sekimas

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.

Jau 2021-aisiais visame pasaulyje gali būti įrengta milijardas vaizdo stebėjimo kamerų. Daugelis jų šiuo metu veikia Kinijoje. Tačiau ši visuotinio stebėjimo tendencija kelia nerimą ekspertams, rašoma „Die Welt“.  Kameros, įrašančios kiekvieną žingsnį. Tai, kas dar visai neseniai skambėjo kaip ateities antiutopijos scenarijus, jau šiandien tapo ne vieno miesto pasaulyje realybe. Technologijų žurnallo „Comparitech“ reitingas rodo, kad kameros miestuose ypač išplito Kinijos miestuose.

Paaiškėjo, kad Velykų savaitgalį lietuviai karantino laikėsi geriau nei kaimynai latviai ar estai. Nors dar savaite anksčiau tautiečiai į gamtą traukė kaip pašėlę. Tai rodo „Google“ duomenys, surinkti tiesiai iš žmonių telefonų, rodančių, kur žmonės keliauja. Analitikai tvirtina, kad labiausiai žmones tąkart pažabojo griežti judėjimo apribojimai keliuose. Visgi, psichiatrai perspėja, kad žmonių sąmoningumas ilgai nesitęs.

Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos tvirtina, kad COVID-19 epidemijos dingstimi siekiama neteisėto ir nepagrįsto Lietuvos žmonių sekimo. Dėl to Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, ragindamos atmesti Elektroninių ryšių įstatymo projekto pakeitimus, kurie įpareigotų ryšių paslaugas teikiančias įmones ekstremalios padėties ir karantino metu teikti duomenis apie gyventojų buvimo vietą Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Kauno policija atsisakė pradėti tyrimą dėl galimo parlamentaro Petro Gražulio sekimo. „Tikslinant įvykio aplinkybes, nenustačius nusikalstamos veikos požymių, už kuriuos taikoma baudžiamoji atsakomybė, nuspręsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – penktadienį BNS pranešė Kauno apskrities policijos atstovė Justina Kazragytė. Parlamentaras P. Gražulis teigė žinantis, jog policija tyrimo nepradeda, nes jį seka specialiosios tarnybos.

Savaitgalį savo automobilį apžiūrėjusi marijampolietė rado jame, kaip įtariama, GPS siųstuvą, leidžiantį nustatyti ir sekti buvimo vietą. Kaip pranešė Marijampolės apskrities policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo. Siųstuvą 1981 metais gimusi moteris rado, kai atėjusi prie savo automobilio namo kieme pastebėjo, jog atidarytas jos automobilio „VW Passat“ kuro bako dangtelis.

Teisingumo ministras siūlo daugiau nuteistųjų ar įtariamųjų laikyti ne už grotų, o paleisti į laisvę su sekimo apykoje. Esą taip prižiūrimi asmenys galėtų būti naudingesni Lietuvai užuot juos išlaikius kalėjime. Tačiau, panašu, kad prieš tokią idėją įteisinant sekimo apykojų valstybei reiktų naujesnių. Vieną jų nešiojantis įtariamuoju dėl galimo nužudymo tapęs baikeris Laurynas Baltrūnas TV3 žinioms papasakojo, ką gi reiškia gyventi su apykoje.

Klaipėdos policija gavo moters pareiškimą apie buvusio vyro bandymus ją sekti. 1979 m. gimusi klaipėdietė pranešė, kad buvęs vyras, gimęs 1980 m., namuose, svetainėje, tarp stalo lentynų, paslėpė galimai sekimo-pasiklausymo įrangą, taigi, spėjama, neteisėtai rinko informaciją apie buvusios žmonos privatų gyvenimą. Anksčiau tokius pat įrenginius pareiškėja buvo radusi savo automobilyje ir rankinėje. Pradėtas neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tyrimas.

Belgijos teismas penktadienį nurodė socialiniam tinklui „Facebook“ šioje šalyje nebesekti interneto vartotojų be jų sutikimo. Priešingu atveju JAV kompanijai gresia baudos iki 100 mln. eurų. „Facebook“ privalo „liautis sekusi ir įrašinėjusi Belgijoje naršančių žmonių interneto vartojimą, kol ims laikytis Belgijos privatumo įstatymų“, sakoma Briuselio teismo pareiškime.

