sergejus ivanovas

Rusijos piliečiai pastaruoju metu vis dažniau susiduria su Vakarų sankcijų dėl Krymo okupacijos ir karo eskalavimo Donbase gniaužtuose. Tiesa, sprendžiant iš to, kokios pavardės linksniuojamos žiniasklaidoje – tai artimiausi Kremliaus aplinkos žmonės ar priešiškos Vakarų pasauliui ideologijos skleidėjai.

„Kaip jau minėjau, buvo priimtas ir realizuotas sprendimas atitraukti mūsų ginkluotąsias pajėgas 1500 km gilyn nuo Suomijos sienos“, – penktadienį viešėdamas Suomijos prezidento Sauli Niinisto vasaros rezidencijoje pareiškė V. Putinas. Gilyn ar į plotį? Suomijos ir Švedijos žiniasklaida išsyk atkreipė dėmesį į Rusijos prezidento teiginį, kad kariuomenė atitraukta „1500 km nuo sienos“. Tuo labiau, kad V. Putinas dusyk ar net trissyk pakartojo šį skaičių.

Rusija trečiadienį surengė antskrydžius karo draskomoje Sirijoje, kurie buvo jos pirmoji karinė intervencija už buvusios Sovietų Sąjungos ribų nuo Afganistano okupacijos 1979 metais. Rusijos karo aviacija kartu su Sirijos vyriausybės lėktuvais smogė taikiniams keliose provincijose. Šie antskrydžiai surengti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui siekiant perimti iniciatyvą iš JAV vadovo Baracko Obamos stumiant konkuruojantį planą, kaip sutriuškinti „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Sirijoje.

Opozicijos Sirijos valdžiai aktyvistai ir sukilėliai tvirtina, kad Rusijos karo aviacijos smūgiai daugiausia kliuvo nuosaikiųjų sukilėlių pozicijoms ir civiliams. Vaizdo įraše, kuri paskelbė JAV remiamų sukilėlių grupė „Tajamu Alezzah“, rodoma, kaip karo lėktuvai smogia į pastatą, kuris priklausė minėtai grupei Latamnos mieste centrinėje Hamos provincijoje.

„Skambiai atšventė valdžios surengtą Krymo anšliuso palaikymo mitingą. Nutilo ir ištuštėjo gatvės, kuriose dar vakar pūtėsi ir slankiojo vėliavomis pasipuošęs patriotizmas pakeliui į didžiąją tėvynę. O šiandien – pagirios,“ – rašo savo „LiveJournal“ paskyroje Aleksas Melnikovas.

Praėjus 70-čiai metų po Aušvico išvadavimo senstantys išgyvenusieji ir aukštus postus užimantys asmenys antradienį susirinks šioje Holokausto sinonimu tapusioje vietoje pagerbti aukų ir skelbti pavojaus dėl naujos antisemitizmo bangos.

Rusijos vaidmuo ir įtaka įvykiams Ukrainoje paskatino Vakarų pasaulį įvesti prieš šią valstybę sankcijas. Galima prisiminti, kad pirmos užuominos apie sankcijas (ir pirmiausia – jų mastą) Maskvą prajuokino. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tai, kad sankcijų ratas sukasi gal ir lėtai, bet nenumaldomai. Šiandien jau nežinia, kas juoksis paskutinis, nes sankcijos sukelia Rusijai akivaizdžių nepatogumų.

Pasak VTB Vieningosios lygos prezidento Sergejaus Ivanovo, su Eurolyga pasiektas susitarimas reikš, jog komandos galės rinktis, kur iškovoti kelialapius į pagrindinį Europos turnyrą, o stipriausiai lygos komandai nepavykus prasibrauti į Eurolygos varžybas, ekipa turės teisę rungtyniauti Europos taurės turnyre. „Visų pirma, norėčiau padėkoti už puikų finalo ketverto suorganizavimą Vilniuje.

