saulius abraškevičius

Daugiau nei 12 metų banko „Swedbank“ atstovu spaudai dirbęs Saulius Abraškevičius traukiasi iš pareigų.  „12 metų, didelis laikotarpis, daug padaryta, daug revizuota projektų, jaučiuosi užaugęs kaip profesionalas, metas judėti toliau“, – BNS sakė S. Abraškevičius. Paskutinė jo darbo diena – gegužės 26-oji. Laikinai, kol bus paskirtas naujas atstovas spaudai, šiose pareigose jį pakeis banko išorinės komunikacijos projektų vadovas Gytis Vercinskas.

Kiekvienas bankas gali patikrinti gyventojų sąskaitas. Jeigu gavote didelę sumą pinigų, gali tekti pasiaiškinti, iš kur jie atkeliavo, o svarių argumentų neatradus, bankas sąskaitą tiesiog užblokuos. Tiesa, patikrinimai vykdomi ir tada, kai norite gauti paskolą, pavyzdžiui, būstui įsigyti. Tad jeigu dažnai kortele išsigryninate pinigus, bankų atstovai turi teisę jūsų paklausti, o kam gi juos panaudojote.

Jeigu dažniau netikrinate sąskaitų už banko suteiktas paslaugas, galbūt laikas į jas atkreipti dėmesį. Galite nustebti, kad net ir paprastų banko žinučių gavimas į telefoną kaskart paplonina jūsų piniginę. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriams už vieną SMS žinutę klientai moka vidutiniškai po 0,89 euro cento. Tačiau bankai jums siunčiamas tokias trumpąsias žinutes įkainoja ir 10 kartų brangiau.

Didžioji dalis gyventojų, norėdami įsigyti būstą, kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Įsivertinti, kiek būtų galima pasiimti pinigų, leidžia ir internetinės skaičiuoklės. Tačiau kai kurie piktinasi, mat tikroji suma, kuria būtų galima pasiskolinti, gali gerokai skirtis nuo tos, kurią išvydote skaičiuoklėje. Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.

Lietuvos komerciniai bankai nuo karo Ukrainoje pradžios fiksuoja padidėjusį karo pabėgėlių srautą – dauguma jų čia atidaro sąskaitas ir atlieka kitas operacijas. Kai kuriuose bankuose Ukrainos piliečiai sudaro ketvirtadalį visų atsidarančių sąskaitas klientų.  „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sako, jog banko skyriuose išaugo žmonių iš Ukrainos.  „Žinoma, kad taip.

Nekilnojamojo turto brokeriai išgirsta daug gyvenimiškų istorijų. Vienos jų – į Lietuvą iš emigracijos grįžtančių ir čia ilgesniam laikui įsikurti planuojančių lietuvių. Pagal jų būsto pirkimo įpročius specialistai išskiria kelias įdomias tendencijas. Tarp jų – kad į tėvynę grįžtantys lietuviai būstui vangiai skolinasi iš bankų, o dalis jų į sovietinius mikrorajonus net nebežiūri.

Nekilnojamuoju turtu karantino metu susidomėję ir su paskola jį pirkti norintys gyventojai suglumo – dalis bankų prašo didesnio nei 15 proc. pradinio įnašo. Vis dėlto patys bankai teigia skolinimo politikos karantino metu nekeitę, tik bandantys užtikrinti, kad paskolų prašantys gyventojai ekonominės įtampos metu bus pajėgūs grąžinti savo skolas. Tiesa, karantino metu bankai praneša sulaukiantys kur kas mažesnio susidomėjimo būsto paskolomis.

Visame pasaulyje daugybė žmonių su nerimu stebi milžiniškus gaisrus Australijoje, kurie pareikalavo žmonių ir dar daugiau gyvosios gamtos aukų. Vis dėlto kilnūs norai pagelbėti kenčiantiems nuo gaisrų Lietuvoje gali atsirūgti. Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytojas Matas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Kelias dienas jis stebėjo pranešimus apie siaubingus gaisrus.

