saulius skvernelis

Sudėtinga energetinė situacija gyventojams kelia daug streso, o ir Vyriausybė už savo veiksmus ar jų nebuvimą sulaukia daug kritikos. „Aš nesuprantu, kodėl jie tokie ramūs“, – kritikams pritarė ir Gediminas Kirkilas. Buvęs premjeras naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad dėl tokio neveiksnumo kai kur krenta ir visos vyriausybės. Kartu su juo diskutavo ir Saulius Skvernelis.

Lietuva toliau kuria planus, kaip užkirsti kelią visiems rusų turistams patekti į Europą. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žada neįsileisti rusų, net jei Lietuva negautų visos Europos Sąjungos palaiminimo. Landsbergis sako, kad tada Lietuva bandys tartis su nedidele valstybių grupe, kurios turi sieną su Rusija ar Baltarusija. Seimo opozicijos atstovai tokius atsarginius ministro „B“ planus vadina dar vienu nereikalingu Lietuvos išsišokimu.

Viena krizė po kitos vis slenka ant valdančiųjų pečių. Vieni politikai jas stebi ir savo nuomonės viešojoje erdvėje nereiškia, kiti – kritikuoja ar net kelia Vyriausybės atsistatydinimo klausimą. Situaciją atspindi ir premjerės Ingridos Šimonytės krentantys reitingai – vis mažiau žmonių norėtų ją matyti užimančią ministrės pirmininkės pareigas. Būtent tai lemia mažesnį jos atotrūkį tarp kitų politikų.

Turistinių vizų rusams ribojimas turėtų prasmės tik Europos Sąjungos lygiu, pati Lietuva neturėtų priimti tokių vienašališkų sprendimų, sako opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis. „Kalbant apie vizas, kartais bandome šokti patys pirmi į vandenį arba į dilgėles – esame Šengeno zonos nariai, yra Šengeno teisynas ir juo reikia vadovautis.

Stebint situaciją dėl veiklą stabdančios „Perlo Energijos“, į rinką žengiantiems nepriklausomiems elektros tiekėjams turėtų būti numatyti papildomi saugikliai, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

Maisto, dujų ir elektros kainos aukštyn – premjerės Ingridos Šimonytės populiarumas žemyn. Per mėnesį jos reitingas smuko beveik keturiais procentais ir atotrūkis nuo Sauliaus Skvernelio vis mažesnis. Ir tai ne pabaiga, ypač girdint, ką apie valdžią kalba elektros krizės įsiutinti žmonės. O Demokratų partija visiškai prisivijo konservatorius ir partijų reitinguose. Visgi, nors kituose Seimo rinkimuose vis dažniau ekspertai mini dabartinės opozicijos sėkmę, politologai stebisi jos vangumu.

Liepos 23-ąją Saulius Skvernelis švenčia 52-ąjį gimtadienį. Naujienų portalui tv3.lt buvęs premjeras, o dabar Seimo narys papasakojo, kaip pasikeitė jo gyvenimas nustojus eiti ministro pirmininko pareigas, ir atskleidė, ko tikisi iš ateities. Seimo narys atskleidžia, didžiulės šventės neplanuojantis – pasak jo, tokių progų trankiai minėti nesinori jau seniai: „Jau švenčių nebesinori, šventimo nėra. Bus paprasta draugiška vakarienė su šeima ir draugais.  Dabar jau nėra nieko laukti.

Opozicija jau ruošia interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Vos 15-ai minučių į savo posėdį ministrą išsikvietę Skvernelio demokratai tikina atsakymų dėl Kaliningrado tranzito painiavos neišgirdę. Interpeliaciją remia ir kitos opozicinės frakcijos. Landsbergis atšauna, kad šia tema nebeturi, ką daugiau atsakyti ir kaltina Skvernelį, esą šis savo pareiškimais kalba tai, ką girdėti nori Kremlius.

Daugėja tautiečių, kurie premjero poste vėl norėtų matyti Saulių Skvernelį, tai rodo naujausia apklausa. Nors Ingridos Šimonytės jis neprisivijo, per mėnesį, ištikus Kaliningrado tranzito krizei ir kilus vietinėms Seimo rietenoms, jo gerbėjų ratas išaugo gan ženkliai. Komunikacijos specialistai mano, kad Skvernelis turi itin gerą politinę uoslę ir gudriai apžaidžia kitus opozicijos atstovus. Be to, kalba tai, ką nori girdėti nuo karo ir infliacijos pavargę rinkėjai.

