seimo nariai

Rinkimų laimėtojai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 56 mandatus (kitais skaičiavimais 54) naujajame Seime. Partijos lyderiai nesitikėjo tokio palaikymo, tačiau dabar prieš rinkėjus bei kitas partijas jaučiasi labai užtikrintai. Ką iš tikrųjų reiškia tokio dydžio frakcija ir ką tiek parlamentarų gali nuveikti vardan Lietuvos? Kas vienija frakciją, interesai ar vertybės? Iš pirmo žvilgsnio 56 narių frakcija yra labai didelė. Tokio dydžio frakcijos Lietuvos parlamente yra retas reiškinys.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė tikisi, kad jos pateiktas Seimo statuto pataisas dėl parlamentarų išeitinių sumažinimo priims dar šios kadencijos parlamentas, nors kilus ginčams dėl svarstymo datos ji pasirinkta pačioje kadencijos pabaigoje. L.Graužinienė tokį kai kurių Seimo narių elgesį pavadino negarbingu, bet sakė tikinti, kad Seimo nariai „suprato klaidą“, ir pataisą svarstančių komitetų vadovų ji prašys paskubinti procesą.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo nuo kitos kadencijos sumažinti išeitines neperrinktiems Seimo nariams, analogiškai pagal naująjį Darbo kodeksą. L.Graužinienė įregistravo Seimo statuto pataisą, kad išeitinė išmoka kadenciją baigusiam ir neperrinktam parlamentarui būtų dviejų vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio. Už nepilnai išbūtą kadenciją eksparlamentaras gautų pusės mėnesio dydžio atlyginimo išmoką.

Nors Seimo narių deklaruotas turtas skelbiamas viešai ir jį gali peržiūrėti kiekvienas gyventojas, visgi tai nėra itin svarbus faktorius į kurį atsižvelgtų rinkėjai. Tačiau turtingieji Seimo nariai turi daug geresnį priešrinkiminį startą – savo kampanijai jie gali skirti daugiau. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pabrėžia, kad politinė kampanija yra brangi net ir regionuose. Tad pagrindinis politikų turtų pliusas, galimybė finansuoti kelią link Seimo savomis lėšomis.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad šalyje sumažėjus gyventojų skaičiui, reikia svarstyti klausimą ir dėl jų atstovų – Seimo narių – skaičiaus mažinimo. „Aš manau, kad sumažėjus Lietuvoj gyventojų skaičiui, tikrai turėtų naujasis Seimas pradėti svarstyti šitą nuostatą“, – ketvirtadienį Žinių radijui į klausimą, kaip vertina Seime šią savaitę pateiktą iniciatyvą, atsakė premjeras.

Dalis Lietuvos visuomenės iš politinių partijų nuolat reikalauja ne tik atsinaujinimo, bet ir atsijauninimo. Tuo metu kiti rinkėjai atrėžia, kad Lietuvai turi vadovauti tik patyrę politikai.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus deklaruotą politikų turtą, akys nukrypo į įtakingiausiuosius. Tačiau ne tik ministrų ar prezidentės nuosavybė skaičiuojamas keliais šimtais tūkstančių. Kai kurie Seimo nariai gali pasigirti dar didesniais – milijoniniais turtais. Štai prezidentės Dalios Grybauskaitės turtas pernai siekė 809 tūkst. eurų, o premjero Algirdo Butkevičiaus šeimos santaupos ir turtas išaugo iki 249 tūkst. eurų.

Nors įstatymai nenumato Seimo narių atostogų, tautos išrinktieji neslepia, jog ne visada lindi savo kabinetuose ar nuolat susitikinėja su rinkėjais. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kuo šiuo metu užsiima parlamentarai. O veiklos jie turi tikrai įvairios – vieni keliauja prie jūros, kiti kraunasi lagaminus net į Sibirą, lankosi muzikos festivaliuose, treti – grybauja ar tiesiog naudojasi proga išsimiegoti.

Panašu, kad ekonomikos atsigavimą po 2009 m. finansinės krizės Lietuvoje pajuto beveik visi – vidutinis darbo užmokestis kyla, minimali mėnesinė alga ir toliau didinama, mokytojų, policijos pareigūnų algos ūgtelėjo. Vis dėlto, panašu, kad valdžia tarsi užmiršo vieną darbuotojų sektorių ir diržus veržtis jiems gali tekti ir kitąmet.

Vidutinis atlyginimas sieks 1450 Eur, minimali mėnesinė alga (MMA) – 450 Eur, Seimo narių skaičius – 101, valdininkai premijas gauna tik tada, jei kyla šalies ekonomika – tokią Lietuvą žada Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pirmininkas, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. 2012 m. prieš Seimo rinkimus A. Zuokas rinkėjus viliojo pažadais, kad sostinės gyventojas 2020 m. vidutiniškai 6,4 tūkst.