Naujieji metai, kaip įprasta, gyventojus pasitinka dideliais pokyčiais, ne išimtis – ir bankai, kurie 2020-aisiais numatę naujovių savo klientams.  Kaip teigia „Luminor“ banko Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Bielskytė, svarbiausias ir pagrindinis 2020-ųjų banko tikslas yra perkelti klientų duomenis į vieningą platformą, tačiau daugiau pokyčių bankas šiuo metu neplanuoja. „Swedbank“ naujienų portalą tv3.lt informavo, kad 2020-aisiais planuojama atnaujinti 50 senesnių bankomatų.

Reklamuodami mokėjimo korteles, bankai vienu iš jų privalumų įvardija saugumą. Esą grynuosius pinigus gali pamesti, ar juos kas gali pavogti, o kortelė visada saugi ir ją galima užblokuoti. Tačiau gali būti ir atvirkščiai. Tuo savo kailiu įsitikino vienas vilnietis (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), apsilankęs Didžiosios Britanijos sostinėje Londone.

Daliai bankų toliau perkeliant grynųjų pinigų operacijas iš skyrių į savitarnos erdves, kredito įstaigų atstovai padėtį aiškina ir kintančiais klientų poreikiais.  Kritikai, abejodami tokiais motyvais, kalba apie dalies visuomenės atskyrimą nuo svarbių paslaugų ir perspėja, kad jų skaitmenizavimas bei automatizavimas gali tapti išbandymu patiems bankams.

„Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja naują sukčiavimo būdą, kuris įgauna pagreitį − pasinaudodami žinomo laidų vedėjo Andriaus Tapino vardu sukčiai ragina investuoti į kriptovaliutas. Patikėję tokia suaktyvėjusia melaginga reklama interneto erdvėje, raginančia gyventojus pasinaudoti automatine kriptovaliutų prekybos programa, klientai rizikuoja patirti finansinių nuostolių, skelbiama pranešime spaudai.

„Atlikite tam tikrą veiksmą iki savaitės galo ir atsiimkite savo 6 tūkst. eurų“, – tokius laiškus valstybinėmis institucijomis ir komerciniais bankais prisidengę sukčiai masiškai siunčia Lietuvos gyventojams.

Artėjant vienai didžiausių metų švenčių, Velykoms, bankai informuoja, kaip vyks pavedimai artimiausią savaitę. Svarbu atminti tai, kad penktadienis, balandžio 19 d., kai kuriose šalyse yra nedarbo diena, o tai paveiks ir pinigų pervedimus Lietuvoje. Kaip bus vykdomos finansinės paslaugos „Luminor“, SEB, „Swedbank“, „Citadele”, „Šiaulių banko“, „Medicinos banko“ padaliniuose, tv3.lt papasakojo Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Lebedeva.

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį). Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį.

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Ilgą laiką saugesniems mokėjimams naudotos bankų kodų kortelės toliau grimzda užmarštin. Mažinami ne tik atsiskaitymo tokiu būdu limitai, bet ir apskritai ribojamos kai kurios paslaugos. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tv3.lt informavo, kad perkant internetu egzistuoja dvi apmokėjimo alternatyvos – vadinamoji „Bank-link“ jungtis, pirkėją nukreipianti į interneto banką ir mokėjimo kortele.

Vietoje išsvajotų auskarų ir sutaupytų kelių šimtų eurų – savaitė be mokėjimo kortelės ir baimė prarasti 50 eurų. Tokioje situacijoje atsidūrė įspūdingomis papuošalų nuolaidomis internete susiviliojusi vilnietė Silvija. Banko atstovai teigia, kad šios merginos likimo kas savaitę sulaukia nemažai gyventojų, o tokiose situacijose pranešti apie įtartiną pirkinį reikia nedelsiant.

Į Lietuvą žengusi rusiško kapitalo pavėžėjimo bendrovė „Yandex. Taxi“ sukėlė tikrą ažiotažą. Institucijos dėl duomenų apsaugos siūlo nesinaudoti šios įmonės paslaugomis, o TV3 redakciją pasiekė istorija, kad net ir nesinaudojant, lietuvio duomenys kažkaip atsidūrė „Yandex. Taxi“ rankose. TV3 redakciją pasiekė Juozo (vardas pakeistas skaitytojo prašymu) istorija. Jis pasakoja, kad liepos mėnesio pradžioje vyko į kino festivalį Odesoje, Ukrainoje.

