savivalda

Tikra ar tariama Vilniaus ir Kauno priešprieša atgyja kaskart, kai suskamba rinkimų varpai ar politikai ima vardyti padarytus ir nepadarytus darbus. Artėjant savivaldos rinkimams ir vėl girdime šūkius „jei Kaunas gali, tai Vilnius gali geriau“ arba kauniečių pasipiktinimą, kad sostinės rinkėjai skeptiškai vertina jų dabartinį ir, matyt, būsimą merą. Specialistai sako, kad dviejų didžiausių šalies miestų lyginimas – nieko tragiško, taip daroma ir kitose šalyse.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį priims galutinį sprendimą, kuriuos politikus ir partijų bei komitetų kandidatų sąrašus registruoti dalyvauti savivaldos rinkimuose. Dalyvauti kovą vyksiančiuose tiesioginiuose mero ir savivaldybių tarybų rinkimuose pageidauja apie 14 tūkst. asmenų, iš jų – per 400 varžysis dėl merų postų. Iš viso šiemet bus renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įpareigota persvarstyti savo sprendimą, kuriuo iš savivaldos rinkimų pašalinti 35 Lietuvos žaliųjų partijos kandidatai, neteisingai užpildę pareiškinius dokumentus. Tokį sprendimą ketvirtadienį paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), BNS informavo teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašu į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą kandidatuos krepšinio strategas Jonas Kazlauskas, gydymo įstaigos vadovė Vita Degutienė, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius ir finansų ministrės sutuoktinis Audrius Skaistys.  Sąrašas antradienį paskelbtas pristatant kandidatus į sostinės tarybą. Jo lyderis – konservatorių kandidatas į merus Valdas Benkunskas.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį nutarė daugiau kaip pusei tūkstančio arba beveik 4 proc. politikų neleisti dalyvauti savivaldos rinkimuose dėl netinkamai pateiktų pareiškinių dokumentų. Tarp tokių asmenų atsidūrė Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas Seimo narys Petras Gražulis.  Į Vilniaus miesto merus ir sostinės savivaldybės tarybą norėjęs kandidatuoti politikas nesumokėjo dvigubo rinkimų užstato.

Trečiadienį Seime 16 savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų išsitraukė rinkimų numerius, kuriais bus pažymėti jų sąrašai rinkimų biuletenyje. Iš viso politinėms organizacijoms priskirta 18 numerių. 16 iš jų renginio metu ištraukė savivaldos rinkimuose registruotų partijų atstovai. Likę du numeriai rezervuoti politiniams komitetams, kadangi šiuose rinkimuose savivaldybėse kandidatų sąrašus kelia daugiausiai po du politinius komitetus.

Savivaldos rinkimuose dalyvaujančios partijos trečiadienį Seimo Vitražo galerijoje išsitrauks rinkimų numerius, kuriais bus pažymėti jų sąrašai rinkimų biuletenyje. Kaip pranešė ceremoniją rengianti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), pirmiausia partijų atstovai trauks burtus dėl rinkimų numerių traukimo eiliškumo, pradedant nuo anksčiausiai pateikusių pareiškinius dokumentus. Šis numeris rodys, kelintas partijos atstovas trauks partijos rinkimų numerį.

Palaikymą Rusijai socialiniuose tinkluose išreiškusį Petrą Mureiką politinis komitetas „Panevėžio labui“ pašalino iš kandidatų į savivaldybės tarybą, pats panevėžietis sako nesitikėjęs, kad kas nors kapstysis praeityje ir teigia išreiškęs savo nuomonę apie situaciją Ukrainoje.  Rusijai pradėjus karą Ukrainoje panevėžietis pernai balandį pasidalino įrašu, kad „tik Rusija išvalys Ukrainą nuo nacių ir kito mėšlo. Šlovė Rusijai.“ Šie įrašai dabar yra pašalinti.

Su Liberalų sąjūdžiu į Vilniaus miesto tarybą kandidatuoja Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė. „Esu vilnietė nuo gimimo, gyvenu miegamajame rajone, matau, kas vyksta, ir man tiesiog nepatinka sprendimai, miesto valdymo būdas, kai sprendimai priimami nesikonsultavus su gyventojais“, – BNS pirmadienį sakė E. Gudzinskaitė. Ji Liberalų sąjūdžio kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą sąraše įrašyta 19 numeriu.

