savanoriai

Degant karui Ukrainoje ne vienas lietuvis svarsto imti ginklą į rankas ir važiuoti padėti ukrainiečiams. Drąsuoliai, galvojantys apie šį žingsnį, matyt, kovotų ne tik už Ukrainą, bet mintyse ir už Lietuvą. Tiesa, važiuoti ir tapti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalimi nėra itin paprasta, o ir pavojų – apstu.

Panevėžio „Maisto bankas“ pritrūko pagalbos rankų dalijant labdarą varguoliams. Padalinio vadovės sako, kad savanorių gretas praretino ir koronavirusas. Vieni nebegalėjo savanoriauti, nes neturėjo galimybių paso, kiti susirado nuolatinį darbą ar pakeitė gyvenimą. Panevėžio „Maisto bankas“ ieško net kelių dešimčių savanorių. Mat jau netrukus atkeliaus Europos Sąjungos paramos paketai varguoliams, o jų dalinti kol kas nebėra kam.

Pastarųjų dienų įvykiai, kuomet visa Lietuva laukė žinios dėl išėjusios šuns pavedžioti ir dingusios šilutiškės, kuri vėliau atsirado gyva ir sveika, puikiai parodo, ką gali visuomenė susibūrusi dėl bendro tikslo. Panašia misija gyvuoja ir į pensiją išėjusio kinologo Jurijaus Aleksandrovo įkurta „K9 paieška“ organizacija. Dauguma žmonių net nenutuokia, kad savanoriškai susitelkę žmonės kartu su šunimis padeda ieškoti dingusių asmenų.

Situacijai pasienyje kaistant, grupė bekelės entuziastų savanoriškai talkino pasieniečiams. Greta sienos jie praleisdavo naktis, važinėdami galingomis transporto priemonėmis – motociklais, keturračiais, visureigiais. Akcijos organizatorius pasidalino, kaip iš arti atrodo savanorių budėjimas prie sienos, paaiškino, kokių taisyklių jie laikosi patruliuodami. Šeštadienį prasidėjusi pagalbos pasieniečiams akcija subūrė apie 70 dalyvių, pasiryžusių talkinti pareigūnams netoli Lietuvos sienos.

Seimas svarstys siūlymą kariams savanoriams ir šauliams leisti namie laikyti automatinius ginklus. Pagal pataisas, kariai savanoriai ir šauliai galėtų įsigyti ir namuose laikyti asmeninį A kategorijos ginklą ir šaudmenis, taip pat namuose laikyti tarnybinį ginklą, o asmeninį ginklą naudoti kaip tarnybinį.

Savanoriai yra kertinė renginio dalis, o prie FIFA pasaulio salės futbolo čempionato organizavimo prisidės daugiau nei 300 žmonių. Čempionate savanoriams yra numatyta daugiau nei 20 skirtingų vaidmenų įvairiose srityse – nuo žiniasklaidos iki transporto, nuo akreditavimo iki svetingumo. Šie savanoriai bus paskirstyti į 3 čempionatą priimančiuosius miestus: Kauną, Vilnių ir Klaipėdą. Grupės varžybos vyks rugsėjo 12–20 dienomis.

Birželio 23 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos Jiezno Nepriklausomybės aikštėje atidengė paminklą, skirtą pagerbti tris karių savanorių kartas. Paminkle įamžinti Nepriklausomybės kovose 1918-1921 m. šalį gynę savanoriai,  1944-1953 m. vykusios pokario rezistencijos dalyviai ir 1990 m. tik atkurtos Lietuvos ginti stoję kariai savanoriai.

Vakarų Lietuvoje prasideda vienos didžiausių šiemet regiono tarptautinių karinių pratybų „Stiprus Grifonas 2021“. Pirmadienį pratybų atidarymo ceremonija prasidės iškilminga rikiuote Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, pranešė kariuomenė.

Iki pernai dėl koronaviruso pandemijos atidėtų Tokijo olimpinių žaidynių belikus 50 dienų, jų organizatoriai susidūrė su nauja problema.   Maždaug 10 tūkst. iš 80 tūkst. neatlygintinai dirbančių Tokijo olimpiados ir paralimpiados savanorių pareiškė organizatoriams, kad netalkins liepos 23 dieną prasidėsiančiose žaidynėse.