Šokiruojantis vaikų darželio auklėtojų elgesys su mažyliais sukelia pasipiktinimo audras, tačiau vis kartojasi. Blogų įtarimų kamuojami tėvai vaikams net prikabina pasiklausymo aparatus ir renka įrodymus apie esą neadekvatų auklėtojų elgesį. Tokių priemonių ėmėsi tėvai iš Druskininkų. Ir paaiškėjo, kad pedagogės ant vaikų rėkia, grasina diržu ir gąsdina juos suėsiančiais vilkais.

Jūsų telefonas jūsų klausosi. Jūsų išmanusis televizorius jus stebi. Jūsų apsilankymai puslapiuose yra fiksuojami. Vos tik įsėdate į automobilį, manote, kad visus įrenginius palikote už nugaros ir esate laisvas, tačiau dabar aiškėja, kad automobilių gamintojai jus stebi daug atidžiau nei galėjote manyti. Šiuo metu pasaulio gatvėmis važinėja bent 78 milijonai automobilių, kurie vienaip ar kitaip yra prijungti prie interneto.

 Žmonės atpažįstami pagal veidus ir sekami gatvėse paprastai vaizduojami tik filmuose. Tačiau Kinijoje viską stebinčio „didžiojo brolio“ idėja tampa tikra realybe. Štai Kinijos valdžia kuria sistemą, kuri leis akimirksniu atpažinti bet kokį žmogų šalies gatvėse. Kinų specialistai praeivius gatvėje planuoja atpažinti ne tik iš veido, bet jų balso ar net eisenos.

Jei manote, kad „Apple“ išmanieji įrenginiai mažiau pažeidžiami – klystate. Būtent apie pastarosios kompanijos produktų – net ir naujausių – nulaužimo būdus paskelbė vyriausybių paslaptis viešinanti „Wikileaks“. Įdomiausia tai, kad CŽV sekamą iPhone telefoną galite gauti tiesiai iš „Apple“ gamyklos. Anot iš CŽV nutekėjusios informacijos, užsakęs naują produktą sekamas taikinys nė nesuvokia, kad pakeliui į jo namus ar biurą telefonas užkrečiamas.

Kriminalinės žvalgybos mastai išaugo - pernai toks informacijos rinkimas sankcionuotas 5150 asmenų atžvilgiu. Tai 15 proc. daugiau nei 2015 metais, rodo Generalinės prokuratūros BNS pateikti duomenys. Šis padidėjimas yra išskirtinis – 2012 – 2015 metais kriminalinės žvalgybos taikinyje atsidūrusių asmenų skaičius nuosekliai mažėjo. „2016 metais šio rodiklio padidėjimą sąlygojo efektyvesnė kriminalinė žvalgyba“, – BNS teigė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Jungtinių Valstijų Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) išnaudojo spragas išmaniuosiuose įrenginiuose žmonių sekimui, antradienį paskelbė Vyriausybių paslaptis viešinantis tinklapis „Wikileaks“. Pasak „WikiLeaks“, šie dokumentai rodo, jog kibernetiniame kare CŽV varžosi su Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), pagrindine JAV vyriausybės elektroninio šnipinėjimo institucija, tačiau ji mažiau prižiūri savo turimus „ginklus“. Tinklapyje buvo paviešinta apie 9 tūkst.

„Google My Activity“ gali parodyti viską, ką bendrovė žino apie vartotojus – o žino ji daug, teigiama „The Independent“. Naujasis tinklapis renka duomenis apie viską, kur jūs lankėtės, visas jūsų paieškas ir visus kitus dalykus, kuriuos jūs atliekate telefonu. „Google“ pristatė naują paslaugą, kuri leidžia vartotojui stebėti absoliučiai viską, ką bendrovė žino apie jo atliekamus veiksmus. Galite patys įsitikinti, kad žino ji pakankamai nemažai. Naujasis „My Activity“ (angl.

