savigynos

 Krymo aneksijai Rusija, atvirai nesiųsdama savo karių į neramų regioną, pritaikė vadinamųjų „žaliųjų žmogeliukų“ taktiką, kuri puikiausiai suveikė. Negalima sakyti, kad tai visiškai naujas reiškinys. Pavyzdžiui, Vakaruose kai kuriems „nešvariems“ uždaviniams vykdyti pasitelkiamos privačios karinės kompanijos. Šaltojo karo metais JAV ir SSRS specialiosios pajėgos nuversdavo joms nepalankius ar gindavo draugiškus režimus.

Marius Eidukonis VL žurnalistas Totorių bendruomenė po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos nerimauja dėl savo likimo. Keliamas ir klausimas, ar išlikti lojaliems Kijevui, ar bendradarbiauti su Maskva. Neramina žmogaus teisės Jungtinės Tautos (JT) penktadienį įspėjo apie didžiulį nerimą keliantį žmogaus teisių situacijos pablogėjimą Ukrainos Rytuose, kur vyriausybinės pajėgos kovoja su prorusiškais separatistais.

Kovo 17 dieną, pirmadienį, Vladimiras Putinas pripažino Krymo nepriklausomybę, prorusiški Krymo gyventojai pradėjo „šventę“ ir „pažymėjo“ ją nužudydami ukrainiečių kareivį Simferopolyje. Tą patį vakarą Rusijos televizija vakarinėse žiniose parodė Ukrainos žemėlapį be Krymo pusiasalio. Prieš kelias dienas Europos ir JAV paskelbtos sankcijos prieš 21 asmenį iš Krymo ir Rusijos iššaukė ne vieno mano aplinkos žmogaus nesupratimą ir kartų juoką. Tačiau kiti pasakė: tai tik sankcijų pradžia.

(papildyta 20.25) Aktyvistė Tetiana Pechonchyk savo „Facebook“ paskyroje paskelbė žuvusiųjų šiandien per susirėmimus tarp milicijos ir demonstrantų sąrašą, praneša censor.net.ua. Skaičiai šokiruoja: žuvo ne oficialių institucijų skelbtos kelios dešimtys, o mažiausiai 58 žmonės. Iš jų – 10 milicininkų.

Naujajame Europos Parlamente radikalios dešiniosios partijos turės 4 vietomis daugiau nei praėjusios sudėties parlamente. Labiausiai dešiniosioms radikalų partijoms pasisekė Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Olandijoje, Rumunijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Tiesa, belgų, prancūzų ir lenkų dešiniųjų radikalų partijos patyrė skausmingus pralaimėjimus. Tarkime Lenkijoje dešinieji radikalai negavo nė vienos vietos naujos sudėties Europos Parlamente.

Ekonominė krizė, apėmusi visą be išimties Europą, gali sustiprinti politinio ir socialinio radikalizmo apraiškas. Jau dabar savo nuosaikumu ir begaliniu tolerantiškumu garsėjančioje Didžiojoje Britanijoje darbininkai vis garsiau prabyla apie tai, kad neužleis savo darbo vietų imigrantams. Pastaruoju metu Europoje galima pastebėti ir daugiau radikalizmo tendencijų, pasireiškiančių ne tik antiimgracinėmis nuotaikomis, bet ir skepticizmu eurointegracijos atžvilgiu bei antisemitizmu.

Šiandien Lietuvoje vyksta politinės brandos egzaminas. Partinės srovės ir grupės siekia apsibrėžti savąjį tapatumą, atrasti savąją vietą įvairiaspalviame politiniame spektre. Iškyla vertybių, ideologijų, programų klausimai. Šie procesai leidžia tikėtis, jog beveidžio populizmo era eina į pabaigą. Vis dėlto, ne viskas taip paprasta. Pastarųjų kelerių metų istorija rodo, jog politinių grupių tapatumas gali būti latentinis, net apgaulingas, jog iškabos ne visuomet atitinka tikrovę.

Radikalios nacionalistinės „Lenkijos šeimų lygos“ lyderis Romanas Giertichas pareiškė, kad po nesėkmingai jo partijai susiklosčiusių pirmalaikių rinkimų jis traukiasi iš politikos, praneša „Warsaw Voice“.„Lenkijos šeimų lyga“ sekmadienį vykusiuose rinkimuose surinko vos 1,3 proc. balsų ir į parlamentą nepateko. R. Giertychas teigia vėl atsiduosiąs savo didžiajai gyvenimo aistrai – teisininko profesijai. Partijai nuo šiol vadovaus Sylwesteris Chuszcz.

Opozicinė liberali „Pilietinės platformos“ partija turėtų laimėti spalio 21 dieną įvyksiančius Lenkijos parlamento rinkimus, rodo naujausia visuomenės nuomonės apklausa, kurią skelbia „Warsaw voice“.Teigiama, kad „Pilietinė platforma“ turėtų sulaukti 39 proc. visų prie balsadėžių ateisiančių lenkų paramos. Tai padėtų opozicionieriams gauti 199 vietas parlamente.

Lenkijos „Savigynos“ partijos politinė taryba ir šią partiją šalies Seime atstovaujantys parlamentarai sekmadienį balsavo už tai, kad partija pasitrauktų iš valdančiosios koalicijos, pranešė naujienų agentūra AFP. Pasak jos, partija taip pat atšaukė iš vyriausybės du savo deleguotus ministrus.