Šiais metais atsiskaitymų rinkoje ruošiami pokyčiai. Iki liepos mėnesio Lietuvos gyventojams bus pristatyta nauja paslauga, kuri leis atsiskaitinėti be grynųjų ir mokėjimo kortelių. Tokią paslaugą teiks ir patys bankai, tik startuos kiek vėliau. Trys didieji šalies mobiliojo ryšio operatoriai susivienijo ir kuria bendrą momentinių mokėjimų produktą – „MoQ“. Vartotojui užteks tik išmaniojo telefono, nereikės nešiotis mokėjimo kortelių, grynųjų.

Rinkoje pasirodžius naujoms SIM kortelėms bankai turėjo paruošti ir veikiančią mobilaus parašo platformą, tačiau neišvengta nesklandumų. Ne visi naujas SIM korteles įsigiję gyventojai gali pasinaudoti mobiliuoju parašu, nors už jį moka. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina. Ji papasakojo, kad dar kovo 20 dieną pasirašė naują sutartį su „Tele 2“. Tuomet paklausta ar nori tęsti mobiliojo parašo paslaugą, ji pasakė taip. „Tuomet nebuvo būtinybės jungtis kažkur, buvau rami.

„Swedbank“ klientai antradienį galėjo tikrai nudžiugti – vietoje turėtos gauti sumos, juos pasiekė dvigubi pervedimai. Vis dėlto, džiaugsmas ilgai nesitęsė. Sutrikimas jau taisomas. „Swedbank Lietuvoje“ atstovas Saulius Abraškevičius komentuoja, kad gedimai įvyko vakar, vasario 6 dieną. Kaip jis nurodo, dėl techninių trikdžių į kai kurių „Swedbank“ klientų sąskaitas vykdyti mokėjimai buvo įskaityti du kartus. Tačiau tai nereiškia, kad nuo kai kurių lėšos buvo nuskaitytos du kartus.

Kilus įtarimui, kad bando pasinaudoti padirbta kupiūra, daugiau nei prieš mėnesį bankomatas „prarijo“ vilniečio kupiūrą, tačiau vyras iki šiol jos neatgavo. Nors vis dar neaišku, ar kupiūra išties padirbta, panašu, kad banko klientas prarastų pinigų neatgaus. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Andžejus Zmejauskas, kuris praėjusių metų gruodį bandydamas įnešti į bankomatą grynuosius pinigus prarado 50 eurų ir iki šiol jų neatgavo.

Po ne vieno sukčių bandymo apgauti patiklius žmones prisidengiant pareigūnais, bankų atstovais ir kitais specialistais, regis, lietuviai į viską žiūri kur kas atidžiau. Todėl net techninės ar netyčia įsivėlusios klaidos sukelia nepatiklumo jausmą. Šįkart socialiniame tinkle „Facebook“ savo pastebėjimu pasidalino vilnietis Tomas. Jis įkėlė banko „Swedbank“ apklausos nuotrauką, kurioje prie klausimo apie lytį, galimi variantai prajuokino daugelį komentatorių.

Siekiančių apgauti ir išvilioti pinigus – vis dar netrūksta. Kartais galima manyti, kad veikiama sistemiškai – sumažėjus telefoninių sukčių, padaugėja melagingų pranešimų apie į sąskaitas sugrįžusius pinigus, reikalingus prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis ar tokie „pagalbos“ pranešimai kaip šis. Internete pradėjo plisti naujas, galimai pinigus sąskaitoje galintis apsaugoti, būdas. Gudrumo ar naivumo viršūnė? Socialinių tinklų galios skleidžiant informaciją – neįmanoma nepastebėti.

Įsivaizduokite scenarijų, esate svečioje šalyje, pasitikrinate savo banko sąskaitą ir pamatote, kad dingo nemaža suma pinigų. Žinoma, kreipiatės į banką. Tačiau kol vyksta tyrimas, svečioje šalyje sėdite tuščiomis kišenėmis, o bankuose pasiūloma tik užuojauta. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Renata Antanavičienė, kurios sūnus nukentėjo nuo internetinių sukčių.