Kol visų akys buvo nukreiptos į naujojo Darbo kodekso priėmimo procesą, Seimas per kelias minutes ypatingos skubos tvarka beveik vienbalsiai priėmė įstatymo pataisas, kurios iš esmės leido žvalgybos institucijoms sekti savo šalies piliečius be teismo leidimo. Pataisų iniciatoriai tikina, jog tai padės išvengti užkirsti kelią tokioms grėsmės kaip terorizmas, tuo metu Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas atkerta, jog tokie pakeitimai – kelias totalitarinės valstybės link.

106 tūkstančių eurų, kuriuos STT pareigūnai rado Eligijaus Masiulio namuose, galimai buvo politikui perduoti tiesiog po Seimo langais, stovėjimo aikštelėje. Gegužės 10-ąją, apie ketvirtą popiet. Esą politikoje mašinoje taip pat iš anksto buvo sumontuota pasiklausymo įranga. Pareigūnai ilgiau nei 7 mėnesius sekė ir dabar jau buvusį Seimo narį ir koncerno ,,MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį. Klausėsi jų pokalbių.

Pavasarinio tvarkymosi maratonui įsibėgėjus, akyliau imta stebėti nelegaliai įvairiose Vilniaus miesto vietose dygstančius sąvartynus. Su šia problema bendromis jėgomis kovoja tiek Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai, tiek atliekų tvarkytojai, kurie pasitelkę efektyvią prevencinę priemonę – vaizdo stebėjimo kameras, jau spėjo užfiksuoti pirmuosius pažeidėjus. „Pastebime, kad tokių probleminių vietų sąrašas mieste tik ilgėja.

 Sekimo apykojų policija jau turi šimtą – nuo kitos savaitės kai kuriems įtariamiesiems vietoj suėmimo bus laikinai dovanojamas GPS sekimo aparačiukas, kabinamas ant kojos. Po kelnėmis apykojė bus nematoma, o štai prie kojinių ji nelabai dera – keblu moteriškas kojines apsimauti nenuėmus sekimo prietaiso – o tai daryti draudžiama. Už nuimtą prietaisą įtariamasis bus tupdomas į tardymo izoliatorių. Prietaisas automatiškai praneš pareigūnams, kad jį bandoma nuimti ar jis buvo nuimtas.

Teisėsaugos pareigūnai, norintys asmenį slapta sekti ilgiau nei tris dienas, turėtų gauti tam teismo sankciją. Tokiai įstatymo pataisai ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas. Už šį Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimą balsavo 50 Seimo narių, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas europarlamentaras Rolandas Paksas kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį prašydamas įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų veiksmus, pastaruosius kaltindamas piktnaudžiavimu. „Esu tos nuomonės, jog STT pareigūnų veiksmuose yra piktnaudžiavimo sudėties. Todėl prašau jus įvertinti paminėtas neteisėtumo apraiškas atliekant ikiteisminį tyrimą“, – į E.Pašilį kreipiasi R.Paksas.

Prancūzijos piliečiams, grįžtantiems iš Sirijos, gali būti „taikomas namų areštas“ ir griežtas sekimas, pirmadienį nurodė vienas šaltinis vyriausybėje. Šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad prezidentūra svarsto galimybę „įvesti drakoniškas sekimo sąlygas“ visiems asmenims, grįžtantiems iš karo krečiamos Sirijos, po penktadienį įvykdytų atakų Paryžiuje, nusinešusių 129 žmonių gyvybes.

 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį pradeda parlamentinį tyrimą, ar tinkamai elgiamasi su kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija. Kaip BNS sakė TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, per pirmą posėdį planuojama aiškintis, kaip išduodamos sankcijos kriminalinės žvalgybos veiksmams.

Rudenį tarp daugybės įstatymo projektų Seimui teks imtis ir siūlymo, kuris iš esmės įteisintų tautos išrinktų atstovų – prezidento, Seimo ir Europos parlamento narių, miestų merų – sekimą ir minėto politinio elito galimų nuodėmių paviešinimą.

