saugumas

Pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimas ir parengimas naudoti Lietuvai iš viso kainuos 670 mln. eurų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Mes sukūrėme „Boxerių“ pajėgumą, tai yra pėstininkų kovos mašinų su raketomis „spike“, automatine 30 mm patrankėle. Bet pajėgumą sukūrėme. Visa tai dar iki galo kainuos – nes pinigai iki galo nesumokėti, laukiame galutinio kontrakto įgyvendinimo – pusę milijardo. Bet reikėjo įgyti amuniciją ir visa kitą ir suma – jau 670 mln.

Pabradės poligone vyksta vienos didžiausių statybų Baltijos šalių istorijoje. Už 150 mln. eurų greitu metu iškils naujas karinis miestelis, skirtas itin aukštos parengties NATO kariams. Tokie kariai, esant krizinei situacijai arba iškilus karinei grėsmei, į Lietuvą turėtų atvykti per 24 valandas. O kareivinėse įprastu metu turėtų gyventi Lietuvos kariai arba kiti NATO sąjungininkai.

Teisėjų taryba antradienį kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininkę ir premjerę bei Europos Komisiją, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teismų ir teisėjų visokeriopas saugumas.  Jie reagavo į žinią, kad Maskvos Basmanų apygardos teismas rugpjūčio 17-ąją už akių nuteisė tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską.

Kilus didžiausiems saugumo iššūkiams nuo Šaltojo karo pabaigos, Šiaurės ir Baltijos valstybėms (NB8) svarbu stiprinti bendradarbiavimą, sako Stokholme (Švedija) ketvirtadienį besilankanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kuo stipresnė ekonominė plėtra, politinis bendradarbiavimas, bendra gynyba, socialiniai santykiai, tuo konkurencingesnis ir saugesnis Šiaurės ir Baltijos šalių regionas, ir tuo labiau klestės kiekviena jo šalis atskirai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad numanoma „Wagner“ samdinių grupės vadovo Jevgenijaus Prigožino mirtis mažai ką keičia, saugumo situacijos negerina. „Prigožino mirtis, jeigu ji iš tikrųjų bus patvirtinta, keičia mažai ką“, – ketvirtadienį Kyjive kalbėjo G. Nausėda komentare, kurį išplatino Prezidentūros spaudos grupė.

Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį pritarė pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planui, Krašto apsaugos ministerija Vyriausybei jį žada pateikti artimiausiu metu. „Šiandien buvo pristatytas pats projektas ir Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui“, – po posėdžio sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja vykstantiems į Švediją imtis atsargumo priemonių po to, kai šios Skandinavijos valstybės žvalgybos agentūra ketvirtadienį šalyje padidino terorizmo pavojaus lygį. „Keliautojams rekomenduojame būti budriems ir laikytis Švedijos valdžios institucijų nurodymų ir rekomendacijų“, – šeštadienį feisbuke skelbia ministerija.

Po trečiadienio vakarą vykusio Jungtinių Valstijų grupės „Imagine Dragons“ koncerto daliai gerbėjų išreiškus nuogąstavimus dėl žmonių srautų reguliavimo, policija bei sostinės savivaldybė akcentuoja saugumą. Kaip BNS nurodė viena iš koncerto lankytojų, po grupės pasirodymo ant Vingio parko tilto „susidarė didelė eilė, alpo moterys bei vaikai“. Pasak moters, policija reguliavo srautus taip, kad po koncerto tiltu leido eiti tik mažam žmonių kiekiui, priešingai, nei vykstant į koncertą.

Lenkijos gynybos ministras šeštadienį pareiškė, kad šalis savo sieną su Baltarusija saugančių karių skaičių padidino tam, kad atgrasytų prorusišką kaimyninę valstybę nuo „destabilizuojančių“ veiksmų. Mariuszas Blaszczakas Lenkijos rytuose esančiame Jarylovkoje kaime susitiko su kai kuriais iš karių, neseniai dislokuotų netoli sienos su Baltarusija. Jis tvirtino, kad padidintas pajėgų skaičius pasienyje yra tik atgrasymo priemonė, o ne priešiškas veiksmas, kaip teigia Minskas ir Maskva.

Šeštadienį dėl pranešimo apie sprogmenį iš Paryžiaus centre esančio Eifelio bokšto – ryškiausio Prancūzijos simbolio – buvo kelioms valandoms evakuoti žmonės. Milijonus lankytojų kasmet pritraukiantį bokštą valdanti įstaiga SETE pranešė, kad sprogmenų nukenksminimo ekspertai ir policija patikrino bokštą, įskaitant viename iš aukštų esantį restoraną. „Tai įprasta procedūra tokioje situacijoje, kuri vis dėlto pasitaiko retai“, – sakė įstaigos atstovė spaudai.

Konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo įstatyme nustatyti taisykles, kaip keliuose turi būti įrengiami stacionarūs greičio matuokliai. Parlamentaras pranešė su grupe parlamentarų parengęs tokias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas penktadienį paragino sutelkti visas įmanomas pajėgas, o policija paskelbė, kad nedvejodama panaudos šaunamuosius ginklus po to, kai šalį, kurioje paprastai nusikalstamumas yra nedidelis, sukrėtė net keli išpuoliai peiliu.

Reaguojant į „Wagner“ grupuotės samdinių persikėlimą į Baltarusiją, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Lenkijos kolega penktadienį aptarė saugumo situaciją pasienyje. „Ministrai aptarė esamą situaciją pasienyje su Baltarusija ir nuolatinio Lenkijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bendradarbiavimo principus“, – pranešime nurodo Vidaus reikalų ministerija. Abi šalys svarsto galimybes uždaryti pasienio punktus su Baltarusija.

Jevgenijaus Prigožino bandymas įvykdyti perversmą birželio mėnesį pribloškė daugelį, išskyrus Rusijos žvalgybos pareigūnus, kurių dalis tyliai palaikė buvusio maisto magnato pastangas. „The Insider“ šaltiniai Rusijos FSB, GRU ir Vidaus reikalų ministerijoje paaiškino, kodėl Vladimiro Putino saugumo aparatas nesutrukdė wagneriams užgrobti svarbios karinės bazės ir nužygiuoti beveik iki pat Maskvos vartų.

NATO oro policijos misiją vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę vieną kartą kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šeštadienį NATO naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti iš žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusio Rusijos keleivinio lėktuvo TU-134 ir dviejų naikintuvų SU-27, kurie skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities bei į ją grįžo.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Miunchene aptarė bendradarbiavimą su Bavarija, paramą Ukrainai, saugumo situaciją regione. Pasak Vyriausybės, dvejas dienas trukusiame vizite premjerė susitiko su Bavarijos ministru pirmininku Markusu Soderiu, Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos pirmininku Friedrichu Merzu, analitinių centrų atstovais ir ekspertais, taip pat su verslo atstovais.

Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų įkurti diviziją ir įsigyti tankų gynybos pramonės atstovas sako, kad tai būtų puiki galimybė plėsti šią pramonės šaką – ji galėtų prižiūrėti ir remontuoti šią techniką, gauti papildomų pajamų. Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad preliminariai planuojama įkurti tankų batalioną arba kuopą, o projekto vertė galėtų siekti nuo ketvirčio iki milijardo eurų. „Valstybės gynimo taryboje buvo priimtas sprendimas steigti nacionalinę diviziją.

Lietuvos kariuomenė ir sąjungininkai baigė vykdyti saugumo užduotis NATO viršūnių susitikime, iš viso renginio saugumą užtikrino daugiau nei 16 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių, ketvirtadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Anot kariuomenės, kariai iš 16 valstybių susitikimo metu užtikrino oro erdvės gynybą, kritinių objektų, svarbių maršrutų, asmenų apsaugą, apgyvendinimo vietų ir transporto priemonių patikras, sprogmenų paiešką objektuose, vykdė informacinės aplinkos vertinimą.

NATO viršūnių susitikimo saugumas buvo užtikrinamas be mažiausių problemų, sako Lietuvos ir užsienio tarnybų darbą koordinavusios Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) vadovas. „Mūsų vertinimu, viskas pavyko tikrai labai gerai. Egzaminą išlaikėme“, – BNS ketvirtadienį sakė VAT vadas Rymantas Mockevičius. Taip jis kalbėjo po dvi dienas Vilniuje trukusio Aljanso viršūnių susitikimo.

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse sostinėje Lietuvos kariuomenė veikia pilnu pajėgumu: saugomi vandens telkiniai, oro erdvė, sausuma, tiltai, keliai, delegacijos. Darbuojasi daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių. Tiesa, iššūkių netrūksta kibernetinėje erdvėje, kur piktavaliai programišiai atakuoja internetinius puslapius, įsilaužę į radijo stoties bei prekybos centro sistemas skleidžia dezinformaciją. Negana to, šalia Rusijos ambasados į Nerį išsiliejo teršalai.

Liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime iš viso tikimasi 48 NATO šalių narių ir šalių partnerių delegacijų. Jose bus apie 2400 narių, 40 valstybių vadovų. Tokio dydžio susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą. Lietuvoje taip pat tikimasi sulaukti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Pirmadienį Lietuvoje laukiama JAV prezidento Joe Bideno, NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, Kanados premjero Justino Trudeau, kitų svečių.

Nepaprastai galingos ir taiklios „Patriot“ gynybos sistemos – Vilniuje. Jas į Lietuvą atvežė vokiečiai, kad Lietuvos dangus NATO viršūnių susitikimo metu bus „patikimai apgintas“. Kviečiame susipažinti, kokios tai sistemos ir ką jos gali. Jau netrukus į Vilnių atskris pirmosios užsienio delegacijos – net 40 valstybių vadovai, kurie dalyvaus NATO viršūnių susitikime.

Sekmadienį Lietuvoje fiksuoti du rimti kibernetiniai incidentai. Buvo įsilaužta į regioninės radijo stoties ir prekybos centro IT paslaugas ir vietoje įprastos muzikos ar pranešimų prekybos centro lankytojams buvo paleistas įrašas prieš NATO, prieš ginklų tiekimą Ukrainai, oranešė patikimi šaltiniai. Įraše žmonės taip pat buvo kviečiami reikalauti derybų, o ne kariauti. Tai išskirtinis atvejis, kai pakeičiami garso failai.

Įtampa tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos, regis, pasiekė aukščiausią tašką. Bet tai – ne naujiena nei NATO, nei rusams. Ilga ir gana nedraugiška abiejų pusių istorija rodo, kad ginklais žvanginta ne kartą, o ir branduoliniu vėzdu mojuota dažniau nei norėtųsi. Buvo laikas, kai NATO sąjungininkai nė akimirkos neabejojo, kad sovietų grasinimai rimti, todėl greta sienos laikė įspūdingas karines pajėgas.

NATO sąjungininkėms iki šiol derantis dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog blokas per viršūnių susitikimą Vilniuje turi sutarti dėl „labai aiškaus“ Kyjivo statuso, kurį šalis įgytų po karo. „Lietuva palaiko tokią formuluotę, kuri suteiktų labai aiškų Ukrainai statusą po to, kai karas pasibaigs, NATO požiūriu“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė G. Nausėda.

Nenumaldomai artėjant liepos 11-12 dienomis vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, sostinės meras pristato nuveiktus darbus ir pasakoja, kaip miestas gyvens tas porą dienų, kai jame vyks itin svarbus pasaulio lyderių susitikimas. Kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui sostinėje suplanuoti infrastruktūros darbai yra baigti, nuo sekmadienio bus pradedami įrengti apribojimai senamiestyje, sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas. „Vilnius yra pasiruošęs NATO summitui.

Dainininkė ir vizažo meistrė Oksana Pikul išgyvena sunkų laikotarpį – praėjusią savaitę jos mama neišlaikė pusiausvyros ir krito į trijų metrų duobę. Nelaimė įvyko Grybo gatvėje, šalia renovuojamos klinikos. Kaip naujienų portalui tv3.lt sakė garsi moteris, nelaimė įvyko dėl to, kad nebuvo specialių atitvarų, saugančių duobę nuo vietos, kur vaikšto žmonės.

Neseniai Vilniaus Ozo gatvėje apsigyvenusi šeima negali ramiai miegoti naktimis – savivaldybei priklausiančioje aikštelėje naktimis vyksta jaunuolių linksmybės, nors ženklai aiškiai nurodo, kad po 21 val. eismas ten draudžiamas. Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybės atstovai teigia, kad planuoja įvertinti aikštelių užimtumą ir tada spręs, ar reikalingi pokyčiai.  Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi neseniai į butą Ozo gatvėje atsikraustęs Rimas su šeima.

Trumpai gyvavęs rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino maištas paaštrino esamus nesutarimus Rusijos nacionalinio saugumo bendruomenėje, ir tai iliustruoja įtarimai, kurie galimai krito ant aukšto rango karininkų, trečiadienį skelbia britų žvalgyba.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje porai dienų mūsų sostinę padarys bene saugiausia vieta šioje Europos dalyje. Atvykstantys aukšti pareigūnai bus saugomi ne tik policijos, kariuomenės, bet ir oro gynybos sistemų „Patriot“, žvalgybos pareigūnų. Toks aukštas saugumo lygis – nieko naujo, nes Lietuvoje susiriks 31 NATO valstybių vadovai.