Dar vienos sostinės mero kadencijos siekiantis Artūras Zuokas bus ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą lyderis.

Penktadienį 17 val. baigiasi terminas partijų, politinių komitetų bei savarankiškai save keliantiems kandidatams pateikti pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldos rinkimuose. Politinių partijų bei politinių komitetų keliami kandidatai, kaip ir save keliantys kandidatai pareiškinius dokumentus turi pateikti savivaldybių, kuriose kandidatuoja, rinkimų komisijoms.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė pataisas, kurios nuo 2023 metų savivaldai leis lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.  Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas prezidentas pasirašė dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams. G. Nausėda yra sakęs, kad pataisos leis kurti ekonominę gerovę Lietuvos regionuose. Skelbta, kad įstatymo pataisa atveria virš 700 mln.

Artėjantys savivaldos rinkimai kelia nerimą politikams. Kas laimės? Kaip seksis? Kokios politinės jėgos pasididins savo raumenis prieš neišvengiamai artėjančius Seimo rinkimus. Visgi Kaune nuotaikos ne tokios banguotos, viešai paskelbęs, kad sieks mero kėdės trečią kartą, Visvaldas Matijošaitis patyliukais laikomas neabejotinu rinkimų favoritu.

Iš darbo Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė nebedalyvaus Vilniaus mero rinkimuose. Apie tai ji pranešė savo feisbuko paskyroje. „Šiandien pasitraukiau iš Vilniaus rinkiminio, politinio turgaus. Kaip palengvėjo!  Pasitraukiau vardan to, kuris visą savo gyvenimą liudijo tiesą, neveidmainiavo ir niekada neišsižadėjo švento mums žodžio – tauta“, – rašė skandalingoji mokytoja.

Likus trims dienoms iki termino pabaigos, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pareiškinius dokumentus dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose pateikė 14 politinių partijų iš 16-os.

Seimas leido nuo 2023 metų savivaldai lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.  Jai savivaldybių biudžetų rodikliai dėl skolinimosi pablogėtų, jos per dvejus metus turės juos atstatyti. Kitu atveju vėlesniais metais jos negalėtų lanksčiau skolintis.     Už tokias Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas penktadienį balsavo 108 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė du.

Rudens pradžioje Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pasiekusi gyventojų pasitikėjimo viršūnę pamažu jį barsto, taip pat mažėjo pasitikėjimas savivalda, švietimu, partijomis. Spalį pasieniečiai buvo pasiekę didžiausią reitingą per stebėjimo istoriją, tuomet jais pasitikintys teigė 58,4 proc. apklausos dalyvių. Naujausiais duomenimis, VSAT gruodį pasitikėjo 48,7 proc. gyventojų, lapkritį tokių buvo 55,1 procento. Per mėnesį taip pat smuko pasitikėjimas švietimu – nuo 52,1 proc.

Seimas antradienį priėmė svarstyti Vyriausybės inicijuojamą šilumos ūkio pertvarką, kuri prasidėtų nuo 2023 metų liepos 1-osios.  Už Šilumos ūkio įstatymo pataisų svarstymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo trys, o susilaikė 32. Pataisas Seimas svarstys pavasarį.  Savivaldai ūkio plėtrą siūloma leisti planuoti dešimčiai metų, daugiabučių sistemas galėtų prižiūrėti ir šilumos tiekėjai, be to, keliamas tikslas iki 2040 metų visą šilumą gaminti iš atsinaujinančių išteklių.

Iš darbo vienoje Vilniaus mokyklų atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė pranešė ketinanti dalyvauti Vilniaus mero rinkimuose.  Apie tai ji paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. „Apsisprendžiau: kandidatuotu į Vilniaus meres! Dovana TS-LKD – prisiprašė“, – rašė A. Astrauskaitė.