Valstybinis jaunimo teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą – režisieriaus Algirdo Latėno naujausią spektaklį  „Slaptoji dviratininkų draugija“, sukurtą pagal vieno žymiausių rusų dramaturgo Olego Bogajevo  kuriozinę pjesę. Kaip užsimena pats režisierius šią pjesę saugojo 8 metus, kol ryžosi pastatyti savo vadovaujamame teatre. Lietuvoje nė karto nestatytas kūrinys pagaliau bus realizuotas teatro scenoje.

Rusija nuo metų pradžios pardavė ginklų už daugiau kaip 11 mlrd. JAV dolerių, taip vėl išplėsdama savo ginkluotės eksportą. Valstybinis koncernas „Rosoboronexport“ 2011–aisiais jau gavo milijardą dolerių daugiau nei pernai, sakė vicepremjeras Sergejus Ivanovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Iki šiol tradiciškai Rusijos ginklų pirkėjos buvo arabų šalys. Dabar Maskvai, anot žiniasklaidos, naujas rinkas pirmiausiai pavyko atrasti Azijoje, pavyzdžiui, Indonezijoje.

Lapkričio 12, 13 d. 18 val. Valstybinis jaunimo teatras kviečia į režisieriaus Agniaus Jankevičiaus premjerinį spektaklį „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ pagal amerikiečių rašytojo Tenesio Viljamso ( Tennessee Williams) pjesę. Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė Laura Luišaitytė. Tenesis Viljamsas – šiandien laikomas vienu įtakingiausių XX a. dramaturgų, kuris 5 ir 6 dešimtmetyje sugebėjo išlaikyti amerikiečių teatrą aukštumoje.

Nugalėtojų komandos gerbėjai rungtynių metu provokavo žiūrovus, sukėlė muštynes ir padaugino alkoholio tiek, kad keli nebuvo įleisti į lėktuvą. Apsaugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ viceprezidentas Arvydas Januška portalui Balsas.lt sakė, jog makedonų komandos gerbėjai kėlė rūpesčių nuo rungtynių pradžios: „Paaiškėjo, jog daugelis fanų yra futbolo šalininkai, o šie,  žinoma, yra labiau agresyvūs nei krepšinio sirgaliai“. Jau eidami į rungtynes, arenos teritorijoje, sukėlė muštynes.

„Lietuva yra krepšinio šalis. Kaune – patys geriausi sirgaliai“, – taip išskirtinį interviu SPORT1 televizijai pradėjo Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas. Iki šiol tokio aukšto rango Rusijos vadovas nėra davęs išskirtinių interviu jokiai lietuviškai televizijai. Rusijos vicepremjeras kalbėjo ne tik apie Eurolygoje laukiančias CSKA ir „Žalgirio“ dvikovas, bet ir apie VTB Vieningosios krepšinio lygos turnyrą Kaune, dvišalius kaimyninių šalių santykius.

Artėjant 70 antrojo pasaulinio karo pradžios metinėms, Rusija ir toliau visomis išgalėmis siekia primesti sau palankią karo pradžios versiją. Rugpjūčio 25 dieną Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė išslaptinusi dokumentus, pasakojančius apie slaptą Lenkijos užsienio politiką prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.

Pirmadienį Maskvoje buvo oficialiai pristatytas ambicingas projektas – Vieningoji lyga (VL) – kurioje žais ir ŪBIG valdomo Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo komanda. Į Rusijos sostinę susirinko visa kelių valstybių krepšinio grietinėlė – federacijų prezidentai, klubų vadovai, olimpiniai čempionai, atvykę į naujosios lygos pristatymą ir burtų traukimo ceremoniją.

Šeštadienį vyko prestižinių daugiadienių dviračių lenktynių „Tour de France 2009“ 14 etapas: „Colmar – Besancon“ (199 km). Jį laimėjo rusas iš komandos labai rusišku pavadinimu „Katusha“ – Sergejus Ivanovas.