Ilgai laukta atomazga: iš Briuselio Lietuva gavo nurodymą atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą į ir iš Kaliningrado. Tiesa, krovinius rusai galės vežti tik geležinkeliais, ne vilkikais. Europos Komisijos išaiškinime atsiranda ir kvotos:  rusai negalės prekių per musu šalį gabenti daugiau nei iki sankcijų. Opozicija jau dabar kala prie kryžiaus Lietuvos užsienio politiką, neva sąjungininkų akyse gavome dar ir nepatikimų partnerių etiketę.

Pasirodžiusi Rusijos žiniasklaidos informacija, kad Europos Komisija atšauks kai kurių sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą ribojimus, sukėlė tam tikrą sumaištį visuomenėje. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” pirmininkas Saulius Skvernelis reikalauja valdančiųjų paaiškinimo ir atsakomybės.

Kai kurių prekių tranzito per Lietuvą iš Rusijos į Kaliningrado sritį draudimas buvo neteisinga Lietuvos institucijų interpretacija vykdant Europos Sąjungos (ES) sankcijas, sako opozicinės demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis. „Esu įsitikinęs, kad tai mūsų atskirų valstybės institucijų neteisingas interpretavimas tiesiog ir sukelta nereikalinga įtampa.

Lietuvos gyventojai prezidento rinkimuose palaikytų dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę. Anot „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, už G. Nausėdą balsuotų 16,6 proc. šalies gyventojų, o už D. Grybauskaitę – 15,2 proc. gyventojų, rodo trečiadienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Žemiau lentelėje yra ekspremjeras Saulius Skvernelis su 7,6 proc.

Lietuva interpretavo Europos Sąjungos (ES) sankcijų vykdymą ir išsišoko iš Bendrijos politikos, teigia opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Laikas bėga, atsakymų į klausimus, kurie buvo iškelti, nėra.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Po audringų ginčų Seimas įstatymu pripažino Vytautą Landsbergį buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Posėdyje prieštaravusi opozicija dabar užsimena, kad ateityje gavusi valdžią šį statusą atims. Opozicija kaltina valdančiuosius perrašinėjant šalies istoriją, o kritikos kliuvo ir Skvernelio vadovaujamiems demokratams – jie apkaltinti politiniais mainais. Parlamente vyravusį chaosą atspindi ir tai, kad parlamentarai turėjo balsuoti net dėl siūlymo Landsbergį paskelbti Lietuvos imperatoriumi.

Laisvės partija Seime pasiekė revanšą po nesėkmės rudenį. Parlamente užteko balsų žengti pirmą žingsnį, kad už nedidelį kiekį kanapių prigautas asmuo gautų baudą, o ne sėstų į kalėjimą. Liberalai įrodinėja, kad praėjusią kadenciją bausmes sugriežtinę valstiečiai prieš žmones taiko perteklinę jėgą. Oponentai atkerta, kad Laisvės partija, siūlydama vos 30-ies eurų baudas, tiesiog siekia įteisinti narkotikus. Po balsavimo Seimo salėje aidėjo ir klausimai, kur nusipirkti narkotikų.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Seime – detektyvas dėl Sauliaus Skvernelio partijos pinigų. Vos spėjusi susikurti ir rinkimuose dar nedalyvavusi partija vien šiemet gaus 350 tūkstančių eurų. Tačiau Seimo teisininkai apsižiūrėjo, kad tokios dotacijos galimai prieštarauja Konstitucijai. Nors praėjusią kadenciją, kai valstiečiai, gelbėdami Kirkilo ir Bernatonio partiją, patys įvedė tokią tvarką, Seimo teisininkams tai neužkliuvo.

Nauji Maskvos grasinimai Lietuvai. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova gąsdina, kad Rusijos atsakas į draudimą tranzitu į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes bus ne diplomatinis, o praktinis. Lietuva nusileisti neketina. Prezidentas Gitanas Nausėda netiki, kad Rusija panaudos karines priemones prieš NATO valstybę ir priduria, kad Lietuva yra pasiruošusi viskam.

Taikos balandis Seime ilgai neburkavo. Seimo opozicija grįžo į plenarinę salę, tačiau jau po poros valandų svaidėsi keiksmais, esą valdantieji jiems lyg „mazgote per veidą“ trinktelėjo. Valdantieji įtraukė opozicijos reikalautus antiinfliacinius projektus dėl akcizų degalams mažinimo, vėlesnio elektros tiekėjo pasirinkimo termino, tačiau per balsavimą nė vieno siūlymo nepalaikė. Premjerė aiškina – jei reikės, pagalbos priemones žmonėms svarstys rudenį.

