saudo arabijos

2015-aisiais visą Europą dėl migrantų antplūdžio paskatinęs aktyviai domėtis konfliktas Sirijoje šįmet, rodos, pasiekė savo apogėjų. Praėjusių metų pabaigoje į konfliktą įsitraukė Rusija ir jos padrikas daugiausiai nuosaikiųjų sukilėlių bombardavimas, Europą užplūdo karo pabėgėliai ir migrantai. Jau šiais metais Saudo Arabija ir Iranas sukryžiavo kol kas diplomatinius kardus, o JAV žada pradėti nors ir simbolinę, tačiau jau antžeminę operaciją.

„Islamo valstybė“ jau „seniai“ gauna iš Turkijos pinigus už naftą, pareiškė Izraelio gynybos ministras Moshe Ya'alonas kalbėdamas su „Reuters“. Taip pat jis užsiminė apie džihadistų „tranzitą“ per Turkiją, o šie pareiškimai nuskambėjo kaip tik tuo metu, kai Tel Avivas ir Ankara bando pagerinti gerokai pašlijusius santykius, o taip pat bręstančio Saudo Arabijos ir Irano konflikto akivaizdoje.

Jemene per Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos antskrydį sukilėlių kontroliuojamoje sostinėje žuvo aukšto rango teisėjas ir septyni jo šeimos nariai, pirmadienį pranešė vienas jo giminaičių. „Teisėjas Yehia Mohammedas Rubaidas, jo sūnus, trys moterys ir trys vaikai žuvo raketai pataikius į jų namą“, - žurnalistams sakė teisėjo sūnėnas Ahmedas Mohammedas, stovėdamas šalia pastato griuvėsių Sanos centre.

Naftos kaina pasiekė rekordines žemumas. Sankcijų Iranui panaikinimas ne tik atnešė chaoso rinkoms, bet į dugną tempiasi ir Rusijos rublį. Fiksuojamas didelis jo nuvertėjimas. Tai reiškia, kad rusų laukia dar sunkesni laikai. Apie tai, kad reiks veržtis diržus, teko užsiminti net ir Dmitrijui Medvedevui. berne vieninteliai, kas tokias žinias sutinka džiugiai viso pasaulio vairuotojai. Vos tik Vakarai paskelbė atšaukiantys sankcijas Iranui, biržose gerokai smuktelėjo ir naftos kaina.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Chamenėjus trečiadienį pirmą kartą viešai pasmerkė sausio 2 dieną įvykdytą Saudo Arabijos ambasados Teherane užpuolimą.

Daugybė geopolitinių grėsmių, sėjančių mirtį ir griovimus, destabilizuos pasaulį per artimiausius 12 mėnesių“, – rašo Tomas Batcheloras „DailyExpress“. Dėl visos eilės priežasčių, nuo atsiradusios įtampos tarp Irano ir Saudo Arabijos iki „Islamo valstybės“, užduotis atstatyti taiką ir saugumą planetoje ką tik prasidėjusiais metais bus kaip niekad sudėtinga, mano autorius.

Kalbėti apie JAV ir Rusijos santykius metų perspektyvoje – gana sudėtingas užsiėmimas. Visų pirma, šiandien ne tik JAV ir Rusijos Federacijos, tačiau bet kuris kitas stambesnis tarptautinių santykių subjektas neturi aiškiai nubrėžtos strategijos, tuo labiau strateginių ir geopolitinių sprendimų algoritmo. Visų antra, Barackui Obamai tai paskutiniai metai Baltuosiuose Rūmuose.

„Saudo Arabijos ir Irano santykių krizė dar labiau destabilizuoja ir taip chaose bei kraujyje paskendusį Artimųjų Rytų regioną. Galima sakyti, kad šių dviejų šalių konfliktas priartėjo prie tiesioginio karo kilimo grėsmės, nes trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Jemene ir Sirijoje, abi valstybės jau kariauja bei remia skirtingas puses“, – dėmesį į esamą situaciją Artimuosiuose Rytuose atkreipia politologas Mindaugas Puidokas, pažymėdamas, kad tokie patys veiksmai vyko ir per konfliktus Irake, Libane...