Valstybiniame jaunimo teatre gegužės 22 ir 23 d. 18 val. žiūrovai kviečiami susipažinti su spalvingu ir šmaikščiu  XIX a. italų dramaturgo Eduardo Scarpetta‘os kūriniu  „Vargšai. Aristokratai“ (originalus pavadinimas „Miseria e nobiltà”). Eduardo Scarpetta  (1853-1925) buvo italų aktorius ir dramaturgas kilęs iš Neapolio, vienas žinomiausių šio krašto komediografų.

Balandžio 4 ir 5 dienomis 17 val. Valstybinis jaunimo teatras kartu su teatru „Utopia“ pristatys režisierius Gintaras Varnas pristatys savo naujausią premjerinį spektaklį „Šekspyriada“ sukurtą keturių Viljamo Šekspyro pjesių: „Vasarvydžio sapnas“, „Užsispyrėlės sutramdymas“, „Ričardas II“ ir „Makbetas“ pagrindu.

Balandžio 4 ir 5 dienomis 17 val. Valstybiniame Jaunimo teatre režisierius Gintaras Varnas pristatys savo naujausią premjerinį spektaklį „Šekspyriada“, sukurtą keturių Viljamo Šekspyro pjesių: „Vasarvidžio sapnas“, „Užsispyrėlės sutramdymas“, „Ričardas II“ ir „Makbetas“ pagrindu.

2008 m. gruodį inicijuotas Rusijos ir NATO santykių gaivinimo procesas ėmė įgauti pagreitį jau pačioje 2009 m. pradžioje. Rusijos nuolatinio atstovo prie NATO Dmitrijaus Rogozino teigimu, „ledai pajudėjo“ šių metų sausio 26 dieną surengus neformalų Rusijos ir NATO Tarybos posėdį. Taip baigėsi sąlyginė Maskvos ir Aljanso santykių pertrauka, įsivyravusi po praėjusių metų rugpjūtį įvykusio Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto.

Rusijos ginklų eksporto monopolininkas „Rosoboroneksport“ pareiškė šiuo metu turintis užsakymų, kurių vertė siekia 27 mlrd. dolerių. „Rosoboronseksport“ vadovas Sergejus Čemezovas teigia, kad dabartinių užsakymų užteks, kad Rusijos ginkluotę gaminančios kompanijos turėtų darbo 4 ar 5 metus. Rusijos karo pramonėje šiuo metu dirba apie 2,5-3 mln. darbuotojų arba penktadalis visų pramonės darbuotojų.

Apžvalgininkai įvairiai vertina praėjusį savaitgalį Miunchene vykusią saugumo konferenciją ir joje pareikštas idėjas. Joje tvyrojusi optimistinė dvasia, pasklidusi iš JAV ir Rusijos pareigūnų lūpų, netelpa nei į dar vieno Miuncheno sandėrio (ar sąmokslo – pagal 1938 m. rugsėjo 28 d. Miuncheno susitarimą, kai hitlerinei Vokietijai buvo atiduotas Sudetų kraštas), nei į politinio (ar geopolitinio) sandorio rėmus.

1999 metų birželį Vladimiras Putinas padėjo puokštę gėlių ant buvusio Sovietų Sąjungos lyderio ir ilgamečio KGB vadovo Jurijaus Andropovo kapo. Tuomet buvo minimos 85-osios šio veikėjo gimimo metinės. Netrukus po to, kai 2000 metais tapo Rusijos prezidentu, V. Putinas pasirūpino, kad ant vieno Maskvos pastato, kuriame kadaise gyveno J. Andropovas, būtų iškelta atminimo lenta.

Saugumo konferencijoje Miunchene su JAV viceprezidentu Joe Bidenu susitikęs Sergejus Ivanovas pasveikino JAV planus keisti tarpusavio santykius kaip „labai pozityvų“ žingsnį, rašo BBC. Susitikimas įvyko dieną po J. Bideno kalbos apie besikeisiančią JAV užsienio politiką bei pavojinga linkme besivystančius Rusijos ir NATO santykius.

