seimo rinkimai

Į opoziciją po rinkimų nustumti valstiečiai tikina, kad naujos kadencijos Seime jie turės „tvirtą stuburą“ ir gins tradicines vertybes nuo naujos koalicijos užmojų. Šioje vietoje valstiečiai pagalbos tikisi ir iš prezidentūros. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su visų į Seimą išrinktų partijų atstovais. Su šalies vadovu S. Daukanto aikštėje esančiuose rūmuose kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis.

Valdančiosios koalicijos dalimi ketinanti tapti Laisvės partija atsisako kalbėti apie savo trokštamas valdyti ministerijas. Anot partijos lyderės Aušrinės Armonaitės, trys koaliciją buriančios partijos pirmiausiai turėtų susitarti dėl programinių nuostatų. Laisvės partija Seimo rinkimuose iš viso iškovojo 11 mandatų ir kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais ir Liberalų sąjūdžiu formuos valdančiąją koaliciją.

Konservatoriai po susitikimo su prezidentu teigė, kad ginčų su šalies vadovu būti neturėtų, o apie gerovės valstybę kalbama ir jų programoje. Būsimi valdantieji patikino, kad postų sau nesigvieš bei tikisi galiausiai pasiekti susitarimą dėl švietimo. Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su visų į Seimą išrinktų partijų atstovais.

Valdančiosios koalicijos dalimi ketinantis tapti Liberalų sąjūdis pagrindiniais savo prioritetais per ateinančius ketverius metus įvardina švietimą, aplinkosaugą ir ekonomiką. Būtent todėl partija norėtų gauti Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas. Liberalų sąjūdis Seimo rinkimuose iš viso iškovojo 13 mandatų ir kartu su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščioniais demokratais ir Laisvės partija formuos valdančiąją koaliciją.

Konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad naujieji valdantieji gali atšaukti dalį praėjusio Seimo priimtų apribojimų. Vis dėlto, politikės teigimu, tai įvyks ne iškart.  Opozicijoje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo Seimo rinkimus ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.

Valdančiąją koaliciją kartu su dviem liberaliomis jėgomis ketinantys formuoti konservatoriai kategoriškai atsisako kalbėti apie postų dalybas. Partijos lyderiai tvirtina turintys savo kandidatus, tačiau ketina įsiklausyti į koalicijos partnerių lūkesčius dėl postų. Opozicijoje esanti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo Seimo rinkimus ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija.

Rytą po rinkimų politinių partijų lyderiai žiniasklaidai teikia komentarus apie savo pasirodymą Seimo rinkimuose ir tolimesnius planus. Renginys prasidės 9 valandą ir truks iki 12 valandos. Į spaudos konferencijas kviečiami į Seimą patekusių politinių partijų lyderiai. Kviečiame stebėti tiesiogiai: RENGINIO GRAFIKAS: 9 val. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 9.30 val. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga 10 val. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis 10.30 val.

Liberalų sąjūdis jungtųsi į centro-dešinės koaliciją su konservatoriais ir Laisvės partija – sako Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, pokalbis tarp šių trijų partijų turėtų įvykti dar šiąnakt. Aiškėjant rinkimų rezultatams, V. Čmilytė-Nielsen sako, kad Liberalų sąjūdis jungtųsi į koaliciją su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD) ir Laisvės partija.

Konservatoriai ir dvi liberalų partijos skelbia pasiryžimą formuoti naują Vyriausybę. Seimo rinkimuose laimėjusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ilgai nelaukė. Po vidurnakčio jie Seime pradėjo derybas su koalicijos partneriais Laisvės partija ir Liberalų sąjūdžiu. Konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija pirmadienio naktį paskelbė, kad ketina formuoti Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas po antrojo rinkimų turo teigė, kad rezultatus antrajame ture vertina teigiamai ir partija atsigavo po pirmajame ture patirto šoko. Visgi socialdemokratų lyderis pasipiktino paklaustas, ar planuoja pasitraukti, jei pralaimėtų asmeninę rinkiminę kovą. „Pagal tai, ką matome dabar, tai situaciją galima vertinti visai neblogai. Reikia skaičiuoti iki galo. Suskaičiavus visas apylinkes galėsim arba džiaugtis, arba kai kur nelabai.

Sulaukus rinkėjų palaikymo, viena pirmųjų konservatorių užduočių būtų tikrinti teikiamus duomenis apie koronaviruso pandemiją, sako Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis. Sekmadienio vakarą laukdamas rinkimų rezultatų politikas teigė, kad jam kelia abejonių tai, kad sekmadienio vakarą epidemiologai patikslino dienos duomenis.