Saudo Arabijos naikintuvai „tyčia“ pataikė į Irano ambasadą Jemene ir sužeidė jos darbuotojus, ketvirtadienį pranešė Teherano užsienio reikalų ministerija, išaugus įtampai abiejų šalių santykiuose. „Toks tyčinis Saudo Arabijos veiksmas yra diplomatines misijas saugančių tarptautinių konvencijų pažeidimas“, – pareiškė ministerijos atstovas Hosseinas Jaberas Ansari, kurio žodžius perdavė valstybinė televizija.

„Victoria's Secret“ manekenė Shanina Shaik ketina dar šįmet ištekėti - per atostogas Bahamose australų gražuolei pasipiršo jos vaikinas, didžėjus Ruckus, ir ji sutiko tapti jo žmona. Melburne gimusi 24 metų supermanekenė, kurios motina yra lietuvių ir australų, o tėvas - pakistaniečių ir Saudo Arabijos kilmės, savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė gauto sužadėtuvių žiedo nuotrauką ir patvirtino, jog rengiasi ištekėti.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pirmadienį paragino Irano ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrus laikytis rimties po nelaukto santykių tarp Teherano ir Rijado nutraukimo. Pasak JAV diplomatų, J.Kerry bendravo su savo kolegomis Mohammadu Javadu Zarifu ir Adel Al-Jubeiru, kai šiitų dvasininko egzekucija Saudo Arabijoje sukėlė šią diplomatinę krizę. „Mes raginame laikytis rimties ir siekti deeskalavimo. Padėtį reikia nuraminti“, – sakė vienas pareigūnų naujienų agentūrai AFP.

Saudo Arabija nutraukė diplomatinius ryšius su Iranu, praneša „Reuters“ remiantis karalystės užsienio reikalų ministru Adeliu al-Jubeiru. Anot A. al Jubeiro, Irano diplomatinei atstovybei buvo duotos 48 valandos, kad ši paliktų valstybę. Ministras taip pat pareiškė, kad El Rijadas neleis Teheranui „pakirsti šalies saugumo“. Išvakarėse Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie mirties bausmę 47 žmonėms, kaltintiems terorizmu.

Saudo Arabija turi vieną iš geriausiai finansuojamų karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose. Karalystė išleidžia 25 proc. biudžeto savo kariuomenei, o tai yra maždaug 80 mlrd. JAV dolerių. Beveik dvigubai daugiau už tai, ką jie išleidžia sveikatos ir socialinės apsaugos plėtrai. Saudo Arabijos kariuomenė neseniai įsitraukė į Jemeno karą ir suvienyti jėgas su Turkija Sirijoje prieš prezidentą Basharą Assadą. Kaip atrodo Saudo Arabijos karinės pajėgos? Saudo Arabija yra stipri ore.

Jungtinės Valstijos ir Rusija antradienį sutiko skatinti Sirijos taikos derybas, kurios vyks Niujorke šią savaitę, po intensyvių diskusijų Maskvoje tarp JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Po tris valandas trukusio V.Putino ir J.Kerry susitikimo Rusija ir JAV pozicijos dėl Sirijos atrodo šiek tiek suartėjusios, bet išlieka nesutarimų dėl tos šalies prezidento Basharo al Assado likimo.

Kol nafta vėl gerokai pabrangs, gali praeiti net ketvirtis amžiaus. Ekspertų manymu, jei taip nutiktų, išsipildytų prasčiausias mūsų planetai scenarijus. Pasak jų, pigi nafta stabdo naujų energijos gavybos technologijų raidą. Skatina tinginiauti „Jei tik Artimuosiuose Rytuose nekils karas, į kurį būtų įtrauktos naftą eksportuojančios šalys, pasaulio ekonomika ir toliau galės naudotis atpigusios naftos teikiamais pranašumais.