Seimas klimpsta į naują skandalą. Žmonės piktinasi, kad ruošdamiesi mažinti šalies dirbantiesiems išeitines kompensacijas, Seimo nariai pamiršo apie save ir tikrai neatsisakys dešimteriopai didesnių kompensacijų. Prispausti tokių kaltinimų parlamentarai jau ėmė žadėti ir sau kompensacijas pasimažinti, bet tik tuomet, kai priims galutinius sprendimus dėl visų dirbančiųjų. Esą tik tada bus aišku, į ką lygiuotis.

Dešimt Seimo narių kreipėsi į premjerą Algirdą Butkevičių prašydami atsakyti į tris klausimus. Parlamentarai klausia, ar premjeras pripažįsta, kad aplinkos ministras K. Trečiokas melavo Seimo Antikorupcijos komisijai, neigdamas faktą, kad jam meras Ričardas Malinauskas 2015 m. rugsėjo 21 d. skambino ir prašė nedelsiant parengti ir priimti specialų Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų panaikintas iki tol galiojęs kurortinių zonų reglamentavima Taip pat klausia, kaip ministras pirmininkas politiškai ...

Nuo balandžio 1 d. turėjo įsigalioti daugybė įvairių sugriežtintų baudų, kurios kaip reikiant pagadintų gyvenimą Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams. Vis dėlto, po Seimo sprendimo kelių gaideliai dar galės atsipūsti iki kitų metų.

Jūsų gimnazijai reikalinga renovacija, tačiau nesate tikras, kad gausite pakankamai lėšų, mat netoliese esanti mokyklėlė yra labiau apgriuvusi ir jai remonto reikia daug labiau? Nesijaudinkite, į Jūsų švietimo įstaigą turėtų netrukus pasibelsti ne kas kitas, o Seimo narys su apvalia pinigų sumele ir pažadu, kad Jūsų švietimo įstaiga po remonto bus kaip nauja.

Atsistatydinantis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis sako, jog jam svarbus daugiau kaip pusės Seimo narių pareikštas pasitikėjimas, tačiau sako sprendimą jau padaręs, o jo tolesnis likimas ministro poste paaiškėsiąs po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi. 75 Seimo nariai iš visų - tiek valdančiųjų, tiek opozicinių - Seimo frakcijų šią savaitę kreipėsi į premjerą ragindami netenkinti S.Skvernelio atsistatydinimo pareiškimo.

Per devynis šių metų mėnesius Seimo nariai išleido 796,6 tūkst. eurų parlamentinei veiklai, didžiausia suma, kaip visuomet, skirta transporto nuomai ir eksploatavimui. Vos keletas politikų panaudojo mažiau nei pusę parlamentinei veiklai galimų išleisti pinigų. „Tvarkietis“ Stasys Brundza teišleido 104 eurus telekomunikacijų paslaugoms apmokėti.

Darbas su rinkėjais, komandiruotės, dalyvavimas bendruomenių renginiuose. Neretai šie „reikalai“ užgožia Seimo narių tiesioginę pareigą – dalyvauti posėdžiuose ir balsuoti dėl įstatymų pataisų. Portalas tv3.lt nutarė apžvelgti nuo pat 2012-2016 m. Seimo kadencijos pradžios iki šiol dirbančių Seimo narių posėdžių lankomumo ir dalyvavimo balsavimuose statistiką.

Įstatymų projektų iniciatyvos – vienas iš būdų, įvertinti Seimo narių įdirbį įstatymų leidyboje. Ar daugiausia įstatymų pataisų pateikiančius parlamentarus galima vadinti dirbančiais geriausiai? Specialistai tikina, jog tai nėra tiesa. Portalas tv3.lt nutarė apžvelgti, kaip kurie Seimo nariai 2012-2016 m. parlamento kadencijos metu kolegų teismui pateikė daugiausiai įstatymų projektų ir kuriems jų sekėsi labiausiai.

Rinkimuose dėl Seimo nario mandato birželį Varėnoje varžysis aštuoni politikai. Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) be didesnių diskusijų patvirtino visus septynis partijų keltus kandidatus ir vieną nepriklausomą kandidatę rinkimuose į Seimą vienmandatėje Varėnos-Eišiškių rinkimų apygardoje. Kaip posėdyje informavo VRK atstovai, save išsikėlusi Gitana Markovičienė surinko reikiamą skaičių - tūkstantį rinkėjų parašų.

