savivaldybių tarybos

Po čekių skandalo savivaldybių tarybų nariai jau du mėnesius už darbą gauna fiksuotas algas, tačiau kai kurie merai kelia triukšmą – esą neturi iš ko tų skaidrių ir daug didesnių algų mokėti. Mažesnių miestų ir rajonų vadovai reikalauja Finansų ministerijos skirti jiems daugiau pinigų arba net prašo Seimo leisti sumažinti ką tik padidintus tarybos narių atlyginimus.

Seimas ruošiasi užbaigti „čekiukų“ skandalą – ketina priimti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kad atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos. Tačiau išmokų problemas savivaldose iškėlęs visuomenininkas Andrius Tapinas nedžiūgauja ir teigia, kad vien priimti įstatymo neužteks.

Kai čekučių skandalas sudrebino visą Lietuvos politinę sistemą, Seime politinės partijos susitarė keisti apmokėjimo tvarką savivaldybių tarybų nariams, todėl ketvirtadienį pasiūlymas jau buvo pristatytas Seimo posėdžių salėje.  Po pateikimo iniciatyvai pritarė 95 Seimo nariai ir 7 politikai susilaikė. Teisės aktas toliau bus svarstomas kuo skubiau, todėl į posėdžių salę tolesniam svarstymui grįš kitą savaitę.

Konservatorių prezidiumas nusprendė inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus, o jei tam nebus pritarta – svarstyti visos Vyriausybės atsistatydinimą. Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas įsitikinęs, politinės sistemos perkrovimas – vienintelis logiškas sprendimas, o politologė Rima Urbonaitė retoriškai klausia, kam perkrauti Seimą, kai problemos yra savivaldoje? Apie susidariusią situaciją naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto (...

Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius pagaliau viešai atsakė į klausimus dėl išmokų – valdiškų pinigų televizoriams ir degalams. Meras į savivaldybės biudžetą grąžina 4000 eurų, tačiau toliau tikina nepiktnaudžiavęs ir dokumentų neklastojęs. Akivaizdžiai susijaudinęs meras aiškiai neatsakė, ar sieks dar vienos kadencijos Savivaldybių asociacijos prezidento poste. Dalis merų jau bruzda, esą kitą savaitę suplanuotus asociacijos rinkimus reikia nukelti.

Savivaldybių pinigų grobstymo skandalas apraizgė ir Jonavą, kur savivaldybės tarybos nariai galimai piktnaudžiauja jonaviečių pinigais: stengiasi panaudoti kiekvieną centą, priduoda kuro čekius, atsiskaito už degalus 47 skirtingomis kortelėmis. Taip pat už mokesčių mokėtojų pinigus perka televizorius. Skandalas kelia vis daugiau aistrų ir Seime, kur patys konservatoriai įnirtingai ginčijasi – reikia ar nereikia pirmalaikių Seimo rinkimų, ar naujos Vyriausybės.

Savivaldybių tarybų narių išlaidų skandalas tęsiasi. Bedama pirštu į tai, kad per plačiai apibrėžiama tai, kam galima leisti biudžeto pinigus, o tai atveria kelią politikų fantazijai. Savivaldybių veiklą kontroliuojanti įstaiga tikina, kad problema ne tik kartais besiskiriantys išmokų dydžiai tarp savivaldybių, bet ir tai, kad kai kurie reglamentai prieštarauja įstatymams. Vienas tokių pavyzdžių – plačiai nuskambėjusi Kauno miesto savivaldybė.

Lietuvos savivaldybių tarybų nariai naudoja daugybę skirtingų mokesčių mokėtojų pinigų grobstymo schemų, rodo visuomenininko Andriaus Tapino atliekamas tyrimas. Tarp tokių politikų ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri bandė įrodyti, kad pirmojo karantino metu per tris mėnesius išvažinėjo net 1100 eurų vertės degalų dirbdama Kauno miesto tarybos narės darbą opozicijoje, o šiuo metu yra pateikusi atsistatydinimo raštą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį susitikusi su Lietuvos merais aptarė savivaldybių vaidmenį viešajam saugumui, valstybės tarnybos pertvarką, paragino plėsti priedangų, perspėjimo sirenų tinklą.

Savivaldybės siūlo iš viso atsisakyti kompensacijų už išlaidas, susijusias su tarybos nario veikla, ir mokėti bendrą išmoką, kurią politikai naudotų savo nuožiūra, sako Savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia norinti išsklaidyti abejones, todėl kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl 2019–2023 m. kadencijos tarybos narių išlaidų. Norėdama išsklaidyti visas abejones ir man metamus nepagrįstus kaltinimus bei siekdama užtikrinti skaidrumo principų laikymąsi ir visuomenės teisę žinoti, šiandien raštu kreipiausi į Kauno miesto savivaldybę.

Penktadienio popietę visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ sureagavo į švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsakymą dėl viešų pinigų švaistymo ir padėką už palaikymą. „Laisvės TV“ įkūrėjas abejoja ministrės pareiškimais, nukirsdamas – jei J. Šiugždinienė nepaviešins ataskaitų, jos veiklą bus galima laikyti nusikaltimu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad savivaldybių tarybų nariams galėtų būti mokamas fiksuotas atlygis už darbą, diferencijuotas pagal atstovaujamo regiono dydį. Pasak jos, savivaldybės, taigi ir atlygis tarybų nariams, galėtų būti skirstomi į tris grupes.

Siekiant didesnio skaidrumo savivaldybių tarybų nariams skiriant išmokas, prezidentas Gitanas Nausėda ragina savivaldos politikams mokėti fiksuotą atlygį už darbą. Taip jis kalbėjo teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams. „Pirmiausia, reikia konstatuoti, kad tokia situacija, kokia yra dabar, yra visiškai nepriimtina.