Kviečiame žiūrėti specialią TV3 Žinių laidą, skirtą 2020 m. Seimo rinkimų rezultatams aptarti. Spalio 25-ąją vyko antrasis Seimo rinkimų turas. Rinkėjai pasirinko savo atstovus vienmandatėse apygardose antrajame rinkimų ture. Po pirmojo rinkimų turo Lietuvos piliečiai atidavė savo balsus ne tik vienmandatininkams, bet ir partijoms. O šį sekmadienį vienmandatėse apygardose bus išrinkti dar 68 Seimo nariai.

2020 metų Seimo rinkimai baigti. Lygiai 20 val. uždaromos rinkimų apylinkės, balsadėžės ir rinkimų komisijų nariai skubės skaičiuoti balsus. 20.30 val. pasirodė pirmieji rezultatai. Vieni pirmųjų balsus ėmė skaičiuosi Pasaulio lietuvių apygardos atstovai, per pirmąjį pusvalandį pateikę duomenis iš daugiau nei pusės apylinkių.

Per pirmąsias tris balsavimo valandas Seimo rinkimų antrajame ture savo valią išreiškė 6 procentai rinkėjų – panašus aktyvumas tokiu pat metu buvo ir pirmajame ture prieš dvi savaites, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Iš anksto savo balsą rinkimuose atidavė kiek daugiau kaip 11 proc. rinkėjų, taigi bendras aktyvumas siekia 17 proc. Rinkimų apylinkės atsidarė 7 valandą, balsavimas baigsis 20 valandą.

Nuo pirmadienio vykstant išankstiniam balsavimui antrajame Seimo rinkimų ture, šalies policija pradėjo du ikiteisminius tyrimus, susijusius su rinkimais. Kaip BNS sekmadienį sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, abu ikiteisminiai tyrimai pradėti pirmadienį, vienas jų – dėl bandymo įsilaužti į balsavimui iš anksto skirtą vagonėlį sostinės Lukiškių aikštėje. Antrojo ikiteisminio tyrimo aplinkybių policija kol kas nedetalizuoja.

Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto ir namuose Seimo rinkimų antrajame ture nedaug atsilieka nuo pirmojo turo prieš dvi savaites, rodo sekmadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Iš anksto savo valią išreiškė 260 tūkst. 951 rinkėjas, tai sudaro 11,29 proc. rinkėjų. Pirmajame ture iš anksto balsavo maždaug 20 tūkst. daugiau piliečių. Prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumas antrajame ture balsuojant iš anksto ir namuose siekė 5,95 proc.

Lietuviai sekmadienį grįžo prie balsadėžių išreikšti savo valią antrajame Seimo rinkimų ture. Saugantis koronaviruso, visi rinkėjai turi dėvėti kaukes, laikytis atstumų, o rinkimų komisijos reguliariai dezinfekuoja patalpas. BNS žurnalistų aplankytose Vilniaus rinkimų apylinkėse dar prieš septintą valandą ryto laukė keliolika žmonių. Dalis iš jų sakė, kad anksti atvyko, norėdami išvengti eilių, o kai kurie pripažino, kad sumaišė laiką, nes pamiršo persukti laikrodžius viena valanda atgal.

Sekmadienis – paskutinė diena, kai Lietuvos piliečiai gali tarti žodį, kas ateinančius ketverius metus valdys šalį. Šiandien rinkėjai renka savo atstovus vienmandatėse apygardose antrajame rinkimų ture. Rinkimų dieną – 2020 m. spalio 25 d. – balsavimas rinkimų apylinkėse vyksta nuo 7 iki 20 val. Po pirmojo rinkimų turo Lietuvos piliečiai atidavė savo balsus ne tik vienmandatininkams, bet ir partijoms. O šį sekmadienį vienmandatėse apygardose bus išrinkti dar 68 Seimo nariai.

Paskutinę išankstinio balsavimo dieną savo balsus Seimo rinkimuose suskubo atiduoti šalies vadovai. Gitanas Nausėda juokavo, kad jam sutriko atmintis po pirmojo rinkimų turo, o premjero Sauliaus Skvernelio vizitas sutrikdė kitus rinkėjus. Tuo metu Seimo pirmininkas nepraleido progos vėl įgelti buvusiam bendražygiui, su kuriuo pateko į šios kadencijos Seimą – Ramūnui Karbauskiui.