Politinės aistros dėl Kaliningrado kaista. Rusija toliau kaltina Lietuvą Kaliningrado blokada, nors ten pradėjo veikti Europos Sąjungos sankcijos: negalima tranzitu įvežti plieno, juodųjų metalų. Į Kaliningradą aiškintis situacijos specialiai atvyko Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Jis grasina: prieš Lietuvą artimiausiu metu imsis priemonių, kurios palies gyventojus.

Seimo opozicija suabejojo, ar įgyvendinant Europos Sąjungas (ES) sankcijas nutrauktas kai kurių prekių tranzitas tarp Rusijos ir jos Karaliaučiaus srities nėra Lietuvos „nacionalinis performansas“, sako demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.   „Mes turime daug nuogąstavimų ir klausimų, ar tai netgi nėra kažkoks nacionalinis performansas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Prezidento kalba nesumažino priešpriešos Seime tarp valdančiųjų ir opozicijos. Parlamente dėl to net dalis darbų sustoję. Po metinio Prezidento pranešimo Seimo opozicija vėl išsikėlė į kitą Kovo 11-osios salę, kur pasėdžiavo atskirai, toliau dėliojo savo planus ir kamantinėjo energetikos ministrą. Nei viena, nei kita pusė nepasiduoda, ir priešininkui nenusileidžia.  „Man svarbu, kad šiandien, klausytis metinio pranešimo, susirinkote visi.

Krizė Seime tęsiasi, dar aštrėja, o darbas – paralyžiuotas. Opozicijai blokuojant parlamento posėdžius, pirmą kartą susirinko vadinamoji dialogo grupė. Nors joje ir prasidėjo kalbos, kaip užkasti karo kirvius, susitarti nepavyko. O iš karto po to prasidėjęs Seimo posėdis pasibaigė per mažiau nei 10 minučių – opozicija nepalaikė darbotvarkės, o valdantieji neturėjo pakankamos daugumos, todėl teko skirstytis namo, nieko nenudirbus.

Mažiau nei po metų gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į mero postus savivaldybėse. Kol kas diskusijų apie galimus kandidatus viešojoje erdvėje yra nedaug – atvirai apie kandidatūrą prabilo vos keli politikai, iš jų dalis – Seimo narių.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis ragina tobulinti nacionalinį susitarimą dėl užsienio politikos, priešingu atveju – žada jam nepritarti. „Mūsų partijos valdyba svarstė susitarimo projektą dėl užsienio politikos, mes jo nepasirašysime, jei jis nebus koreguojamas“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras. Buvusio premjero teigimu, jame yra „daugybė nuostatų“, kurioms partija negali pritarti.

Asmeniniai interesai negali būti iškelti aukščiau valstybės pareigūnų, kalbėdamas apie Seimo pirmininkės ir premjerės norą nebūti saugomomis visą laiką sakė Saulius Skvernelis. TV3 žinių „Dienos komentare“ buvęs ministras pirmininkas aiškino, kad toks jų noras gali baigtis labai liūdnomis pasekmėmis tiek šalies tarnautojoms, tiek valstybei. Seimo pirmininkė ir premjerė teigė, kad nenori būti visą laiką saugomos. Ką jūs, kaip buvęs premjeras, apie tai manote? Tai nepriklauso nuo tavo norų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Opozicija kritikuoja šį sprendimą ir sako, kad norima priimti įstatymą taikomą konkrečioms asmenybės. Parlamento vadovė kaltinimus atmeta ir tikina, kad Lietuvoje valstybės vadovų apsauga yra neracionaliai didelė. Seimo pirmininkė atmeta opozicijos kritiką, kad įregistruotas įstatymas yra taikomas prie konkrečių personalijų, šiuo atveju – jos ir premjerės.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis nesupranta tokios valstybės vadovių užgaidos. Politiko teigimu, šioje srityje negalima priimti dalinių sprendimų, o apsauga palieka pakankamai asmeninės erdvės valstybės vadovų gyvenime. „Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturi laisvo nuo darbo meto.