Paviešinus informaciją apie tai, kaip vietos politikai taško mokesčių mokėtojų pinigus, veiksmų imasi nacionalinė valdžia. Seime gimė siūlymai riboti savivaldybių politikams skiriamas lėšas, aiškiai apibrėžti, kam jos gali būti skiriamos, ir priversti tarybos narius atsiskaitinėti, kam išleidžia iš valstybės biudžeto jiems paskirtus pinigus. Visuomenininkas Andrius Tapinas pradėjo didelio masto tyrimą dėl Lietuvos savivaldybėse švaistomų lėšų. Tai paskatino parlamentarus keisti įstatymus.

Teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams, parlamentinių partijų lyderiai teigia matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip. „Svarbiausia, kad procesas būtų kuo skaidresnis ir sąžiningesnis.

Savivaldos mandato jau atsisakė beveik šimtas į savivaldybių tarybas išrinktų politikų. „Iš viso atsisakymų turime 88“, – per posėdį šią savaitę informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė. Šią savaitę VRK panaikino apie 50 mandatų, kurių atsisakė į tarybas išrinkti atstovai ir pripažino juos žemiau brūkšnio savivaldos rinkimuose likusiems kandidatams.

Savivaldos rinkimuose balsuoti atėję gyventojai galėjo išvysti ne vieno žinomo Lietuvos dainininko, sportininko ar aktoriaus pavardes. Daliai jų pavyko išsikovoti vietą savivaldybių tarybose. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgė, kas šie veidai, kuriems pavyko patekti į savivaldybių tarybas. Į Vilniaus miesto tarybą išrinktas legendinis treneris, kartu su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine parvežęs ne vieną medalį Jonas Kazlauskas.

Nors jau aiškėja savivaldybių merų rinkimų lyderiai, išvadas daugeliu atveju darytis kol kas per anksti, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Jolanta Petkevičienė. Anot jos, balsai skaičiuojami sklandžiai, komisijos dirba kruopščiai. Rezultatai jau yra atėję iš 1037 apylinkių. Lietuvoje iš viso yra 1927 apylinkės. J. Petkevičienė pabrėžia, kad rezultatai kol kas yra išankstiniai ir dar gali keistis. Anot jos, kai kur kova vyksta balsas į balsą.

Seimas ketvirtadienį paskelbė tiesioginius merų ir savivaldybių tarybų rinkimus – jie vyks kitų metų kovo 5 dieną. Savivaldybių tarybų rinkimų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimų pabaigos. Būsimi savivaldos rinkimai vyks įsigaliojus naujam Politinių organizacijų įstatymui, kuris nustatė griežtesnius reikalavimus politiniams komitetams.

Pastarųjų trijų savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai rodo, kad piliečiai linkę nusigręžti nuo tradicinių ir ilgai miestus valdžiusių partijų. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kokie pokyčiai didžiųjų miestų tarybose vyko po trejų pastarųjų – 2011, 2015 ir 2019 metų – savivaldos rinkimų.

  Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad savivaldos rinkimuose socdemų iškovoti 16 merų postų bei gauti savivaldybių tarybų mandatai rodo gyventojų pasitikėjimą valdančiąja socialdemokratų partija.

Savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaujančios partijos ir rinkimų komitetai pirmadienį trauks burtus, kokiu numeriu bus įrašyti į rinkimų biuletenį. Rinkimuose dalyvauti ketina 23-ys partijos ir 58-i visuomeniniai rinkimų komitetai – iš viso daugiau kaip 16 tūkst. kandidatų. Merų postų sieks 449 kandidatai, iš kurių 13 išsikėlė patys. Dėl kandidatų į merus įrašymo biuleteniuose eiliškumo burtai nebus traukiami – kandidatai bus rikiuojami pagal abėcėlę. Rinkimai vyks kovo 1 dieną.

Valstybės kontrolė, įvertinusi Marijampolės, Pagėgių, Alytaus miesto, Kaišiadorių, Pasvalio ir Raseinių rajonų savivaldybių finansines ataskaitas, pažeidimų, ypač viešųjų pirkimų srityje, nustatė beveik visose audituotose savivaldybėse.

Rinkimai į savivaldybių tarybas sustiprino tradicines politines partijas, užvėrė duris į vietos valdžią populistams ir žada įdomią kovą būsimosiose batalijose dėl Seimo narių mandatų. Daugiausia savivaldybių tarybų narių mandatų iškovojo socialdemokratai. Antri liko Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Ekspertus labiausiai nustebino Darbo partijos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos sėkmė bei Kazimieros Prunskienės ir Artūro Paulausko nustūmimas į politinį užribį.

Antradienį burtų būdu bus nustatyti politinių partijų, dalyvaujančių savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimų numeriai. Tokį numerių nustatymo būdą reglamentuoja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas.

Parlamentaras Kęstutis Masiulis toliau nerimsta dėl susiklosčiusios situacijos, kai savivaldybių tarnautojams leidžiama būti politikais ir kontroliuoti savo darbą. Seimo narys K. Masiulis, išrinktas Kelmės apygardoje, reikalauja  ištirti, ar Kelmės rajono savivaldybės tarybos narė Jolanta Dausinienė teisėtai eina Tarybos narės pareigas.

Seimo nariui, konservatoriui Kęstučiui Masiuliui pasipiktinus Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išaiškinimu, kad savivaldybių tarybų nariais gali dirbti asmenys, kurie yra tų savivaldybių administracijų valstybės tarnautojai, tačiau dirba pagal darbo sutartį, Z. Vaigauskas siūlo bylinėtis arba taisyti prieštaringus įstatymus.