saugumas

Kas vienuoliktam tėvui Lietuvoje kelia susirūpinimą, kad jo vaikas internete gali dalintis pernelyg asmenine informacija apie save, o beveik tiek pat tėvų nerimauja, kad jų vaikai bendrauja su pavojingais nepažįstamais žmonėmis. Šių metų pradžioje „Facebook“ pristatė intriguojantį naują produktą – „Messenger Kids“. Kas yra tas „Facebook Messenger Kids“ ir ar jį saugu naudoti? „Kaspersky Lab“ ekspertai nusprendė patikrinti, kaip veikia ši programa.

Kiekviena kelionė automobiliu – skirtinga. Dažnu atveju automobilis tėra patogus būdas pasiekti darbovietę, mokymosi įstaigą ar artimuosius, tačiau ne ką rečiau ši transporto priemonė naudojama ir visos šeimos, ar kelių draugų kompanijos poreikiams. Teiraujamės specialistų, ką svarbu žinoti ir ko nevalia pamiršti, kai vairuojamame automobilyje užimtos visos keleiviams skirtos vietos. Vairavimo eksperto, instruktoriaus Artūro Pakėno teigimu, tokiu atveju svarbu žinoti bent kelis aspektus.

Vairavimo ekspertai sutaria, kad naudojimasis mobiliaisiais telefonais ir kitomis ryšio priemonėmis - vienas blogiausių ir pavojingiausių įpročių prie automobilio vairo. Jų teigimu, būtent tai šiomis dienomis kelia bene didžiausią išsiblaškymą ir pavojų dalyvaujant kasdiename eisme. Suprasdami realius pavojus ir vis augančią priklausomybę išmaniesiems įrenginiams, kelių policijos pareigūnai šayje pradeda sustiprintą kontrolę.

Turbūt teko girdėti apie situaciją, kai telefonas ar kitas išmanusis įrenginys įspėjo, kad apsikrėtėte virusu, pats pasiūlė naudingą programėlę jį išvalyti. Tačiau galiausia likote su lėčiau veikiančiu įrenginiu, o kartais net patys nežinodami užsisakėte mokamą paslaugą. „Bitės Profai“ pataria, kaip suprasti, jog tikrai apsikrėtėte kenkėju ir ką tokiu atveju daryti.

Savitarnos kasos prekybos vietose diegiamos vis dažniau – tai vienas pagrindinių būdų sutaupyti kaštus, palengvinti darbuotojų trūkumo dalią. Tačiau nors gali pasirodyti, kad didžiausia tokių kasų problema – ilgapirščiai, tiesa ta, kad velnias slypi detalėse. Štai Vokietijoje neseniai vyrui už sukčiavimą prekybos centro savitarnos kasoje buvo skirta 208 tūkst. eurų bauda. Jis pabandė 47 eurų vertės veršelio kepenis pažymėti kaip pigesnius vaisius. Panašių triukų jis buvo griebęsis ir anksčiau.

Dešimties Europos Sąjungos šalių narių atstovai pirmadienį Vilniuje pradėjo diskusijas dėl galimybės įkurti Bendrijos kibernetines pajėgas. Tai yra vienas iš 17-os Europos Sąjungos (ES) pernai patvirtintų vystyti projektų. „Europos Sąjungos kibernetinės greito reagavimo pajėgos – be galo ambicingas projektas, tačiau visi veikiame bendroje kibernetinėje erdvėje, susiduriame panašiomis kibernetinio saugumo grėsmėmis.

NATO plėtra Balkanuose nekelia pavojaus Rusijai, tačiau taip pat neužtikrina regiono saugumo, interviu Serbijos talevizijai „Beta“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Nė vienas NATO daromų veiksmų NATO nedidina kieno nors saugumo, įskaitant Balkanų valstybių saugumą. Jie, tarp kitko, visiškai nekelia grėsmės Rusijos saugumui“, – pasakė S. Lavrovas.

