savivalda

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo pirmiausia į Konstituciją įrašyti principinę nuostatą, kad meras yra renkamas tiesiogiai, o jo įgaliojimų klausimą spręsti vėliau atskirais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Tokią nuostatą šalies vadovė išsakė trečiadienį per susitikimą su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariais.

Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui nurodytas savivaldybei priklausančių ligoninių jungimas, dėl kurio sprendimą reikėtų priimti iki balandžio 1 dienos, realiai turėtų virsti sujungimu. Tokiam jungimo būdui šį kartą pritarė miesto tarybos kolegija, ne taip seniai balsavusi už vienos iš ligoninių prijungimą prie kitos, primena ELTA. Tačiau po kolegijos posėdžio miesto taryba, mero prašymu, sausį netgi nesvarstė šio klausimo ir jokio sprendimo nepriėmė.

Ne vienus metus besitęsiantis Kauno apygardos prokuratūros kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas, kurį inicijavo Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija, jos vadovo Raimundo Kaminsko nuomone, buvo ir yra sąmoningai vilkinamas. Jo teigimu, užuot ėmęsi kokių nors realių priemonių, prokurorai paprasčiausiai atsirašinėja. Tyrimo rezultatų nėra, nors iš paimtų paskolų sumokėjusi 763 tūkst.

Viešojoje erdvėje verdant diskusijoms dėl tiesioginių mero rinkimų ir jo funkcijų, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, jog tai nėra vienintelė problema, kurią reikia išspręsti iki rinkimų, ir primena, kad dar nėra įteisinta galimybė į savivaldybių tarybas kandidatuoti nepartiniams. Seimą sudaryti tokią galimybę dar 2007 metais įpareigojo Konstitucinis Teismas.

Kauno miesto tarybos sprendimu savivaldybei priklausančių privatizuojamų objektų sąrašą papildys dvi komunalinės įmonės - UAB "Panemunės butų ūkis", UAB "Būsto valda". Dviejų bendrovių pagrindinė veikla - butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, namų bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra, avarijų likvidavimas ir lokalizavimas.

Vilniaus miesto skolos artėja prie milijardo litų, bet tai per menka priežastis sostinės savivaldybės darbuotojams nemokėti didesnio atlygio. Administracijos direktorius Vytautas Milėnas lengva ranka septyniasdešimčiai valdininkų skyrė priedus, siekiančius iki 50 proc. algos dydžio. Sostinės savivaldybėje šventė - nepaisant finansinio sunkmečio ir kiauro Vilniaus biudžeto, 69 valdininkai buvo pamaloninti solidžiais priedais.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasisako už tai, kad meras būtų renkamas tiesiogiai ir jis būtų vykdomosios valdžios atstovas. Tokiu atveju jis iš esmės perimtų dabartines savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas. "Meras turėtų būti vykdomoji valdžia. Jis prisiima visą atsakomybę ir yra vykdomoji valdžia. Taryba jam pataria, ką reikia daryti. Taryba priima sprendimus.

Kauno miesto savivaldybėje patvirtintas aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 2010 metų priemonių finansavimo planas ir numatyti programų prioritetai. Pagrindinis Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos finansavimo šaltinis - mokesčiai, mokami įstatymų nustatyta tvarka už teršalų išmetimą į aplinką. Šiemet Kauno miesto savivaldybė numato surinkti 904 tūkst. litų šių mokesčių. Drauge su lėšomis iš kitų šaltinių šiemet per 1 mln.

Nuo pirmadienio bent vienus metus už administracinių patalpų valymą Kauno miesto savivaldybė iš savojo biudžeto mokės kur kas mažiau nei mokėdavo anksčiau. Vietoj iš darbo savivaldybėje atleistų etatinių valytojų patalpas nuo šiol valys konkursą laimėjusios UAB "Vitaresta" darbuotojos. Valymo paslauga savivaldybei atsieis 237 tūkstančius litų per metus. Anksčiau Savivaldybės patalpų valymui buvo išleidžiama 690 tūkst. litų.