Vladimiras Putinas turi planą dėl Sirijos. Mes – ne. Taigi, turėtume jam padėti arba pasitraukti iš kelio. Trumpai tariant, tokia yra besiklostanti daugelio Vakarų užsienio politikos mąstytojų pozicija. Aiškiausiai ją išdėstė mano draugė Rachel Polonsky (Reičel Polonski) straipsnyje, kurį neseniai paskelbė Britanijos žurnalas „Prospect“. Neabejotinai teisinga, kad Vakarų šalių politika pakrikusi.

Maskva antradienį pareiškė dirbanti su Sirijos opozicijos grupėmis, organizuodama naujausius aviacijos smūgius toje šalyje, o Jungtinės Valstijos nurodė, kad jų pilotai palaikė ryšį su Rusijos lėktuvai, randantis ženklų, kad abi galingosios šalys bendradarbiauja prieš Jungtinių Tautų derybas, siekdamos užbaigti pilietinį karą.

Saudo Arabijos tinklaraštininkas Raifas Badawi, savo šalyje nuteistas nuplakimui ir 10 metų laisvės atėmimui už islamo įžeidimą, ketvirtadienį pelnė šių metų Europos Parlamento skiriamą prestižinę Sacharovo žmogaus teisių premiją.

Rusijos, Jungtinių Valstijų, Saudo Arabijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį surengs derybas Vienoje dėl konflikto Sirijoje, o šis susitikimas bus jau antrasis per trumpesnį nei savaitės laikotarpį, trečiadienį pranešė vienas rusų diplomatas. Po keturšalio susitikimo, kuris prasidės ketvirtadienį 18 val. Grinvičo (20 val.

Libano saugumo tarnyba šį pirmadienį, spalio 26 dieną, sulaikė Saudo Arabijos princą Abdeli Mohseną bin Walidą bin Abdulazizą. Jam pateikti įtarimai narkotikų kontrabanda, praneša „tribune.com.pk“. Princas buvo sulaikytas tarptautiniame Rafiko Hariri oro uoste Beirute, kuomet jis ruošėsi skristi iš Libijos į Saudo Arabiją savo privačiu lėktuvu. Be paties princo buvo sulaikyti ir keturi jo bendrininkai, kurių vardai nėra atskleidžiami.

Rusijos, Saudo Arabijos, Turkijos ir Jungtinių Valstijų aukščiausio rango diplomatai penktadienį Vienoje pradėjo derybas, kuriomis mėgins rasti būdą, kaip išspręsti konfliktą Sirijoje. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kurio vyriausybė remia Damaską, susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry bei Turkijos ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrais, – pastarosios trys šalys palaiko Sirijos opoziciją, kovojančią su prezidentu Basharu al-Assadu.

„Neapsigaukite, visa esmė yra naftoje. Būtent ji reikalinga Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Sirijoje“, – rašo „The Washington Times“ apžvalgininkė Monica Crowley. 1970-ųjų pradžioje JAV prezidentui Richardui Nixonui pavyko išstumti rusus iš Artimųjų Rytų. Dabar šie grįžo ir bando keršyti, naudodamiesi prezidento B. Obamos politika, kuri numato chaotišką pasitraukimą iš regiono ir bendros JAV įtakos mažinimą.

Europos naftos perdirbimo bendrovės sumažino Rusijos naftos įsigijimo kiekį, vietoje jos perkasi į aktyvią eksporto šalių kovą už rinkos dalį įsitraukusios Saudo Arabijos žaliavas. Prekeiviai tikina, kad saudiečių nafta pigesnė, o Maskva Rijadą kaltina dempingavimu, rašoma rbc.ru.

Praėjus dviem savaitėms nuo Rusijos aviacijos bombardavimų Sirijoje pradžios kai kurie apžvalgininkai sako, kad reikia skubiai iš naujo apsvarstyti JAV vadovaujamą misiją toje šalyje, kuri apsiriboja bepiločių orlaivių ir naikintuvų smūgiais prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“. Pentagonas tvirtina, kad Maskvos vykdoma bombardavimo kampanija, padedanti Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, nepakeis JAV vadovaujamos koalicijos karinės misijos pobūdžio.