Tamsiuoju paros metu rizika patekti į eismo įvykį ženkliai padidėja. Išsekęs organizmas, sunkesnės eismo sąlygos, sumažėjęs budrumas ir išsiblaškymas apsunkina kone kiekvieno vairuotojo kelionę. Turbūt vienintelis privalumas automobilį vairuojant naktį – nedidelis eismo užimtumas, tačiau prarasta koncentracija gali sukelti skaudžių pasekmių, sako eismo ekspertai. Statistika rodo, kad naktį avarijų vyksta dvigubai daugiau.

Per savaitę, vasario 2–8 dienomis (penktadienį–ketvirtadienį), mūsų šalies keliuose įvyko 44 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo 52 žmonės. Žuvo 1 eismo dalyvis, 75 m. pėsčiasis.

Smarkiai kintančios oro sąlygos nedaug prisidėjo prie saugumo šalies keliuose. Praeitą savaitę (sausio 26 – vasario 1 dienomis) avarijų metu šalyje žuvo 9 žmonės, o tai statistiškai yra netgi daugiau, nei po žmogų kasdien. Policijos duomenimis, dažniausia nelaimingų atvejų priežastis – neatsakingai pasirinktas per didelis greitis. Įvardytu laikotarpiu skaičiuojami net trys atvejai, kuriuose šalies piliečių gyvybės užgeso po, ko gero, vieno žiauriausių scenarijų – susidūrimo kaktomuša.

Per reidus Kauno apskrities policija iš viso nustatė 27 KET pažeidimus: 13 vairuotojų buvo sustabdyti dėl to, jog nesegėjo saugos diržo, dar 2 vairuotojai buvo vartoję alkoholio. Taip pat išaiškinti 3 vairuotojai, neturintys teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau jas vairavę. Viena transporto priemonė nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Prie Lietuvos sienų Rusijos žvanginimas ginklais bei Astravo atominės elektrinės statybos Baltarusijoje verčia vyriausybę ruoštis ir galimoms nelaimėms. Štai vyriausybė jau svarsto, kur, iki kada įrengti naujas slėptuves lietuviams. Tiesa, slėptuvės planuojamos tik pareigūnams, o gyventojams jau tektų gelbėtis patiems. Šios durys veda į Vilniaus universitetinės klinikinės ligoninės teritorijoje įrengtą sovietmečio slėptuvę.

 Pilnai ir patikimai sukomplektuotas automobilis, atrodytų, yra paruoštas važiuoti. Tačiau taip nėra - viena svarbiausių ir bene labiausiai prie saugumo prisidedančių automobilio dalių - padangos. Padangos vienintelės turi tiesioginį automobilio kontaktą su važiuojamąja dalimi, todėl, specialistų teigimu, jas, norint vairuoti saugiai,  reiktų rinktis atsakingai.

  Dalyvaujant kasdieniame eisme, kiekvienas save gerbiantis ir įstatymų besilaikantis pilietis naudojasi, ko gero, elementariausia ir svarbiausia savisaugos priemone – saugos diržais. Atrodytų, tokia paprasta saugos priemonė turėtų tikti ir būti pritaikyta visiems, tačiau taip nėra, sako draudimo ekspertai. Šiuolaikiškai konstruojami automobiliai technologijų pagalba vis sparčiau prisideda prie keleivių saugumo.

Šiais laikais žmonės dažna jaučiasi nesaugūs. Net ir maži verslai turi pasirūpinti apsaugos priemonėmis, nes bet kokios duomenų vagystės, susitikimų klausymasis ar nelegalus patalpų stebėjimas gali baigtis didžiuliais nuostoliais. Visgi, kiniškose internetinėse parduotuvėse galima rasti ir „vaiduoklių medžiotoją“, kuris gali stipriai sumažinti šnipinėjimo tikimybę.

2018 m. sausio 13 d. pradėta taikyti persvarstyta Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Jos tikslas – Europoje modernizuoti mokėjimo paslaugas tiek vartotojų, tiek įmonių naudai, kad nebūtų atsiliekama nuo šios sparčiai kintančios rinkos. Už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Šis teisės aktas – tai dar vienas žingsnis bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo ES link.

Situacija Europos Rytuose pamažu karštėja. Auga Lietuvos išlaidos gynybai, žiniasklaidoje plinta netikros naujienos ir propaganda, o šalies lyderiai tautiečius gąsdina pasisakymais apie kaip niekada didelį Lietuvos pažeidžiamumą.