Kauno miesto biudžete lėšų gatvėms taisyti nenumatyta, po žiemos atsiradusioms duobėms užlyginti laukiama pinigų iš Kelių priežiūros programos. Komunalininkai bent didžiausią pavojų eismo saugumui ir automobiliams keliančioms duobėms Kauno gatvėse užtaisyti iš biudžeto tikėjosi gauti 300 tūkst. litų, tačiau numatyta skirti tik 81 tūkst. litų, o ši suma teks savivaldybės skoloms už pernykštį gatvių "kosmetinį" remontą sumokėti.

Kauno savivaldybė numato skirti lėšų vienos didžiausių mieste Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės stogams lopyti, tačiau kada tiksliai jos pasieks gydymo įstaigą ir galės prasidėti kapitalinis remontas, neįvardinama, esą skubių priemonių turi imtis pati ligoninė. Apverktina Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės stogų būklė išryškėjo po to, kai per nesandarų stogą šioje ligoninėje ant operacijai paruošto ligonio pradėjo lašėti vanduo.

Tur būt jau daugiau kaip 5 metai Lietuvoje keliamas ir svarstomas tiesiogiai renkamo mero instituto įvedimo reikalas. Kaip ir kitais atvejais, dėl to nesutariama.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė imti ilgalaikes paskolas Savivaldybės įsipareigojimams vykdyti ir investiciniams projektams įgyvendinti. Pasak Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, iš viso šiemet žadama pasirašyti 28 mln. litų vertės paskolų sutarčių. "Paskolų lėšos reikalingos tęsti esamų investicinių projektų įgyvendinimą, koncesiniams įsipareigojimams dengti", - pabrėžė A. Laucius.

Ekonominis sunkmetis vidutinei trijų panevėžiečių šeimai atnešė daugiau žalos nei kitų didžiųjų miestų gyventojams. Gaunamos pajamos sumažėjo penktadaliu, nekilnojamojo turto kainos krito labiausiai iš visų didžiųjų miestų ir būstas prarado trečdalį savo vertės. Tokius duomenis neseniai paskelbė SEB banko ekspertai. Nors jau įžvelgiamos stabilizavimosi tendencijos ir nedrąsiai kalbama apie optimistinius lūkesčius, tačiau panevėžiečiai pagerėjimą pajus vėliausiai.

Ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje, opozicijos atstovams smarkiai prieštaraujant, "Sėkmės koalicijai" pavyko 23 balsais (iš 41 tarybos nario) patvirtinti 2010-ųjų savivaldybės biudžeto planą - 680,2 mln. litų. Prieš metus Kaunas tvirtino optimistiniu vadinamą 2009-ųjų biudžetą, kurį sudarė 830 mln. litų. Šiemetinis biudžetas, kai kurių opozicijos atstovų pavadintas "prievartiniu". Šiemet Kaunui reikės grąžinti 130 mln. kreditorinių įsiskolinimų.

Ketvirtadienį Kauno miesto tarybai pateikiamas tvirtinti Kauno biudžetas - 123 mln. litų mažesnis nei pernai. Prošvaisčių nematyti ir 2011-aisiais, rašo "Kauno diena". Kauno savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, pristačiusio šių metų biudžetą, pastebėjimu, "miestiečiai yra mūsų biudžeto maitintojai". Tačiau Kaune labiausiai iš visų didžiųjų miestų jaučiamas gyventojų sumažėjimas - nuo 2006-ųjų Kaunas neteko 56 tūkst. miestiečių, todėl ir mokesčių surenkama mažiau.

Vyriausybei užsimojus jau šią vasarą panaikinti apskričių viršininkų administracijas, kol kas Seimui dar nepateiktas nė vienas įstatymas, kuris reglamentuotų naująją valdymo sistemą. Reformos pradžia jau čia pat, tačiau Seimui dar nepateiktas nė vienas įstatymas, kuris turėtų reglamentuoti naują mūsų valstybės valdymo sistemą. Savivaldybių vadovai, nors ir sveikina reformos idėją, baiminasi, kad yra daug neaiškumų.