Netrukus po JAV ir Prancūzijos valdžių pareiškimų Saudo Arabijos atstovai pareiškė, kad Rusijos naikintuvai smogė tose srityse, kuriose nėra „Islamo valstybės“ teroristų. Tuo metu Rusija ketvirtadienį pratęsė oro antskrydžius – jų surengtos dar kelios dešimtys. Jie taip pat reikalauja, kad Rusija nutrauktų karinę operaciją Sirijoje, „Reuters“ cituoja Abdullah al-Muallami – Saudo Arabijos atstovą Jungtinėse Tautose.

Didžiojo septyneto grupei priklausančios stipriausios pasaulio ekonomikos bei Persijos įlankos šalys antradienį pažadėjo skirti 1,8 mlrd. JAV dolerių Jungtinių Tautų agentūroms, padedančioms pabėgėliams iš Sirijos. Pažadas skirti šį finansavimą buvo duotas, kai JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, pradėdamas Generalinės Asamblėjos debatus, įspėjo pasaulio lyderius, kad JT humanitarinės agentūros yra „bankrutavusios“. „Sutarėme drauge skirti 1,8 mlrd.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas privalo atsistatydinti arba turi būti pašalintas iš valdžios jėga, antradienį pareiškė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Adelis al Jubeiras, atmesdamas Rusijos siekį sutelkti paramą savo senam sąjungininkui.

Jemene per įtariamą Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos antskrydį, kurio taikiniu tapo vestuvininkai, galėjo žūti iki 131 civilio, tarp jų daug moterų ir vaikų, antradienį pranešė Jungtinės Tautos (JT), pridūrusios, kad šiuo metu mėginama patvirtinti aukų skaičių. „Jei šie skaičiai tikslūs, tai gali būti daugiausiai gyvybių pareikalavęs incidentas nuo konflikto pradžios“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) atstovas Rupertas Colville'is.

Jemeno sostinėje per sprogdinimą mečetėje, kurio taikinys buvo šiitų maldininkai, susirinkę į Id a Adhos (Aukojimo šventės) pamaldas, mažiausiai 25 žmonės žuvo, o dar dešimtys buvo sužeista, pranešė medikai. Kaip sakė kruvino incidento Sanoje, kurią kontroliuoja husių sukilėliai, liudininkai, sprogimas nugriaudėjo Balilio mečetėje, esančioje netoli policijos akademijos.

Šimtai tūkstančių maldininkų iš viso pasaulio antradienį pajudėjo iš šventojo Meko miesto į šalimais esančią Miną, pradedami metines hadžo – vienos iš didžiausių pasaulyje religinių ceremonijų – apeigas. Šiųmetėje piligrimystėje, kaip manoma, dalyvaus beveik du milijonai žmonių, nepabūgę tragiško incidento, kai anksčiau šį mėnesį per audrą nuvirtus statybų kranui Mekos didžiojoje mečetėje, vienoje švenčiausių islamo vietų, 109 žmonės žuvo, o dar beveik 400 buvo sužeisti.

Sirijos sukilėliai pažadėjo Maskvai „naują Afganistaną“, praneša „Reuters“. Anot agentūros pašnekovo iš sukilėlių ginkluotų grupuočių, kurios kovoja su Damasku, gretų, „ji (Rusija – red. past.) rizikuoja gauti savo karius atgal karstuose“. „Reuters“ apklausė sirus, kurie kariauja sukilėlių gretose besikaunančiose ir su prezidento Basharo al Assado kariauna ir su „Islamo valstybės“ teroristais. Jų teigimu, jie pastebėjo pokyčius su jais kariaujančių oficialiosios valdžios kariuomenėje.

