seb

SEB banko atstovai perspėja klientus apie suaktyvėjusius telefoninius sukčius, kurie bando išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų. Kaip teigia bankas, sukčiai iš klientų bando išvilioti svarbius duomenis, todėl gyventojai turi neprarasti budrumo. „Sukčiai socialiniuose tinkluose apsimeta loterijų organizatoriais, išvilioja kortelių, prisijungimo prie banko, kitus duomenis.  Nespauskite įtartinų nuorodų ir neveskite savo duomenų. SEB bankas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai paskelbė dar vieną įspūdingą kalbą, pakviesdamas vienos šalies žmones skaityti iš jo lūpų tardamas: „Be dujų ar be jūsų? Be jūsų“. Kalba pasirodė ne tik įkvepianti, bet ir aktuali kur kas didesniam klausytojų ratui, negu galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk iš tiesų, be tos šalies ir jos gamtinių išteklių apsieiti dabar mokosi daugelis Europos ir pasaulio valstybių.

Vienas iš didžiausių šalies bankų praneša apie trikdžius ir galimus nesklandumus, su kuriais pirmadienį susiduria jo klientai. „Informuojame, kad šiuo metu dėl techninių priežasčių dalis klientų gali susidurti su trikdžiais, jungdamiesi prie interneto banko, atlikdami mokėjimus interneto banke ar mobiliojoje programėlėje, taip pat atsiskaitydami el.

 Analitikus nustebino rugsėjį toliau smarkiai  augusios maisto kainos. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad tai yra pavojinga tendencija.  „Kol kas yra tam tikrų techninių veiksnių – tai trečdaliu išaugusios šildymo kainos, kurios pastūmėjo infliaciją į viršų. Bet kas labiausiai stebina neigiama prasme, tai didžiulė maisto kainų augimo inercija“, – BNS sakė Ž. Mauricas.  „Ji prasidėjo metų pradžioje.

Diskutuojant apie ekonomikos ir finansų rinkos ateities perspektyvas, dažnai įvardijamos dvi projekcijos – finansinių institucijų prognozės ir rinkos dalyvių lūkesčiai. Pastarieji yra išskaičiuojami iš išvestinių finansinių instrumentų kainų ir priklauso ne nuo prognozių modelių (kurie savo ruožtu labai priklauso nuo jų sudarytojų prielaidų), o nuo tuo metu sudaromų sandorių kainų.

Lietuvoje veikiantys bankai skaičiuoja iš klientų uždirbantys šimtus milijonų eurų. Jų pajamos ėmė dar labiau augti, kai Centrinis Europos Bankas pakėlė bazines palūkanų normas. Bankai vis daugiau uždirba iš suteiktų paskolų, tačiau kelti palūkanų už indėlius neskuba. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad infliacijai viršijus 20 proc., o bankų paskolų palūkanoms pasiekus dešimtmečio aukštumas, patys bankai už laikomus indėlius nemoka net menkiausių palūkanų.

Penktadieniais ir savaitgaliais nemažai gyventojų naudojasi taksi ar pavežėjų paslaugomis. Juos patogu išsikviesti programėle telefone, tačiau kartais tokie iškvietimai gali baigtis nemalonumais. Galite likti ne tik be automobilio, bet laikinai atsisveikinti su pinigais. Bankas sako, kad gyventojų mokėjimo korteles blokuoja dėl įtartinų sandorių, o pinigų rezervuoja tiek, kiek nurodo paslaugų tiekėjas.

Vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė per metus padidėjo 1,7 tūkst. eurų ir pasiekė 16,2 tūkst. eurų, rodo SEB banko apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas. Dviejų asmenų šeima šiemet lizingu galėtų įsigyti 32 tūkst. eurų vertės automobilį – 3 tūkst. eurų daugiau negu prieš metus.

Generalinė prokurorė prašo Lietuvos banko (LB) atlikti neįvardijamo komercinio banko patikrinimą įtariant jį pažeidus vienos įmonės lėšų areštą. BNS žiniomis, prašoma patikrinti SEB banką.  Į LB kreiptasi pastebėjus, kad iš vienos įmonės sąskaitos, kurios lėšos buvo areštuotos, buvo atliekami mokėjimai, pranešė prokuratūra.