Dalyvauti kitų metų kovą vyksiančiuose savivaldos rinkimuose registravosi tris kartus mažiau politinių komitetų nei prieš ketverius metus. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiemet politinės kampanijos dalyviais registravosi 32 politiniai komitetai. Tuo metu prieš praėjusius savivaldos rinkimus tokių buvo 97.  Komitetų atstovai anksčiau BNS yra sakę, kad dėl sugriežtintų reikalavimų jiems sunkiau įsisteigti ir veikti.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba penktadienį patvirtino dešimt naujų kandidatų į merus artėjančiuose savivaldos rinkimuose. Į Biržų rajono merus partija kelia buvusio Seimo nario, LVŽS šio krašto skyriaus pirmininko Audrio Šimo kandidatūrą, į Joniškio rajono merus – šios savivaldybės tarybos narės Nijolės Valuckienės, į Kelmės rajono merus – šeimos gydytojos Ritos Kavaliauskaitės, į Kėdainių rajono merus – profesoriaus Daliaus Serafino kandidatūras.

Jau kitų metų kovą vyks savivaldos rinkimai. Likus mažiau nei keturiems mėnesiams tik dalyje savivaldybių aiškūs kandidatai į merus. Partijoms sunkiai sekasi rasti, kas galėtų jas atstovauti. Pagrindine to priežastimi įvardijami nekonkurencingi atlyginimai, todėl Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius siūlo merams leisti papildomai užsidirbti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) politinės kampanijos dalyviu registravo pirmąjį politinį komitetą. Juo tapo dabartinio Šiaulių miesto mero Artūro Visocko vadovaujamas politinis komitetas Nepartinis sąrašas „Dirbame miestui“, penktadienį pranešė VRK. Iki penktadienio VRK yra registravusi 118 politinės kampanijos dalyvių. Daugiausia tai partijos ir jų keliami kandidatų sąrašai atskirose savivaldybėse.

Lietuvos žaliųjų partija į Vilniaus merus kelia Žaliosios politikos instituto prezidento Remigijaus Lapinsko kandidatūrą. Anot R. Lapinsko, jo sprendimą dalyvauti sostinės mero rinkimuose lėmė šių dienų iššūkiai, ypač energetikos sektoriuje. „Gyvename sudėtingais laikais, kai vyksta energetinis karas prieš Europą, kiekvienas savo kailiu jaučiame energijos išteklių kainų šuolį, infliaciją ir prekių kainų augimą.

Socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį Jonavoje vykstančioje konferencijoje paskelbė kitų metų kovą savivaldos rinkimuose mero posto sieksiančių 53-jų kandidatų sąrašą.   Jis buvo paskelbtas socialdemokratų konferencijoje Jonavoje šeštadienį.   Socialdemokratai savo partiečius į merus kels visose šalies savivaldybėse – paskutines pavardes pateiks vėliau, kai kandidatus patvirtins skyriai.  Socialdemokratams atstovaujantys merai šiuo metu vadovauja 15-kai savivaldybių.

Per pastaruosius metus Lietuvai teko susidurti su aibe iššūkių: koronaviruso pandemija, migrantų krize, augančia infliacija, didėjančia įtampa regione dėl Rusijos karo Ukrainoje, o dabar ir dėl energijos kainų šuolio. Valdant krizes nepavyko išvengti ir konfliktinių situacijų. Dalis jų, anot prezidento Gitano Nausėdos kilo dėl savivaldybėms „iš viršaus“ primestų sprendimų. „Pastarieji metai mums visiems nešykštėjo sudėtingų išbandymų.

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Politinių organizacijų įstatymą. Šalies vadovas pažymi, kad priimant šį teisės aktą nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė, artėjant 2023 m. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, reikšmingai didinti visuomenėje įprastą ir jau nusistovėjusį minimalų visuomeninių rinkimų komitetų steigėjų skaičių.

Mažiau nei po metų gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į mero postus savivaldybėse. Kol kas diskusijų apie galimus kandidatus viešojoje erdvėje yra nedaug – atvirai apie kandidatūrą prabilo vos keli politikai, iš jų dalis – Seimo narių.

Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) po savivaldos rinkimų tik sustiprins pozicijas, o buvusio bendražygio Sauliaus Skvernelio įkurta partija nebus konkurentė, nes jų vertybės skiriasi, sako valstiečių lyderis. „Mes dar niekada neturėjome tokio stipraus kandidatų į merus sąrašo savivaldos rinkimams“, – penktadienį po partijos tarybos posėdžio Naisiuose BNS sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Taryba patvirtino 24 kandidatus į merus.

Suvažiavime šeštadienį susirinkę Liberalų sąjūdžio atstovai kratėsi sąsajų su „MG grupės“ politinės korupcijos byla, kalbėdami apie pasiruošimą kitų metų savivaldos rinkimams. Buvęs partijos lyderis Eligijus Masiulis dar 2016 metais iš buvusio tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmė 90 tūkst. eurų, kuriuos prokurorai laiko kyšiu.

