sergejus tichomirovas

 Teisingumo ministerija leido įregistruoti partiją Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) po to, kai jos atstovai patikslino partijos pavadinimą. Partija oficialiai įregistruota nuo rugsėjo 4 dienos, BNS informavo teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas.

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kuria siekiama atkurti istorinį teisingumą. Tačiau iš dešimties įtariamųjų teisiamųjų suole sėdi tik vienas – pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis (74 m.). Šioje Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Romualdo Valiulio dar 2009-ųjų lapkritį teismui perduotoje byloje dėl vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties buvo kaltinami keturi Lietuvos gyventojai: M. Misiukonis, S...

Nežinia, ar atsirastų Lietuvoje žmogus, kuris nežinotų garsiųjų krepšininkų – brolių Darjušo ir Kšištofo Lavrinovičių, kurie išpopuliarėjo ne tik dėl krepšinio, bet ir dėl savito humoro jausmo. Prieš keletą metų žurnalistas Sergejus Tichomirovas netgi išleido apie garsiuosius brolius knygą „Broliai Lavrinovičiai. Po nuopuolio – į šlovės viršūnę“, kuri iškart sukėlė skandalą.

Panevėžio apygardos prokuratūra teismui perdavė vieno paskutinių Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties baudžiamąją bylą. Kadangi daugelis jaunesniųjų skaitytojų nežino istorijos apie jį, "Akistata" trumpai ją primena. Bylos tyrimas užtruko daugiau kaip dešimtmetį. Kaltinimai pateikti 4 asmenims. Prokuratūra neviešina jų pavardžių, tačiau pagal inicialus bent du jų galima atpažinti.

Įsisiūbavusi krizė verčia Lietuvos verslininkus ieškoti naujų rinkų savo produkcijai ir investicijoms. Lietuvių žvilgsnis pirmiausia krypsta į kaimynę Baltarusiją, garsėjančią savo reguliuojamąja ekonomika ir savomis verslo taisyklėmis. Valstybės globa Pasaulio finansų krizė neaplenkė ir kone uždariausios Europos ekonomikos - Baltarusijos. Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies bendrasis vidaus produktas krito kone 10 proc., palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo eksportas.

Ūkio ministras Dainius Kreivys ir premjeras Andrius Kubilius lietuvius nuo krizės žadėjo gelbėti pasitelkdami ekonomikos gelbėjimo planą. Prancūzija, Vokietija ir Japonija viena po kitos pranešė apie recesijos pabaigą. Ar iš įvairių pasaulio kraštų atskriejusios džiuginančios žinios palengvins skęstančios Lietuvos ekonomikos padėtį, lieka neaišku.

Žinomas Rusijos propagandininkas, buvęs prezidento Vladimiro Putino administracijos atstovas Modestas Kolerovas, vakar lietuvių pasieniečių išlaipintas Kenos traukinių stotyje, interviu “Respublikai” sakė, kad Lietuva negaus nei rublio kaip kontribucijos už Lietuvos okupaciją.

Lietuvoje klesti rasinė ir etninė prievarta, auga netolerancija visokioms mažumoms, korupcija tarp politikų ir policijos pareigūnų tebelieka opi problema. Tokią lietuvius juodinančią informaciją galima rasti oficialiame Amerikos diplomatinės žinybos tinklalapyje.

Latvių ekonomistas Dmitrijus Smirnovas dėl savo nuomonės apie šalies finansus praėjusių metų rudenį kelioms dienoms buvo patupdytas už grotų. Tačiau, rodos, jo liūdnos prognozės pildosi su kaupu. Aukštojoje mokykloje dėstantis analitikas su „Respublika“ pasidalijo mintimis, kas toliau laukia Latvijos. - Kokia dabar yra ekonominė situacija šalyje? - Ji tik blogėja. Kol galėsime leisti TVF ir kitų kreditorių pinigus, finansinė sistema laikysis.

