seimo biudžeto

Nuo 2022 metų liepos siūloma didinti mokesčius nuotolinių ir antžeminių lošimų bei loterijų organizatoriams. Dėl to į biudžetą planuojama papildomai surinkti daugiau kaip 6 mln. eurų.  Labiausiai – tris kartus augtų mokesčiai loterijų organizatoriams, o tarifas nuotoliniams ir antžeminiams lošimams būtų vienodas. Be to, vietoj fiksuoto dydžio mokesčio būtų apmokestintos lošimo organizatorių pajamos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūlanti didinti kompensacijų už šildymą gavėją ratą, nesiūlo keisti būsto ploto normatyvų, taikomų kompensacijoms skaičiuoti. „Socialinė parama neturi tapti (prieinama – BNS) visiems. Turi būti tam tikros ribos“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas ir jo antroji pusė, prezidento Gitano Nausėdos patarėja Lina Svidinskaitė, susilaukė antrosios atžalos. Porai gimė sūnus. Šia žinia M.Majauskas pasidalijo socialiniuose tinkluose. „Majauskų komandą papildė didelis vyrukas“, – rašė parlamentaras. Primename, kad žinios apie judviejų draugystę pasklido 2019 metų pavasarį. 2020 metų kovą. pora susilaukė pirmosios atžalos,  sūnaus Jogailos.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas, naudojamas mokėti priedus medikams, dirbantiems Covid-19 skyriuose, ištirps balandį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.   Jos teigimu, šiemet medikų priedams reikės 120 mln. eurų vietoje planuotų 45 mln. eurų.   „Tai labai smarkus išaugimas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė viceministrė.

Koks bus ankstesnės Vyriausybės sukurtas ir dabar peržiūrimas ūkio gaivinimui skirtas Ateities ekonomikos DNR planas, paaiškės kovo pradžioje, sako Vyriausybės vicekancleris.   „Kovo 10-ąją bus aiškūs santykiai, kokiais bus daromos investicijos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų bendrame posėdyje pranešė Paulius Lukauskas.    Pasak jo, plane išliks geriausi projektai, įtraukti į ankstesnį 5,8 mlrd. eurų vertės vadinamąjį DNR planą.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas „valstietis“ Valius Ąžuolas antradienį buvo apklaustas kaip liudytojas byloje dėl galimai neteisėto poveikio teisėkūrai. „Jie (pareigūnai) manęs teiravosi informacijos, aš visą informaciją suteikiau. Kadangi tie klausimai buvo svarstomi Biudžeto ir finansų komitete, mane kaip pirmininką apklausė, kad aš pateikčiau informaciją“, – BNS sakė V. Ąžuolas. Jis patvirtino buvęs apklaustas liudytojo statusu.

Prašymus atgauti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už auklių, būsto ir automobilių remontininkų paslaugas užpildžiusiems gyventojams valstybė grąžins apie 1 mln. eurų. „Bendra grąžintina suma apie 1 mln.  eurų“, – antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ketvirtadienį pareiškė, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams. Pasak jo, Lietuva ir toliau skirs gynybai ne mažiau 2 proc.

Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad vertėtų galvoti apie valstybinio komercinio banko steigimą, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pabrėžia, kad tai būtų brangus procesas, nors naujo žaidėjo bankų rinkoje atsiradimas būtų sveikintinas. Biudžeto ir finansų komitete (BFK) V. Vasiliauskas tvirtino, kad prieš apsisprendžiant dėl valstybinio komercinio banko reikėtų atlikti aiškią kaštų ir naudos analinę.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui vaiko pinigus didinti 10-čia eurų – nuo 50 iki 60 eurų, o ne iki 70 eurų, kaip anksčiau buvo susitarę valdantieji.   Konservatorius Mykolas Majauskas apgailestavo, kad Seimas neturi politinės valios pertvarkyti vaiko pinigų skyrimo tvarką ir jų neduoti pasiturinčioms šeimoms.  „Mes neturime tiek pinigų, kad galėtume skirti vaiko pinigus nevertindami tėvų pajamų“, – teigė jis.