Jungtinių Amerikos Valstijų Senate vėl sprendžiamas po 2001 rugsėjo 11-osios teroro aktų priimtų, masinį telefonų pasiklausymą leidžiančių Patriotinio įstatymo nuostatų likimas. Skandalas ir visuomenės pasipiktinimas dėl masiško telefonų pasiklausymo kilo prieš porą metų, kai apie tai prabilo buvęs Amerikos Nacionalinio saugumo agentūros kontraktininkas Edwardas Snowdenas.

Artūras Anužis Lietuvos teismai patenkina net 99 procentus prokurorų prašymų leisti klausyti Lietuvos žmonių pokalbių telefonu ar sekti jų bendravimą elektroninėje erdvėje. Išgirdę tokią statistiką pašiurpo ne tik Seimo nariai, bet ir prezidentūra. Dalis politikų piktinasi, kad jei ir toliau taip bus – paseksime autoritarinių valstybių pėdomis, kai sekamas kiekvienas piliečių žingsnis.

42 proc. Europos vartotojų, dalyvavusių „Kaspersky Lab“ ir „B2B International“ tyrime pažymėjo, kad baiminasi stebėjimo per internetinę kompiuterio kamerą. Lietuvoje dėl to bijo 49 proc. apklaustųjų. Penktoji apklaustų Europos gyventojų dalis (21 proc.) netgi užklijuoja ar uždengia kameros vaizdo objektyvą savo kompiuteryje. Dar 5 proc. užklijuoja kamerą ir savo mobiliajame įrenginyje. Tarp Lietuvos vartotojų internetinę kompiuterio kamerą uždengia 19 proc.

Šią savaitę Seime stebiu, kaip įstatymų kūrimą keičia pasakų sekimas. Tos pasakos vis kažkaip susijusios su dviem politikais, kurie šiandien Europos Parlamente dirba ir daug gerų darbų Lietuvai yra prisižadėję. Pradėsiu nuo pirmosios. Nauja „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų, subūrusių specialią Seimo komisiją, pasaka yra apie tai, kad prieš dešimtmetį Prezidento pareigas ėjęs ir už priesaikos sulaužymą nušalintas R. Paksas yra nekaltas. Istorija šimtą kartų girdėta.

 Persekiotojais šiais laikais vadinami ne tik tie, kurie vaikšto paskui jus ar stebi jūsų veiksmus. Išpopuliarėjus socialiniams tinklams, atsirado ir nauja “persekiotojų” rūšis – jie stebi kiekvieną jūsų “judesį” jūsų ir su jumis susijusių asmenų paskyrose.. Tai tikrai verčia susimąstyti, kokia informacija dalijatės socialiniuose tinkluose ir kaip ją gali pamatyti ir bet kaip panaudoti visai nepažįstami žmonės. Buzzfeed.

Seimo lunatikai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos cerberiai nutarė, kad bankai privalės juos informuoti apie kiekvieno asmens kiekvieną litą ir jo judėjimą. Puskvailiai iš pakampių jau porina “vyžotą tiesą”: jie nueturiu ką slėpti, lai seka. O vis dėlto – ar tikrai taip? Referendume 1992 metų spalio 25 dieną priimta Konstitucija skelbia: “22 straipsnis Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.

Šiuolaikinės ryšio technologijos suteikia itin didelių galimybių teisėsaugos pareigūnams nuolat sekti juos dominančių asmenų buvimo vietą. Dažniausiai tam net nereikia brangiai kainuojančio operatyvinio stebėjimo: pakanka, kad žmogus su savimi nešiojasi mobilųjį telefoną, o teisėjas yra sankcionavęs „tyliųjų SMS“ naudojimą.

Leidinys „The Intercept“ praneša, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) po visą pasaulį ieško ir įsilaužinėja į sistemų administratorių kompiuterius, taip siekdama gauti prieigą prie tinklų, kuriuos jie administruoja. Skaidrės iš pristatymų, kurias nutekino Edwardas Snowdenas, rodo, kad visos šios pastangos buvo ne kartą pasiteisinusios. Sprendžiant iš pateiktos medžiagos, įsilaužę į sistemų administratorių kompiuterius, NSA darbuotojai galėdavo sekti visus skambučius ir el.