Po antrojo Seimo rinkimų turo Liberalų sąjūdis tikisi padvigubinti iškovotų mandatų skaičių, sako partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Tikiuosi, kad po pirmo turo turėdami šešis mandatus mes po antrojo tų mandatų skaičių padvigubinsime“, – žurnalistams Lukiškių aikštėje ketvirtadienį sakė ji. Čia V. Čmilytė-Nielsen išreiškė savo valią išankstiniame antro Seimo rinkimų turo balsavime.

Per tris išankstinio balsavimo dienas antrajame Seimo rinkimų ture savo valią pareiškė daugiau kaip 5 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Iš viso jau balsavo 121 tūkst. 79 arba 5,24 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių. Tai yra gerokai daugiau nei per pirmąjį turą – tuomet per tris dienas valią buvo pareiškę 74 tūkst. 537 arba 3,09 proc. rinkėjų.

Iš anksto Seimo rinkimuose balsavęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad apsispręsti jam neprireikė nė minutės. Premjeras tikisi, kad jo išrinktas kandidatas įsiklausys į savo rinkėjus. S. Skvernelis ketvirtadienį iš anksto balsavo Vilniaus rajono savivaldybėje.  „Nė minutės nebuvo. [Rinkausi] pagal tai, kaip žmogus dirba Seime, kaip atstovauja savo rinkėjams. Kokios yra nuostatos, vertybės, tai man nebuvo sunku apsispręsti.

Sekmadienį – antrasis Seimo rinkimų turas. Jo metu galutinai paaiškės, kas bus Lietuvos valdžioje ateinančius ketverius metus. Pirmajame Seimo rinkimų ture bene labiausiai visus savo sėkme nustebino Laisvės partija. O kokių staigmenų galime tikėtis antrajame Seimo rinkimų ture? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su viešųjų ryšių ekspertu Mykolu Katkumi.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybėje iš anksto balsavo antrajame Seimo rinkimų ture – jis sako rinkęsis mažesnę blogybę. „Balsavau už gerovės Lietuvą. Visi kandidatai, matyt, siūlo gerovės Lietuvą, tik skirtingai ją supranta. Deja, pasirinkimo taip, kaip aš ją suprantu, šiandien tokio neturėjau, tai rinkausi mažesnę blogybę“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.

Iš anksto balsuojantys rinkėjai kol kas dvigubai aktyvesni nei pirmajame ture, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Per pirmas dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią jau pareiškė 69 tūkst. 752 arba 3,02 proc. visų rinkėjų. Per pirmąjį turą tuo pačiu laikotarpiu buvo balsavę 36 tūkst. 759 arba 1,52 proc. visų rinkėjų. Antrajame ture šiuo metu aktyviausi Kauno Centro-Žaliakalnio (5,75 proc.) ir sostinės Senamiesčio-Žvėryno (5,29 proc.) rinkėjai.

Antradienio vakarą naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė informacija, apie išankstinio balsavimo vietoje dirbusį neblaivų rinkimų stebėtoją. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotam rinkimų stebėtojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis. „Kaune, Kęstučio g. 1, rinkimuose apie 15 val. su policija buvo išvežtas rinkimu stebėtojas. Vyras buvo girtas“, – pranešė skaitytojas.

Trečiadienį Lietuvoje toliau vyksta išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture.  Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmadienį, pirmąją išankstinio balsavimo dieną, antrajame Seimo rinkimų ture savo valią pareiškė 27 tūkst. 630 arba 1,20 proc. rinkėjų. Tai yra dvigubai daugiau nei per pirmąjį turą – spalio 5-ąją balsavo 12 tūkst. 980 arba 0,54 proc. rinkėjų. Balsavimas iš anksto antrajame Seimo rinkimų ture truks iki ketvirtadienio.

Iš pareigų dėl rinkimų tvarkos pažeidimų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atleistas Panerių-Grigiškių apygardos vadovas Saulius Markelevičius sako, kad dėl klaidų jo prižiūrėtoje Trakų Vokės apylinkėje kaltas komisijos narių nuovargis ir nepatirtis.

Nesiliaujantys triženkliai užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiai neša naujus ruošiamus ribojimus. Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pranešė, kad laikas padaryti pauzę visuomeniniame gyvenime. Jis įspėjo, kad jei dabar numatytos priemonės nepadės, lokalūs karantinai bus įvesti atskirose savivaldybėse. Tiesa, pasak premjero, balsuoti Seimo rinkimuose yra saugu, o rinkimų komisijos yra pasiruošusios darbui pandemijos akivaizdoje.