Būsto rinkoje lėtėjant kainų augimui metų pabaigoje jos gali ir sumažėti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, Vilniuje vasaros mėnesiais pasirašyta itin mažai naujų būsto pirkimo sandorių, todėl jų paklausą galėtų spartinti arba nuolaidos, arba mažesnės kainos. „Kalbant apie NT rinką, turbūt reikia būti pribrendus tokiam (būsto kainų – BNS) stabilizavimuisi arba netgi laikinam kainų sumažėjimui“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį sakė ekonomistas.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB pagerino visų trijų ekonomikų augimo šiais metais prognozes, tačiau pablogino lūkesčius ateinantiems metams. Ankstesnės prognozės skelbtos gegužės mėnesį. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo 2022 metais prognozė kilstelėta nuo 0,9 proc. iki 1,5 proc., Latvijos – nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., Estijos – nuo 0,6 proc. iki 1,2 procento. Lietuvos ekonomikos augimo kitąmet prognozė sumažinta nuo 1,8 proc.

Kainos kas mėnesį kyla, vis daugiau tenka išleisti maisto prekių ir kitose parduotuvėse. Taip pat auga elektros sąskaitos, gyventojai su nerimu laukia rudens ir šildymo sąskaitų, kurios, prognozuojama, irgi bus didelės. Tad ar rudenį sulauksime ekonominės krizės? Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Europos šalių ekonomikos patirs recesiją.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,5 procento. Gegužę bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 0,9 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ antradienį skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 0,5 procento, kai gegužę prognozuotas 1,8 proc. augimas. Banko teigimu, prognozės koreguojamos dėl infliacijos lygio ir augančių bazinių palūkanų normų.

Įsivaizduokite, jei pasaulyje egzistuotų stebuklingas rutulys, kuris leistų nuspėti rytojų: pasakytų, kas bus po metų, patartų, kurie pirkiniai finansiškai sėkmingi ar nuostolingi, leistų sužinoti, kurios investicijos atneš sėkmę, rašoma pranešime spaudai. Nors realiame pasaulyje tokio rutulio niekas neturi, paprastų taisyklių, kurios padėtų įvertinti savo investicijų galią ir bent preliminariai apskaičiuoti, kokia ateitis laukia, yra.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje nepaliaujant augti kainoms, gyventojai butui ar namui pirkti skolinasi vis didesnes sumas, rašoma pranešime spaudai. Kita vertus, pačių sandorių sudaroma kiek mažiau, rodo 2022 metų pirmo pusmečio SEB banko būsto paskolų statistika. Suteiktų paskolų suma išaugo 16 procentų „Nekilnojamojo turto rinka pirmą šių metų pusmetį buvo gana aktyvi, nors pastaraisiais mėnesiais stebime šiokį tokį sulėtėjimą.

SEB bankas privataus kapitalo SBA grupės biurų komplekso „Verde” statyboms Rygoje skolina 60 mln. eurų – finansavimas penkeriems metams skirtas projektą įgyvendinančiai investicijų valdymo įmonei „Capitalica Asset Management“, ketvirtadienį pranešė bankas ir įmonė.  „Paskola skirta ne tik objekto statybai, bet ir išpirkti anksčiau tam tikslui ne viešo platinimo būdu išleistas „Capitalica Baltic Real Estate Fund I“ obligacijas”, – pranešime sakė įmonės vadovas Andrius Barštys.

SEB banko duomenimis, moterys vis dar nesudaro net trečdalio visų investuojančių gyventojų – remiantis šių metų gegužės skaičiais, moterų investicijos sudaro vos 28 procentus. Kas lemia, kad moterys investicijų srityje vis dar atsilieka nuo vyrų?  SEB banko užsakymu pernai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jokių investicijų neturėjo 54 proc.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie technines problemas. Apie nesklandumus jau buvo pranešta ir praėjusią savaitę. „Šiuo metu dėl techninių priežasčių mūsų banke laikinai sutriko galimybė prisijungti prie interneto banko ir mobiliosios programėlės, naudojantis programėle „Smart-ID“ ir mobiliuoju parašu“, – „Facebook“ paskyroje nurodo bankas. Bankas siūlo prie interneto banko rekomenduojame jungtis slaptažodžių generatoriumi (jei turite) arba šiek tiek luktelti.

Metinei infliacijai birželį pasiekus 21 proc., didelis kainų augimas Lietuvoje antroje metų pusėje ims slūgti dėl mažėjančio vartojimo ir recesijos baimės, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad antrojo pusmečio pradžioje infliacija dar didės, o rudeniop ji turėtų pradėti mažėti dėl aukštos palyginamosios bazės.

Viena didžiausių šalyje pirkėjų lojalumo programa „Mylimiausia“ šiemet ruošiasi įžengti į virtualią erdvę. Interneto sprendimų bendrovė „Mediapark“ kuria mobiliąją programėlę, kuri perkels „Mylimiausią“ į skaitmeninį formatą ir leis ją naudoti iš išmaniųjų įrenginių. Tuo tarpu fizinė kortelė atkartos Vakaruose dėl bekontakčių atsiskaitymų populiarėjimo keičiamą dizainą – viena pirmųjų Lietuvoje taps vertikali, rašoma pranešime spaudai.