Sostinės valdžia, ko gero, tikisi, kad informacinių plakatų gamybai išleistus 3,5 tūkst. litų atpirks vilniečių pasiūlymai, kaip gelbėti miestą nuo skolų. "Kas svarbiau - pastatas ar žmonės", "Miesto skola - 800 mln.", "Ką siūlai, vilnieti" - tokia informacija, šiomis dienomis pasirodžiusi miesto kolonose ir reklaminiuose ekranuose, kviečia vilniečius teikti siūlymus, kaip gelbėti miestą nuo skolų.

Panevėžio valdininkų gudrybės perša išvadą, kad valstybės tarnyba ir sąžinė – vis dėlto nesuderinami dalykai. Prie prekybos centro užklupto alaus dėžes į tarnybinį Savivaldybės automobilį kraunančio Miesto ūkio skyriaus vedėjo Antano Karalevičiaus melas išlindo tarsi yla iš maišo. Tikinęs, kad alkoholį perka miesto viešajai pirčiai, kuriai laikinai vadovauja negaudamas už tai jokio užmokesčio, A.Karalevičius „pamiršo“, jog jam atlygis vis dėlto mokamas.

Kauno miesto savivaldybės tarybos politikai ketvirtadienio posėdyje turės apsispręsti, ar siūlyti Privatizavimo komisijai įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą UAB "Panemunės butų ūkio" bei UAB "Būsto valda" akcijų paketus. Bendrovės "Panemunės butų ūkio" įstatinis kapitalas - 3,887 mln. litų, "Būsto valdos" - 1,873 mln. litų. Visos akcijos nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus miesto skyrių sueiga reikalauja panaikinti prieš pusmetį miesto valdžios priimto sprendimą, kuriuo 10 tūkst. litų mokesčiu papildomai apmokestintos naujos įmonių iškabos ir lauko reklamos stendai. Dėl šios tvarkos verslininkams kasmet būtų tekę mokėti po kelis milijonus litų. Tokią rezoliuciją frakcijos nariai ateinantį pirmadienį įteiks merui Viliui Navickui.

Kauno miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį ketina pakeisti sprendimo projektą, kuriuo būtų nustatyta, jog gyventojams mišrių atliekų išvežimo mokestis priklausytų nuo gyvenamo buto ploto. Iki šiol namų gyventojams sąskaitos už atliekų išvežimą skaičiuojamos vadovaujantis butuose deklaruotu gyventojų skaičiumi ir metine atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui.

Daugelį miestiečių papiktino tai, kad praėjusį šeštadienį Klaipėdoje buvo renkami pinigai už automobilių stovėjimą, blokuojami mašinų ratai. Mat pagal Klaipėdos miesto tarybos patvirtintas taisykles mokėti už automobilių stovėjimą reikia darbo dienomis, išskyrus šeštadienius, sekmadienius ir valstybinių švenčių dienas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasisako už tiesioginius merų rinkimus ir už tai, kad merai priklausytų atstovaujamajai valdžiai.

Prakeiktas tas mūsų Vilnius. Nesiseka jo gyventojams su merais. Vienas jo vadovas Artūras sostinę norėjo pervadinti Rubikon City. Kitas meras Juozas, kaip kalbama, miestą valdė tik pagal tokio Rolando nurodinėjimus. Lavina rusų kalbą Pirmieji du broliai buvo nei šiokie, nei tokie, o trečias, dabartinis meras, kaip sakoma.

Politikai, net ir raginami Prezidentės Dalios Grybauskaitės, daug kalba apie tiesioginius merų rinkimus, bet niekaip nesiryžta leisti žmonėms jų rinkti, rašo "Kauno diena". Savivaldybių tarybų rinkimai vyks po metų - 2011-ųjų vasarį, tačiau galimybių, kad tada drauge su tarybų nariais piliečiai galės rinkti ir miestų, rajonų merus, beveik nėra. Didžiausias šios reformos stabdys - politikai.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba šeštadienį patvirtino 2010 metų biudžetą - 199,755 mln. Lt. Palyginti su praėjusiais metais, jis mažėja daugiau kaip 30 mln. Lt. Dėl to finansavimas mažinamas daugeliui miesto poreikių, išskyrus bene vienintelį - socialines reikmes.