Savanoriai mokosi teisingai sukonstruoti elektrinę tvorą. Jie į kaimą atvyko padėti čia gyvenantiems žmonėms apsisaugoti nuo kartais čia atklystančių vilkų. „Šveicarijoje vilkai yra gana jautri tema. Aš tiesiog nusprendžiau čia atvykti ir savo akimis pamatyti, kokia situacija yra iš tikrųjų. Svarbu ne tik kalbėti, bet ir kažką daryti“, – įsitikinusi savanorė Sibille Sommerer.

Kur pažiūrėsi – kremavimo laužai, kuriuose vienas po kito deginami koronaviruso aukų kūnai. Taupant vietą, vienas šalia kito deginami mirusiųjų indų kūnai. Čia žmonės pluša be jokių pertraukų – kol deginamas vienas, jau atnešamas kitas kūnas. Krematoriumai Indijoje tokie perpildyti, kad į pagalbą skuba savanoriai. Jie triūsia kaip „Gailestingumo angelai“, išleidžiantys mirusiuosius į paskutinę kelionę. Vieni savanoriai padeda kremuojant, kiti – laidojant.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui prakalbus, kad svarstoma leisti „AstraZeneca“ vakcina skiepytis visiems norintiems be prioritetinės eilės, aiškėja, kad tokius siūlymus ministrui ir Vyriausybei yra pateikusi ir ekspertų patariamoji taryba. Penktadienį posėdžiavę nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos nariai Vyriausybei pateikė konkrečius siūlymus, kaip į vakcinacijos procesą įtraukti ir savanorius, kurie skiepą galėtų gauti be prioritetinės eilės.

Klaipėdietis karys savanoris pralaimėjo principinę kovą prieš Lietuvos kariuomenės vadovybę. Prieš kelis mėnesius pastaroji viešai priminė, kad mūsų šalies kariai negali būti barzdoti, mat barzdos pažeidžia bendrą tvarką. Karininkas iš uostamiesčio viešai paskelbė, kad trejus metus augintos barzdos nesiskus ir geriau pasitrauks iš kariuomenės. Vis dėlto dabar vyras barzdą nusiskuto – viešai.

Koronaviruso pandemijai siautėjant, kaip niekada reikalingas susitelkimas ir savanorių pagalba ne tik ligoninėse. Įsiplieskus židiniams socialinės globos namuose, įstaigų vadovai verkiant prašo žmonių pagalbos, padedant nudirbti pačius paprasčiausius darbus: išnešioti maistą, dezinfekuoti patalpas. Savanoriams siūloma net apsigyventi globos namuose.  Rokiškio rajone esančiuose „Skemų“ socialinės globos namuose šiuo metu situacija labai įtempta.

Ligoninėms kovojant dėl kiekvieno paciento gyvybės pandemijos metu, pradėjo stigti darbuotojų, net tų, kurie galėtų išnešti šiukšles. Į pagalbą gydytojams ir slaugytojams ateina savanoriai. Tad kaip jie mato kovą su pandemija, kaip ji atrodo iš vidaus? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su savanoriais Luiza Pudžemyte ir Aisčiu Urbonu.

Vilniaus klinikinėje ligoninėje savanoriaujantis šaulys Augustas Žukauskas atsiliepė į gydymo įstaigų prašymą padėti šiuo sunkiu laikotarpiu. Ligoninės koronaviruso pacientų skyrių, dar vadinamą reaktorių, jis prilygina mūšio laukui. „Lietuva toliau kaunasi“, – socialiniame tinkle rašo A. Žukauskas. Išgyvenimo mokyklos įkūrėjas bei atsargos karys A. Žukauskas savanorystę pradėjo gruodžio 18 dieną. Po kiekvienos budėjimo pamainos savo išgyvenimus jis aprašo socialiniuose tinkluose.

