saulės užtemimas

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras pakvietė visus norinčius stebėti kovo 20 d. įvyksiantį dalinį Saulės užtemimą kartu su šio centro astronomijos mylėtojais. Vilniuje dalinis Saulės užtemimas prasidės 10.55 val., 12.04 val. pasieks maksimumą. Tuo metu Mėnulis užstos apie 73 proc. Saulės disko. Dalinis užtemimas baigsis 13 val. 14 min.

Visiški Saulės užtemimai toje pačioje Žemės rutulio vietovėje matomi gana retai. Šiemet kovo 20 d. galėsime pasigrožėti gana daug, apie 70–80 proc. uždengtos Saulės vaizdu, pranešė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Pasak instituto direktoriaus pavaduotojos prof. Gražinos Tautvaišienės, per pastaruosius 16 metų tai bus didžiausias pas mus matomas dalinis Saulės užtemimas.

Netrukus turėsime progą pasigrožėti įspūdingu reginiu – Saulės užtemimu, kurio metu Europoje bus užstojama apie 90 proc. Saulės šviesos. Tai – didžiausias užtemimas Senajame žemyne per pastaruosius 16 metų. Vos po gerų trijų savaičių, kovo 20 dienos (penktadienio) rytą, Mėnulis praskries tarp Saulės ir Žemės, savo kūnu užstodamas Saulės diską. Šį kartą Saulės užtemimas bus puikiai matomas ir Europoje. Tiesa, ne visur vienodai.

Šiais metais, rugpjūčio mėnesį, bus penki penktadieniai, penki šeštadieniai ir tiek pat sekmadienių. Taip atsitinka gana retai – maždaug kas 7 ar 11 metų. Visai neseniai kitą įsimintiną šios vasaros akcentą naktinio dangaus mėgėjams padovanojo ir Mėnulis, kuris žemės gyventojams pasirodė visu gražumu.

Šį penktadienį įvyko įspūdingas žiedinis saulės užtemimas. Jis ypatingas tuo, kad Mėnulis visiškai užstojo Saulę. Tiesa, dabar Mėnulis yra beveik tolimiausiame taške nuo Žemės, tad atrodo mažesnis – šiek tiek per mažas, kad visiškai uždengtų Saulės diską. Dėl to penktadienį danguje suliepsnojo įspūdingas ugnies žiedas, kurį galėjo stebėti Australijos, Naujosios Zelandijos, Okeanijos, Filipinų gyventojai, o dalinis Saulės užtemimas buvo matomas ir Havajuose. 2013-ieji – užtemimų metai.

Dešimtys tūkstančių turistų, astronomų mėgėjų ir mokslininkų trečiadienį Australijoje stebėjo visišką Saulės užtemimą. Šis retas reiškinys, kai Mėnulis visiškai uždengia Saulę, buvo matomas žemyno šiaurėje. Stebėti momento, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską, susirinko 50 000 žmonių iš viso pasaulio, pranešė Kvinslendo turizmo centras. Kai kurie viešbučiai buvo užsakyti dar prieš trejus metus.

Milijonai Azijoje  ir Ramiojo vandenyno regione gyvenančių žmonių galėjo gėrėtis įspūdingu reiškiniu – sekmadienį įvykusiu žiediniu saulės užtemimu. Apie šį užtemimą mokslininkai žinojo dar prieš 100 metų, kai buvo apskaičiuotas tikslus jo laikas, skelbia  „Universe Today“. Žiediniai Saulės užtemimai vyksta Mėnuliui esant arti apogėjaus, tolimiausio nuo Žemės orbitos taško.

Japonai perka specialius tamsintus stiklus ir ruošiasi stebėti žiedinį Saulės užtemimą, kuris bus matomas virš tankiai gyvenamos pasaulio dalies. Žiedinis užtemimas, kai priešais Saulę praslenka Mėnulis, užstodamas ją visą, išskyrus išorinį šviesos ratą, bus matomas dalyje šalies. Anot astronomų, didžioji dalis Tokijaus, kur gyvena daugiau kaip 30 mln. žmonių, bus puiki reiškinio stebėjimo vieta. Paskutinį kartą sostinėje tokį užtemimą buvo galima matyti prieš 173 metus.