Seimo kanceliarija penktadienį paskelbė, kad žiniasklaidos publikacija apie saugumo spragas Seimo IT infrastruktūroje yra klaidinga. Pasak Seimo kanceliarijos pranešimo, šiuo metu viešai Seimo interneto svetainėje ir Teisės aktų informacinėje sistemoje prieinami duomenys yra skelbiami laikantis teisės aktų reikalavimų.

Su Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais Briuselyje susitinkantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad partneriai yra pasirengę teikti saugumo garantijas Ukrainai, tačiau ragino nepaversti to nekontroliuojamu procesu. Jis taip pat teigia, kad saugumo garantijos Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai iš dalies yra kompensacija šaliai už tai, kad ji kol kas netaps NATO nare.

Rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino galimas atvykimas į Baltarusiją Lietuvos saugumo situacijos nekeičia, sako krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai. „Prieš metus Baltarusijoje buvo 40 tūkst. Rusijos karių su visa technika, desantininkai, lėktuvai, sraigtasparniai, amunicijos sandėliai, visa logistika – aš nepamenu tokios panikos, tiesiog buvo pakeltas budrumo lygis, mes stebėjom situaciją, paskui tas karių skaičius ženkliai sumažėjo.

Privačios karinės bendrovės „Wagner“ būstinėje Sankt Peterburge atliktų kratų metu rasti dokumentai rodo, jog grupuotė yra susijusi su prieš Lietuvą vykdyta informacine ataka, trečiadienį pranešė Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Per kratas, kurias Rusijos teisėsaugas savaitgalį atliko šios privačios karinės kompanijos biure po jos savininko ir vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto, rasti keletas jo pasų, išduotų svetima pavarde, – feisbuke trečiadienį teigia departamentas.

Ar idėja apie Šiaurės šalių jungtines oro pajėgas idėja skamba beprotiškai? Atrodo, kad  Šiaurės šalims tokia mintis visai patinka. Jei Švedija įstos į NATO maždaug tuo metu, kai liepos mėn. Vilniuje vyks kasmetinis 31 šalies aljanso viršūnių susitikimas, visos Šiaurės valstybės bus NATO narės. Ir jos turi ambicingą planą centralizuoti apie 250 kovinių orlaivių vadovavimą keturiose šalyse.

Dėl įvykių Rusijoje tiesioginė grėsmė Lietuvos saugumui nėra padidėjusi, situacija Rusijoje yra stebima, sako Prezidentūra. „Visos tarnybos atlieka savo darbą ir teikia informaciją valstybės vadovui. Situacija Rusijoje stebima. Tiesioginė grėsmė Lietuvos saugumui nėra padidėjusi“, – BNS šeštadienį sakė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Pasaulis žinojo, kad 1985 m. Robertas Ballardas skyrė labai daug dėmesio tiksliai nustatyti „Titaniko“, kuris prieš kelis dešimtmečius dingo Atlanto vandenyno gelmėse, nusinešęs daugiau nei 1500 žmonių, buvimo vietą. Bet visa tiesa apie paieškas paaiškėjo tik po daugelio metų, rašo „The Washington Post“.  Patyręs okeanografas Ballardas atrado „Titaniko“ skendimo vietą itin slapto JAV karinio jūrų laivyno tyrimo dėl dviejų nuskendusių branduolinių povandeninių laivų, metu.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje porai dienų mūsų sostinę padarys bene saugiausia vieta šioje Europos dalyje. Atvykstantys aukšti pareigūnai bus saugomi ne tik policijos, kariuomenės, bet ir oro gynybos sistemų „Patriot“, žvalgybos pareigūnų. Toks aukštas saugumo lygis – nieko naujo, nes Lietuvoje susiriks 31 NATO valstybių vadovai, tarp jų ir tie, kuriems, pasak ekspertų, gresia realus pavojus.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas išsakė idėją, kad rusus Europoje šiuo metu reikia sekti įdėmiau negu anksčiau. Jo teigimu, istorijoje jau buvo pasitaikę tokių atvejų, kai sudėtingas laikmetis reikalavo daugiau slaptųjų tarnybų pastangų. Jo teigimu, net jeigu Rusijos piliečių ir gali būti gaila, tačiau jie yra „agresyviai kariaujančios šalies gyventojai“, todėl turėtų būti imamasi papildomų sekimo priemonių.