Vienai didžiausių prekybos trąšomis ir grūdais grupių Baltijos šalyse „Scandagra Group“ „Swedbank“ ir SEB bankai suteikė 25 mln. eurų dydžio sindikuotą paskolą.  Už paskola, kurią bankai finansavo lygiomis dalimis po 12,5 mln. eurų, grupės įmonės planuoja įsigyti pabrangusias žaliavas, praneša „Swedbank“.  Pasak „Scandagra Group“ vadovo Juliaus Puodžiuvelio, apyvartinio kapitalo poreikį padidino išaugusios trąšų ir grūdų kainos.

Dalis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų rengiasi didinti įkainius už paslaugas verslo ir privatiems klientams, skelbia portalas lrt.lt. Kad nuo rugsėjo keisis paslaugų kainos privatiems klientams, naujienų portalui patvirtino Šiaulių bankas, „Swedbank“ ir SEB bankas. Brangs sąskaitos tvarkymo, kredito pervedimo, kortelių siuntimo, naujo PIN kodo generatoriaus išdavimo ir keitimo paslaugos. Lietuvos banko teigimu, apie pokyčius bankai klientus turi informuoti prieš 60 kalendorinių dienų.

Ar teko internete matyti elektroninių parduotuvių reklamas apie parduodamus neįtikėtinai gražius ir pigius daiktus? Perspektyva pigiai įsigyti norimą daiktą – viliojanti, tačiau devynis kartus iš dešimties galite likti ir be pirkinio, ir be pinigų. Vienas iš būdų pasitikrinti, ar šioje elektroninėje parduotuvėje saugu pirkti, – paieškoti informacijos apie parduotuvę internete. Tačiau yra ir kitų specialistų rekomenduojamų būdų, kaip neapsigauti ir savo pinigų neatiduoti sukčiams.

Be šio įrenginio daugelis tiesiog nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. „Eurostat“ duomenimis, išmaniaisiais telefonais naudojasi 77 proc. Lietuvos gyventojų, o tarptautiniai tyrimai rodo kad šiuolaikiniai žmonės prie telefonų ekranų praleidžia bemaž devynerius savo gyvenimo metus. Pasaulyje daug ir nuolat diskutuojama apie žmogaus ir įrenginio ryšio poveikį, atkreipiamas dėmesys ne tik į išmaniųjų telefonų naudą, bet ir į grėsmes. Jas aptarti siūlome ir mes.

Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams.

Paprastai daugelis gyventojų savo santaupas laiko banko sąskaitoje. Tačiau kartais įsigyjant brangesnį daiktą ar atsiskaitant už kai kurias paslaugas jų pardavėjai gali paprašyti grynųjų. O juos mėginant išsiimti bankas gali paprašyti pasiaiškinimo. Apie tokią naujovę savo klientams pranešė „Swedbank“. Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad šiuo pokyčiu siekiama mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kai tam gali būti panaudojami grynieji pinigai.

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų pirmadienį savo klientams išsiuntė trumpąsias žinutes ir įspėjo apie sukčių keliamą pavojų. „Gerb. Kliente, būkite budrūs, telefoniniai sukčiai šiuo metu yra itin suaktyvėję. Nespauskite gautų nuorodų ir neveskite savo duomenų“, – primena SEB bankas. Lietuvos banko duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020 m., sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 3 kartus.

Pokyčiai, susitelkimas ir nežinomybė – taip būtų galima apibūdinti Lietuvos vežėjų situaciją šiuo metu. Ir nors iššūkių nestinga, juos įveikus atsivers augimo perspektyvos. Rusijos karo Ukrainoje atgarsiai visur skirtingi: vieni ieško būdų padėti Ukrainai, kiti džiaugiasi darbo jėga, treti skaičiuoja nuostolius ir ieško naujų rinkų. Lietuvos vežėjai, ypač smulkieji, dėl užsiveriančių Rusijos, Baltarusijos ir Azijos šalių rinkų atsargiai skundžiasi, rodydami smunkančią apyvartą ir bankrotą.