Vakar uostamiesčio Taryboje žengtas pirmas oficialus žingsnis, kad buvusi XIX a. rotušė būtų perduota valdyti Klaipėdos miestui. Išvaizdžiame pastate Danės g. 17 šiuo metu įsikūrusi Klaipėdos apskrities viršininko administracija (KAVA) ir Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba. Taryba vienbalsiai nutarė statinį perimti, tad dabar savo žodį turėtų tarti Vyriausybė - jos nutarimu turtas ir būtų perduotas.

Vakar po kelias valandas trukusių batalijų miesto Taryboje patvirtintas vadinamasis išlikimo biudžetas: šiemet verstis reikės su kiek daugiau nei 341 mln. Lt, o tai yra beveik 54 mln. Lt mažiau nei pernai. Tarybos konservatoriai bandė siūlyti savo alternatyvius taupymo ir papildomo pajamų gavimo planus, tačiau dokumentas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę dėl esą pažeistų formalumų. "Komitetuose tie pasiūlymai nebuvo svarstyti, jie pateikti per vėlai", - replikavo valdantieji.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono taryba patvirtino savivaldybės 2010 m. biudžetą - 131,7 milijono litų pajamų ir tiek pat išlaidų. "Tai - išgyvenimo biudžetas. Jis yra 24 procentais mažesnis nei pernai. Palyginti su praėjusiais metais, Kauno rajono savivaldybės 2010 metais planuojamos mokestinės pajamos - net 36,8 procento mažesnės, todėl šiemetinis biudžetas numato taupiausią lėšų naudojimą.

Nukritusios lubų plokštės ir per kiaurymes per šios žiemos atlydį besisunkiantis vanduo centriniame Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos bibliotekos filiale, pačiame Laisvės alėjos centre, - įtaigi iliustracija apverktinos daugelio senųjų miesto kultūros įstaigų būklės, kuriai bent artimiausiu metu nelemta pagerėti.

Kuo labiau išvystytos ryšių priemonės, tuo sunkiau bendrauti, ir net XXI amžiuje didžiausia problema gali būti komunikacijos bei žinių trūkumas. Tuo vakar galėjo įsitikinti Tibeto skvero iniciatoriai Vilniaus miesto savivaldybėje. Beveik dvejus metus trunkančią kovą sostinės savivaldybės koridoriuose vakar aplankė pergalė - Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas pritarė siūlymui skverą Užupyje pavadinti Kinijos okupuotos tautos vardu.

Kauno miesto savivaldybė pateikė visuomenei 2010 metų biudžeto plano projektą. Su projektu galima susipažinti internetu ar tiesiogiai - atėjus į savivaldybę. Šiemetį miesto biudžetą turėtų sudaryti 680,2 mln. litų. Pastabas dėl biudžeto projekto kauniečiai gali teikti iki šeštadienio. Ateinančią savaitę Kauno miesto taryba planuoja viešai analizuoti planą ir jį patvirtinti. Numatytas biudžetas - gerokai mažesnis už tą, kuris buvo patvirtintas lygiai prieš metus.

Į Kauno miesto gyventojams skirtus renginius, ugdančius sveikos gyvensenos kultūrą, bus integruotas ir "Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokyklose" projektas. Taip sutarta projekto rėmėjų ir vykdytojų - verslo, ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų - ir Kauno savivaldybės atstovų susitikime. Kauno miesto mero pavaduotojas Algimantas Kurlavičius pritarė, kad dėl netinkamų mitybos tradicijų šeimoje jaunoji karta prastai maitinasi ir yra per mažai fiziškai aktyvi.

