sąskaitos

Gyventojai piktinasi, kad kiekvienas gedimas daugiabutyje jiems atsieina po kelis šimtus eurų. Tad gyventojai nebežino, ką daryti. Sako, kad turi dvi išeitis – tikrinti ir ginčytis dėl kiekvienos sąskaitos su namo administratoriumi. Arba nebekreipti dėmesio ir tiesiog mokėti, kiek jų prašo. Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventoja Indrė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad vandens vamzdžių remontas gyventojams iš viso atsieis daugiau nei 400 eurų.

Devynaukščio daugiabučio gyventojai sugedusiu liftu negali naudotis jau 3 mėnesius. O remonto kaina nuo 4 tūkst. eurų išaugo iki 16 tūkst. eurų. Gyventojai kaltina namo administratorių ir liftų prižiūrėtojus noru pasipelnyti ir reikalauja leisti liftu naudotis. O šie atkerta, kad liftas pavojingas, tad gyventojai turėtų greičiau apsispręsti dėl remonto.

Nepaisant sumažėjusios šilumos kainos, šaltas sausis ir didesnis šilumos suvartojimas lems ir maždaug 12 proc. didesnes nei pernai sausį Vilniaus vartotojų sąskaitas už šildymą.

Nors sausio mėnuo dar nesibaigė šilumos tiekėjai įspėja, kad į Lietuvą atėję šalčiai padidins gyventojų sąskaitas už šildymą. Taip pat specialistai įvardijo, kad daugiausiai už šildymą mokės Biržų gyventojai, o mažiausiai – Kauno ir Utenos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pastebi, kad šių metų sausį prognozuojamas šilumos suvartojimas 9 proc. didesnis, palyginti su daugiametėmis lauko oro sąlygomis, ir 34 proc. didesnis, palyginti su 2020 metų sausio mėn.

Panevėžiečiams didės sąskaitos už nuotekų tvarkymą – miesto taryba patvirtino naujas įmonės „Aukštaitijos vandenys“. Kaip pranešė portalas sekundė.lt, nors geriamasis vanduo atpigs, tačiau sąskaitą vartotojams išaugins perskaičiuotas nuotekų įkainis – šitaip panevėžiečiai sumokės už dar 2015-aisiais pastatytos, bet tik šįmet užkurtos 6,9 mln. kainavusios dumblo džiovyklos eksploataciją.

Seimui antradienį teikiamos kelių įstatymų pataisos, kuriomis siūloma naujoms Baltarusijos ir kitų trečiųjų šalių įmonėms kaupiamąsias sąskaitas atsidaryti ne tik Lietuvos bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose.  Jeigu Seimas pritartų, Akcinių bendrovių, Viešųjų įstaigų ir Ūkinių bendrijų įstatymų pakeitimai, kuriems jau yra pritarusi Vyriausybė, įsigaliotų jau nuo lapkričio.

Gamtinės dujos buitiniams vartotojams nuo liepos atpigs 15-23 proc. Elektra buitiniams vartotojams nuo liepos pinga vidutiniškai apie 8 proc. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį pranešė patvirtinusi naujus bendrovės „Ignitis“ tarifus. Kainos mažėja rinkose nusistovėjus žemoms žaliavų kainoms.  Dujas maistui gaminti naudojantiems gyventojams jos pinga 14,55 proc. – nuo 55 iki 47 centų už kubinį metrą (su PVM), o šildymui – 22,22 proc.

Sąskaitų apmokėjimas – nemenkas galvos skausmas kiekvienam suaugusiajam. Sąskaitų – begalės: už vandenį, šilumą, elektrą, namų administravimą, šiukšles, internetą, televiziją ir dar daug kitų – vos spėk mokėti ir tik nepamiršk ko praleisti. Kiekvienas, turintis finansinių įsipareigojimų, visuomet ieško būdų, kaip krūvas sąskaitų apmokėti pigiausiai, greičiausiai ir patogiausiai.

Sąskaitos už šildymą šiemet rekordiškai mažos. Šilumininkams telieka skėsčioti rankomis – esą prie rekordiškai šiltų orų kitaip būti negali. Tačiau centrinio šildymo tiekėjai neslepia nerimo, kad gaus mažiau pajamų nei planavo. Tiesa, gyventojai mažesnėmis šilumos sąskaitomis pernelyg nesidžiaugia – juk už visa kita tenka mokėti vis brangiau. Sovietiniame daugiabutyje Vilniuje gyvenanti Irena ruošiasi susimokėti už gruodį suvartotą šilumą.