Europarlamentaras Stasus Jakeliūnas, iki šių metų vasaros vadovavęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK), prašys prezidento Gitano Nausėdos įvertinti Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko elgesį parlamente tiriant prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes. „(Kreipsiuos) kaip buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Kad Vasiliauskas akivaizdžiai trukdė tyrimui.

Išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kreipimąsi „Dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų (litais) būstui įsigyti“, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktą informaciją, Lietuvos Respublikos teismų praktiką ir kitą tyrimui svarbią informaciją, Generalinė prokuratūra šiandien priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo int...

  Žalą gydymo įstaigų pacientams nuo kitų metų atlygins specialus fondas. Be to, žmonėms nebereikės įrodinėti patirtos žalos – pakaks nurodyti, kokiomis aplinkybėmis jie ją patyrė, o speciali komisija spręs, ar pacientas teisus.   Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas: už balsavo 100 Seimo nariai, o susilaikė trys.

  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atliekantis prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybių tyrimą, trečiadienį iš esmės pritarė jo išvadoms. Jose nurodoma, kad krizę sukėlė bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Galutines išvadas komitetas patvirtins vėliau, o Seimui jos turi būti pateiktos iki spalio pabaigos.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas nevertina nesėkmingo valdančiųjų bandymo Seime patvirtinti rezoliuciją dėl nepasitikėjimo juo ir teigia, kad centrinis bankas toliau tęs bendradarbiavimą su Seimu ir kitomis valdžios institucijomis. „Tai yra, manau, tiesiog politinis procesas, žingsnis, na, matyt, emocijos ir tiek.

Kai kurių valdančiųjų nepasitikėjimą Lietuvos banko (LB) vadovu Vitu Vasiliausku prezidentės vyriausiasis patarėjas sieja su prezidento rinkimų kampanija. Pasak Mindaugo Lingės, prezidentė aiškinsis, kodėl esama nesusikalbėjimo tarp Lietuvos banko ir krizės tyrimą atliekančio Seimo komiteto bei stengsis į tai vienaip ar kitaip sureaguoti. „Tai turime tąsą ir pasekmes tų procesų, kurie buvo dar iki pirmojo rinkimų turo. Tai tęsinys viso šito klausimo.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas siūlė centriniam bankui paskatinti, jo teigimu, nepatikimą ir rizikingą Jungtinės Karalystė finansų startuolį „Revolut“ pasitraukti iš Lietuvos. Opozicijos vertinimu, S. Jakeliūno elgesį galėtų vertinti speciali tyrimo komisija bei prokurorai.  Vitas Vasiliauskas trečiadienį susitikime su trijų opozicinių frakcijų atstovais pacitavo susirašinėjimą su S. Jakeliūnu šiuo klausimu.

Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad pastaraisiais metais trūksta centrinio banko ir Seimo bendradarbiavimo, tačiau jis atmeta kaltinimus dėl nebendradarbiavimo su 2009-2010 metų krizės priežastis ir padarinius tiriančia komisija. „2016 metais paskutinį kartą Seimo tribūnoje buvau, jeigu neklystu“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė antrą kartą krizės tyrėjų apklausiamas V. Vasiliauskas.

Lietuvos centriniam bankui (LB) per 2008–2009 metų finansų krizę vadovavęs Reinoldijus Šarkinas tvirtina, kad krizės metais finansų rinkos priežiūra buvo tinkama. „Tinkamai buvo prižiūrima“, – pirmadienį sakė R. Šarkinas, pabrėžęs neįžvelgiantis nei savo, nei tuometinių LB darbuotojų netinkamų veiksmų. Buvęs ilgametis LB vadovas taip pat ramiai vertino Vyriausybės sprendimą prašyti Generalinės prokuratūros įvertinti tuometinių finansų priežiūros institucijų veiklą per krizę.

  Lietuvos bankas praneša, kad trečiadienį raštu kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno viešų teiginių apie galimą Lietuvos bankų manipuliavimą Vilibor indeksu.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, atliekantis 2009–2010 metų krizę Lietuvoje lėmusių aplinkybių tyrimą, spręs, ar prašyti Seimo jį kiek pratęsti. Seimas 2018 metų pavasarį įpareigojo komitetą iki šių metų balandžio 15 dienos ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizavo dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą šioje srityje.