Trečiadienį Kauno miesto tarybos kolegija svarstys, kokiomis sąlygomis miesto savivaldybė galėtų dalyvauti savo pamėgtoje pavasarinėje tarptautinėje nekilnojamojo turto parodoje Kanuose (Prancūzija). Nors Kaunas Kanuose iki šiol prisistatinėjo daugelį kartų, ieškodamas investicijų svarbiems miestui projektams vystyti, mezgė pažintis ir pasirodymui parodoje išleido ne vieną šimtą tūkstančių savivaldybės biudžeto litų, bet jokių investuotojų po parodų nesulaukė.

Kauno vadovas Andrius Kupčinskas savo patarėjams net ir sunkmečiu skiria 30 proc. atlyginimo dydžio priedus. Sausio mėnesį 1000 litų priedais prie atlyginimo pamaloninti du patarėjai, rašo "Kauno diena". Iš savivaldybės biudžeto trims mero patarėjams kas mėnesį atseikėjama po tris tūkstančius litų prie pareiginės algos, tačiau nei miesto vadovas, nei patys patarėjai nemano, kad sunkmečiu tai yra prabanga. "Niekam neįdomu, kad Kalėdas šventėme nesulaukę savo kuklių algų, nes jos vėlavo.

Klaipėdos miesto savivaldybė už privatizuojamus objektus šiemet tikisi surinkti 1,9 milijono litų. Tačiau politikai pradėjo abejoti, ar smarkiai kritus nekilnojamojo turto kainoms apskritai verta dabar pardavinėti turtą. Už Šaulių gatvėje esantį tualetą žadama prašyti vos 50 tūkst. litų, už avarinės būklės patalpas Joniškės g. - 10 tūkst. litų, už Sukilėlių g. 16 esančias patalpas - 60 tūkst. litų, už Šilutės pl. 48 esantį pastatą, kuriame buvo įsikūręs viešbutis, - 158 tūkts. litų.

Sužinoję, kad nuo vasario 1 d. paštas nebedirbs šeštadieniais, Panevėžio rajono gyventojai pasišiaušė. Svarstydami, kaip dabar reikės susimokėti už komunalinius mokesčius ar išsiųsti registruotus laiškus, rajone gyvenantys žmonės piktinasi, kad Lietuvos pašto vadovybė sugalvojo būtent šeštadieniais atšaukti paštininkus. Taupymo sumetimais Lietuvos pašto vadovybė trumpina kaimo paštų darbo laiką, nustatydama penkių darbo dienų paštuose savaitę.

Miesto savivaldybė vis negauna patvirtinimo iš Aplinkos ministerijos apie numatomas skirti lėšas socialiniam būstui Kaune pirkti. Maža vilties, jog toks patvirtinimas iš viso bus. Užpernai butų pirkimui, o vėliau - ir nuomai, Kaunui buvo skirti 4 milijonai litų, pernai - tik 400 tūkstančių. Šiais metais - neskirta nieko. Todėl laukiantiems valstybės pagalbos socialiai remtiniems gyventojams Kauno savivaldybė tegalės pasiūlyti tik atsilaisvinusius senus, dažnai labai prastos būklės butus.

Ne vienus metus palyginti pigiai (iki 500 Lt per mėnesį) pirkusi laikrodininko paslaugas prižiūrėti rotušės ir Karo muziejaus bokštų laikrodžius, Kauno miesto savivaldybė jau nebepratęsė sutarties su abiejų laikrodžių derintoju, remontininku ir prižiūrėtoju Arūnu Poškevičiumi. Buvusio Kauno vicemero, aktyvaus kultūros bei švietimo veikėjo profesoriaus Giedriaus Kuprevičiaus nuomone, todėl neverta stebėtis ir piktintis, jei kas nors Kauną pavadina sustojusio laiko miestu.

Panevėžio rajono savivaldybės sprendimas 25 dienas per metus kiekvieną darbuotoją išvaryti pailsėti padės sutaupyti pinigų, bet rajono žmonėms gali kainuoti nervų. Iš kaimų miestan, į rajono Savivaldybę, atkakę tvarkyti reikalų kai kurie gyventojai jau dabar piktinasi neradę vieno ar kito darbuotojo. Lygiai taip pat ir seniūnijose. Atėjusieji svarbiu reikalu pas seniūną ar raštvedę išgirsta, kad jiems – laisvadienis. Savivaldybės ir seniūnijų darbuotojams irgi nesaldu.

