastruktūrą, leidžiančią sistemingai mažinti grynųjų pinigų apyvartą. Skolinimasis grynaisiais pinigais – jeigu kalbama apie dešimčių tūkstančių skolinimą, tai akivaizdu, jog tas žmogus yra pajėgus nueiti į banką.

Premjeras Andrius Kubilius pernai pažadėjo šių metų biudžetą papildyti iš šešėlio ištrauktu milijardu. Toks siekis pasirodė „sudėtingas ir ambicingas“ net už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu Europos Komisijoje atsakingam komisarui Algirdui Šemetai. Džiuginančių žinių, kaip praėjus jau dviem šių metų mėnesiams sekasi ieškoti pasislėpusio milijardo, nėra.

Nors ekonominė situacija Lietuvoje šįmet šiek tiek pagerės, įsisenėjusios problemos –  didžiulis nedarbas ir šešėlinė ekonomika - nesitrauks, pranašauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai, remdamiesi 54 sėkmingai dirbančių įmonių vadovų ir finansininkų apklausa. Į šešėlį gena mokesčiai Kas pusmetį atliekamo Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2011 m. Bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtels 2,8 proc., toliau didės eksportas, nuo 17 iki 15 proc.

Beveik trečdaliui šalies ekonomikos skendint šešėlyje, padėtį iš esmės gali pakeisti tik valstybės valdymo vairą perėmusi aktyvi, nebijanti atsakomybės ir turinti vaizduotę valdžia, o dabartinė – padėties neblogina, tačiau užima poziciją, jog nieko padaryti nebegalima, tikina ekonomistas prof. Povilas Gylys. „Tam, kad šalies ekonomika imtų lįsti iš šešėlio, turi būti aiški strategija, kaip ekonomiką išvesti iš krizės. Tai pagrindinis dalykas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto šalies ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje pasiekusi rekordiškai aukštą lygį, nemažės ir 2011 m. „Lietuvos verslas mato optimizmo šaukštą visoje ekonomikos problemų statinėje. Joje problemų daug: ir nedarbas ir šešėlinės ekonomikos dalis.

Duodamas interviu vietos žiniasklaidai buvęs Latvijos hipotekos ir žemės banko vadovas Inesis Faiferis sakė, kad šešėlinė ekonomika padeda išgyventi daugybei Latvijos gyventojų. I. Faiferis mano, kad vyriausybė turi labai atsargiai kovoti su šešėline ekonomika, nes visiškai ją sunaikinus dalis gyventojų būtų priversti badauti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių apskrities skyriaus tyrėjai išaiškino kelias grupes šiauliečių, kurie turgavietės prekeiviams nupirkdavo verslo liudijimus, tiekdavo jiems mėsos ir žuvies produktus, o gautas pajamas už realizuotą produkciją, nemokėdami mokesčių į valstybės biudžetą, pasiimdavo.

Vyriausybė pasiūlė, kad nuo šių metų gegužės 1 d., prekiaujant maisto produktais patalpose, kioskuose ir automobiliuose įrengtose parduotuvėse, turės būti naudojami kasos aparatai. Vyriausybė taip mėgina geriau ir skaidriau organizuoti prekybą maisto produktais, pasiekti geresnę pajamų apskaitos kontrolę, sudaryti galimybę tiksliai fiksuoti gautas pajamas, didinti biudžeto įplaukas, neleisti plėtotis neteisėtai veiklai, o kartu geriau apsaugoti pirkėjų teises.

Pernai Lietuvos muitinė sulaikė nelegaliai gabentų prekių už 75,3 mln. litų. Palyginti su 2009-aisiais, sulaikytų prekių kiekis ir vertė išaugo beveik dvigubai. Šių metų pradžios muitinės darbo rezultatai atokvėpio nežada: kontrabanda į šalį ir toliau vežama neregėtu mastu. Tvindo ES šalių juodąją rinką Kaip visuomet, taip ir pernai didžiausią dėmesį muitininkams teko skirti kovai su akcizinių prekių kontrabanda. Ypač daug į šalį stengiamasi gabenti nelegalių rūkalų.

Jungtinė (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcija antradienį priėmė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos atstovus ir išklausė jų nuogąstavimus dėl neigiamų pasekmių verslui jau šiemet dengtose turgavietėse privalomai įvedus kasos aparatus.