Lietuva ateityje galbūt turės problemą su Jungtinės Karalystės finansinių technologijų („fintech“) startuoliu „Revolut“, kuriam Lietuvos bankas yra suteikęs specializuoto banko licencija, trečiadienį Investuotojų asociacijos renginyje sakė į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis, rašo portalas vz.lt. „Mes turbūt turėsime problemą su „Revolut“. Na, deja, bet, mano galva, tai nebuvo padaryta laikantis ir mūsų... Ne, įstatymus, formalią pusę, atitinka.

Žiniasklaidai pranešus, kad Lietuvoje specializuoto banko licenciją gavusio Jungtinės Karalystės finansų startuolio „Revolut“ vadovo tėvas užima aukštas pareigas Rusijos dujų koncerne „Gazprom“, Lietuvos bankas (LB) teigia neturintis jokios naujos informacijos apie šią bendrovę ir nematantis pagrindo papildomam vertinimui. LB valdybos narys Marius Jurgilas kartu perspėja dėl viešojoje erdvėje formuojamo nepasitikėjimo šalies finansų sistema.

Vairuotojo pažymėjimas yra tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti, šią savaitę nutarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Finansų ministerijos atstovai įsitikinę, kad vairuotojo pažymėjimo naudojimas asmens tapatybei nustatyti valstybei pridėtų konkurencingumo, tuo tarpu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai sako, kad be pilietybės duomenų asmens dokumente efektyviai valdyti rizikų finansų sistemoje neįmanoma.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad konservatorių siekis stabdyti biudžeto svarstymą ir skelbti moratoriumą mokesčių reformai sukeltų finansinį ir politinį chaosą. „Pateikiami skaičiai yra visiškai klaidinantys, o siūlymai stabdyti tiek biudžeto svarstymą, tiek mokesčių reformą sukeltų finansinį ir politinį chaosą. Gal to ir siekia Tėvynės sąjunga“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pareiškė S. Jakeliūnas.

2009 metų ekonominės krizės priežastis analizuojantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kitą trečiadienį apklaus vieno didžiausių komercinių bankų SEB atstovus. Parlamentarams liudys daugiau negu 10 metų SEB vyriausiuoju ekonomistu dirbęs kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda, šiuo metu dirbantis Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje.

Lietuva 2008 metais buvo beveik ant bankroto ribos, teigia Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento direktorius Audrius Želionis. Pasak jo, 2008-ųjų pabaigoje tarptautinės rinkos užsidarė, todėl vienintelė išeitis Lietuvai buvo skolinimasis vidaus rinkoje. „Lietuva buvo traktuojama kaip esanti vos ne ant bankroto ribos. 2008 metų pabaigoje reitingų agentūros dar labiau numušė Lietuvos reitingus ir pasidarė tai, ką patyrė Graikija, ir iš ko šiaip ne taip sugebėjome išbristi.

Prieš dešimtmetį kilusios ekonominės krizės tyrimas galėtų padėti išvengti galimų praeities klaidų ateityje, sako premjeras. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) pradėjus tyrimą, Saulius Skvernelis atmeta svarstymus dėl šių veiksmų politinės potekstės. „Negali komisijų veikla žiūrėti retrospektyviai, ieškoti kaltų, persekioti.

2008 metų valstybės biudžeto projektas buvo parengtas prieštaraujant fiskalinei drausmei, ir tai iš dalies lėmė Lietuvos skolinimąsi krizės metu, sako Finansų ministerijos atstovas.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, analizuojantis aplinkybes, lėmusias 2009–2010 metų krizę Lietuvoje, trečiadienį apsispręs, ką kvies liudyti parlamentiniame tyrime. Pasak komiteto vadovo Stasio Jakeliūno, ketinama kviesti ne tik Finansų ministerijos ir Lietuvos banko pareigūnus, bet ir komercinių bankų atstovus – ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje pritarta Vyriausybės pasiūlytai pensijų reformai, kuomet visi automatiškai bus įtraukiami į kaupimą, su teise pasitraukti. Tiesa, anuitetų klausimas nukeltas rudeniui.  Galiausiai po diskusijų už Vyriausybės pateiktą pensijų reformą balsavo 8 komiteto nariai, prieš – 2, o susilaikė – 1. Toliau - pritarti pensijų pertvarkai turės pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o po to ir Seimas.