Ligoninėms kovojant dėl kiekvieno paciento gyvybės pandemijos metu, pradėjo stigti darbuotojų, net tų, kurie galėtų išnešti šiukšles. Į pagalbą gydytojams ir slaugytojams ateina savanoriai. Vienas tokių ir žymus reperis, Šaulių sąjungos narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Muzikantas, kartu su kitais šauliais, kuriuos maloniai vadina broliais ir sesėmis savanoriauja Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

Atsekti, kaip žmogus užsikrėtė koronavirusine infekcija (COVID-19), nustatyti žmones, kurie turėjo didelės rizikos kontaktą,  juos informuoti ir kuo greičiau izoliuoti tam, kad būtų nukirsta infekcijos plitimo grandinė – toks yra Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistų, jiems talkinančių savanorių atliekamų epidemiologinių tyrimų tikslas.

Savanorystė – kilniaširdiškas darbas, kuris matuojamas kitokiu matu – kitam skirtu laiku, pagalba ir dėmesiu. Savanorių rankų laukiama didžiausioje Vilniaus regiono COVID-19 sergančiųjų srautus koordinuojančioje ligoninėje VUL Santaros klinikose. Kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi pradedama savanorystės akcija. Vilniaus regione yra maždaug 960 tūkst. gyventojų.

Dėl siaučiančio koronaviruso grėsmės į parduotuvę negalintys ar bijantys koją kelti silpnesni Vilniaus senjorai sulaukė savanorių pagalbos. Kartą per kelias savaites jie užsuka į senolių namus ir palieka būtiniausių negendančių produktų – konservų, kruopų, kavos, miltų ar saldėsių. Savanoriai darbuojasi iki vėlyvo vakaro, o štai akcijos sumanytojai neslepia – papildomų rankų vežioti produktus labai trūksta.

Kiekvieną dieną vis daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad nebevykdys kasdienių saviizoliacijoje esančių žmonių apklausų telefonu.  Pasak NVSC, šiuo metu saviizoliacijoje esančių žmonių yra virš 30 tūkst. ir šis skaičius nuolatos auga, todėl fiziškai nebespėjama susisiekti su tiek žmonių.

Lietuvoje šeštadienį daugiau nei 50 iš savanorių suburtų komandų valė 20 vandens telkinių – tokiu būdu vyko pasaulinė švarinimo iniciatyva „River Cleanup“. „Lietuva šiemet nustebino pasaulinės iniciatyvos organizatorius. Šiandien įvairius vandens telkinius švarino daugiau nei 50 registruotų komandų, o tai tris kartus daugiau nei pernai“, – pranešime teigė iniciatyvos Lietuvoje atstovo Žaliosios politikos instituto direktorė Ieva Budraitė.

Karantino metu gyventojai raginami nevykti į gydymo įstaigas, o pajutus ligos simptomus kreiptis pagalbos telefonu. Gyventojams į pagalbą atėjo įvairių sričių medikai, kurie susijungė į savanorišką iniciatyvą ir nemokamai teikia rekomendacijas gyventojams nuotoliniu būdu – konsultuoja internetu. Viena iš projekto iniciatorių gydytoja, ortopedė traumatologė Akvilė Vilkytė dėl galimo kontakto su COVID-19 buvo priversta pasitraukti į karantiną.

Koronavirusui ir toliau plinant Lietuvoje, į pagalbą rizikos grupėje esantiems asmenims skuba vis daugiau geradarių žmonių. Būtent jie padeda lietuvaičiams, kuriems nerekomenduojama eiti iš namų: nuperka jiems vaistų, parūpina maisto prekių, o neretai atvažiuoja tiesiog į lauką išvesti ir jų augintinių. Projektas „Stiprūs kartu“ yra pilietinė iniciatyva ir centras, kuriame besidarbuojantys savanoriai kiekvieną dieną pagelbėja kitiems, kuriems koronavirusas yra itin didelis iššūkis.