Didmiesčių centruose dėl aukštų nekilnojamojo turto kainų įsikuria pasiturintieji, o Panevėžio širdį okupuoja benamiai. Tad miesto vadovai, sulaukę užsienio investuotojų, ieško maršrutų, kad atvykėlių akys neužkliūtų už vargetų prieglaudomis virstančių griuvėsių. Paruošė apynasrį Prieš svečius raustantys valdininkai Panevėžio įvaizdį ketina gelbėti apleistų pastatų savininkams padvigubinę nekilnojamojo turto mokestį.

Panevėžio žydams kraustytis į gatvę neteks. Savivaldybės tarybos kolegija apsisprendė žydų bendruomenei leisti dar bent penkerius metus pasilikti Jaunimo mokyklos patalpose. Savivaldybė ketino žydus iškraustyti, nes šių patalpų reikia sporto salės ir geros bibliotekos neturinčiai Jaunimo mokyklai. Tačiau valdininkų užmačios vos nesibaigė tarptautiniu skandalu.

Viliaus Navicko kontraversiški sprendimai gali jam skaudžiai atsirūgti. Partijos Tvarka ir teisingumas Prezidiumas „tvarkiečių“ frakcijai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje siūlo pradėti interpeliaciją Vilniaus miesto merui V. Navickui. Prezidiumo narių manymu, savo pastarųjų dienų sprendimais sostinės vadovas kompromituoja vieną iš svarbiausių savivaldos institucijų.

Vilniaus savivaldybė žūtbūt stengiasi, kad Vilniuje neatsirastų vietos Tibeto, kurio atvejis mažai kuo skiriasi nuo Baltijos šalių okupacijos, skverui.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį patvirtino 1,003 mlrd. Lt biudžetą. Šiųmetinis sostinės išlaidų ir pajamų planas bus 5,8 proc. mažesnis nei patikslintas 2009 metų biudžetas. Didžioji dalis biudžeto asignavimų sudaro išlaidos savivaldybės prioritetinėms sritims - švietimui (571,8 mln. Lt) ir socialinei apsaugai (108,2 mln. Lt). Biudžete 307,9 mln. Lt numatyta investicinėms programoms įgyvendinti - daugiausia švietimo, kultūros ir miesto infrastruktūros srityse.

Jei būtų vykdomas centrinės valdžios nurodymas, kiekvienas galėtų sužinoti, kokias algas gauna iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomų įstaigų, valstybinių ar savivaldybių įmonių darbuotojai. Tačiau kol kas praverti savo piniginių neskubama. Viena iš priežasčių - baiminamasi ažiotažo, kuris gali kilti paviešinus didžiulius vadovų uždarbius. Neseniai taip jau buvo, kai paaiškėjo, jog sunkmečiu kai kurių gydymo įstaigų vadovai mėgaujasi net ir 10 tūkst. litų siekiančiomis algomis.

Upių pakrantės, žalieji ir visuomenei skirti bendro naudojimo plotai Kaune netrukus gali neatpažįstamai pasikeisti - miesto valdžia ketina leisti juose statyti komercinės paskirties pastatus ir net daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Tokiems planams priešinasi dalis laikinosios sostinės politikų ir miesto architektų, taip pat gyventojai. Jų įsitikinimu, grąžinus buvusiems savininkams žemę vertingose vietose pasielgta neapdairiai.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas nesinaudoja mero fondo lėšomis, nes jau prieš metus yra atsisakęs galimybės steigti mero fondą, kurio lėšos būtų naudojamos reprezentacijai. Dėl to miestas sutaupė 84 tūkst. litų, teigia Kauno savivaldybė. Pagal Vietos savivaldos įstatymą mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo savivaldybės tarybos narių skaičiaus.