Rusija antradienį nedelsdama išreiškė savo pritarimą JAV prezidento Baracko Obamos idėjai smarkiai sumažinti abiejų šalių turimą branduolinį arsenalą. Kaip jau buvo skelbta, B. Obama planuoja siekti, kad Rusijos ir JAV turimi branduoliniai arsenalai būtų sumažinti net iki 80 proc. Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi su Vašingtonu pasirašyti naują sutartį dėl strateginių raketų.

Jau šį penktadienį Miunchene prasideda Miuncheno saugumo konferencija, kuri tapo plataus masto pasaulio lyderių susitikimo vieta. Šiemet JAV į Vokietiją atsiunčia aukšto lygio delegaciją, kuriai vadovaus viceprezidentas Joe Bidenas, kuris, kaip manoma, gali siekti užmegzti neformalų dialogą su Iranu. Prezidento Baracko Obamos patarėjai ilgai svarstė klausimą, kas turėtų atstovauti JAV 3 dienas truksiančioje Miuncheno konferencijoje apie saugumo politiką.

Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas pareiškė, kad Rusija gali atlaisvinti savo karinio laivyno bazę Sevastopolyje, jei po 2017 metų Ukraina nesutiks pratęsti uosto nuomos, skelbia BBC. S. Ivanovas, kuris yra atsakingas už Rusijos karinę pramonę, pareiškė, kad Rusija sieks atnaujinti uosto nuomą, tačiau pasitrauks iš jo, jei Ukraina prieštaraus, kad Rusijos Juodosios jūros laivynas liktų jos teritorijoje po 2017 metų.

Rusijos pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas pareiškė, kad šalies Juodosios jūros laivynas paliks jūrų bazę Sevastopolyje 2017 metais, jeigu Ukrainos vyriausybė to reikalaus. S. Ivanovas sakė, kad Rusija sieks pratęsti laivyno dislokavimo Sevastopolyje nuomos sutartį, tačiau patrauks laivyną, jeigu nuomos sutarties pratęsti nepavyktų. „Mes neagresyvūs, mes pripažįstame teritorinį visų buvusių sovietinių respublikų vientisumą“, - sakė S. Ivanovas.

Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino labradorų veislės kalytė Konė  pagaliau gavo žadėtąjį antkaklį su sekimo įrenginiu, kuris susietas su Rusijos navigacine palydovine sistema „Glonass“, penktadienį buvo paskelbta Rusijos vyriausybės tinklalapyje.

Rusija 2009 metais ginklams ir sunkiajai karinei technikai pirkti nepaisant ekonominės krizės yra pasiryžusi išleisti maždaug 50 mlrd. dolerių, pareiškė vicepremjeras Sergejus Ivanovas. Šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas įpareigojo S. Ivanovą, kuris yra atsakingas už karinį-industrinį kompleksą, užtikrinti, kad gynybos sektorius būtų apsaugotas nuo Rusiją apėmusios finansinės krizės. „Karinis-industrinis kompleksas ima jausti paskolų krizės pasekmes.

„Pažiūrėkime į problemą plačiau: ar iš principo yra įmanomas karinis NATO susirėmimas su Rusija? Aš manau, kad neįmanomas (...)“ Jurijus Balujevskis, buvęs Rusijos Generalinio štabo viršininkas, šiuo metu Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas [1] Pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad autoritarinis Rusijos režimas militarizuojasi. Iš tikrųjų tai yra priekaištai, paremti dvejopais standartais.

Pirmą kartą per keletą metų Rusija sumažino krovinių siuntimo per Baltijos šalių ir Ukrainos uostus srautus, pareiškė Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas. Krovinių apyvarta šiuose uostuose per pusmetį sumažėjo 2,1 proc., o per Rusijai priklausančius uostus padidėjo 2,2 proc. Tai sudaro 222 milijonus tonų krovinių. Ivanovas taip pat priminė, kad 2008 metais bus pradėti eksploatuoti Rusijos uostai: Ust Luga, Vanino ir Prigorodnoe.