Sekmadienį Kauno rajone vykstančiame Šeimų gynimo marše Šeimų sąjūdžio atstovai ragino dalyvius kurti visuomeninius komitetus artėjantiems savivaldos rinkimams. „Artėja savivaldos rinkimai. Savivalda yra būtent ta sritis, kur sprendžiami pagrindiniai šeimos, žmogaus, kasdieninio gyvenimo klausimai. Būtent nuo savivaldos gali ir turi būti pradėtas valstybės susigrąžinimo ir atnaujinimo darbas“, – į renginio dalyvius kreipėsi Lietuvos šeimų sąjūdžio koordinatorė Vitolda Račkova.

Seimo darbo grupė baigia derinti naują savivaldos modelį, jį parlamentui planuojama pateikti Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus. Rengiamame projekte numatyta, kad meras būtų vykdomosios valdžios atstovas, jis galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės, tačiau turėtų veto teisę tarybos sprendimams.  Opozicija savivaldybių tarybose galėtų išsirinkti savo lyderį.

Savivaldos siekiantys odontologai skundžiasi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos planuojamais patikrinimais – jų šiemet numatyta 1375, nors anksčiau planuota 490, informuoja Odontologų rūmai. „Kyla klausimas, ar tikslingai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai ir ar kokybiškai bus patikrinta, kaip šios įstaigos laikosi licencijos sąlygų.

Estijoje sekmadienį vyksta balsavimas vietos valdžios rinkimuose. Iš viso 448 rinkimų apylinkės pagrindinę balsavimo dieną duris atvėrė 9 val. ir dirbs iki 20 val. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje savo gyvenamosios vietos rinkimų apygardoje arba galėjo pateikti prašymą balsuoti namuose. Nuo šių metų šalyje naudojami elektroniniai rinkėjų sąrašai, t.y., vietoj popierinio sąrašo naudojamas sąrašas kompiuteryje.

Valstiečių frakciją palikęs ir Seime įkūręs Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ ekspremjeras Saulius Skvernelis ieško bendražygių ir savivaldoje. Vilniaus miesto savivaldybės taryboje politikai jau svarsto galimybes burti naują frakciją. „Teoriškai viskas įmanoma, ir ne tik Vilniuje“, – trečiadienį BNS sakė S. Skvernelis. Seimo narys patvirtino, kad frakcijų kūrimas savivaldoje gali liudyti apie planus steigti naują partiją.

Praėjus metams po pagrindinių politinių partijų lyderių pasirašyto memorandumo, kuriuo įsipareigota stiprinti savivaldos savarankiškumą, esminių pokyčių neįvyko, pareiškė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius. „Norint pasiekti tai, kas užsibrėžta memorandume ir šios Vyriausybės programoje, konkrečių veiksmų reikia jau dabar.

Neleisdamos rengti protestų, Vilniaus ir Kauno savivaldybės užsiima politine cenzūra, sako opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis. „Man atrodo, kad mes pamirštame, jog žmonės turi teisę rinktis, žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę. Nepriklausomai nuo to, ar mums patinka turinys, mintys, kurios ten yra reiškiamos. (...) Savivaldybių vadovybė, jeigu kalbame apie Kauną ar Vilnių, neturėtų imtis politinės cenzūros.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija nepalaiko partnerių liberalų ir konservatorių siūlymo dėl tiesiogiai renkamo mero statuso. Jos teigimu, meras turi išlaikyti savivaldybės tarybos vadovo galias.

Socialdemokratai pavasario sesijai teikia solidų iniciatyvų aplanką, kuriame – siūlymai spręsti įsisenėjusias užimtumo, socialinės apsaugos, moterų teisių, savivaldos ir gyvūnų gerovės problemas, rašoma pranešime spaudai. G. Palucko iniciatyva socialdemokratai T. Bičiūnas, L. Jonaitis, L. Jonauskas, V. Kanopa, O. Leiputė, J. Sabatauskas, E. Sabutis, D. Šakalienė, V. Targamadzė ir K. Vilkauskas teikia siūlymą dėl papildomų „tėvadienių“ ir vieną vaiką auginantiems tėvams.

