šeimos gydytojas

Pas šeimos gydytoją Vilniaus Šeškinės poliklinikoje atvykusi vilnietė stebisi medikių elgesiu. Prie gydytojos durų ji sako turėjusi laukti valanda ilgiau, mat medikės esą norėjo išgerti arbatos. Galiausiai patekus į gydytojos kabinetą ji sako buvusi pavadinta pikta. Poliklinikos atstovė apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau pastebi, kad šeimos gydytojams pastaruoju metu išties tenka susidurti su išaugusiais pacientų srautais.

Kasdien vis dar nustatant apie 10 tūkst. ir daugiau naujų užsikrėtimų koronavirusu, dėl nedarbingumo išdavimo toliau kaista ne tik šeimos gydytojų, bet ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) telefonai. Jo darbuotojams nespėjant dalinti „biuletenių“ jau planuojama net ilginti terminą išdavimui. Kada kur reikia kreiptis, norint gauti nedarbingumą dėl koronaviruso?   „Sodra“ patikino, kad po rekordinio sausio nedarbingumo pažymėjimų skaičius toliau išlieka didelis.

Varėnos gydytoja stos prieš teismą dėl dokumentų klastojimo ir neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Surašiusi kaltinamąjį aktą medikės bylą teismui perdavė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė, pranešė prokuratūra.

Paauglys sirguliuoja jau antrą savaitę, o gydytojo konsultacija – tik po pusantros savaitės. Su tokia realybe susidūręs vilnietis Linas (vardas pakeistas ir žinomas, – aut.) piktinosi, kad šiuo metu į polikliniką apskritai vos įmanoma prisiskambinti, ką jau kalbėti apie gyvą vizitą pas gydytoją. Pati gydymo įstaiga tvirtina, kad tai tebuvęs nesusikalbėjimas ir situacija jau išspręsta.

Lietuvoje toliau daugėja COVID-19 atvejų skaičius, o nuo šios ligos mirė jau 5456 žmonės. Nepaisant to, nesiskiepijančių lietuvių vis dar apstu, o dalis mano esą radę būdą, kaip pergudrauti sistemą.

Per pastaruosius metus pas savo šeimos gydytoją lankėsi kas antras (50 proc.) šalies gyventojas, iš jų daugiau nei pusė (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lankėsi dažniau, rodo Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Likusieji arba nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, arba vengė vizito pas medikus net negaluodami.

Į paciento vietą šįkart atsistojusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė piktinosi sunkumais vien tik bandant prisiskambinti į gydymo įstaigos registratūrą talonėliui pas gydytoją specialistą gauti. Artimąjį pas oftalmologą norėjusi užregistruoti moteris pasakoja, kad bergždžiai teko skambinti net 200 kartų. Gydytoja socialiniame tinkle pasidalino žinute, kaip nuo pat ryto nesėkmingai bandė „sužvejoti“ talonėlį gydytojo oftalmologo konsultacijai LSMU Kauno klinikinėje ligoninėje.

Paprastai prieš pat rugsėjo 1-ąją šeimos gydytojų kabinetus užplūsta tėveliai, vedini vaikais dėl būtinojo sveikatos patikrinimo. Nors šiuo metu pacientai kviečiami atvykti gyvai ir tvarka veikia kaip prieš karantiną, šiemet tėveliai įspėjami apsilankymo pas gydytojus neatidėlioti paskutinei minutei. Negana to, reikėtų žinoti, ir kaip kasmetinei patikrai pasiruošti.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ASPĮ), ir už juos papildomai nereikia mokėti. Jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas tyrimą skiria, tyrimas bus apmokėtas privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (Panevėžio TLK) pastaruoju metu sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ) tvarkos. Gyventojus domina, ar galima pasirinkti privačią šeimos kliniką, kaip dažnai galima keisti šeimos gydytoją, kokiose įstaigose galima gauti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis ir kt.