2018-ieji – geltonojo šuns metai, vadinasi, pamatysime, kokį lietuvišką posakį apie šunis galėsime pritaikyti kitąmet, prognozuodamas politinę padangę juokavo politologas Algis Krupavičius. Tuo tarpu ekonominiu požiūriu Lietuvos laukia augimas, tik svarbu nepavėluoti į nuvažiuojantį traukinį, mano ekonomistas Žygimantas Mauricas. Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas A. Krupavičius Lietuvos politikoje numato įdomius ir reikšmingus 2018-uosius.

Stambule Naujųjų metų vakarą saugumo sumetimais bus dislokuota daugiau nei 40 tūkst. saugumo pajėgų pareigūnų, praėjus metams po mirtino išpuolio naktiniame klube, kur žuvo 39 žmonės, ketvirtadienį sakė Stambulo gubernatorius. Po pernykščio išpuolio naktiniame klube „Reina“, atsakomybę tada prisiėmė „Islamo valstybės“ (IS) ekstremistų grupuotė, šventinės nuotaikos mieste greičiausiai bus prislopintos, uždraudus viešus renginius keliose populiarių miesto vietų.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) praneša, kad antrą ketvirtį iš eilės daugėja interneto svetainių, kuriose apsilankiusio asmens įrenginio (pvz., kompiuterio) resursai, pačiam asmeniui nežinant, pradedami naudoti kriptovaliutai generuoti. Kriptovaliutos gavimas remiasi specialios programos (skripto) veikimu naršyklėje.

Išlaikius vairavimo egzaminą, tiek pradedantieji, tiek kelių veteranai, neturėtų atsipalaiduoti – pažeidus Kelių eismo taisykles gali tekti išklausyti papildomus kursus arba iš naujo laikyti egzaminus. Tad už kokius pažeidimus gresia vairavimo teisės netekimas ir ko turėtų saugotis vairuotojai? Bene dažniausiai vairavimo teisė atimama viršijus leistiną greitį. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, leistiną greitį viršijus daugiau kaip 30 km/val.

Visai netrukus Lietuva papildys dosniau savo gynybą paremiančių NATO valstybių klubą. Nors žinia džiugina, specialistai lieka skeptiški – vargu, ar didesnės lėšos reikšmingai paveiks mūsų ginkluotę, nes šiuos pinigus... jau išleidome. Nuo 2018 m. Lietuva įsipareigojo savo gynybai skirti 2,06 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 873 mln. eurų. 2018 m. biudžeto projekte numatyta, kad išlaidos gynybai, palyginus su 2017 m., augs kiek daugiau nei 149 mln. eurų.

Moterys savo vidutine gyvenimo trukme gerokai lenkia vyrus, tačiau šį faktą lemia daug priežasčių. Gyvenimą trumpiną stresas, neteisinga mityba, svaigalai, tačiau tai dar ne viskas. Kaip juokauja socialinių tinklų vartotojai, vyrai patys sau kiša koją. Šios nuotraukos internete sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau tokie poelgiai neturėtų būti paskata. Visi nuotraukose užfiksuoti asmenys labai smarkiai rizikavo savo gyvybe, tad tokius pokštus reikia vertinti atsakingai.

Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Stuartas Peachas papasakojo, kad NATO yra atsižvelgiama į po vandeniu nutiestų kabelių pažeidžiamumą, kaip į vieną iš pagrindinių Vakarams kylančių grėsmių iš Rusijos karinio laivyno, rašoma BBC.

 2018 metų biudžetas yra išskirtinis, jame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumo ir investicijų skatinimui bei savivaldybių finansiniam savarankiškumui, teigia finansų ministras. „Svarbus faktas, kad tai pirmas nedeficitinis biudžetas po Nepriklausomybės atkūrimo, o socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai 600 mln.

Puošiant namus Kalėdoms greičiausiai galvojame apie grožį, šventišką ir jaukią atmosferą namie, bet ne apie tai, ar tikrai girliandomis papuošta eglutė nesukels rūpesčių. Kalėdiniu laikotarpiu namie atsiranda papildomų rizikų, nes naudojame daugiau elektros prietaisų nei įprastai – lempučių girliandos ant eglutės, aplink langus ar lauke bei kitos dekoracijos.