Kas darosi Lietuvoje? Ar milijonų tratinimas neskaidriems projektams, „otkatai“  ir korupcija jau tapo Lietuvos kasdienybe, į kurią visi mes pavargome kreipti dėmesį? Gal iš šalies atrodo kitaip? Deja. Tiems, kurie mus ragina priimti Gvantanamo kalinius, siųsti savo karius į Iraką ir Afganistaną, mes atrodome labai gerai.

Mažiausiai du liūdnai pagarsėjusio Amerikos kalėjimo Gvantaname kaliniai gali atsidurti mūsų šalyje. Lietuva viena pirmųjų iš Europos Sąjungos (ES) šalių pasišovė priimti amerikiečių be jokio pagrindo kalintus ir kankintus kalinius. Amerikos dovanėlė Europai Kaip geriausia išspręsti savo pačių sukurtą problemą? Užkrauti ją žmonėms, kurie su šia problema neturi nieko bendro.

Dviejų britų laivų už 191,5 mln. litų įsigijimą atidžiai tirs Valstybės kontrolės auditoriai. Neatmetama galimybė, kad laivų įsigijimo sandoris gali būti sustabdytas, o buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Tai paaiškėjo vakar vykusiame Seimo Audito komiteto posėdyje. Pradėjo tyrimą Įtakingas socialdemokratų veikėjas J. Olekas prisižaidė.

Buvusio Lietuvos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko šmeižikiškus pareiškimus apie esą prastesnius mūsų kaimynių laivus paneigė Estijos karinių jūrų pajėgų vadas Igoris Schvede. Pasak „Respublikos“ kalbinto karininko, Estija labai patenkinta savo laivais. Jais patenkinta ir NATO. Buvęs ministras melavo Vakar „Respublikoje“ išspausdintame interviu buvęs Krašto apsaugos ministerijos vadovas J. Olekas įrodinėjo, kad Lietuvos pasirinktas dviejų prieš 25 metus pagamintų laivų už 191,5 mln.

191,5 mln. litų už du 25 metų senumo laivus Didžiajai Britanijai nepagailėjęs buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pateikė savo versiją, kodėl Latvija ir Estija panašius laivus įsigijo pigiau nei Lietuva. Pasak įtakingo socdemų veikėjo, Lietuva sau kelia aukštesnius reikalavimus nei latviai ar estai. Apie kaimynių pirkinius girdėjo tik iš kolegų Buvę Krašto apsaugos ministerijos vadovai ir ten likę dirbti žemesnės grandies klerkai kaip susitarę gina už 191,5 mln.

Po „Respublikos“ publikacijos apie mįslingą dviejų Lietuvos krašto apsaugos ministerijos (KAM) laivų įsigijimo už 191,5 mln. litų istoriją, Valstybės kontrolės auditoriai ir Seimo Audito komitetas domėsis, kaip ir kam buvo išleisti šimtai mokesčių mokėtojų milijonų.

Latvijos valdžios nenoras kalbėtis su žmonėms, atsižvelgti į finansų krizės ant kelių parklupdytų latvių padėtį privertė juos antradienį surengti didžiausias riaušes nuo šalies Nepriklausomybės atkūrimo. Taip mano vienas iš Latvijos opozicijos lyderių, buvęs užsienio reikalų ministras Artis Pabrikas.

Kaip taisyti prastus dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius? Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas savaitgalį tai darė teniso aikštelėje žaisdamas su Rusijos ambasados ministru patarėju Dmitrijumi Cvetkovu.  V.Ušackas pralaimėjo, bet tikisi revanšo. Šeštadienį Vilniuje susirinkęs negausus būrelis žiūrovų stebėjo, kaip Lietuvos diplomatijos vadovas ir aukštas Rusijos diplomatas smaginasi teniso aikštelėje.