Plintant COVID-19 infekcijai didžiausią nerimą kelią gyventojų saugumas, o ypatingai tų, kurie savimi pasirūpinti negali. Tai mūsų šalyje gyvenantys senjorai, nepasiturinčios šeimos bei vienišos mamos su vaikais. Šiandien jų saugumas ir gerovė rūpi net ir visiškai svetimiems žmonėms, kurie jungiasi prie įvairių socialinių ir visuomeninių iniciatyvų bei visomis išgalėmis stengiasi padėti tiems, kuriems tos pagalbos labiausiai reikia.

Rodrigo Alves, anksčiau žinoma, kaip „žmogus Kenas“ atskleidė savo planus, kad nori tapti Nacionalinės sveikatos tarnybos savanore, rašoma mirror.co.uk. Iš pradžių ji planavo pandemijos metu bėgti į Braziliją, tačiau dabar ji saviizoliuojasi savo namuose, Londone. Transseksualų realybės  šou žvaigždė, 36 m., atskleidė, kad ji yra užsiregistravusi tapti savanore, kad galėtų padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia,  pasaulį apėmusios koronaviruso pandemijos metu.

Karantinas Lietuvoje parodė ne tik, kaip valdžia sugeba arba nesugeba tvarkytis su krize ir laiku priimti svarbius sprendimus, bet ir pasimatė mūsų tautiečių bendrystė, ir pagalba vieni kitiems. Vis dažniau laiptinėse kaimynai pasisiūlo už vyresnius nueiti į parduotuvę, arba siuvėjos namie meistrauja kaukes, kurių taip trūksta medikams ir pacientams. Vis daugiau veiklos užgriūva ir ant savanorių organizacijų. Karantino metu kaunietė Indrė namie laiką dažnai leidžia prie siuvimo stalo.

Estijoje koronaviruso infekcija diagnozuotas dviem savanoriams, padėdavusiems šiuo susirgimu užsikrėtusiems žmonėms, ketvirtadienį informavo Gelbėjimo tarnyba. Diagnozės buvo patvirtintos kovo pradžioje. Prieš pasireiškiant simptomams, savanoriai nesilankė gelbėjimo bazėse ir nekontaktavo nei su kolegomis, nei su žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba, todėl žinia, kad jie susirgo COVID-19 pasiekė jų darbovietę ne iš karto. Kaip pranešama, abudu užsikrėtusieji gydomi namuose.

Pradeda veikti iniciatyva, kuria siekiama koordinuoti savanorių pagalbą dėl koronaviruso grėsmės paskelbto karantino metu. Nacionalinis savanorių koordinavimo centras nukreips prašančiuosius pagalbos bei galinčiuosius padėti į atitinkamas institucijas ar asmenis. „Šis savanorystės projektas per telefonų skambučių liniją telks tuos lietuvius, kuriems reikia pagalbos, ir tuos lietuvius, kurie nori ir gali padėti“, – pranešime sako Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys.

Santaros klinikose ištisus mėnesius besigydančiais pacientais rūpinasi ne tik medikai. Neseniai sunkiau sergančių žmonių palatose pradėjo lankytis savanoriai – specialiai apmokyti žmonės, kurie pacientams nuperka skanumynų, vaistų, palaiko psichologiškai, ar net sugalvoja, ką veikti ilgomis dienomis gulint palatoje.

Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose norėjusi dalyvauti mergina išgirdo chirurgo raginimą 19-metei išsioperuoti krūtinę, kad ši netrukdytų karinėje tarnyboje. Po kilusio nesusipratimo nedelsiant buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Tačiau antradienį kariuomenės atstovai lrt.lt informavo, kad patikrinimo metu pažeidimas nenustatytas, kadangi nebuvo galimybės patvirtinti ar paneigti pakalbio versijas su gydytoju.

Šių metų pradžioje Lietuvoje paskelbti nauji karo prievolininkų sąrašai, į kuriuos įtraukti apie 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Nauja šiemet tai, kad į šauktinių sąrašus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Visgi, diskusijos, ar šauktinių sąrašus turėtų papildyti ir merginos, netyla.