 Paprasti tautiečiai ruošiasi Kalėdų šventėms, o ilgapirščiai - pačiam darbymečiui. Policija perspėja, jog vagys jau laukia, kada gi gyventojai šventėms išvyks į svečius, ir ragina pasirūpinti namų saugumu jau dabar. Pareigūnai teigia, kad šiuolaikiniai vagišiai – ypač ciniški ir visai praradę gėdą ir saiką: jie vagia ne tik vertingus daiktus, bet ir naminius gyvūnus ir net suvalgo šaldytuve paliktą maistą.  Po butą šmirinėja tikrai ne Kalėdų Senelis. Čia darbuojasi ilgapirštis.

23 Europos šalys narės sutiko dirbti kartu kariniu klausimu. Vis tik bendradarbiavimas tarp gynybinės sutarties dalyvių gali būti problemiškas – ypatingai tarp Paryžiaus ir Berlyno, praneša euractiv.com. Prancūzijos vyriausybėje kabantys mūšių paveikslai gerai atspindi dabartinę Prancūzijos poziciją. „Europoje vyksta strateginis prabudimas. Tai mūsų nedžiugina, tačiau tokia yra realybė“, - tvirtina vienas iš pakalbintų pareigūnų.

Laikui iki Kalėdų tirpstant, internetinių parduotuvių akcijomis susigundo vis daugiau pirkėjų. Tačiau gražiausias metų šventes sukčiai sumaniai išnaudoja savo naudai, kurdami netikras parduotuves ir viliodami patiklių pirkėjų pinigus. Specialistai įspėja, kaip atskirti netikras elektronines parduotuves ir ką daryti, jei apsigavote. Prieš susigundydami patraukliai atrodančiomis akcijoms prekėms internete, įsitikinkite, kad parduotuve tikra.

Šiauliuose įrengta išmanioji sankryža miestiečiams padovanojo ne progresą, o iki šiol retai regėtus kamščius. Maža to, neapsikentę stovėti vairuotojai net sunkvežimiais ėmė sankryžą apvažiuoti aplinkinėmis gatvelėmis, taip gąsdindami privačių namų gyventojus. Esą jų vaikams dabar baisu net koją iš namų į gatvę iškelti. Šviesoforą įrengę aiškina, kad ne išmanioji sankryža kalta, o gyventojai. Esą jie kamščius ir kiemais lekiančias mašinas tiesiog turėtų išmokti toleruoti.

Dažnai atrodo, jog pėsčiųjų mygtuko paspaudimas prie sankryžos - bevertis dalykas. Jei mygtuko nepaspaudžiame - vis tiek sulaukiame signalo, leidžiančio kirsti važiuojamąją dalį, tačiau specialistai teigia, kad mygtuku naudotis - privaloma.  ,,Pėsčiųjų mygtukai, kaip ir transporto jutikliai, yra prasmingi eismo srauto reguliavimui. Jei nepaspaudžiame mygtuko, gali neužsidegti žalias šviesoforo signalas“, - sako Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksej Apanovič.

Artėjant Kalėdoms dovanų karštinės pradžią skelbia vis labiau Lietuvoje populiarėjantis „Juodojo penktadienio” (ang. Black Friday) išpardavimas, kuris persikėlė ir į elektroninę prekybą. Su lyg kiekvienais metais vis daugiau žmonių gaudo įvairias akcijas internete ir stengiasi pigiau bei greičiau įsigyti kalėdines dovanas. Dalis prekybininkų nuolaidas pradeda taikyti jau nuo savaitės pradžios.

Informacinis karas – vienas didžiausių iššūkių šalies nacionaliniam saugumui, ypač, kai geopolitinė situacija nėra rami. Siūlydami būdus stiprinti Lietuvos atsparumą Rusijos propagandai, Seime susibūrė akademikai, Vyriausybės atstovai ir parlamentarai. Kovoje su propaganda numatoma pasitelkti švietimą ir kultūrą.