Permainų koalicijos planai veržtis diržus ir taupyti neaplenkė net šventa karve vadinamos Užsienio reikalų ministerijos. Vis dėlto naujasis Lietuvos diplomatijos vadovas Vygaudas Ušackas žada tęsti jo pirmtako plėtotas iniciatyvas Rytuose ir aktyviau artėti su Vakarais.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) tik apsimeta, kad dirba. Iš tikrųjų provokacijas prieš žurnalistus ir kitus piliečius rengia ir pats saugumas, ir kas tik nori. Penktadienį provokaciją prieš dienraštį „Respublika" surengė žurnalistu apsimetęs rusakalbis vokietis. Didieji sargai miega Atkirčio sulaukusiam apsimetėliui ir jo sėbrams skubiai išvažiavus iš redakcijos kiemo, „Respublika" iškart paskambino VSD generaliniam direktoriui Povilui Malakauskui.

Stebint globalinę erdvę galima teigti, kad Amerikoje įvyko didelis įvykis. Galimi tektoniniai ideologiniai ir vertybiniai tiek pasaulio, tiek Lietuvos žmonių mąstysenos poslinkiai. Tokias viltis su išrinktuoju Amerikos prezidentu sieja buvęs užsienio reikalų ministras profesorius Povilas Gylys, rašo „Respublika“. Pilietinio karo pabaiga – Vakaruose Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento rinkimai dažniausiai istoriniais vadinami dėl to, kad juos laimėjo juodaodis.

Iš naftos ir dujų milijardus susikrovusiai Rusijai ateina sunkūs laikai: užsienio investuotojai skubiai palieka šalį, žaliavų kainos pasaulio rinkose krinta. Kokie gali būti politiniai padariniai? Andrejus Piontkovskis, Vakaruose gerai žinomas Rusijos ekspertas, įsitikinęs: Kremlius gali surengti politines provokacijas prieš Ukrainą arba Baltijos šalis.

Pasaulyje įsisiūbavusi finansų krizė neaplenks ir Lietuvos, tačiau daugumai politikų šiuo metu tai mažai terūpi – jie pasinėrė į rinkimų karštinę ir savo oponentų juodinimą.

Laimės į užsienį išvažiavę ieškoti lietuviai kaip niekada aktyviai rinko naują Lietuvos valdžią. Didžiulės eilės kėlė žmonių nepasitenkinimą, tačiau tai nestabdė permainų savo gimtinėje ištroškusiųjų - jie iki pat uždarymo šturmavo Lietuvos ambasadose ir konsulatuose dirbusius rinkimų punktus, rašo „Respublika“. Rinkimams Maskvoje trukdė rinkėjai Rusijos sostinėje gyvenantys ar laikinai atvykę Lietuvos piliečiai savo pilietinę pareigą atlikti galėjo Lietuvos ambasadai priklausančiuose Jurgio...

Vienas ryškiausių Baltarusijos opozicijos lyderių Aleksandras Milinkevičius - ekscentriškojo šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos galvos skausmas. Apie artėjančius Baltarusijos Parlamento rinkimus, prezidentą A.Lukašenką, demokratiją, laisvę ir dešrą dienraštis „Respublika“ kalbėjosi su A.Milinkevičiumi. Nenorime kenkti A.Lukašenkai - Baltarusijos Parlamento rikimai vyks po dviejų savaičių.

Aukščiausi Lietuvos pareigūnai su viltimi laukia Baltarusijos Parlamento rinkimų tikėdamiesi, kad demokratinėms jėgoms pagaliau bus suteikta galimybė laisvai ir nevaržomai dalyvauti rinkimuose. Tačiau Baltarusijos opozicijos lyderiai vieningai tvirtina: artėjantys rinkimai - eilinis prezidento Aleksandro Lukašenkos farsas.

Šiandien žydų specialistai turėtų pristatyti liepą atliktų tariamų Šnipiškių žydų kapinių geofizinių tyrimų rezultatus. Už menamų kapinių paieškas, kurios pasibaigė skandalu vienam iš rabinų kumščiais paauklėjus lietuvių fotografą, Vyriausybei teko pakloti 350 tūkst.  litų, rašo trečiadienio „Respublika“. Tyrimo rezultatai, kurie turėjo atsakyti į klausimą, kur buvo tariamų Šnipiškių kapinių ribos, turėjo būti pristatyti dar praėjusį mėnesį.