​Šiaulių teritorinė ligonių kasa sulaukia gyventojų klausimų, kiek kainuoja prisirašymo dokumentų tvarkymas ir medicinos dokumentų persiuntimas, keičiant pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią gydymo įstaigą. Primename, kad už prisirašymo dokumentų tvarkymą gydymo įstaigai reikia sumokėti 0,29 euro. Keičiant įstaigą nepraėjus 6 mėnesiams nuo prisiregistravimo, reikia sumokėti 2,90 euro už prisirašymo dokumentų tvarkymą ir medicininės dokumentacijos persiuntimą.

Pacientai skundžiasi, kad po karantino sveikatos priežiūros paslaugos taip ir negrįžo į buvusį ritmą. Gydymo įstaigos sako, kad kitaip neįmanoma dėl privalomų reikalavimų. Visgi greičiau patekti pas gydytojus patektų viena taisyklė, kurią dažnas pamiršta . Šiuo metu teisės aktais numatyta tvarka, kad šeimos gydytojas, siųsdamas kito lygio specialisto konsultacijai, privalo nurodyti bent tris įstaigas, kur dirba tokios kvalifikacijos gydytojas.

Koronavirusu užsikrėtęs šeimos gydytojas dirba Santaros klinikų Šeimos medicinos centre, šis centras šeštadienį uždaromas. Kaip pranešė Santaros klinikos, yra sudaryti su užsikrėtusiu mediku tiesioginį kontaktą turėjusių kolegų sąrašai, su jais susiekiama. Šeštadienį jie bus kviečiami į ligoninę, kur jiems bus paimti pasėliai tyrimui. Siekiant užtikrinti Šeimos medicinos centro pacientų saugumą, šeštadienį centras nedirbs.

Pasirodžius publikacijai, kurioje šeimos gydytojas Gediminas Urbonas kritikuoja prieš kelis metus įvestą alkoholio stebėsenos tvarką, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga suskubo tokį pareiškimą apšaukti politiniu, mat šis medikas yra konservatorės Rasos Juknevičienės brolis. Pati politikė atkirto, kad su sveikatos apsauga neturi nieko bendra, toks komentaras – apskritai ne ministro lygio.

Ligonių kasos dažnai sulaukia gyventojų klausimų, kokius tyrimus šeimos gydytojas gali skirti pacientui. Taip pat teiraujamasi, ar konkretus tyrimas turi būti apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, ar už jo atlikimą privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs žmogus turi susimokėti pats.

Šeimos gydytojai galės skirti vaistus, kurių receptus iki šiol išrašydavo tik specialistai, pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija. Šeimos gydytojai galės skirti vaistus infekcinėms, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, kurie kompensuojami, kai pacientas gydomas ambulatoriškai, taip pat dalį vaistų, skirtų reumatoidiniam artritui ir nefroziniam sindromui gydyti.

Daugelį įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės žmonių kamuoja kraujospūdžio problemos – per aukštas arba pernelyg žemas kraujo spaudimas. Be to, dažnais atvejais net esant kraujo spaudimo sutrikimams galime to nejausti, kas itin didina insulto ar infarkto riziką. Všį Antakalnio poliklinikos šeimos gydytojas Andrius Petkevičius nurodo, ką kiekvienas privalo žinoti apie kraujo spaudimą, siekiant išvengti bauginančių pasekmių. „Tiesa, kad per didelio arba per mažo kraujo spaudimo mes galime nejausti.

Kamuojant galvos, dantų, nugaros ar kitiems skausmams tuoj pat gelbėjamės vaistais nuo skausmo. Jų pasirinkimo įvairovė vaistinėse išties didelė, o ir žmonių įprotis pajutus menkiausius negalavimus griebtis vaistų, dažnai gali pakenkti sveikatai. „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro šeimos gydytojas Valerijus Morozovas teigia, kad skausmo kentėti nereikia ir jį būtina gydyti, tačiau Lietuvoje vaistų vartojama gerokai per daug.

Darbo dienos rytas sostinės Centro poliklinikoje. Koridoriuose prie gydytojų kabinetų rikiuojasi eilės. Su vyru atėjusi pas akių gydytoją vilnietė šio vizito laukė ne vieną dieną. Eilėse tenka stovėti ir po kelis mėnesius. Tad kokių sprendimų imsis valdžia spręsdama eilių problemą? Pasak Centro poliklinikos vadovo, jų poliklinikoje yra užsiregistravę 140 tūkstančių pacientų. Kas dieną joje apsilanko apie šeši tūkstančiai sunegalavusių žmonių.