 Šiek tiek plastiko, popierinės izoliacinės juostos ir išmanumo – tiek pakako vienam jaunam vyrui, kad, kaip sakoma, „nulaužtų“ naujausio ir brangiausio kompanijos „Apple“ telefono apsaugą. Vyras pagamino į save kažkuo panašią kaukę, į ją pažvelgusi naujausio „Apple“ modelio kamera sėkmingai atrakina telefoną. Pasaulinės mobiliųjų telefonų gigantės kompanijos „Apple“ naujausio telefono saugumą sukompromitavęs eksperimentas atliktas Vietname.

Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomui, pėstiesiems rekomenduojama imtis papildomų saugumo priemonių. Norint išvengti nelaimingų nutikimų kelyje, vertėtų nepamiršti užsidėti atšvaitą, apsivilkti liemenę ar pasiimti šviečiantį žibintuvėlį. Einantiems į kitą važiuojamosios dalies pusę patariama neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais ar bent jau būti prie drabužių prisisegus atšvaitą.

Baltijos ir Šiaurės šalių premjerai Suomijoje trečiadienį susitinka aptarti saugumo, politikos ir energetikos klausimų. Vizito išvakarėse Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad ypač svarbios bus diskusijos dėl energetiko projektų. Baltijos šalys nori per artimiausią dešimtmetį savo tinklus atjungti nuo posovietinės energetinės sistemos ir sinchronizuoti su Europos elektros energetikos sistema, tačiau kol kas nesutaria dėl būdų, kaip tai padaryti.

„Rimtai ieškau jaunos nekaltos Merginos, kuri sutiktų tapti mano Žmona ir pagimdytų 2 vaikelius“, – tokiais ir dar keistesniais įrašais savo „Facebook“ sieną pildė kitų vartotojų pasipiktinimą sukėlęs lietuvis. Policija ėmėsi tirti šio vyro įrašus ir veiklą. Pastarąją savaitę internautai aktyviai vieni su kitais dalinosi įrašais iš paslaptingos „Facebook“ anketos, kurioje lietuvis dalinosi itin vulgariais pastebėjimais apie nekaltas nepilnametes.

Trumpėjant dienoms ir ilgėjant tamsiajam laikotarpiui, viena iš svarbiausių temų tampa pėsčiųjų saugumas. Sniegas, lietus, nuolatiniai šalčiai ir ypatingai trumpas šviesus paros metas apsunkina eismo sąlygas, todėl, nors ir pasirinkus saugų greitį, stabdymo kelias pailgėja, o tai lemia vis atsinaujinantį nelaimių skaičių.

Baltijos šalys rengiasi pasirašyti susitarimą dėl bendradarbiavimo ir pagalbos reaguojant į nelaimes. Kaip BNS sakė premjero patarėjas viešojo saugumo politikos srityje Arnoldas Pikžirnis, šis susitarimas leis greičiau reaguoti į kaimynų pagalbos prašymus civilinės saugos srityje. „Praktika rodo, kad esant tam tikrai nelaimei ar iššūkiams pirmiausia mums padėti gali kaimyninės šalys.

 Tarptautinės telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas apie 9-14 metų amžiaus vaikų elgesį internete parodė, kad kas trečias vaikas jaučiasi internete patyręs patyčias, kas antras išsigando aptikto smurto proveržio, vienas iš dešimties leidosi į kalbas su nepažįstamaisiais. Remdamasi šiuo tyrimu, socialinius verslininkus remianti organizacija „Reach for Change“ kartu su „Tele2“ skelbia konkursą.

Dviratininkai – viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių. Greitai manevruojančių bei dažnai važiuojamaja kelio dalimi riedančių dviračių vairuotojų turėtų nepamiršti ne tik automobilių vairuotojai, bet ir jie patys. Spalio 4 d., trečiadienį, 9.20 val., Kėdainių r., kelio Akademija – Šlapaberžė – Berželė 6-ame km, dviratį vairuodamas 46 m. vyras, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu ,,Ford Transit“, vairuojamu 23 m. vyro.