Raudonojo kryžiaus savanoriai laikinai atsisako tęsti bendradarbiavimą su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistais ir budėti Vilniaus oro uoste, praneša naujienų portalas 15min.lt. Savanoriai oro uoste pasitinka grįžtančiuosius iš šiaurinės Italijos dalies ir informuoja juos, kaip elgtis, jei pajustų koronaviruso simptomus. Pasak Raudonojo kryžiaus generalinės sekretorės Gintarės Guzevičiūtės, laikinai sustabdyti savanorystę oro uoste nuspręsta gavus savivaldybės raštą.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo informacija, kurioje teigiama, kad trečiadienį orientacinio žygio metu Jurbarko apylinkėse 5 kariai buvo pasiklydę miške ir ten išbuvo kone ištisą parą be jokių ryšio priemonių. Žinią apie pasiklydusius karius patvirtino tiek Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), tiek Lietuvos kariuomenės atstovai. Tiesa, pastarieji teigia, kad skaitytojo pateikta informacija yra ne visai tiksli.

Savanore į kariuomenę užsirašiusi atsargos karininko dukra Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) Karo prievolės ir komplektavimo tarnyboje tikrindamasi sveikatą išgirdo chirurgo raginimą kuo greičiau išsioperuoti krūtinę, nes ši esą jai trukdys tarnyboje. „Jis man tikrino plokščiapėdystę, tai normalu. Stuburą patikrino. Ir, kadangi buvau vienintelė panelė, nežinau, kodėl jis sugalvojo patikrinti man krūtinę. Jis sako, man reikia patikrinti tavo krūtinę. Su rankomis.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) bus aprūpintos taktiniu civilinės paskirties transportu ir optiniais taikikliais. Sprendimus dėl didesnio aprūpinimo šią savaitę priėmė Gynybos resursų taryba, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybės.

Vilniaus Kalvarijos „Carito“ bendruomenė, vėstant orams, sugalvojo naujovę – du kartus per savaitę vargingiau gyvenančius žmones ryte po mišių nusprendė pavaišinti arbata ir sumuštiniais. Juos tepti padeda ne tik „Carito“ savanoriai, bet ir aplinkiniai gyventojai. Kaip sako „caritietės”, prašančiųjų karštos arbatos rudeniop daugėja, ir vis jaunesnių. Vyresni gi prisipažįsta dažniau maisto randantys konteineriuose.

Saulėtą rugpjūčio popietę į Dainavos apygardos partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybą Merkinėje rinkosi iniciatyvūs Lietuvos Šaulių sąjungos ir kitų organizacijų nariai, moksleiviai bei patriotiškai nusiteikę savanoriai. Į spontanišką talką juos pakvietė pilietinės iniciatyvos „Vanago kelias“ organizatoriai. Renginio metu buvo tvarkoma sodybos teritorija, išgenėti brūzgynai, užstoję vaizdą į Merkio upės vingį, kuris, pasak Juozo Jakavonio, jam yra labai brangus.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) toliau sako, kad kariams savanoriams turi būti leidžiama kandidatuoti rinkimuose, bet galiausiai jie turės pasirinkti tarp tarnybos ir politinių pareigų. Tai matyti iš ministerijos registruoto Vyriausybės projekto, kuriuo bus pateikiama išvada Seime svarstomoms pataisoms. Šiomis pataisomis iniciatoriai siekia aiškiai įtvirtinti galimybę kariams savanoriams kandidatuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas.

Kas mėnesį į Lietuvos ligonines patenka apie 100 vaikų iš globos namų ar po krizinių situacijų šeimose. Kartais vos kelerių metukų vaikams reikia nuolatinės priežiūros, tačiau ligoninės personalo pajėgų visiems skirti daug dėmesio nepakanka. Norėdami pagelbėti į tokias situacijas pakliuvusiems mažamečiams, neatlygintinai darbuojasi organizacijos „Niekieno vaikai“ savanoriai. Gydytojų teigimu, tokia pagalba – labai svarbi.

Seime kelią skinasi projektas, kuriuo, anot iniciatorių, būtų aiškiai įtvirtinta galimybė kariams savanoriams kandidatuoti ir būti išrinktiems į savivaldybių tarybas. Šią savaitę parlamentarai po pateikimo pritarė penkių konservatorių pataisai, kad vardijant asmenis, kurie negali būti savivaldybės tarybos nariu, išimtis būtų padaryta Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariams. Už šį pasiūlymą balsavo 60 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, du susilaikė.