Stringa jau ne vienerius metus aukščiausiose valdžios institucijose vykstančios diskusijos dėl atsiskaitymu grynaisiais pinigais apribojimo. Dabar žadama, kad įstatymas, numatantis 3 tūkst. eurų atsiskaitymu ribą, bus priimtas šiemet ir galbūt įsigalios kitąmet, rašo „Verslo žinios“. „Gal ir nėra taip jau labai skubu jau dabar būtinai priimti šį įstatymą, galima dar padiskutuoti dėl jo, tuo labiau, kad kyla dar nemažai klausimų ir diskusijų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui atsisakyti 200 eurų papildomo neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) vaikus auginantiems tėvams. Už tai trečiadienį balsavo didžioji dauguma komiteto narių. Galutinį sprendimą Seimas priims ketvirtadienį. Konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad papildomo NPD atsisakymas neskatinimas žmonių dirbti. „Skatinsime tas šeimas, kurios nedirba ir nenori dirbti. Jos gaus daugiausia išmokų“, – teigė M. Majauskas.

Nuo 2018 metų sausio didės dyzelino akcizas, o nuo kovo mėnesio išaugs ir tabako gaminių akcizo tarifas. Už tai numatančias Akcizų įstatymo pataisas antradienį balsavo 60 Seimo nariai, prieš – 6, o 12 susilaikė parlamentarų. Dyzelino akcizas didėja nuo nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų,o akcizas žemdirbių naudojamam dyzelinui – nuo 21 iki 56 eurų. Finansų ministerija planuoja, kad akcizų pakėlimas litrą įprasto dyzelino brangins apie 2 centus, o skirto žemdirbiams – apie 4 centus.

Trims komitetams prašant kitąmet skirti papildomą finansavimą įvairioms sritims, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) Vyriausybės kol kas prašo įvertinti beveik 80 mln. eurų vertės pageidavimus. Pats komitetas pritaria tik beveik 50 mln. eurų papildomam finansavimui. BFK sutinka, kad daugiau lėšų būtų numatyta melioracijai, polderių priežiūrai, Teisėjų tarybai ir Generalinei prokuratūrai.

Valdantiesiems valstiečiams su opozicijoje esančiais konservatoriais liepos pradžioje sutarus mainais į paramą urėdijų reformai grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, dauguma BNS kalbintų skirtingų frakcijų politikų beveik neabejoja, kad lengvata bus grąžinta. Tačiau kai kurie valdantieji sako, kad tokia lengvata nebūtų socialiai teisinga. Valstiečių deleguotas premjeras Saulius Skvernelis yra pažadėjęs dar iki spalio grąžinti 9 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skeptiškai vertina ketinimus nustatyti „Sodros“ įmokų „grindis“, o Finansų ministerija siūlo šios idėjos neatsisakyti ir dar diskutuoti. „Didžiausias klaustukas yra dėl „Sodros“ neapmokestinamųjų pajamų dydžio“, - ketvirtadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete narių diskusijoje su finansų ministru pareiškė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė.

Ruošiantis didėjantiems akcizams ir išaugus alkoholio pardavimams, vasario mėnesį šalies biudžetas surinko kiek daugiau pajamų nei planuota, sako Finansų ministerijos atstovė. „Bendras pajamų sunkimas yra labai artimas planui - keliais milijonais viršijamas“, - trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Miknevičienė. Ji nenurodė tikslių biudžeto pajamų ir išlaidų domenų.

Politikai ieško galimybių rinkimų apylinkes aprūpinti balsavimo biuletenių skenavimo įranga. Jų teigimu, taip būtų greičiau suskaičiuojami balsai, užtikrintas skaidrumas. „Galvojame nupirkti kiekvienai apylinkei skenerius, kad galėtų pasibaigus rinkimams nuskenuoti biuletenius. (...) Jeigu nebrangiai kainuos, nupirksime“, - BNS sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Jis šį klausimą praėjusią savaitę aptarė su Seimo pirmininke Loreta Graužinienė.