Vakar sostinės gatvėmis žygiavę ir prie Prezidentūros bei Vyriausybės rūmų piketavę Algirdo Paleckio „frontininkai“ dėl savo veiksmų gali sulaukti administracinių nuobaudų, rašo antradienio „Respublika“. Apie 40 raudonomis vėliavomis ir transparantais nešinų „Fronto“ aktyvistų vakar išdygo priešais Vyriausybės rūmus.

Šeštadienį vykusiame Naujosios sąjungos tarybos posėdyje buvo patvirtinti socialliberalų kandidatai vienmandatėse apygardose ir partijos rinkimų sąrašas. Socialliberalų vedlys Artūras Paulauskas neslepia: sėkmės atveju pasibaigus rinkimams jis sieksiąs tapti Vyriausybės vadovu, rašo pirmadienio „Respublika“. Priekyje – patyrę politikai Pirmą vietą savo rinkimų sąraše socialliberalai atidavė partijos pirmininkui A.Paulauskui.

Liberalų ir cento sąjungos tarybos šeštadienį patvirtintas Seimo rinkimų sąrašas - vienaip ar kitaip spėjusių išgarsėti politikų ir visuomenei gerai žinomų žvaigždžių kokteilis.

Gruzija, Ukraina, o tada ir Baltijos šalys - tokia seka Kremlius gali suryti šalis kaimynes, jei Vakarai nesiims jokių priemonių. Tokia mintis nuskambėjo iš vieno autoritetingiausių Rusijos ekspertų Vakaruose Andrejaus Piontkovskio. „Respublikai“ - išskirtinis šiuo metu JAV dirbančio politologo interviu. - Vakarų spaudžiama Rusija pamažu atitraukia karines pajėgas iš Gruzijos.

Valstybės institucijos pastaruoju metu rodo abejotiną dosnumą komerciniams renginiams, o juos už mokesčių mokėtojų pinigus organizuojantys verslininkai net nesigėdija imti dar tiek pat iš renginių dalyvių. Tų pačių mokesčių mokėtojų. Beveik prieš mėnesį beveik milijonine valstybės parama pasidžiaugė Islandijos atlikėjos Bjork koncerto organizatoriai. Šimtais tūkstančių litų tuoj džiaugsis ir praėjusį savaitgalį praūžusio festivalio „Be2gether“ organizatorius Giedrius Klimkevičius.

Vilnietis Rokas buvo nemaloniai nustebintas, kai ant savo prabangaus automobilio išvydo Algirdo Paleckio partijos reklaminį lipduką. „Tai turbūt jaunųjų „frontininkų“ darbas“, - svarstė pats „Fronto“ vedlys.  Dėl šio incidento pasipiktinęs vairuotojas ketina kreiptis į policiją, rašo „Respublika“. Ideologinė staigmena „Pamačiau ant savo mašinos „Fronto“ lipduką. Nemanau, kad kažkas galėjo pajuokauti.

Du Lietuvoje ambasadoriaujantys gruzinai – Vladimiras Čchikvadzė ir Georgijus Kerdikošvilis – atsidūrė skirtingose kariaujančių šalių stovyklose, rašo „Respublika“. Rusijos ambasadorius V.Čchikvadzė tvirtina, esą jam skaudu, kas dedasi Gruzijoje, tačiau dėl karo jis kaltina pačius gruzinus. Pasak ambasadoriaus, Lietuvos parama Gruzijai gali jai atsirūgti. Tuo tarpu G.Kerdikošvilis, išgirdęs tokias savo tautiečio kalbas, pareiškė jam užuojautą.