Per rinkimus į savivaldybių tarybas išrinkti keturi kariai savanoriai. Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai sako, kad karinė tarnyba ir politinis darbas savivaldybėse yra nesuderinamas. Vyriausioji rinkimų komisija prieš rinkimus prašė politikų išsklaidyti abejones dėl karių savanorių statuso, tačiau dabar vėl turės spręsti šį klausimą. „Reikės spręsti su komisijos nariais šį klausimą, nes anksčiau mes tokios diskusijos neturėjome.

Rugsėjo 24 d. į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną (Klaipėda) nuolatinei pradinei privalomajai karo tarnybai atvyksta beveik 500 jaunuolių. Visi naujokai tarnybą atlikti pasirinko savo noru.   Į šaukimą vaikinai ir merginos atvyks iš keturių šalies regioninių Karo prievolės ir komplektavimo skyrių, esančių Klaipėdos, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus apskrityse.

Rengiantis popiežiaus Pranciškaus vizitui, iki liepos vidurio atsiliepė per 1700 žmonių, norinčiųjų tapti savanoriais, – tai kone dukart daugiau nei prašė vizito organizatoriai. Savanorių koordinatorė Vilniuje Kamilė Janulytė BNS sakė, kad besikreipusiųjų skaičius pranoko lūkesčius, nes prireiks daugiausia tūkstančio savanorių pagalbos.

Migracijos departamentas pranešė užkirtęs kelią Lietuvoje nelegaliai apsigyventi maždaug 100 užsieniečių, kai išaiškino piktnaudžiavimo schemą, pagal kurią į šalį neva savanoriauti atvykdavo apsimetėliai. Daugiausiai Rusijos piliečiai nuo 2015 metų teikdavo prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jie atvyksta į šalį savanoriauti Švedijos ne pelno siekiančios organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filiale.

Nuo šių metų kovo vidurio socialiniame tinkle „Facebook“ pradės veikti dingusių vaikų paieškos sistema „AMBER Alert“. Taip, nutikus nelaimei, prie pareigūnų vykdomos paieškos kur kas aktyviau galės prisidėti visuomenė. Anot pareigūnų, greita informacijos sklaida yra ypač svarbi paieškos procese. Tačiau dažnu atveju tiesioginė savanorių pagalba paieškoje labiau trukdo nei padeda. Kasmet ES paskelbiama dingusiais 250 tūkstančių vaikų.

Panevėžio rajone dingusio 2-mečio paieška toliau tęsiama. Nors prabėgo jau savaitė nuo berniuko dingimo iš kiemo, šeimą vis dar kausto širdį verianti nežinomybė. Tuo ėmė manipuliuoti visokio plauko būrėjai, šarlatanai ir savanoriai, kurie kaip skundžiasi tėvai ne tik apsunkino paieškas, bet ir viešoje erdvėje mėgina apjuodinti motiną neva prieš mažylį kėlusi ranką. Dingusio vaikelio tėvai sunkiai išgyvena laukimo dienas galvodami išvis išsikelti iš namų.

Kaip įsivaizduojate, ar galėtumėte dirbti be atlyginimo? Ne mėnesį, ne du, o penkerius metus? Štai tiek metų be algos dirbo vieno Šakių miestelio ugniagesiai. Kai prieš penkerius metus, vykdant reorganizaciją, buvo naikinamos mažos gaisrinės, Barzdų gyvenvietės du ugniagesiai nusprendė dirbti be algos, kad tik miestelis neliktų be gaisrinės. Tad penkerius metus ugniagesiams degalus pylė vietos gyventojai, o bendrąjį pagalbos centrą atstojo... seniūnas.

Šiuo metu šalyje jau yra per 1,5 tūkst. savanorių ugniagesių, pasirengusių padėti gesinti gaisrus, ir 379 savanoriai ugniagesiai, vykdantys visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje. Vien šiemet savanoriai ugniagesiai padėjo gesinti per 230 gaisrų, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.