„Islamo valstybės“ atsiradimą ir iškilimą gana nesudėtinga aprašyti, tačiau kur kas sunkiau suprasti ir paaiškinti. Siūlomos teorijos – sunitų nuoskaudos, judėjimo gebėjimas sumaniai išnaudoti žiniasklaidos kanalus, didelis pajamų srautas, gabūs lyderiai ar gudri taktika – nepajėgios paaiškinti, kaip iš pažiūros ekstremalūs barbarai sugeba užimti ir išlaikyti didžiulius plotus Sirijoje ir Irake. Kai kurie apžvalgininkai teigia, jog šios džihadistų grupuotės stiprybė slypi didžiuliame biudžete.

„Praėjusią savaitę naftos kaina krito už pačios žemiausios per paskutinius 6 metus ribos – 50 dolerių už barelį. Tai itin atsiliepė Persijos įlankos šalių perkamajai galiai, tačiau dar stipriau atsiliepė Rusijai ir kitiems naftos eksportuotojams.

Pasaulio bankas, paskelbus apie nutraukiamas sankcijas Iranui, prognozuoja naftos kainos kritimą dar 10 dolerių. Pasak ekspertų, labiausiai iš prekybos su Iranu išloš Didžioji Britanija, Kinija, Indija, Turkija ir Saudo Arabija, praneša rbc.ru. Nutraukus Iranui taikomas sankcijas naftos eksportui, šios šalies naftos tiekimas pasaulio rinkoje padidins dabartinį kiekį 1 mln. barelių per parą, teigiama Pasaulinio banko ataskaitoje.

Pietų Korėja penktadienį pranešė apie ketvirtą žmogų, mirusį šalyje nuo Artimųjų Rytų kvėpavimo takų sindromo (MERS), o faktas, kad šia liga užsikrėtė vienas gydytojas, padidino nuogąstavimus, kad protrūkis išsiplės, ir paskatino Seulo merą paskelbti „karą“ virusui. Per praeitą naktį buvo diagnozuoti penki nauji užsikrėtimo MERS koronavirusu atvejai, todėl šia liga Pietų Korėjoje užsikrėtusių žmonių skaičius padidėjo iki 41. MERS protrūkis Pietų Korėjoje yra didžiausias už Saudo Arabijos ribų.

Rusijos bendradarbiavimo su Lietuva potencialas nėra iki galo išnaudojamas, sako Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Jo teigimu, Rusija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva ir tikisi tokios pat reakcijos. „Mūsų bendradarbiavimo potencialas su Lietuva išnaudojamas toli gražu ne visiškai“, - ketvirtadienį Kremliuje sakė V.Putinas, priimdamas Lietuvos ambasadorius Remigijaus Motuzo ir dar 12 valstybių diplomatų skiriamuosius raštus.

Nors žinių apie neramumus Jemene netrūksta jau ne vieną dešimtmetį, šiais metais reportažų iš šios šalies padažnėjo, suintensyvėjus kariniams veiksmams regione. Ką čia veikia Saudo Arabija, kas tokie husių kovotojai, koks tariamas Irano vaidmuo konflikte ir kaip prie visos šios tragiškos sumaišties prisideda Vakarai? Klausimų apstu, o atsakymai į juos, deja, piešia niūrią šalies ateitį.

Šaltojo karo laikotarpiu prigijo frazė „Nori taikos – ruoškis karui“, bet ar ginklavimosi varžybos tikrai atneša stabilumą ir padeda išvengti karinių konfliktų, nežinia. 1980–1990 metais, baigiantis šaltajam karui, ginklų pardavimas smuko, tačiau pasaulis nuo to laiko ginklų gamina vis daugiau. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto SIPRI ekspertų apskaičiavimu, per dešimt metų – nuo 1997 m. iki 2006 m. – pasaulio šalių išlaidos ginkluotei padidėjo 37 proc.

 Pasaulio istorija rodo – kai atsiranda pretenzijos į teritorijas, kyla kariniai konfliktai, komentuodamas Rusijos planus įsitvirtinti Arktyje, sako Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktorius prof. dr. Saulius Katuoka. Jis prideda, kad pagunda užkariauti Arktį gali kilti daugeliui valstybių. „Arkties vandenynas gali vilioti daugybę valstybių. Pavyzdžiui, prieš metus buvo atrastas naftos telkinys sankirtoje tarp Barenco ir Karos jūrų.