Tėvams, auginantiems vaikus iki 12 metų, ateityje mamadieniai ir tėvadieniai nebepriklausys, o juos kompensuoti siūloma ilgesnėmis atostogomis arba sutrumpinta darbo diena. Tokį siūlymą teikia Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį apsvarstęs daug ginčų keliantį naująjį socialinį modelį. „Tokių laisvadienių kaip mamadieniai ar tėvadieniai nebelieka“, - po komiteto posėdžio BNS sakė jo narė konservatorė Irena Degutienė.

Premjero ir opozicijos raginamas palikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko postą socialdemokratas Broniaus Bradauskas traukiasi ir vadovaus Ekonomikos komitetui, kurio pirmininko postas dabar priklauso „tvarkiečiams“. Postų kaita bus aptarta Socialdemokratų frakcijos posėdyje ketvirtadienį.

Staigus Liberalų sąjūdžio populiarumo šuolis ir geras pasirodymas tiesioginiuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose norom nenorom verčia svarstyti apie galimą dvipartinės poltinės sistemos pasikeitimą.

Nemažai verslo liudijimus turinčių gyventojų dirbtinai sustabdo veiklą, registruojasi Darbo biržoje ir tada jau kaip bedarbiai prašydami verslo liudijimų pasinaudoja 50 proc. mokesčio lengvata, todėl smulkiesiems verslininkams atstovaujančios organizacijos reikalauja, kad valdžios institucijos užkirstų kelią piktnaudžiavimams gaunant verslo liudijimus. „Lietuvos žinios“ penktadienį rašo, kas 2014 metais Lietuvoje buvo 89,7 tūkst. gyventojų, vykdžiusių veiklą pagal verslo liudijimus.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ekspertų darbo grupė kalba apie naujus mokesčius ir siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą bei automobilius bei įvesti progresinius mokesčius. Ir valdančiųjų, ir opozicinių partijų atstovai tokius siūlymus vertina skeptiškai. Esą net pablogėjus ekonominei situacijai kitąmet pinigų reikėtų ieškoti pavyzdžiui mažinant valdymo išlaidas, o ne įvedant naujus mokesčius.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlymui nuo 1 mln. iki 750 tūkst. litų sumažinti apmokestinamo nekilnojamojo turto (NT) vertę. Tačiau kartu šis turtas būtų apmokestinamas perpus mažesniu – 0,5 proc. tarifu. Komitetas trečiadienį pritarė atitinkamoms Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms. „Mažinant tarifą ir apmokestinimo bazę, reikia eiti prie visuotino NT apmokestinimo“, – sakė komiteto vadovas Bronius Bradauskas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sulaukė dalies partiečių priekaištų, nepatenkintų pernelyg griežta jo pozicija Rusijos atžvilgiu, rašo „Lietuvos rytas“. Seimo socialdemokratų frakcijos posėdyje apsilankiusiam ministrui kritiką reiškė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas, Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Algimantas Salamakinas, Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas Bronius Pauža, Ekonomikos komiteto narys Arvydas Mockus.

 Vyriausybė turės spręsti, ar kitais metais 1,15 mln. litų (333 tūkst. eurų) didinti VSD finansavimą. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymus dėl papildomų lėšų kitais metais skyrimo šalies saugumo ir teisėsaugos institucijoms. NSGK vadovas Artūras Paulauskas pareiškė, kad su dabar biudžete institucijos veiklai numatytomis lėšomis - 400 tūkst.

 Banko „Nordea“ ekonomistas siūlo keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies, tenkančios Vilniaus miestui, skaičiavimo tvarką. Pasak Žygimanto Maurico, reikia kuo skubiau atsisakyti kasmetinės šio savivaldybėms tenkančio mokesčio dalies keitimo praktikos, kuri skatina jas nepagrįstai išlaidauti. „Vilniaus valdžia ir Vyriausybė kuo greičiau turėtų susitarti dėl to.

Valdančiųjų socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičiaus dėl partijos bičiulio Broniaus Bradausko pasisakymo, jog žydų tautybės žmones gelbėjusiems lietuviams valstybines pensijas turėtų mokėti Izraelis, kreipėsi į partijos Etikos ir Procedūrų komisiją. „Socialdemokratai pabrėžia, kad tiek gelbėjusieji, tiek gelbėjamieji buvo Lietuvos piliečiai, tad negalime kalbėti apie Holokaustą lyg tai būtų kitos valstybės problema“, – rašoma partijos išplatintame pranešime spaudai.