Pikti pacientai, kyšiai, dovanos, kelios minutės, skiriamos pacientams – tai daugelio šeimos gydytojų realybė. Baltupių šeimos medicinos centro gydytojas Dainius Jakučionis tv3.lt įsileido į savo kabinetą ir papasakojo apie gydytojo darbą iš vidaus. Kodėl pasirinkote gydytojo profesiją? 10 klasėje nusprendžiau, kad noriu padėti žmonėms. Pradėjau mokytis papildomai biologijos, o ji man patiko, lankiau jaunųjų medikų būrelį, į jį įsijaučiau ir sugalvojau, kad noriu būti gydytojas.

Artėjant naujiems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) į didmiesčius studijuoti atvykstantiems jaunuoliams primena, kad jie gali savarankiškai apsispręsti, ar jie nori keisti gydymo įstaigą, jei taip – kurioje poliklinikoje prisirašyti ir kokiam šeimos gydytojui patikėti rūpintis savo sveikata. Tai daryti jie gali niekieno neverčiami, objektyviai įvertinę turimą informaciją apie gydymo įstaigas ir šeimos gydytojus.

Siekdamas mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį, taupyti pacientų ir medikų laiką bei mažinti eiles pas gydytojus ir biurokratinę naštą sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis patvirtino siuntimų konsultacijoms ir brangiems tyrimams tvarkos aprašo pakeitimus. Pakeitimai numato, kad šeimos gydytojas, siųsdamas pacientą konsultacijoms pas kelis specialistus į tą pačią įstaigą, gali rašyti vieną siuntimą, o ne kiekvienam specialistui atskirai, kaip buvo reikalaujama iki šiol.

Dauguma šeimos gydytojų mano, jog apsilankymai pas juos, priklausomai nuo paciento finansinės padėties, turi kainuoti nuo 5 iki 150 svarų (nuo 20 iki 600 litų). Pasak medikų, šis mokestis apsaugotų juos nuo asmenų, kurie į gydytojus kreipiasi be priežasties, rašo The Huffington Post. Medikai teigia, jog per ateinančius 25-erius metus pacientų skaičius turėtų išaugti dvigubai.

Apsilankymai pas šeimos gydytojus sudaro du trečdalius visų apsilankymų pas medikus. Šeimos gydytojai vykdo daugiau kaip 2,5 mln. šalies gyventojų pirminę asmens sveikatos priežiūrą. Paslaugas teikia beveik du tūkstančiai šeimos gydytojų 164 viešosiose ir 237 privačiose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Šeimos gydytojo teikiamoms ambulatorinėms paslaugoms apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kasmet skiriama apie 600 mln. litų.

Daugiausiai besilankančių privačiose gydymo įstaigose lietuvių (55 proc.) per praėjusius trejus metus kreipėsi šeimos gydytojo apžiūrai, 31 proc. žmonių privačiai gydėsi pas ginekologus – akušerius, 19 proc. kreipėsi dėl akių ligų. Tokius duomenis atskleidė UAB „Kardiolita“ užsakymu atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai.

Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Juozas Pundzius mano, kad per pastaruosius 20 metų ypač sustiprėjusi asmens sveikatos priežiūros sistema pajėgi teikti žmonėms aukščiausio lygio paslaugas.

Nuo užsienyje gyvenančių ir dirbančių piliečių Ligonių kasos apvalyta ir taip 6000 klientų bei milijono litų netekusi Panevėžio poliklinika griebėsi įkyrumu piktinančių prekybos agentų metodų. Atleidusi keturis šeimos gydytojus įstaiga ėmėsi medžioti paskui juos patraukusius pacientus. Pritaikiusi prekeivių patirtį, administracija iš atostogų iškviestas slaugytojas pasiuntė ieškoti klientų po daugiabučius, o išeinančius pacientus atakuoti telefono skambučiais, įkalbinėdama pasilikti.