Pirmas šių metų Lietuvos ekonomikos ketvirtis buvo neblogas, prekyba tarp Lietuvos ir Baltarusijos bei Rusijos taip greitai nenutrūko, gyventojų vartojimo tendencijos, nepaisant labai didelės infliacijos, staiga nepasikeitė, o Vyriausybė pristatė kovos su infliacijos pasekmėmis priemonių paketą, kuris darys teigiamą įtaką ekonomikai antrą pusmetį. Prognozuojame, kad Lietuvos BVP šiemet padidės 0,9 proc., o kitais metais – 1,8 procento.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę  iki 0,9 proc., o kitąmet – iki 1,8 proc. Kovo pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 0,1 procento.   Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad prognozės pagerintos dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrąjį ketvirtį bei Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketo teigiamos įtakos vartojimui. Tačiau, anot jo, prognozė yra gana pesimistinė.

Šiuo metu kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Dėl to įvairios nuolaidos gyventojams itin aktualios. Tačiau viena iš populiariausių lojalumo programų nebeveiks „Senukų“ parduotuvėse. Nuo š. m. birželio 19 dienos „Kesko Senukai Lithuania“ pasitraukia iš „Mylimiausia“ lojalumo programos, skelbia bendrovė.

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos invazija į kaimyninę šalį sukėlė sumaištį tarptautinėje grūdų rinkoje, nes Juodosios jūros regionas nuo seno vadinamas Europos duonos krepšeliu. Įtaką pajus ir Lietuva. Skaičiuojama, kad Ukrainai tenka 10 proc. pasaulinio kviečių eksporto, Rusijai – dar apie 16 procentų. Tad šių šalių derlius ir galimybės jį eksportuoti daro didelę įtaką pasaulinei rinkai.

Įsivaizduokite, kad, pavyzdžiui, 8 iš 10 kirpyklų Lietuvoje priklauso trims savininkams. Ir visose jų kirpyklose viena paslauga įkainota lygiai taip pat. Veikiausiai daug kam kiltų įtarimų, kad verslininkai galbūt susitarė nustatyti vienodą įkainį. Juk sunku patikėti tokiu sutapimu. Panaši situacija yra susiklosčiusi komercinių bankų ir jų paslaugų sektoriuje. Lietuvos banko duomenimis, 3 komerciniai bankai pagal valdomą turtą užima virš 80 proc. šalies rinkos.

SEB banko valdybos narys, finansų direktorius ir Pagalbos verslui tarnybos vadovas Aivaras Čičelis palieka grupę. Joje jis dirbo 25 metus, pastaruosius 13 metų buvo banko valdybos narys. A. Čičelis SEB paliks nuo birželio 3 dienos. Netrukus SEB pradės naujojo finansų direktoriaus ir valdybos nario atranką, pranešė bankas.

Europa šiemet susidūrė su milžiniškais energijos kainų šuoliais ir netikrumu dėl energetinių išteklių tiekimo. Dešimtmečius nematyta nežinomybė energetikos rinkoje veda prie ekstremalių kainų šuolių, kai elektros kaina pasiekė ir daugiau negu 200 Eur/MWh. Šie iššūkiai paskatino išskirtinį postūmį Europos Sąjungoje (ES): jeigu iki karo Ukrainoje daug dėmesio buvo skirta aplinkosaugai ir klimatui, dabar dominuoja energetinis saugumas.

Dėl sparčios infliacijos Lietuvoje gyventojai ketina mažiau lankytis kavinėse ir restoranuose, pramogauti, pirkti buitinę įrangą, elektronikos prietaisus ir baldus. Labiausiai vartojimą mažinti ketina kukliausias pajamas gaunantys asmenys. Savo vartojimo artimiausiu metu keisti nežada mažiau negu kas penktas gyventojas. Tokius rezultatus atskleidė SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Lietuvoje metinė infliacija kovą perlipo 15 proc. slenkstį.

Ne veltui sakoma, kad vienintelis dalykas, dėl kurio gali būti tikras, yra tai, kad dėl nieko negali būti tikras. Dar metų pradžioje optimistiškai žvelgėme į po pandemijos atsigaunančios ekonomikos ir elektroninės prekybos tendencijas bei šviesiomis spalvomis tapėme jos raidos scenarijus. Tačiau tragiški įvykiai Ukrainoje daugelį dalykų skatina įvertinti iš naujo. Be jokios abejonės, šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia patys kariniai veiksmai ir dėl jų žūstantys žmonės.

SEB bankas šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino iki 0,1 procento. Sausio pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 3,5 procento.  Anot banko ekonomisto Tado Povilausko, prognozes pablogino prasidėjęs karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, savanoriškai nutraukiama prekyba su šiomis šalimis ir laikini kai kurių sektorių tiekimo trikdžiai.