Savo darbuotojų po vienu stogu jau nebesutalpinanti Finansų ministerija nusprendė plėstis prie savo pagrindinės būstinės pasistatydama priestatą. Tačiau prieš tokias ministerijos užmačias stojo vietos gyventojai. Vienintelis vietos gyventojas, kuris neprieštarauja statyboms, yra Finansų ministerijos vadovas Rimantas Šadžius.

Nuo kitų metų didėja Seimo narių išmokos savo reikmėms, neoficialiai dar vadinamos „algomis vokeliuose“. Eilinis parlamentaras kas mėnesį gaus daugiau kaip 10 tūkst. litų. Daugiau nei du trečdaliai šios sumos nebus apmokestinami.

Nuo šios savaitės kiekvienas panorėjęs sužinoti valdininkų algos dydį gali kreiptis į bet kurią instituciją ir reikalauti šios informacijos. Tačiau tai tik teorija.

170 mln. litų naujojo parlamentarų viešbučio statyboms pasiruošusi išleisti Seimo kanceliarija skuba kuo greičiau pradėti statybų darbus.  Tačiau šiuo metu populiariausios, bet opozicijoje esančios partijos žada po naujų Seimo rinkimų dėti visas pastangas, kad naujas viešbutis neiškiltų, rašo pirmadienio "Respublika".  „Viešbučio nereikia“ Seimo opozicija piktinasi, kad svarstant naujojo viešbučio klausimą nebuvo pasitarta su visais parlamentarais. Sprendimą dėl 170 mln.

Keliems šimtams lietuvių pastarąsias dvi naktis minkštas lovas pakeitė Vokietijos Frankfurto miesto Hahno oro uosto grindys ir suoliukai. Pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, turėjęs parskraidinti tautiečius į Kauną, grįžo... tuščias. Apie tai - penktadienio "Respublikos" straipsnis. Į Lietuvą grįžo, keleivius paliko Bergždžiai užvakar Kauno oro uoste kelias valandas lūkuriavo iš Vokietijos turėjusių atskristi savo giminių ir draugų keliasdešimt žmonių.

Tariamų žydų kapinių paieškos Vilniuje prie Koncertų ir sporto rūmų vakar baigėsi skandalu: žydų rabinai kumščiais puolė fotografą garsaus aktoriaus Sauliaus Balandžio sūnų Luką, po to susirinko savo daiktus ir dingo, rašo penktadienio "Respublika". Ankstyvą rytą vienai iš agentūrų dirbantis L.Balandis atvyko fotografuoti kasinėjimus atliekančių archeologų, kurių darbą prižiūrėjo Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto deleguoti rabinai.

Vakar prie Koncertų ir sporto rūmų žydų rabinų prižiūrimi lietuvių archeologai pradėjo menamų žydų kapinių paieškas. Tam reikalui premjeras Gediminas Kirkilas iš mokesčių mokėtojų kišenės lengva ranka skyrė 350 tūkst. litų.

Praėjusių metų vasarą dešimtys tūkstančių Lietuvos televizijos (LTV) žiūrovų per tiesiogiai transliuotą akciją „Noriu matyti pasaulį“ aukojo pinigus cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams. Deja, žadėtuosius pinigus gavo tik labai maža dalis vaikų. Mat kažkur išgaravo paaukoti 230 tūkst. litų, rašo „Respublika“. Pradėjo gerai.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Mečys Laurinkus, išgarsėjęs per prezidento Rolando Pakso pašalinimo skandalą, iš šiltos Ispanijos ambasadoriauti perkeliamas į neramią Gruziją. Diplomato duoną pasirinkęs M.Laurinkus dideliu noru dirbti Lietuvoje nespinduliuoja ir teigia, kad ir toliau norėtų darbuotis ambasadoriumi.