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pasirašė įstatymo pataisą, kuria grąžinama šauktinių tarnyba, tačiau toks šalies vadovės žingsnis neįtikino grupės Seimo narių. Trečiadienį užregistruotas siūlymas atidėti nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimą metams. Teigiama, kad per tiek laiko pavyktų atsakyti į visus klausimus ir pati šauktinių tvarka vyktų skaidriau.

  2014-aisiais Seimo nariai su parlamento darbu susijusioms reikmėms išleido per 1,74 mln. eurų (3,7 mln. litų).   Kaip nurodoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbtose ataskaitose, iš viso kiekvienas Seimo narys per metus kanceliarinėms ir panašioms reikmėms galėjo skirti po 8,1 tūkst. eurų (28 tūkst. litų). Detalios sumos skelbiamos litais, iki 2015 metų Lietuvoje cirkuliavusia valiuta.

Šių metų spalį Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakė atlikti apklausą „Kaip visuomenė vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko apklausą, kurios tikslas – įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti, kokios politinės ir pilietinės teisės yra suvokiamos kaip labiausiai pažeidinėjamos, kurios socialinės grupės labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra la...

Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Seimo narių Giedrės Purvaneckienės bei Dalios Kuodytės inicijuotą memorandumą, kuriuo Seimas pasižada stabdyti neapykantos nusikaltimus ir paskirti Lygių galimybių kontrolierių, pasirašė 27 Seimo nariai. Tai yra mažiau nei 20 procentų visų parlamentarų, ką veikia kiti ir kodėl nesirūpina vienu svarbiausiu – žmogaus teisių klausimu – lieka neaišku. „27 Seimo nariai pasirašė memorandumą iš anksto, dar laukiam ir kitų.

Žmogaus teisių dienos proga dvidešimt septyni Seimo nariai įsipareigojo stabdyti neapykantos nusikaltimus ir kuo greičiau paskirti Lygių galimybių kontrolierių. Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Seimo narių G. Purvaneckienės bei D. Kuodytės inicijuotą memorandumą parlamento nariai dar gali pasirašyti iki 2015 m. kovo 11 dienos.

Norą dalyvauti pirmą kartą vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose deklaravo beveik septintadalis Seimo narių. Ekspertų nuomone, tai - akivaizdus politinių partijų silpnumo požymis, rodantis, kad jos neturi savarankiškai regionuose gebančių dirbti politikų, rašo „Lietuvos žinios“. Šiuo metu Seimo nario mandatą į mero postą nusiteikę iškeisti 16 Seimo narių, pusė jų į Seimą išrinkti vienmandatėse rinkimų apygardose.

Seimo valdyba komandiravo Seimo atstovus į Ukrainą stebėti šį savaitgalį įvyksiančių Aukščiausiosios Rados rinkimų. Seimo narys Mantas Adomėnas stebėti rinkimų į Kijevą vyks spalio 22–28 dienomis tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos – Atviros demokratijos komiteto (COD) – kvietimu.

Daugiau nei trečdalio Seimo narių turtas ir santaupos viršija milijoną litų, daugiausia milijonierių turi Darbo partija ir socialdemokratai. Kaip rodo antradienį Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtos 2013 metų turto deklaracijos, turtingiausias parlamentaras yra socialdemokratas Bronius Bradauskas, kuriam šią poziciją šiemet užleido į Europos Parlamentą išrinktas Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas. B.Bradauskas nurodo sukaupęs 26,85 mln. litų, jo sutuoktinė - dar 2,95 mln.

Minėdama tarptautinę biseksualių asmenų matomumo dieną, Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL išsiuntė atvirukus LR Seimo nariams. Biseksualumą aiškinantis paveikslėlis ir svarbiausi faktai su vardiniu kreipimusi jau rytoj pasieks visus 140 LR Seimo narių, praneša nacionalinė LGBT teisių organizacija. Rugsėjo 23 dieną Lietuva, asociacijos LGL dėka, tampa viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, mininčių biseksualių asmenų matomumo dieną.

Prasidėjus Europos judriajai savaitei Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys miestų gyventojus bei savo kolegas Seimo narius pakvietė į iššūkį. Socialiniame tinkle "Facebook" L. Balsys visus kviečia dalintis nuotraukomis, kuriose įamžintas vykimas į darbą viešuoju transportu ar dviračiu bei prie iššūkio pakviesti prisijungti draugus, kolegas ir pažįstamus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Pastaruoju metu vėl netyla diskusijos apie Seimo narių lėšas, skirtas parlamentinei veiklai. Tauragės rajono vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas parlamentaras Darius Petrošius ir šioje rinkimų apygardoje kandidatavęs Stasys Šedbaras – tarp tų, kurie šias lėšas išnaudoja visiškai. BNS naujienų agentūra praneša, kad 2014 metų pirmąjį pusmetį Seimas parlamentinėms išlaidoms skirtų lėšų netaupė. Dauguma Seimo narių šiuos pinigus skyrė transporto išlaidoms.