Šaltojo karo gūsis dvelktelėjo dar pernai, kai Rusija pakėlė į orą savo naikintuvus. Rusų tankams įvažiavus į Gruziją, apie šaltojo karo sugrįžimą prabilo visas pasaulis. Pernai pirmą kartą nuo sovietinių laikų rusų naikintuvai vėl pasirodė Vakarų zonoje, per plauką priartėjo prie Didžiosios Britanijos, praskrido pro Amerikos lėktuvnešį „Nimitz“ ir net pro vieną negyvenamą Japonijos salą.

Lietuvos užsienio reikalų neigia naujienų agentūros DPA pranešimus neva Lietuva grasina priešintis Rusijos priėmimui į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir Rusijos būsimiems susitarimams su Europos Sąjunga, jei Maskva sudarys išskirtines sąlygas savo Baltijos uostams. "Lietuva niekam negrasina.

Lietuvos užsienio reikalų neigia naujienų agentūros DPA pranešimus neva Lietuva grasina priešintis Rusijos priėmimui į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) ir Rusijos būsimiems susitarimams su Europos Sąjunga, jei Maskva sudarys išskirtines sąlygas savo Baltijos uostams. „Lietuva niekam negrasina.

Rusija 2015 metais privalo visiškai nutraukti naftos produktų ir anglių eksportą per Baltijos šalių uostus, Sankt Peterburge vykstančiame vyriausybinės Jūrų kolegijos posėdyje šeštadienį sakė Rusijos premjero pavaduotojas Sergejus Ivanovas. "Privalome visiškai nutraukti naftos produktų ir anglių eksportą per Baltijos šalis", - sakė S.Ivanovas. Pasak transporto ministro Igorio Levitino, iki 2015 metų Rusijos šiaurės vakarų uostų pajėgumai leis eksportuoti ir naftos produktus.

Ukrainai įstojus į Šiaurės Atlanto aljansą (NATO) abiejų šalių piliečiams gali būti įvestos vizos, pareiškė Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas. „Beveik neabejoju, kad Ukrainai prisijungus prie NATO bus įvestas vizų režimas. NATO privers Ukrainą įvesti vizas. Tai paveiks milijonus ar netgi dešimtis milijonų Rusijoje ir Ukrainoje gyvenančių žmonių bei apsunkins jų ryšius“, - Sevastopolyje žurnalistams sakė S.Ivanovas.

Ar D.Medvedevas pasiruošęs būti reformatoriumi parodys tai, ar jis nuspręs reformuoti „Gazprom“. Visas struktūrines reformas Rusijoje reikia pradėti nuo „Gazprom“ ir atvirkščiai – visos reformos, nepertvarkius šio energetikos giganto, Rusijoje bus tik formalumai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pirmadienį, susitikęs su naujuoju premjeru Vladimiru Putinu, išklausė pastarojo pasiūlymus dėl ministrų kėdžių perskirstymo naujojoje Vyriausybėje, skelbia „Russia Today“. Savo postuose liko finansų ministras Aleksejus Kudrinas, prekybos bei ekonomikos ministrė Elvira Nabiulina, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas bei gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas.

Kremliaus kontroliuojama Rusijos Valstybės Dūma penktadienį beveik vienbalsiai pirmuoju svarstymu pritarė žiniasklaidos įstatymo pataisoms, leidžiančioms valdžiai teismine tvarka uždaryti neįtinkančius leidinius.

Rusija pradeda tiekti Sirijai pirmuosius taktinius zenitinių raketų kompleksus „Pancir-S1“. Antradienį į Tulą atvyko Sirijos karinės technikos specialistų delegacija, kuri priims naują techniką iš „Pancir“ gamintojo - Prietaisų gamybos konstravimo biuro, pranešė agentūrai „Reuters“ konstravimo biuro atstovas. Komplekso kūrimą finansavo ir pirmąjį užsakymą pateikė Jungtiniai Arabų Emyratai. „Vyksta ginčai, kas gaus (zenitinius kompleksus) pirmasis. Arabai sako, kad jie pirmieji užsakė.