Beveik du mėnesius nuo politinių batalijų įkaitusiuose Parlamento rūmuose tvyros tyla - vakar baigėsi Seimo pavasario sesija. Dauguma parlamentarų tvirtina per likusį vasaros laiką ir toliau uoliai dirbsią, tačiau ir savęs pamiršti neplanuoja - ketina gerai pailsėti, o vėliau pasinerti į artėjančių Seimo rinkimų kampaniją, rašo „Respublika“. Dviejų mėnesių pertrauka Nuo liepos 16 d. iki rugsėjo 10 d. Seimo darbe skelbiama pertrauka.

Bet kokiame tarptautinių organizacijų, nusipelnančių nebetęsti savo veiklos, sąraše Baltijos jūros valstybių taryba (BJVT) turėtų užimti aukštą vietą, tvirtina įtakingas britų savaitraštis „The Economist“. Tačiau Lietuvos politikai ir politologai su tuo nesutinka pareikšdami, kad narystė taryboje mūsų šaliai dar gali praversti, rašo „Respublika“. Apsimetėliškas baltiškumas Tarybos narystė yra nelogiška: nepriklausanti Baltijos regionui Norvegija ir tolima Islandija yra tarybos narės, o kaimy...

Nuo gandų iki realybės - per pastaruosius porą mėnesių pasirodė tiek „ančių“, tiek faktų apie incidentus atominėse elektrinėse. Tačiau Lietuvos gyventojams, rodos, tai nė motais, rašo "Respublika". Sociologai tvirtina, kad po incidentų Slovėnijos ir Ukrainos atominėse elektrinėse Lietuvos gyventojų požiūris į atominę energetiką vargu ar pasikeis. Esą prie atominio milžino alsavimo esame jau įpratę.

Seimo bandymas apibrėžti gerai besimokančių studentų sąvoką sukėlė pačių studentų pasipiktinimą. Akademinis jaunimas parlamentarus išvadino Konstitucijos neišmanančiais politikieriais ir žada prie Seimo surengti dar nematytą mitingą, jei valdžios vyrai jų nesiklausys, rašo „Respublika“. Studentų už abejingumą ir nesupratimą pliekiami parlamentarai priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisas, pagal kurias gerai besimokančiais studentais bus laikomi studentai, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurk...

Nuo birželio 1-osios Vilniuje nebeliks vietos, kur gali būti saugomi mirusių žmonių palaikai, o už tai atsakingi pareigūnai iki šiol nežino, kur dės mirusiųjų kūnus, rašo „Respublika“. „Respublika“ pirmoji prabilo apie tai, kad dėl valdininkų nerangumo ir sostinės valdžios abejingumo mirusių žmonių palaikai jau artimiausiu metu gali atsidurti tiesiog gatvėje - vežti jų nebebus kur. Apie tai rašyta dar užvakar, tačiau valdininkai iki šiol nežino, ką daryti. „Nežinau. Neįsivaizduoju.

„Visi premjerai turi labai daug idėjų... Sutarėme, kad mes įkursime premjerų klubą...“ - prieš pusantrų metų pareiškė ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas. Tačiau, pasirodo, buvusių premjerų idėjos G.Kirkilo nedomina - klubas iki šiol taip ir nebuvo susirinkęs, rašo „Respublika“. Ministro pirmininko pomėgis kurti įvairias darbo grupes, komisijas ir klubus, kurie ilgainiui nustoja dirbę, yra seniai žinomas. Premjerų klubas - vienas tokių nevykusios G.Kirkilo kūrybos pavyzdžių.

„Garantuoju, kad tai bus bestseleris“, - žinoma, be jokio pagyrūniškumo šių metų pradžioje vienam „aukštuomenės“ žurnalui pareiškė verslininkė Inga Krukauskienė. Moteris, kurią tokie žurnalai dar vadina milijoniere, sėkmės pavyzdžiu. Kuri nepraleidžia progos pasigirti, kad savo gyvenimą pavertė „šedevru“. Vis dėlto kol kas iki bestselerio dar toli gražu. Tiesa, dienos šviesą išvydęs rusiškas knygos variantas išties sukėlė nemažai aistrų.  Daugiausiai neigiamų.