 Vienas Lietuvos bankų lyderių „Swedbank“ siekia, kad gamybą nutraukusiai ir milijoninės paskolos negrąžinančiai keraminių plytelių gamintojai „Dvarčionių keramika“ būtų iškelta bankroto byla. Bankas prašymą dar liepos mėnesį pateikė Vilniaus apygardos teismui, tačiau jo nagrinėjimas sustabdytas, teismui jau antrą kartą iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą. Bankas pastarąjį teismo sprendimą apskundė.

 Išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūrą pavyks ne visuose Lietuvoje esančiuose bankomatuose. Kai kurie bankomatai šios vertės banknotų neišduoda, kitų jais tiesiog nespėta papildyti, sako LRT.lt pašnekovai. „Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių euro zonoje, kurios bankomatuose apskritai įmanoma išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūras“, – pažymi „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius. LRT.

 Žiniasklaida jau ne sykį kalbėjo apie gyventojus, kurie prekybos centrais naudojasi kaip pinigų keityklomis, todėl skaitant šią informaciją darosi įdomu, kaip vyko darbai tikrose keityklose – bankuose. Kalbinti bankų atstovai pasakoja, kad norint efektyviai dirbti teko priimti naujų darbuotojų, o per pirmąsias sausio dienas gyventojai iškeisti atnešė daugiau nei 400 milijonų litų.

 Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba Nuo šiol daugelyje Lietuvos pašto skyrių sumokėti komunalinius mokesčius ar atsiskaityti už pašto paslaugas galima tik grynaisiais pinigais. Pašto atstovų teigimu, taip nutiko todėl, kad vienas didžiausių bankų paštuose gyventojams nebeteikia pinigų išgryninimo paslaugos. Atsiskaityti bankų kortelėmis Lietuvos pašto skyriuose nebegalima ne tik už komunalinius mokesčius, bet ir pašto paslaugas.

„Swedbank“ įspėja gyventojus, kad sukčiai keičia savo taktiką – šiomis dienomis Panevėžyje jie pradėjo siųsti žmonėms elektroninius laiškus, kviesdami pateikti asmeninius duomenis ir registruotis į diskusiją-apklausą apie bankus.

„Swedbank“ ragina nepamiršti, kad ruošiantis atostogoms ir jų metu reikia išlikti budriems ir saugoti savo sąskaitų numerius, prisijungimo prie interneto banko kodus bei slaptažodžius. Pasak banko saugumo ekspertų, vasarą reiktų pasirūpinti asmeninių duomenų saugumu ne tik atsiskaitant kortele, naršant internete, bet ir naudojantis socialiniais tinklais. „Vasarą žmonės yra labiau atsipalaidavę, praradę budrumą.

Vakar Šiauliuose „Swedbank“ klientai buvo užgulę kasas, buriavosi prie bankomatų. Penktadienį socialiniuose tinkluose ir interneto erdvėje pasklido gandai, kad „Swedbank“ ištiko finansų krizė, bet šiauliečiai rinkosi ne dėl Latvijoje paskleistų gandų – jie į banką ėjo pasiimti pensijų. Apgultis pensijų dieną Vakar nuo pat ryto dėl klientų gausos „Swedbanko“ padalinio Šiauliuose durys buvo laikomos atidarytos.

Bankų duomenimis, klientų antplūdis pastarosiomis dienomis išaugo nuo keliolikos procentų iki kelių kartų, priklausomai nuo banko dydžio. Dažniausiai žmonės ir įmonių atstovai bankuose nori atsidaryti sąskaitas, išsiimti mokėjimo kortelę ir naudotis internetine bankininkyste, rašo delfi.lt. „Pastebėjome, kad klientų srautas padidėjo, akivaizdžiai matyti, kad yra daugiau žmonių, kurie mūsų banke atsidarinėja naujas sąskaitas, užsisako mokėjimo korteles.

Atėjus vasarai pagyvėjo sukčių veikla. Vasarą nusikaltėliams labiausiai trūksta pinigų. Jie tobulina savo įgūdžius, naudojasi naujausiomis technologijomis ir vis dažniau atakuoja fi nansinį sektorių. Pasiūlė išgryninti padirbtus čekius Prieš mėnesį Lietuvą pasiekė kitose ES šalyse jau išbandytas itin rafi - nuotas sukčiavimo būdas. Panevėžietis Stasys Dautartas papasakojo, kaip jis vos netapo sukčių auka.