Gegužės mėnesį bus inauguruotas naujasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas persės į ministro pirmininko postą. Didžiausias analitikų diskusijas kelia klausimas, kaip veiks valdžios tandemas. Tačiau ne ką menkesnės pastangos turi būti dedamos ir siekiant išsiaiškinti ir visus Kremliaus „pilkuosius kardinolus“, kurie nebūdami valdžios viršūnėse itin įtakos artimiausių keletos metų Rusijos raidą.

Artėjant tam laikui, kai gegužės mėnesį Dmitrijus Medvedevas bus inauguruotas Rusijos prezidentu, o jo pirmtakas Vladimiras Putinas perims Vyriausybės vadžias, netyla spekuliacijos dėl to, kaip atrodys naujoji Rusijos prezidento administracija bei ministrų kabinetas, skelbia „Eurasia Daily Monitor“. Radijo stoties „Ekho Moskvy“ korespondentas Jevgenijus Buntmanas teigia, kad dabartinis Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Sobianinas, kuris vadovavo ir D. Medvedevo prezidento rinkimų kamp...

Kovo 2 d Rusijoje vykusius prezidento rinkimus surinkęs 70,2 proc. balsų pirmajame ture laimėjo dabartinio prezidento Vladimiro Putino remiamas kandidatas Dimitrijus Medvedevas.

Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Sergėjus Ivanovas antradienį pareiškė, jog jo šalis iki 2012 m. turėtų būtu pajėgi sunaikinti visą turimą cheminių ginklų arsenalą, rašo „RIA Novosti“.„Svarbiausias mums terminas sueis 2012 m., kai mes, pagal prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, turime užbaigti cheminių ginklų naikinimą“, - per susitikimą su Eksporto kontrolės komisija sakė S. Ivanovas.

Gali būti, jog Šaltasis karas tęsiasi. Japonija skundžiasi, kad Rusijos kariniai naikintuvai pažeidė jos oro erdvę. Tie patys naikintuvai prazvimbia visiškai greta JAV lėktuvnešio “USS Nimitz”. Negana to, Rusija jau kuris laikas atnaujino oro bei jūrų pajėgų pratybas Atlanto bei Ramiajame vandenynuose, Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas kalba apie atsinaujinusias ginklavimosi varžybas.

Kaip rašo „Eurasia Daily Monitor“, 2007 metais Rusija tapo antra didžiausia ginklų eksportuotoja pasaulyje. Rusijai ieškant naujų rinkų, į kurias galėtų eksportuoti ginklus, Kremliaus akys visų pirma krypsta į Lotynų Ameriką – teritoriją, kuri ilgą laiką buvo laikoma strateginių Vašingtono interesų dominavimo zona. Ginklų sandoriai sudaryti ne tik su ilgalaike sąjungininke Kuba, tačiau ir su tokiomis naujai kylančiomis bei JAV dominavimui iššūkį siekiančiomis mesti valstybėmis kaip Venesuela.

Per Miunchene vykstančią Saugumo konferenciją pirmasis Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas pasiūlė JAV pradėti naują strateginį dialogą, kuriuo būtų siekiama atnaujinti derybas dėl ginklų kontrolę reglamentuojančių sutarčių bei glaudesnio bendradarbiavimo kaunantis su tarptautiniu terorizmu, skelbia „International Herald Tribūne“. Toks buvusio gynybos ministro ir vienu iš aršiausių Kremliaus vanagų laikomo S. Ivanovo pasiūlymas buvo ganėtinai netikėtas ir žymi Kremliaus tono pasikeitimą.

Daug Rusijos gamtinių dujų sunaudojančio koncerno "Achemos grupė" savininkas Bonislovas Lubys pripažino bandęs tarpininkauti Lietuvos ir Rusijos vyriausybių atstovų deryboms dėl gamtinių dujų kainos. Tačiau, anot jo, tokios derybos neįvyko, o Lietuva nuo šių metų moka tokią pat kainą, kaip ir Vokietija.