 Didžiulis sprogimas pražudė visą šeimą, net penkis žmonės, iš jų du vaikai. Žinomo šalyje pirotechniko namas sugriautas visiškai. Policijos duomenimis, sprogo name neteisėtai sandėliuojama pirotechnika – sprogimas buvo tokios galios kaip 100 kilogramų trotilo. Latvijoje Saulkrastuose sodų bendrijoje nugriaudėjo toks galingas sprogimas, it sprogtų dvi aviacinės bombos. Vakare įvykęs sprogimas visiškai sugriovė namą, dar ir kilo didžiulis gaisras. Jo metu nugriaudėjo keli mažesni sprogimai.

Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos naikintuvai praėjusią savaitę du kartus kilo atpažinti ir palydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, praėjusį pirmadienį NATO naikintuvai buvo pakelti atpažinti ir lydėti orlaivį „Tu-134“, skridusį iš Karaliaučiaus srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su skrydžio planu, su įjungtu atsakikliu ir palaikė radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pasiūlė sukurti ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Prezidentūros pranešime rašoma, kad tokios pajėgos „užtikrintų operatyvų atsaką į kibernetines atakas ir stiprintų prevenciją“. D.Grybauskaitė Taline pristatė iniciatyvą ir dėl Europos „kibernetinio Šengeno“ kūrimo, stiprėjant diskusijoms dėl gilesnės ES gynybos integracijos.

Vilniuje dėl plėšimo policija sulaikė du įtariamuosius – vienas jų yra saugos tarnybos „Titanas“ direktorius Aleksandras Drozdovas. Įtariamieji dėl vasarą įvykdyto nusikaltimo buvo sulaikyti antradienį. Liepos 7 dieną apie 17 val. į butą, Vilniuje, į butą Naujininkų rajone, Darbininkų gatvėje, įsibrovė du vyrai. Jie buvo be kaukių ir pareiškė, kad ieško poros anūko. Neradę vaikino, sumušė ten buvusį buto šeimininką.

Daugumoje Lietuvos miestų, vaikų žaidimų aikštelės – nesaugios, teigia specialistai. Dažniausiai tai sovietinis, daugiabučių kiemuose riogsantis palikimas, neatitinkantis ne tik nustatytų higienos normų, bet ir keliantis pavojų mažiesiems: šie gali ne tik užsigauti, bet ir rimtai susižeisti. Tačiau kai kurie prieštarauja, jog senosios aikštelės būtų panaikintos. Esą tam yra rimtų argumentų.

Artėjant Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad 2017“, Lietuva žinojo, kad reikia pasiruošti ir galimoms provokacijoms. Pratybų metu į Lietuvos oro erdvę įskridę du Rusijos kariniai orlaiviai – nebūtinai provokacija, bet turime būti pasiruošę viskam, mano ginkluotės žinovai. Rugsėjo 16 d. vėlai vakare į Lietuvos oro erdvę virš Baltijos jūros įskrido du Rusijos kariniai orlaiviai IL-76, skrisdami iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį.

 Paryžiuje pirmadienį prasidėjo darbai Eiffelio (Eifelio) bokšto saugumui sustiprinti, pranešė miesto rotušė. Pranešime nurodoma, kad įgyvendinant šį antiteroristinių priemonių projektą aplink labiausiai lankomą objektą pasaulyje atsiras neperšaunamo stiklo sienos. Tokie pakeitimai vykdomi po virtinės džihadistų atakų Prancūzijos sostinėje, per pastaruosius dvejus metus pareikalavusių daugiau kaip 200 gyvybių. Pagal devynis mėnesius truksiantį 30 mln.

Per didinamąjį stiklą ir NATO, ir paties Kremliaus stebimos masinės karinės pratybos „Zapad“ jau prasidėjo. Prie pat Lietuvos sienos vykstančius didžiausius, spėjama, nuo pat Šaltojo karo laikų karinius mokymus regione atidžiai stebi visos Lietuvos tarnybos. Ir prezidentė, ir krašto apsaugos ministras tikina, kad grėsmės Lietuvai nėra. Tačiau pasienio apsaugos pajėgos - padidintos, o kariai iki pat rugsėjo pabaigos neišleidžiami atostogų.