Kai įtarus sutuoktinis nori išsiaiškinti, ar partneris nėra neištikimas, visų pirma derėtų nuspręsti, kokiu būdu ketinama sužinoti tiesą. Pateikiame tris geriausius būdus, rastus naršant tinklaraščiuose ir kitose svetainėse apie neištikimybę, santuoką, skyrybas ir panašius dalykus. Taigi, 3 būdai išsiaiškinti apie partnerio neištikimybę: 1. Kompiuterinė sekimo programinė įranga.

Socialinis tinklas „Facebook“ „mato“ internete dar nepaskelbtus savo vartotojų įrašus ir komentarus, praneša JAV dienraštis „Los Angeles Times“. „Facebook“ atstovai buvo priversti pripažinti šį faktą po to, kai dviem „Facebook“ tyrėjams pavyko sėkmingai atlikti tokio pobūdžio vartotojų veiksmų stebėjimus maždaug 5 mln. „Facebook“ vartotojų JAV ir D. Britanijoje paskyrose.

Didžiosios Britanijos elektroninio sekimo tarnyba užsienio diplomatus seka pagal jų viešbučių užsakymus, sekmadienį rašo vokiečių žurnalas, remdamasis buvusio JAV žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno) nutekinta informacija. Naujienų savaitraštis „Der Spiegel“ rašo, kad daugiau kaip trejus metus britų Vyriausybės komunikacijų vyriausioji valdyba (GCHQ) turėjo sistemą, kaip stebėti rezervacijas mažiausiai 350-yje prabangių viešbučių visame pasaulyje.

Vokietija antradienį iškvietė Didžiosios Britanijos ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją aptarti viename laikraščių pasirodžiusio pranešimo esą Londonas Berlyne ant ambasados stogo įrengė sekimui skirtą aparatūrą. Pasak britų laikraščio „The Independent“, toks pasiklausymo postas yra ambasadoje Berlyne, visai netoli nuo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biuro ir parlamento Bundestago.

 Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Švedijos žvalgybos agentūros vykdo masinį veiklos internete ir pokalbių telefonu sekimą, bendradarbiaudamos su Didžiąja Britanija, rodo dokumentai, nutekinti buvusio JAV žvalgybos kontraktininko Edwardo Snowdeno, kuriuos šeštadienį citavo britų dienraštis „The Guardian“. Britanijos elektroninės žvalgybos centras GCHQ, palaikantis glaudžius ryšius su JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), atliko vadovaujantį vaidmenį, padėdamas kitoms šalims apeiti įs...

Socialinis tinklas „Facebook“ bando technologiją, kuri leis žymiai išplėsti bendrovės gaunamos informacijos apie socialinio tinklo vartotojus apimtis, praneša dienraštis „The Wall Street Journal“. Pavyzdžiui, naujoji technologija leis stebėti „Facebook“ vartotojo pelės žymeklio judėjimą po „Facebook“ svetainę ir sužinoti, ar tam tikru laiko momentu vartotojo išmaniojo telefono ekrane yra matoma naujienų juosta, sakoma pranešime.

Slapukams (angl. Cookies) artėja galas, rašoma „The Wall Street Journal“. Šie maži kodai, kuriuos rinkodaros specialistai patalpino interneto naršyklėse, sekdavo žmonių veiksmus internete ir taip puslapiai prisitaikydavo prie vartotojo kalbos ir kitų pasirinkimų. Žinoma, jie tarnavo ir kaip tikslinės reklamos įrankiai.

Besislapstantis JAV žvalgybos paslapčių viešintojas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) perspėjo apie pavojus demokratijai, paskelbęs pirmąjį vaizdo įrašą nuo rugpjūčio, kai Rusija jam suteikė laikiną prieglobstį. „Jeigu nesuprasime mūsų vyriausybės politikos ir programų, negalėsime išreikšti savo sutikimo joms reguliuoti“, – E.Snowdenas sakė viename trumpų vaizdo įrašų, kurie buvo paskelbti portale „WikiLeaks“ penktadienio vakarą.