SEB grupės ekonomistai pablogino Baltijos šalių ekonomikos rodiklių 2022 ir 2023 metais prognozę. Pagal pagrindinį scenarijų, kai prekių eksportas į Rusiją ir Baltarusiją beveik sustos, o tiekimo trikdžiai laikinai antrą ir trečią ketvirtį sujauks statybos ir pramonės sektoriaus darbą, Lietuvos BVP šiemet turėtų didėti 0,1 proc., Latvijos – 1,8 proc., o Estijos – 0,6 procento. Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą šiemet Lietuvoje sieks 11 proc., Latvijoje – 9 proc.

Atsakant į Rusijos pradėtą karinę agresiją Ukrainoje, Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai buvo paskelbtos precedento neturinčios sankcijos. Europos Sąjungos, JAV ir kitos šalys Rusijai vien nuo vasario 22 dienos įvedė daugiau negu 2,8 tūkst. naujų sankcijų ir pavertė šią valstybę daugiausiai jų sulaukusia šalimi pasaulyje. Vien per pastarąsias dvi savaites Rusijai skirta daugiau apribojimų negu per dešimtmetį Iranui.

SEB bankas nekilnojamojo turto plėtros grupei „Eika“ skolina 2,7 mln. eurų 5 megavatų (MW) bendros galios saulės elektrinių parkui Klaipėdos rajone įrengti, pranešė bankas.  „Eika“ į projektą planuoja investuoti apie 4 mln. eurų, parkas per savo veiklos laikotarpį sugeneruos apie 160 gigavatų (GWh) elektros. Pasak pranešimo, „Eika“ statybų leidimo planuoja sulaukti iki kovo pabaigos.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ antrinė bendrovė „Ignitis“ iš „Swedbank“ skolinasi iki 150 mln. eurų suskystintų gamtinių dujų įsigijimui, taip pat  kitoms apyvartinio kapitalo reikmėms, pranešė bankas.

Antradienį pasirašyta kolektyvinė sutartis tarp SEB banko, SEB grupės paslaugų centro Vilniuje, SEB Life and Pension Baltic SE Lietuvos filialo ir darbuotojų profesinių sąjungų, pranešė bankas. Kolektyvinės sutarties pasirašymui balsavimo metu pritarė dauguma SEB darbuotojų. Sutartyje įtvirtintos ir iki sutarties pasirašymo galiojusios, ir papildomos naudos visiems SEB darbuotojams, net ir tiems, kurie nėra įstoję į darbuotojų profesinę sąjungą.

Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų dažnai arba kartais pagalvoja, kad galėtų verstis papildoma veikla be savo pagrindinio darbo. Vis dėlto tik palyginti nedaugelis tam ryžtasi: pernai SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad papildomos veiklos imasi apie 13 proc. šalies gyventojų.

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna. Kartu su mokėjimo kortele bankų klientai turi arba pasirinkti paslaugų planą su mėnesiniu mokesčiu, arba dar didesnius mokesčius mokėti už pinigų išgryninimą bankomatuose.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, jog būsto kainų augimas šiais metais sieks apie 10 proc. Tokį pat rodiklį bankas prognozavo ir pernai lapkritį.  Pasak T. Povilausko, butų ir individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius šiemet bus panašus, kaip pernai. „Jis gali būti šiek tiek mažesnis, labai didelio augimo, kalbant apie sandorių skaičius, nesitikiu. Esmė yra kainos, kurios padidėjo penktadaliu“, – spaudos konferencijoje sakė T. Povilauskas.

Metinė infliacija Lietuvoje piką pasieks vasarį, kai ji gali siekti apie 12 proc., tačiau kovą vartotojų kainų indeksas turėtų smukti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  „Sausį gamtinių dujų kainos yra mažesnės nei gruodį, tai jei nieko baisaus neatsitiks per likusias sausio dienas, tai gal ir šilumos kaina jau kovą bus mažesnė nei vasarį, nuo tada gali būti ir atskaitos taškas, kai metinė infliacija pradės mažėti“, – spaudos konferencijoje sakė ekonomistas.

SEB banko minimaliai sumažintą šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę lėmė  koronaviruso omikron atmainos plitimas, teigia banko ekonomistas Tadas Povilauskas. SEB bankas sumažino šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę nuo 3,6 iki 3,5 proc. „Tai labiausiai susiję su omikron mažu neigiamu efektu, dėl jos įdėjome tik 0,1 proc. punkto efekto.

SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 3,5 procento. Pernai lapkritį bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 3,6 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 3,3 procento. Tokį patį 2023 metų BVP augimą bankas prognozavo ir lapkritį. Banko vertinimu, 2021 metais Lietuvos ekonomika augo 4,9 proc. – tiek pat prognozuota ir lapkritį.