„Kaip visada viskam lėšų stigo, o vėliau viskas taip ir liko. Bandžiau kalbėtis, aiškintis, tačiau niekas kol kas tiksliai nepasako, kokia bus suma“, - taip prasidėjo pokalbis su Seimo frakcijos „Drąsos kelias“ nariu, praeityje garsiu žurnalistu Vytautu Antanu Matulevičiumi. Kovo 25-ą dieną politikas Seime įregistravo nutarimą dėl Lietuvos valstybės herbo – Vyties nuolatinio iškabinimo Seimo plenarinių posėdžių salės herbinėje sienoje.

Elektroniniu būdu rinkėjų parašus renkantys pretendentai į kandidatus prezidento rinkimuose turi aiškų lyderį. Pirmadienio rytą daugiausia parašų elektroniniu būdu buvo surinkusi dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jai palankumą elektroniniu būdu jau pareiškė kiek daugiau negu 8 tūkst. rinkėjų. Antroje vietoje – sėkmingai socialdemokratų kandidatą Zigmantą Balčytį išstūmęs Kauno verslininkas Vladas Lašas. Jo sąskaitoje – kiek daugiau negu 2300 parašų.

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė įregistravo Švietimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Parlamentarė nori, kad į įstatymą būtų įtrauktas straipsnis apie lytinį ugdymą. Projekte dėstoma, kad lytinio ugdymo paskirtis – pateikti pagal amžių tinkamą, mokslo žiniomis grįstą informaciją apie lytiškumą, jo ir asmenybės formavimosi ryšį, lyčių bendravimą, lytinio smurto prevenciją, lytinę sveikatą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas.

Tinkamesnio kandidato į premjero postą nėra? Naujausios gyventojų apklausos rodo, kad Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi pasitiki trečdalis lietuvių. Sidabro medalis lenktynėse atitektų aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui, kuriuo pasitiki kiek daugiau negu 5 proc. šalies gyventojų, bronza džiaugtųsi buvusi Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė.

Seimas pritarė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių Eligijaus Masiulio ir Remigijaus Šimašiaus siūlymui, kuriuo dar metams – iki 2015-ųjų – pratęstas sumažintų parlamentinei veiklai skiriamų lėšų ir Seimo vadovų reprezentacinių išlaidų galiojimas. „Valstybės biudžeto priėmimo kontekste ir per patį išlaidų didinimo vajų tai – vienas iš nedaugelio gerų sprendimų. Negalime toliau neatsakingai švaistyti mokesčių mokėtojų lėšų, ypač – viešajame sektoriuje.

Jeigu Seimo nariams ir kitiems politikams dar metams būtų pratęstas algų sumažinimas, tai galėtų prieštarauti Konstitucijai, ketvirtadienį nusprendė Seimas.

Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė teigia, kad Seimas neturėtų dubliuoti teisėsaugos darbo aiškinantis, kaip žiniasklaidai nutekėjo informacija apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą. Ji kritiškai įvertino tai, kad antradienį į Seimo posėdį kviečiami VSD generalinis direktorius Gediminas Grina ir generalinis prokuroras Darius Valys, kuriems grupė parlamentarų yra pateikę klausimų dėl slaptos pažymos paviešinimo.

Generalinis prokuroras Darius Valys teigia, kad parlamentarai yra dezinformuojami siekiant jo atleidimo. „Daromi tam tikri žygiai per komitetus, frakcijas ir, mano nuomone, dezinformuojami Seimo nariai, siekiant mano atleidimo“, – antradienį po susitikimo su Liberalų sąjūdžio ir Socialdemokratų partijos frakcijomis žurnalistams sakė D.Valys. Paprašytas įvardyti, kas skleidžia tą dezinformaciją, generalinis prokuroras to nepadarė ir tvirtino, kad jo oponentai viešai žinomi.

Kas mokės Lietuvos skolas, juk kiekvienas Lietuvos gyventojas skolingas per 15 tūkstančių litų? Kodėl toks mažas uždarbis Lietuvoje, kai kainos tokios didelės? Airijoje maistas pigesnis nei Lietuvoje, ar tai normalu? Kodėl toks brangus mokslas Lietuvoje? Tokie ir panašūs klausimai skriejo šešiems Seimo nariams, kurie praėjusią savaitę su tautiečiais susitiko Dubline, Lietuvos ambasadoje Airijoje.