Saudo Arabijos vadovaujama koalicija antradienį paskelbė užbaigusi keturias savaites trukusią oro smūgių kampaniją Jemene, nurodžiusi, kad pašalino grėsmę, kurią kėlė Irano remiami husių sukilėliai. Vašingtonas pasveikino šį žingsnį ir paragino derybų keliu užbaigti krizę.

Jemeno sostinėje Sanoje suimtas laisvai samdomas norvegų žurnalistas, kaltinamas šnipinėjęs miestą užėmusius husių sukilėlius, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida.

  Jungtinių Tautų Saugumo Taryba rinksis šeštadienį svarstyti Rusijos pasiūlymo dėl humanitarinės pauzės Jemene, kur Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos karo aviacija bombarduoja sukilėlių objektus, pranešė diplomatai. Rusija 15 narių Tarybą sušaukė nerimaudama dėl didėjančio civilių žūčių skaičiaus per kovas Jemene.

 Saudo Arabijos vadovaujamos karinės jūrų pajėgos blokuoja Jemeno uostus, o koalicijos aviacija pirmadienį smogė šiitų sukilėliams ir buvusiam prezidentui ištikimoms pajėgoms, artėjančioms prie pietinio Adeno uostamiesčio. Šios operacijos buvo turbūt intensyviausi kovos veiksmai per koalicijos aviacijos kampaniją, pradėtą prieš penkias dienas. Tikėtinas uostų blokados tikslas – neleisti husiais vadinamiems sukilėliams apsirūpinti ginklais.

Saudo Arabija mobilizavo 100 karinių lėktuvų ir 150 tūkst. karių intervencijai kaimyniniame Jemene prieš šiitų husių sukilėlius, ketvirtadienį pranešė televizija „al Arabiya“. Šioje operacijoje taip pat dalyvauja Egipto, Maroko, Jordanijos, Sudano, Kuveito, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro ir Bahreino oro pajėgos. Be to, Egiptas, Pakistanas, Jordanija ir Sudanas yra pasiruošę dalyvauti antžeminių pajėgų operacijoje, pridūrė transliuotojas.

 Šių metų sausio 23-iąją būdamas 90-ties metų mirė Saudo Arabijos karalius Abdula (Abdullah Bin Abdulaziz Al Saud), karalystę oficialiai valdęs nuo 2005-ųjų. De facto, prieš tai karaliavusį netikrą brolį Fahdą ištikus infarktui, Abdula Saudo Arabiją valdė jau nuo 1995-ųjų. Tad nenuostabu, jog neseniai mirusio monarcho palikimas aptariamas tarptautinėje spaudoje tiek valstybių vadovų, tiek politikos ekspertų.

Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse prezidentė Dalia Grybauskaitė sulaukė pasaulio lyderių sveikinimų, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Nukirpti gyslą, finansuojančią karą Ukrainoje. Pradėti realų darbą dėl bendros energetikos rinkos. Naftos embargas Rusijai sujungtų abu šiuos tikslus. Tokį pasiūlymą pristačiau Europos Komisijai, teiksiu Tarybai, renku parašus ir telkiu koaliciją Europos Parlamente. Ukrainos netektys dėl besitęsiančios Rusijos agresijos neįkainojamos. Tai 5 tūkstančiai gyvybių ir milijonas gyventojų, atskirtų nuo savo artimųjų ir priverstų palikti savo namus bei ieškoti laikino prieglobsčio.

Tokie žmonės kaip Zbigniewas Brzezinskis ir Henry Kissingeris savo kalbose ir knygose transliuoja amerikiečių elito (ar bent tam tikros įtakingos jo dalies) pažiūras į įvairius JAV užsienio politikos aspektus. Todėl visuomet verta detaliau paanalizuoti minėtų ekspertų viešai išsakomą nuomonę.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, kai nuo raketų krušos, dėl kurios kaltinami Kremliaus remiami separatistai, žuvo 30 žmonių ir iškilo pavojus atsirasti naujam karo frontui. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.