2024 metų gegužę Lietuva rinks naują prezidentą. Kol kas nėra aišku, kas sieks šalies vadovo posto, tačiau gyventojai jau renkasi savo kandidatus iš politinėje padangėje jau gerai žinomų veidų. Tarp lyderių – trys pavardės, bet ekspertai užsimena ir apie kitų galimų kandidatų galimybes. Gyventojų apklausose jau ryškėja, kad daugiausiai simpatikų kol kas turi dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvą sukrėtė pražūtinga avarija, kai sostinėje žuvo keturi jaunuoliai, važiavę BMW automobiliu, kuris rėžėsi į kitas dvi transporto priemones. Tragiškas įvykis privertė susimąstyti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tai nesikartotų. Seimo narys Saulius Skvernelis ragina neskubėti įvedinėti griežtesnių baudų ir siūlo didinti gatvėse patruliuojančių pareigūnų kiekį. Jam pritaria ir kolega Eugenijus Gentvilas, pabrėždamas, kad vairuotojai labiau bijo policijos, o ne avarijų.

Lietuvoje šiuo metu yra beveik du milijonai vakcinos nuo COVID-19 dozių, o vakcinacijos procesas stipriai sulietėjo. Dėl to Lietuva planuoja dovanoti vakcinas kitoms šalims. Vakcina būtų siunčiama toms valstybėms, kurios nespėjo pasirūpinti pakankamu vakcinos kiekiu. Lietuvoje antradienio duomenimis yra apie 1,8 mln. nepanaudotų vakcinos nuo COVID-19 dozių. Vakcinacijos procesas atrodo praktiškai sustojęs.

Visuomenė dėl karo Ukrainoje ėmė labiau pasitikėti šalies vadovais. Tą rodo naujausia gyventojų apklausa. Paaugo pasitikėjimas ir premjere, ir Seimo pirmininke, į populiariausių politikų trejetuką pateko krašto apsaugos ministras. O štai Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, anot sociologo, ištiko reitingų katastrofa. Karas Ukrainoje pakeitė dalies lietuvių požiūrį ir į Lietuvos vadovus. Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad išaugo pasitikėjimas valdančiųjų lyderiais.

Kovą smuko Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, augo dalies šalies vadovų ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko reitingas, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.   V. Matijošaitis iš trečios palankiausiai vertinamų politikų lentelės vietos atsidūrė devintoje. Kauno vadovą kovą palankiai vertino 26,9 proc. respondentų, neigiamai – 37,3 procento. Vasarį Kauno merą teigiamai vertino 39,8 proc., neigiamai – 24,4 proc. apklaustųjų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas sako Seimo pavasario sesijoje pasigendantis Vyriausybės žadėtų reformų. Anot jo, dabar „viską bandoma pridengti karu“. „Nors iš tikrųjų, tai unikali galimybė kalbėti ir apie energetinę nepriklausomybę, apie mokestinius ilgalaikius pertvarkymus, nes iš tikrųjų tai, kas dabar vyksta Ukrainoje su karu, bus poveikis ir Lietuvos ekonomikai. Natūralu, kad taip bus, vadinasi, turime dėl mokesčių galvoti“, – nurodo jis.

„Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako pasigendantis valstybės lyderystės organizuojant pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Jis pastebėjo, kad kuriasi įvairios visuomeninės iniciatyvos, tačiau pritrūksta koordinacijos ir lyderystės. Seimas ketvirtadienį planuoja priimti pataisas, kurios nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams leis pretenduoti į socialines išmokas.

Keturios Seimo opozicinės frakcijos nepritaria naujoms nepaprastosios padėties sąlygoms, todėl ketina balsuoti prieš jos įvedimą. „Negalime balsuoti už tokį žodžio laisvę ir pagrindines Konstitucijos teises ribojantį projektą. Mes pritariame nepaprastosios padėties pratęsimui, tačiau negalime pritarti toms naujoms nuostatoms, kurios tikrai yra perteklinės“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Matyti reikšmingi pokyčiai Lietuvos politinių partijų palaikymo žemėlapyje. Sausį įkurta Sauliaus Skvernelio partija lenkia valdančiuosius ir atsidūrė antroje vietoje. Politologai ir sociologai tokį spurtą sieja su S. Skvernelio asmenine charizma, ir jų įžvalgos dvejopos. Viena vertus, esant populiariam lyderiui, partija turi šansų pirmauti, kita vertus, pavojinga, kai partijos populiarumas statomas ant vieno žmogaus pečių.