Lenkijos valdančiosios koalicijos likimas paaiškės kitą savaitę. Pirmadienį vakare posėdžiavęs partijos „Teisė ir teisingumas“ (TiT) politinis komitetas nepriėmė sprendimo nutraukti koalicinę sutartį su „Lenkijos šeimų lyga“ ir „Savigyna“. Lenkijos žiniasklaida svarstė, kad „Lenkijos šeimų lygai“ ir „Savigynai“ penktadienį neatsakius į premjero ir TiT lyderio J. Kaczynskio laišką su tolimesnio bendradarbiavimo sąlygomis, TiT antradienį būtų nutraukusi koalicinę sutartį ir ruoštųsi priešlaikinia...

Lenkijos žiniasklaida teigia, kad šalis vėl artėja prie politinės krizės. Jei valdančiosios koalicijos partneriai nesusitars, liepos pabaigoje bendradarbiavimo sutartis gali būti nutraukta.

Jau seniai nacionalistinės partijos „Lenkijos šeimų lyga“ ir populistinės „Savigynos“ lyderiai nebuvo tokios geros nuotaikos, kaip pirmadienio spaudos konferencijoje, antradienį rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Romanas Giertychas, vadovaujantis „Šeimų lygai“, neslėpė triumfo šypsenos, kai „Savigynos“ šefas Andrzejus Lepperis pareiškė: „Skelbiame, kad gimė nauja partija – „Lyga ir Savigyna“. Viskas rodo, kad artimiausiuose rinkimuose startuosime kartu“. Kol kas dar nenuspręsta, ar rin...

Atstatydintas ir korupcija apkaltintas Lenkijos vyriausybės vicepremjeras Andrzejus Lepperis pareiškė, kad jo „Savigynos“ partija nesitrauks iš valdančios koalicijos. Manoma, kad taip elgtis jį įtikino kitos koalicijos partijos – Lenkijos šeimos lygos lyderis Romanas Giertychas. „Su tam tikrom sąlygom „savigyna“ lieka koalicijoje“, antradienį netikėtai pareiškė A. Lepperis.

Septynis mėnesius trukęs serialas „Lipdome stabilią valdančiąją koaliciją“, arba, kaip sako paprasti lenkai, „Dalijamės postus“, pagaliau baigėsi. Tačiau pabaiga nėra tokia, kokios tikėtasi, nes Lenkiją ir toliau valdys mažumos koalicija.

Patarlė „Kur du pešasi, laimi trečias“ kaip niekad tinka tam, kas šiandien vyksta Lenkijos politikoje. Dvi ideologiškai ir istoriškai artimos partijos – „Įstatymas ir teisingumas“ ir Pilietinė platforma vis labiau klimpsta į tarpusavio ginčus. Joms ne tik nepavyko susitarti po parlamento rinkimų dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, bet ir užkasti karo kirvį. Nesiliaujamas „partizaninis karas“, abipus metami kaltinimai vis labiau atitolina galimybę kada nors surasti bendrą kalbą.

Nors balsavimas Lenkijos Seime dėl pirmalaikių rinkimų vyks balandžio pradžioje, jau aišku, kad jų nebus, bent jau gegužės mėnesį. Tam nepritaria Piliečių platforma, be kurios balsų „Teisės ir teisingumo“ partijos pasiūlymas neturi šansų. O tai reiškia, kad „Teisei ir teisingumui“ nelieka nieko kito, tik „santuoka” per prievartą su politiniu triukšmadariu Andrzejumi Lepperiu.

Opozicija šaukia, kad Lenkijoje kyla pavojus demokratijai, kairiųjų dienraštis „Trybuna“ skelbia, kad dabartinės valdžios veiksmai primena laikus, kai Lenkiją valdė komunistų partija. Dešinieji atsako: isteriją kelia tie, kurie turi nešvarią sąžinę arba bijo prarasti šiltas vieteles. O Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybės reitingai nuolat kyla.

Vasario 8 dieną suėjo 100 dienų Kazimierzo Marcinkiewicziaus vyriausybei. Viena, ką tikrai galima pasakyti apie tą 100 dienų, tai, kad per tokį trumpą laiką iš mažai žinomo seimo nario K. Marcinkiewiczius tapo populiariausiu Lenkijos politiku. Šį ypatingą premjero gebėjimą vertina ne tik draugai iš valdančiosios partijos, bet ir opozicija. Tačiau vienų ir antrų nuomonės išsiskiria, kai kalbama apie pačios vyriausybės nuveiktą darbą.

Centrinėje Europoje dabar gana populiarios rūpesčių turinčios koalicijos. Palyginti su kaimynais, Lenkijos politinis galvosūkis yra vaikų žaidimas. Dvi dešiniosios partijos su panašiais požiūriais ir besipešančiais lyderiais? Nieko ypatinga. Vyriausybės priklausomybė nuo trenktų populistų? Standartinė situacija. Įstatymų leidžiamosios valdžios neveiksnumas, vėluojantis biudžeto priėmimas, kalbos apie priešlaikinius rinkimus? Tik šalutinis triukšmas.

Stebint iš šalies, kas šiomis dienomis vyksta Lenkijos parlamente ir valdžios viršūnėse, kyla įspūdis, kad ten – suirutė, netvarka ar kaip pasakė vienas lenkų politikas – cirkas. Analitikai, kuriems gerai žinoma pagrindinių dalyvių – Teisės ir teisingumo partijos bei Pilietinės platformos „virtuvė“, sako, kad tai, kas stebėtojui iš šalies gali atrodyti kaip neatsakingas politikų elgesys, yra dviejų svarbiausių politinių jėgų sąmoninga kova už Lenkijos ateities viziją.