Nuo savivaldos rinkimų savivaldybių tarybose pasikeitė 174 nariai, daugiausiai – Vilniuje. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, po 2019 metų kovo 3 dieną vykusių rinkimų Vilniaus miesto savivaldybės taryboje pasikeitė 14 narių. Daugiau kaip pusė sostinės tarybos narių savivaldos mandato atsisakė po sėkmingų Seimo rinkimų praėjusių metų spalį.

Dėl balandį rengiamų Radviliškio rajono mero rinkimų Seimas šią savaitę pakeitė savivaldybių tarybų rinkimų organizavimo tvarką per pandemiją. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisomis iki keturių dienų vietoje dviejų pratęstas išankstinis balsavimas, leidžiama įrengti daugiau balsavimo vietų, numatyta, kad rinkėjai aprūpinami asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Pakeitus keletą nuostatų viename įstatyme, savivaldybės karantino metu galėtų spręsti ne vien su ekstremalia situacija susijusius klausimus, teigia Varėnos rajono savivaldybės narys Povilas Saulevičius Koronaviruso epidemija vis labiau įsisiautėja. Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) ragina žmones vengti viešojo susibūrimo vietų, laikytis karantino sąlygų ir, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu.

Šiuo metu atnaujintų daugiabučių skaičius Lietuvoje yra perkopęs 2200, tačiau kompleksinė renovacija lemtų dar didesnį renovacijos progresą. Kvartalinės renovacijos metu atnaujinami ne tik pavieniai namai, bet ir visa kvartale esanti infrastruktūra, todėl savivaldybės yra raginamos aktyviai įsitraukti.

Šią savaitę pradeda posėdžiauti pirmosios naujai išrinktos savivaldybių tarybos. Pirmieji į posėdį pirmadienį renkasi Trakų rajono politikai. Šioje savivaldybėje mere perrinkta Edita Rudelienė, jos atstovaujamas Liberalų sąjūdis gavo devynis mandatus iš 24, keturis mandatus turi dabartiniai koalicijos partneriai – Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija.

Perrinkto Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus komitetas nebetęs derybų dėl būsimos koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). „Koaliciją tikrai turėsime, tikrai tvirtą, su rimta daugumą, o kol kas Žaliųjų ir valstiečių sąjunga mūsų pasiūlytomis sąlygomis koalicijoje dalyvauti atsisako. Ir daugiau kalbama ne apie darbus, o apie pozicijas. Akivaizdu, kad buvo prašoma neproporcingai laimėtų vietų skaičiui“, – BNS pirmadienį sakė R. Šimašius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą patvirtinti galutinius rinkimų rezultatus Švenčionių rajono savivaldybėje. Čia jau pirmajame ture meru buvo išrinktas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) atstovas Rimantas Klipčius.

Savivaldos rinkimai pasiekė kulminaciją, netrukus žinosime, kas valdys Lietuvos miestus ir miestelius dar ketverius metus. Tiesa, šie rinkimai, kitaip nei parlamento ar prezidento, nėra itin populiarūs. Savivaldos rinkimų aktyvumas – menkesnis, jie yra mažiau įdomūs, o ir netikėtumų juose mažiau. Tai, pasak politologų, paradoksalu, nes savivaldoje dirbantys politikai yra tie, kurie sprendžia arčiausiai žmonių esančias problemas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako antrajame ture balsavusi už daugiau dirbantį, nei šnekantį ir „nevagiantį“ kandidatą į Vilniaus merus. „Už patį geriausią, geriausiai dirbantį, nevagiantį“, – žurnalistams sakė šalies vadovė, mesdama biuletenį į urną sostinės Saulėtekio rinkimų apylinkėje. D. Grybauskaitė sakė pati esanti vilnietė, šiame mieste gimusi ir besitikinti, kad miestas toliau gražės.

Lietuvoje sekmadienį 41-oje savivaldybėje prasidėjo balsavimas antrajame merų rinkimų ture. Jame rungiasi du pirmajame ture daugiausiai balsų surinkę kandidatai.   Antrajame merų rinkimų ture jau balsavo 27,84 proc. rinkėjų, tai yra kiek daugiau nei prieš ketverius metus, rodo sekmadienio popietę skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Iki 16 val. per rinkimų dieną ir išankstinį balsavimą savo valią pareiškė 33,53 proc. rinkėjų.