Vokietijos naujausioje nacionalinio saugumo strategijoje Rusija įvardinta kaip didžiausia grėsmė taikai ir saugumui Vakarų šalims, įskaitant ir pačią Vokietiją. Šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat pažymėjo, kad Vokietija jau sumokėjo didžiulę kainą už ekonominę draugystę su Kremliumi. Naujoje Vokietijos nacionalinio saugumo strategijoje Rusija įvardinta kaip didžiausia euroatlantinio regiono grėsmė.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta skubus įspėjimas tėvams. Moteris rašo, kad Šeškinės mikrorajone, Vilniuje, gatvėje vaikšto vyras ir svetimiems vaikams siūlo saldainių. Skelbiama, kad tai įvyko birželio 6-ąją, apie 17 valandą, kai vaikas ėjo iš būrelio. Siūlė saldainių  Kaip rašo vilnietė, prie vaiko priėjo nepažįstamas vyras, ėmė aiškinti, kad pažįsta vaiko mamą ir pasiūlė saldainių. Visa laimė, kad vaikas nepatikėjo ir nesusigundė svetimo vyro žodžiais.

Lietuvos politikai jau daugiau nei metus negali pasirašyti susitarimo dėl užsienio politikos, ilgą laiką vyko aršios diskusijos dėl vokiečių brigados, skaldo ir skirtingi požiūriai į Kiniją. Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įsitikinęs – gynyba ir saugumas yra valstybės klijai, todėl tokiais klausimais diskusijų neturėtų kilti. Audronis Ažubalis, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras, ragina partijų atstovus būti kuklesniems, jei norima pasiekti sutarimą.

Kas septintas kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“ dalyvavusių įmonių darbuotojas neatpažino sukčių žinutės, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Apibendrinus visų dalyvavusių organizacijų rezultatus nustatyta, kad imitacinio laiško nepažino ir žalingus veiksmus atliko 14 proc. darbuotojų. Praėjusiais metais tokių darbuotojų buvo 13 proc.“, – nurodė ministerija.

Pristatyta dabartinė Lietuvos kibernetinio saugumo situacija. Krašto apsaugos ministerijos direktorius Liudas Ališauskas sako, kad šiuo metu vyksta intensyvus pasiruošimas prieš NATO susitikimą, išbandyti beveik 1 600 įvairių scenarijų. „Tikrai daug darbo yra nuveikta. NKSC yra vienas iš dalyvių ruošiantis renginiui. Būsime vieni iš tų, kurie saugos patį renginį, žinoma kibernetinę erdvę.

Keturi ministrai ketvirtadienį pasirašė gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023-2027 metais gaires.  Šios pramonės bei inovacijų poreikius formuojančiame dokumentą pasirašė ekonomikos ir inovacijų, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai Aušrinė Armonaitė, Arvydas Anušauskas, Agnė Bilotaitė ir Gabrielius Landsbergis.

Išlaipinimo laivo viduje juokas tarp aštuonių Švedijos karinio jūrų laivyno šauktinių nutilo, o jį pakeitė įtempta tyla, mat jie priartėjo prie Korso salos Baltijos jūroje. Skambant ant valties stogo barškantiems tuštiems kulkosvaidžių šoviniams, jaunieji kareiviai pro siaurą liuką išlipo į uolėtą krantą, šaukdami „pirmyn“, rašo Politico. Karius akylai stebi instruktoriai.

Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas ir buvęs prezidento patarėjas Albinas Januška šiomis dienomis daug kalba ir mąsto apie šalies gynybą, diplomatiją ir tai, kad darydami daug, galime dar daugiau. Interviu portalui tv3.lt jis sakė, kad besidžiaugdami naujais regiono gynybos planais, turėtume prisiminti, kad dislokuotų sąjungininkų pajėgų čia visgi neturėsime, o tai – ne kas kita, kaip rusų pergalė.

Montana trečiadienį tapo pirmąja JAV valstija, uždraudusia „TikTok“, intensyvėjant debatams dėl šios populiarios vaizdo įrašų programėlės poveikio ir saugumo. Montanos gubernatoriaus Grego Gianforte pasirašytas įstatymas turi įsigalioti kitais metais ir pasitarnaus kaip teisinis išbandymas šios kinams priklausančios platformos uždraudimui nacionaliniu mastu. Skelbti tokį draudimą vis labiau ragina įstatymų leidėjai Vašingtone.

Tvari, ilgalaikė taika Europoje ir saugumas įmanomi tik tuomet, jei Ukraina nugalės kare, o kaltieji, įskaitant Rusijos vadovus, turės atsakyti už agresijos nusikaltimą ir karo nusikaltimus, sakė premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį Taline vykusioje tarptautinėje Lennarto Merio konferencijoje.