„Laisvosios bangos“ tiesioginėje laidoje „Iš esmės“ dalyvavęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius teigė, kad pakeliui į studiją buvo sekamas. Pasak jo, tai buvęs ne pavienis „nuotykis“, o jo pastarųjų dviejų metų gyvenimo kasdienybė – labai „neprofesionalus ir neatsakingas“ jo sekimas. „Aš identifikavau tą asmenį. Jisai, supratęs, kad aš jį pastebėjau, nubėgo jūsų kiemais“, – pasakė V.Gailius tiesioginiame eteryje.

Korporacija „Google“ kuria savo nuosavą vartotojų veiksmų sekimo Internete sistemą, rašo leidinys „USA Today“. Nauja technologija „AdID“ pakeis trečių šalių „sausainiukus“ (cookies), leidžiančius sekti vartotojų veiksmus ir naršymo įpročius reklamos tikslais. Kol kas kompanija Google““ garsiai nekalba apie šį metodą, tačiau paieškos giganto atstovai spaudai patvirtino, jog Google““ iš tikrųjų tobulina vartotojų veiksmų sekimo sistemą.

 JAV Nacionalinio saugumo agenūtra (NSA) stebi užsienio bankų ir kreditinių kortelių bendrovių operacijas. Neretai ši veikla yra vykdoma pažeidžiant nacionalinę teisę bei tarptautinius susitarimus. Vidiniai NSA dokumentai atskleidžia, kad Europos finansinių mokėjimų tinklas Swift yra stebimas net keliais lygiais, rašo „Der Spiegel“. 2010 metų vasarą verslininkas iš Viduriniųjų Rytų panoro pervesti 50 tūkst. JAV dolerių iš vienos minėto regiono šalies į kitą.

Raseinių rajono tarybos narys ir verslininkas V. Šimaitis teisme bandė paaiškinti, kaip jo angare galėjo atsirasti per milijono litų vertės cigarečių kontrabandos krovinys. Slėpė Nemakščiuose Šiaulių apygardos teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Klaipėdos bendrovės „Laivingė“ vairuotojas, 45 metų Nikolajus Malinenko, kaltinamas iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai įvežęs daugiau negu milijono litų vertės cigarečių krovinį.

Galima daug kalbėti apie tokius kai kuriems asmenims paranoją sukeliančius naujus išradimus kaip Google Glass, veido atpažinimo programos ar smegenų skeneriai. Tačiau yra technologijų, apie kurias kalbama kur kas mažiau. Tarp jų – įrankiai, kurie gali sekti kiekvieną mūsų žingsnį, skaityti mūsų mintis, ir net koreguoti smegenų veiklą. Listverse.com siūlo pasidomėti technologijomis, apie kurias George‘o Orwello „Minčių policija“ galėjo tik svajoti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pataria gyventojams net nepuoselėti iliuzijų, kad galima turėti privatų gyvenimą. Šalies politinį elitą krečiantis „ambasadorių skandalas“ atskleidė liūdną realybę – piliečiai sekami ir šnipinėjami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kuo pareigos aukštesnės, kuo svarbesnis postas, tuo didesnė tikimybė tapti specialiųjų tarnybų taikiniu.

Galima daug kalbėti apie tokius kai kuriems asmenims paranoją sukeliančius naujus išradimus kaip Google Glass, veido atpažinimo programos ar smegenų skeneriai. Tačiau yra technologijų, apie kurias kalbama kur kas mažiau. Tarp jų – įrankiai, kurie gali sekti kiekvieną mūsų žingsnį, skaityti mūsų mintis, ir net koreguoti smegenų veiklą. Listverse.com siūlo pasidomėti technologijomis, apie kurias George‘o Orwello „Minčių policija“ galėjo tik svajoti.

Londono gatvėse neseniai atsiradusios naujos šiukšliadėžės sulaukė netikėtų kaltinimų. Pasipiktinimo banga kilo išaiškėjus, kad antrinė šių dėžių paskirtis – registruoti praeivius per jų mobiliuosius prietaisus. Šnipinėjimo skandalą šiukšliadėžes kūrusios įmonės vadovas bando užglaistyti aiškindamas išmaniųjų technologijų galimybes ateityje, ir teigia, kad nesusipratimas kilo dėl stebėjimo kamerų, fiksuojančių praeivius.