Sausį įsteigta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įsiveržė į antrą partijų reitingų lentelės vietą, nuo pirmoje vietoje esančių socialdemokratų jai pritrūko 5 proc. gyventojų palankumo, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.  Jeigu rinkimai į Seimą vyktų šiuo metu, už opozicijoje esančią Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 15,6 proc. respondentų (gruodį buvo 18,5 proc.), o Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sulauktų 10,3 proc. balsų.

Po vakarykštės Vasario 16-osios šventės – prieštaringi vertinimai dėl pareigūnų tikrintų žmonių atsineštų plakatų. Opozicija kaltina policiją politikavimų, užkliuvo noras išprašyti iš minėjimo žmogų su plakatu, o taip pat ir vykdyti „prevenciniai pokalbiai“, kaip sako pati policija, su protestuoti norėjusiais žmonėmis. Policijos atstovas kaltinimus atmeta ir sako, kad pareigūnai plakatų necenzūravo.

Valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), opozicinė Socialdemokratų partija (LSDP) ir naujai įkurta Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ lieka partijų reitingų lyderiais, rodo pirmadienį paskelbta portalo „Delfi“ užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa. TS-LKD paramą išreiškė 11,6 proc. respondentų (gruodį – 10,8 proc.); gruodį pirmavusiems socialdemokratams – 10,2 proc. (10,9 proc. gruodį). Šie rodikliai kito paklaidos ribose.

700 tūkstančių eurų – tiek iš viso kainavo premjero kabineto remontas šias pareigas einant Sauliui Skverneliui, o iš jų 200 tūkstančių eurų kainavo vien baldai. Tuo susidomėjusi Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija išsiaiškino, kokios buvo po devyniais užraktais slėptos baldų kainos. Paaiškėjo, kad pigiausio varianto niekas neieškojo – premjero darbo stalas kainavo 20 tūkstančių eurų, kėdė 2,5 tūkstančio, o sofa lankytojams 7 000 eurų.

Šeštadienį Palangoje garsiai neaidėjus naujosios politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajam suvažiavimui, diskusijos, kaip klostysis jos likimas netyla. Ekspertai drąsiai prognozuoja populiarumo aukštumas politinėje padangėje ir užsimena apie galimą sėkmę artimiausiuose Seimo rinkimuose.

Vadovybės apsaugos tarnybos vadovai aiškinasi Seimui, kodėl 200-us tūkstančių eurų kainavę buvusio Premjero Sauliaus Skvernelio kabineto remonto darbai – valstybės paslaptis. Valdančiųjų atstovas, konservatorius Kęstutis Masiulius, mano, kad mokesčių mokėtojų pinigai buvo panaudoti netinkamai, dėl to žada kreiptis į  prokurorus, o Vadovybės apsaugos tarnybos vadovas pasakoja, kad kiekvieną Premjero kabineto kėdę privalėjo pirkti slaptai.

Savaitgalį vyko Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas. Dar praėjusių metų pabaigoje atliktoje „Spinter tyrimų“ apklausoje ši, tuomet dar oficialiai neegzistavusi partija, atsidūrė tarp populiariausių ir pasidalino trečią vietą kartu su Liberalų sąjūdžiu. Bendrovės vadovas, sociologas Ignas Zokas sako, kad nauja politinė jėga turi nemažų perspektyvų „pasistumdyti“ tarp kitų kairiųjų partijų.

Lietuva turi naują partiją – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos.“ Ją veda buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Į startuojantį naujos partijos traukinį paskutinę akimirką įšoko dar vienas Seimo narys, „valstiečius“ paliekantis buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Politologai spėja, kad iš skirtingų partijų pabėgėlių sudarytai demokratų sąjungai bus sunku išlaikyti vienybę, tačiau Saulius Skvernelis tiki, kad jo komandai pavyks sėkmingai pasirodyti ateities rinkimuose.

Sunkiausia, kas laukia naujai kuriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos, tai – įtikinti žmones, kad mumis galima pasitikėti, teigia buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Jis tai sakė šeštadienį Palangoje rengiamame steigiamajame partijos suvažiavime.

Buvusio aplinkos ministro, Seimo nario „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos sprendimas jungtis prie kuriamos partijos pradžiugino, teigia Saulius Skvernelis. „Man džiugu pirmiausia tai, kad tai yra mano ministras, buvęs Vyriausybėje, jis kartu dirbo ir tikrai tai pradžiugino“, – šeštadienį žurnalistams Palangoje teigė buvęs premjeras. Jis taip pat pridūrė būsiantis laimingas, jeigu prie jo buriamos partijos prisijungs ir daugiau ministrų, dirbusių jo Ministrų kabinete.