Pareigas Seimo nariai supranta nevienodai. Nors spalį išrinkti naujos kadencijos parlamentarai dar nė kojų dorai Seimo rūmuose neapšilo, jau ryškėja, ką galime vadinti pirmūnais, o kam reikėtų, kaip mokytojai sakytų, pasitempti. Na, bent jau vienu aspektu. Portalas seime.lt, remdamasis oficialia statistika, suskaičiavo, kaip tautos išrinktieji dirba savo darbą. Dešimtuką už drausmingumą kol kas pelnytų trys parlamentarai, nepraleidę nė vieno posėdžio.

 Tarpušvenčiu Seimo viešbutyje vykusi ilgapirščių puota, kurios metu buvo apšvarinti kelių Seimo narių butai, yra kelių pastarųjų metų politikų požiūrio į teisėsaugos sistemą rezultatas. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai viliasi, kad tokia Seimo viešbučio gyventojų patirtis pagaliau privers juos rimčiau pažvelgti į teisėsaugos sistemą kamuojančias bėdas. „Kol kas girdime, kad Seimo viešbutyje bus keičiamos spynos, atnaujinamos stebėjimo kameros.

Seimo narių išeitinėms išmokoms reikės 2,9 mln. Lt, tačiau dar labiau biudžetą patuštins valstybės kontroliuojamų įmonių vadovų kaita. Naujoji koalicija mažiausiai džiugina biudžetinių įstaigų ir valstybės kontroliuojamų įmonių vadovus. Vyriausybei priklauso apie 1 000 įstaigų ir organizacijų, tad tikėtina, kad svarbiausių iš jų vadovai neišvengiamai keisis. Traukiasi savo noru Vyriausybei yra pavaldžios 14, ministerijoms – 98 įstaigos.

Netolimoje – gerų dvidešimties metų senumo – praeityje toks pat susireikšminęs, pasipūtęs ir atsiribojęs elitas buvo vadinamas partine nomenklatūra – tai, ko gero, ir bus vienintelis skirtumas tarp vieno ir to paties reiškinio.

Naujojo Seimo nariai iškilmingo pirmojo Seimo posėdžio metu davė priesaikas. Smulkių akibrokštų netruko. Vieni pasiklydo priesaikos tekste, kiti bijojo liesti Konstituciją. Nors tekstas visiems buvo vienodas, ir ypatingų nurodymų be to, kad tekstas turi būti skaitomas padėjus ranką ant Lietuvos Konstitucijos nebuvo, kiekvienas iš naujųjų seimūnų priesaikos tekstą perskaitė savaip - su savo intonacija tempu, balso tembru.

Šiandieną Seimo nariai susirinko į pirmąjį posėdį, kurio metu prisieks Lietuvos Respublikai. Parlamentarės žinodamos, kad spaudoje bus aprašomas ne tik priesaikos sakymo momentas, bet ir jų išvaizda, stengėsi nepamiršti atrodyti elegantiškai ir rafinuotai. Ko gero labiausiai savo stiliumi išsiskyrė Seimo narė Agnė Bilotaitė, kuri nepamiršo vyraujančių mados vėjų ir savo ilgus, šviesius plaukus susipynė į madingą kasą viršugalvyje.

Rinkimus organizavusi ir dėl jų nusibaigusi Vyriausioji rinkimų komisija savo tinklalapyje skelbia profesijas, kurias nurodė kandidatai į Seimą. Visa darbo birža Net ir sutrumpintas sąrašas atrodo įspūdingai.

Penktadienį vidurdienį prasidės pirmasis naujai išrinkto 2012–2016 metų kadencijos Seimo posėdis. Jį sušaukė savo dekretu Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. XI parlamento darbas prasidės iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios salėje. Kaip numato Seimo statutas, pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradės vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys.

Antradienį Seimui nepavykus pakoreguoti Darbo partijos kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje, trečiadienį parlamentarai vėl svarsto, ar jame įrašyti Živilė Pinskuvienė (Nr. 10), Jolanta Gaudutienė (Nr. 17), Jonas Pinskus (Nr. 22) bus Seimo nariais. Trečiadienį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo, pagal kurį šie parlamentarai nėra išrinkti į Seimą.

„Konstitucinio teismo sprendimas yra objektyvus, galutinis ir neskundžiamas. Šiuo atveju galima sakyti, kad nustačius, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje  reitinguojant buvo  perkami balsai ir buvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymai, aišku, kad du Darbo partijos nariai turėtų netekti mandatų. Tai priklausys nuo Seimo sprendimo.