Rinkimų kovoje galimos visos priemonės, net jei varžosi galimos koalicijos partnerės. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Laisvės partijos kandidatai antrajame rinkimų ture varžosi ne vienoje apygardoje, bet bene didžiausią dėmesį traukia lenktynės dėl mandato Pasaulio lietuvių apygardoje.

Miestai palaiko konservatorius, regionai – valstiečius. Teoriją, kad labiau pasiturinčių didmiesčių gyventojai ir mažesnes pajamas turintys provincijos rinkėjai balsuoja skirtingai, šie rinkimai kaip ir patvirtino. Politikos ekspertai sutaria, kad „dvi Lietuvos“ egzistuoja, o konservatorių ir valstiečių priešprieša tai įrodo. Visgi, ką rodo Laisvės partijos sėkmė ir kada Lietuvos „skirti pusiau“ nebeteks? Atsivertus rinkimų rezultatų žemėlapį į akį krenta vienas dalykas.

Išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture prasidėjo įdomybėmis – naktį bandyta įsilaužti į išankstinio balsavimo vietą. Tiesa, nieko pagrobti nepavyko, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sako, kad, net ir patekus į patalpas, vogti nebūtų ką – geriausiu atveju kompiuterius ir spausdintuvus. Skirtingai nuo pirmojo turo, šįkart saviizoliacijoje esantiems rinkėjai galės patys atvykti į balsavimo punktus išreikšti valią.

Šįryt vairuotojus užklupo pirmosios rudens šalnos. Vieni iš netikėtumo mažino greitį ir dėl to susidarė spūstis, kiti nelaimėliai daužė mašinas, mat kai kur kelias pasidengė plonu ledo sluoksniu. Sinoptikai sako, kad tai tik pirmieji gamtos nemalonumai, artimiausiomis naktimis jų bus ir daugiau. Tiesa, tai nereiškia, kad jau atėjo žiema, mat šaltukas gąsdins tik naktimis, dienomis dar bus rudeniškai šilta.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kreipėsi į teisėsaugą prašydama įvertinti galbūt neteisėtus įrašus balsavimo biuleteniuose Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje. VRK informavo, kad įtarimų kilo dėl Trakų Vokės rinkimų apylinkės biuletenių, sekmadienį perskaičiuojant visus minėtos apygardos balsavimo biuletenius.

Jau aišku, kad tautinių mažumų gynėjais prisistatanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija po šių Seimo rinkimų liko prie suskilusios geldos. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad dėl partijos patirtos nesėkmės kalti tik jos narius šią kadenciją lydintys skandalai, būtų naivu. Politologai ir sociologai įžvelgia kur kas gilesnes priežastis – besikeičiantį rinkėjų mentalitetą, blogą lyderystę partijoje bei augančią naują tautinių mažumų atstovų kartą.

Socialdemokratų optimizmui dėl puikių rezultatų Seimo rinkimuose buvo lemta išblėsti. Suskaičiavus balsus, partija liko ketvirta su viso labo aštuoniais mandatais. Ir nors socdemai turėjo ambicingų planų netrukus po to, kai garsiai kalbėjo apie savo atsinaujinimą, šios svajonės subliuško.

Po fiasko Seimo rinkimuose Lenkų rinkimų akcija reikalauja, kad rinkimų rezultatai būtų paskelbti negaliojančiais. Pagrindinis partijos argumentas – rinkiminės kampanijos metu platinta esą nepažymėta ir prieš partiją nukreipta politinė reklama. Trečiadienį partija įteikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK), prašydama, kad „dėl šiurkščių LR Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų“ rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje būtų paskelbti negaliojančiais.

Kelialapius į Seimą po pirmojo turo jau užsitikrino 73 kandidatai, tačiau 22-iems jų tai bus pirmoji kadencija parlamentaro kėdėje. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su Seimo naujokais ir sužinoti, ką jie veikė iki šiol. Nors po antrojo rinkimų turo spalio 25 d. Seimo naujokų, ko gero, bus ir daugiau, šiomis dienomis jau 22 kandidatai užtikrintai pradeda ruoštis savo pirmajai kadencijai.

Socialdarbiečių kandidatas Molėtų-Širvintų apygardoje Jonas Pinskus sulaukė įtakingų valstiečių užtarimo. Politiką viešai palaiko ir premjeras Saulius Skvernelis, ir valstietė Agnė Širinskienė. Savo ruožtu S. Skvernelis tvirtina, kad kandidatą palaiko ne kaip premjeras. J. Pinskus pirmajame rinkimų ture savo apygardoje surinko 25,08 proc. balsų ir antrajame ture rungsis su konservatorių kandidatu Valentinu Stundžiu. Rinkimų kovoje J. Pinskus, panašu, pasitelkė sunkiąją artileriją.

Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Tačiau su jais jau poruojamas Liberalų sąjūdis. Ką apie tai mano Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Įdomu pažvelgti į ateitį ir pabandyti nuspėti, kas Lietuvos laukia artėjančius ketverius metus. Įdomu ne tik tautiečiams, bet ir patiems politikams. Astrologai išduoda paslaptį – pas juos prieš rinkimus visada rikiuojasi politikų eilutės, bet tai yra daroma tyliai. Apie tai, ką žvaigždės žada Lietuvai laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai kalbėjosi su žinoma astrologe Vaiva Budraityte. Pasak V. Budraitytės, rinkimų diena yra labai svarbus astrologinis momentas.

Kai Seimo rinkimų naktį buvo suskaičiuoti balsai ir paaiškėjo, kad daugiausiai mandatų į Seimą laimėjo konservatoriai, šie nepuolė aklai džiaugtis. Ir ne be reikalo – juk į galutinius rinkimų rezultatus daugybę sumaišties įneš antrasis turas, kai bus balsuojama vienmandatėse apygardose. Partijos su nerimu laukia, kiek dar mandatų joms atseikės rinkėjai.

Laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinta žinoma astrologė Vaiva Budraitytė užsiminė, kad ateinantys metai Lietuvai bus itin palankūs ekonominiais klausimais, todėl tautiečiai gali tikėtis geresnio gyvenimo. Žinoma moteris sako, kad lietuviai Seimo rinkimuose pasirinks išmintingai. Bet ką apie mūsų politikus sako Estijoje gyvenantis žinomas fenotipologas Markas Lučinas? Pasak veidotyrininko, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ko tauta tikisi iš savo lyderių.

Sekmadienį Lietuvoje įvyko Seimo rinkimai. Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų susišlavę konservatoriai dar neskuba savęs tituluoti laimėtojais ir leistis į kalbas apie būsimą valdančiąją koaliciją. Tuo metu antroje vietoje atsidūrusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga jau galvoja paie darbą opozicijoje. O kaip TS-LKD pergalę pirmajame Seimo rinkimų ture mato konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su Ingrida Šimonyte.

Vertindamas Seimo rinkimų rezultatus, prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad šįkart dešiniųjų politinių partijų rinkėjai buvo aktyvesni. Vis dėlto prezidentas dar nesiryžta prognozuoti, kokią valdančiąją koaliciją išvysime. Antradienį viešėdamas Tauragėje šalies prezidentas G. Nausėda įvertino Seimo rinkimų rezultatus. „Manau, kad patys rinkimai, rinkimų rezultatas turbūt nepaneigė to fakto, kad Lietuvoje yra apylygis skaičius kairių rinkėjų, palyginti su dešiniais rinkėjais.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis atskleidė, kad po pirmojo rinkimų turo sulaukė prezidento skambučio. Konservatorių lyderis tikino, kad valdančiosios koalicijos lipdyti kol kas neskuba, o pamatinės vertybės, leidžiančios kartu dirbti, sutampa ne tik su liberalais, bet ir su socialdemokratais. „Antrasis turas parodys, kas formuos Vyriausybę.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis rankų nenuleidžia. Anot jo, centro-kairės partijų koalicijos formavimas yra realus, tačiau viskas paaiškės po antrojo rinkimų turo. Valstiečių lyderis paskaičiavo, kiek jo partijos vienmandatininkų galėtų pralaimėti, kad LVŽS vis dar turėtų šansą formuoti koaliciją.

Premjeras Saulius Skvernelis, reaguodamas į finansų ministro abejones dėl 13 pensijos, pažymėjo, kad tai spręs ne jis, o Vyriausybė. Ministrų kabineto vadovas tikino, kad rinkimų rezultatus vertina gerai, o pokalbiai tarp kairiųjų partijų dėl galimos koalicijos jau vyksta. Kalbėdamas apie valstybės biudžeto projektą, S. Skvernelis atmetė opozicijos kaltinimus, kad nebus vykdomi įstatymais numatyti įsipareigojimai.

Po pirmojo rinkimų turo aišku, kad naujojo Seimo valdančioji koalicija suksis arba aplink konservatorius, arba aplink valstiečius. Viską nulems antrasis rinkimų turas, kur geresnes pozicijas kol kas turi galima konservatorių, Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio koalicija – jau šiandien šios partijos užsitikrino daugiau nei pusę šimto mandatų, o absoliučios sėkmės atveju turėtų beveik konstitucinę daugumą.