Tą naktį tauta nemiegojo. Vieni budėjo prie Parlamento, televizijos, kur šiltais kūnais formavo „barikadas“, kiti budėjo namie, pasirengę, jeigu reikės, šokti į pagalbą. Nesuspėjo. Net buvę šalia. Žaibu aplėkė žinia apie aukas. Jų buvo trylika, žuvusių po tankais ar nuo šūvių. Likusiems gyviems gynėjams toji žinia lyg kulka pataikė tiesiai į širdį, likusiems prie radijo, transliuojančio nakties tragedijos aidus, graužte graužėsi iki skausmo lyg tikra skeveldra. Į širdį ir į atmintį.

Seimas, Vyriausybė, finansų ekspertai suka galvas, kaip ištraukti iš šešėlio cigarečių kontrabandą ir įplukdyti į šalies biudžetą milijardą. Nesurinkti milijonai voliojasi naudotų automobilių prekyvietėse. Automobilių pardavėjai masiškai klastoja dokumentus ir naudojasi pigiai perkamais ir niekuo prieš valstybę neįsipareigojančiais piliečiais. Netgi asocialiais.

Lietuvoje nedarbas jau tuoj tuoj išnyks. Tuo įsitikinęs premjeras Andrius Kubilius. Tik metus darbo biržos duris varstantys žmonės nemato iš dangaus krintančių darbo pasiūlymų. Ekspertai tvirtina, kad nedarbas tikrai sumažės, tik kaip paprastai – popierinėse valdžios ataskaitose. Nedarbas šaus žemyn Premjeras A.Kubilius jau tikisi, kad Lietuvoje kitąmet įvyks stebuklas – nedarbas kris žemiau nei 10 proc. Nors dar gruodžio 1-ąją nedarbo rodiklis visoje Lietuvoje siekė 13,9 proc.

Vyriausybės nariai svarsto galimybes įvesti kasos aparatus dengtose turgavietėse, kurios prekiauja maisto produktais. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius trečiadienį sutarė, kad kasos aparatai yra būtini kovojant su šešėline ekonomika, ir kalbėjosi apie galimą pereinamąjį laikotarpį bei galimybes kompensuoti kasos aparatų pastatymo išlaidas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko ir kitų analitikų pateikta makroekonomikos apžvalga į Verslo inkubatorių surinkusių regiono verslininkų nenudžiugino. Bankai plukdo pinigus iš Lietuvos, verslas velka biurokratinę naštą, nedarbas nemažėja, šalį skandina šešėlinė ekonomika. Vargas dėl mokesčių „Norėdami padėti Vyriausybei kovoti su šešėline ekonomika siūlėme mažinti mokesčius, bet Šimonytė (finansų ministrė — red. past.

Lietuvos Vyriausybės užmojais be jokio konkretaus veiksmų plano kitąmet ištraukti iš šešėlio milijardą litų netiki ne tik Seimo opozicija, bet ir Algirdas Šemeta – eurokomisaras, atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą bei kovą su sukčiavimu. „Nėra lengva padaryti taip, kad tas milijardas atsirastų biudžete, – Lietuvos Vyriausybės užmojus kitais metais iš šešėlinės ekonomikos gauti apie milijardą litų komentavo EK narys. – Bet manau, gerai, kad Vyriausybė bando tai padaryti.

Kas trečias Lietuvos įmonių vadovas yra svarstęs galimybę įmonę juridiškai perkelti į palankesnę mokestinę aplinką užsienyje, rodo „Macroscope tyrimai“ . Socialinių tyrimų kompanija „Macroscope tyrimai“ apklausė 1000 didžiausių Lietuvos įmonių vadovų, siekdami išsiaiškinti, kaip jie vertina šešėlinę ekonomiką. Tyrimas atskleidė, kad 34 proc. įmonių vadovų galvojo apie verslo perkėlimą į užsienį dėl palankesnių sąlygų.

Nuo nepriklausomybės Indija prarado daugiau nei 460 mlrd. JAV dolerių dėl kompanijų ir turtuolių, kurie nelegaliai nukreipinėja savo turtus į užsienį, praneša BBC pasiremdama ataskaitos informacija. Ataskaitoje teigiama, kad nelegalūs kapitalo srautai per mokesčių vengimą, nusikalstamumą ir korupciją padidino nelygybę Indijoje. JAV įsikūrusi grupė „Global Financial Integrity“ savo parnešime teigia, kad neteisėtų pinigų persiuntimų padaugėjo (net 68 proc.