Šiandien 6.20 val. universaliuoju laiku įvyko dalinis Saulės užtemimas, kurio metu Mėnulis uždengė  90 proc. Saulės disko, pranešė „Spaceweather.com“. Tai buvo paskutinysis šiais metais Saulės užtemimas. Šį užtemimą galėjo stebėti tik dalies Pietų Afrikos, Naujosios Zelandijos, Tasmanijos ir Antarktidos gyventojų. Maksimali užtemimo fazė buvo matoma Ramiajame vandenyne maždaug už 160 km nuo Antarktidos.

Šie metai – turtingi. Turtingi užtemimais, kurių su nerimu laukiame: Saulės - birželio 2 d. (maksimali fazė 0 val. 17 min. Vilniaus laiku ir 1 d. 21 val. 17 min. Grinvičo laiku) ir liepos 1 d., Mėnulio - birželio 15 d. (maksimali fazė 23 val. 14 min. Vilniaus laiku ir 20 val. 14 min. pagal Grinvičą). Užtemimo fenomeną ko gero tiksliau būtų sieti su iliuzija – žmogus tarsi apanka. Tuo metu tampame įtaigiais, neatsargiais, sunkiai kontroliuojame tiek savo emocijas, tiek bet kokią situaciją.

Sausio 4 dieną, antradienį,  Lietuvoje bus matomas dalinis Saulės užtemimas. Kitą tokį užtemimą, kai Mėnulis uždengs 80 proc.  Saulės disko, Lietuvoje galėsime stebėti tik 2026 metais. Prasidėjusiais 2011 metais įvyks 6 užtemimai: 4 daliniai Saulės ir 2 pilni Mėnulio, skelbia astronomai. Pirmasis iš jų įvyks sausio 4 dieną, antradienį. Tai bus dalinis Saulės užtemimas, geriausiai bus matomas Europoje, Šiaurės Afrikoje, Centrinėje Azijoje, Kinijos ir Indijos šiaurės vakarų dalyje.

Per Ramųjį vandenyną nusidriekęs saulės užtemimas, į tamsumą panardino atokios tropines salas, tarp jų ir – Velykų salą. Vidurdienį dangus aptemo, nukirsdamas kaitrius, akmenines Velykų salos stovylas apšviečiančius, spindulius. Šis reiškinys, savaime suprantama, į Čilei priklausančią Velykų salą sutraukė pulką smalsuolių. Mes siūlome ne žodžiais, o vaizdais pasigrožėti neįprastu dangaus reginiu.

Tūkstančiai turistų suplūdo į Prancūzijos Polineziją, kur rengiasi stebėti pirmąjį per 350 metų visišką saulės užtemimą. Visos vietos viešbučiuose Taityje, Kuko salose ir Velykų saloje užsakytos, praneša telegraph.co.uk. Vis dėlto, užtemimas vyks sekmadienį tarp 7 ir 10 val. vietos laiku (20 ir 23 val. Lietuvos laiku), tad esantieji salose turės rinktis tarp dviejų įvykių: saulės užtemimo ir pasaulio futbolo čempionato finalo. Tarp 5 tūkst.

Velykų salos valdžia teigia esanti itin sunerimusi dėl galimos turistų invazijos į salą: liepos 11-ąją čia vyks retas saulės užtemimas. Manoma, kad į Čilei priklausančią miniatiūrinę salą atvyks daugiau nei 5000 astronomų-mėgėjų. 1500 lankytojų jau rezervavo viešbučių vietas 4000 gyventojų turinčioje Velykų saloje. „Mes nežinome, kur jie visi apsistos. Kaip jie čia gyvens, jei jiems nebus pakankamai dušų ir tualetų?“, - rūpesčio neslėpė salos vyresniųjų seniūnas Albertas Husas.

Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas užfiksavo retą Saulės užtemimo vaizdą žiūrint iš kosmoso, pranešė „Space.com“. Per Saulės užtemimą Mėnulis praslenka tarp Žemės ir Saulės, visiems trims dangaus kūnams atsidūrus vienoje eilėje, Saulės diskąžvelgiant iš Žemės užstoja Mėnulis. Saulės tyrimams skirtas ESA kosminis aparatas „Proba-2“ užfiksavo, kaip šis reiškinys atrodo iš kosmoso. Jis nufilmavo sausio 15 d. vykusį dalinį Saulės užtemimą, kurį buvo galima stebėti Afrikos ir Azijos šalyse.