Kaip skelbia centralizuotai miestui šilumą tiekianti bendrovė „Kauno energija“, dėl mažesnio šilumos suvartojimo ir kritusios šilumos kauniečiams šildymas turėtų atsieiti beveik penktadaliu mažiau. Įmonės skaičiavimu, vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc. žemesnės, nei 2018 m. gruodį. Pagal iš vartotojų surinktus faktinius duomenis, Kaune vidutinės sąskaitos už 2019 m. gruodį šildymui suvartotą šilumą bus apie 18,6 proc.

Prieš teismą stos, įtariama, dokumentus pagrobusi ir svetimas sąskaitas naudojusi vilnietė, antradienį pranešė prokuratūra. Įtariama, kad 32 metų M. L. B. pagrobė kito asmens dokumentus ir jo vardu paėmė paskolas, atsiskaitinėjo už prekes ir neteisėtai darė bankinius pavedimus.  Ji kaltinama sukčiavimu, dokumento suklastojimu, pagrobto dokumento naudojimu bei neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone.

Dėl skolų areštuotų sąskaitų savininkai gali lengviau atsikvėpti. Nebeliko kliūčių pasinaudoti antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų nustatoma laisvai disponuojama suma (LDS), iš kurios skolos nėra išieškomos, rašoma pranešime. Kaip Lietuvos antstolių rūmus informavo bankai „Swedbank“, SEB, „Luminor“, „Citadele“ ir Šiaulių bankas, visi jie suteikia galimybes pasiimti LDS lėšas bankomate, išleisti atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir pasinaudoti kitais būdais.

Kaune startuoja nauja sistema, leisianti miestiečiams vietoje kelių skirtingų savivaldybės įmonių sąskaitų gauti vieną bendrą. Netrukus kauniečius pasieks pirmos bendros Kauno miesto komunalinių paslaugų teikėjų sąskaitos, kurias gyventojai galės apmokėti jiems patogiausiu būdu, rašoma pranešime. „Kauniečiai vietoj šūsnies sąskaitų gaus vieną voką, kuriame ras apjungtas 4 įmonių sąskaitas.

Prieš vyriausybę jau ilgą laiką protestuojantis „Geltonųjų liemenių“ judėjimas trečiadienį paragino Prancūzijos piliečius ištuštinti savo banko sąskaitas ir taip sukelti didelių problemų prancūzų bankams. Artėjant devintam iš eilės savaitgaliui, kai planuojami protestai Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose, aktyvistai socialiniuose tinkluose ragina išimti iš bankomatų didžiules pinigų sumas.

Popierinės sąskaitos – galvos skausmas ne tik atliekų perdirbėjams, bet ir paslaugų tiekėjams ir jų gavėjams. Nors technologijoms sparčiai žengiant į priekį, internetas tampa pasiekiamas beveik kiekviename būste, tačiau įprastų sąskaitų apmokėjimo įpročių gyventojai taip lengvai neatsisako ir toliau leidžia kauptis popierinėms sąskaitoms jų pašto dėžutėse.

Asmeninių finansų taupymas aktualus ne tik artėjant didžiosioms metų šventėms – jis svarbus visada. Vilniaus Šilumos Tinklai (VŠT) tiekiantys karšto vandens ir šilumos paslaugas Vilniaus miesto daugiabučių gyventojams, ragina klientus atsisakyti popierinių sąskaitų ir iškeisti jas į PDF sąskaitas. Jos pateikiamos elektroninėje erdėje, yra neapčiuopiamos, bet matomos ir visuomet lengvai randamos VŠT savitarnos svetainėje.

Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kreipiasi į savo klientus ir skatina naudotis VŠT savitarnos svetaine. Tai paprastas ir patogus būdas sužinoti visą aktualią informaciją, gauti sąskaitas elektroniniu būdu, patikslinti savo kontaktus ir atsisakyti popierinių sąskaitų. Pirmas prisijungimas prie savitarnos svetainės labai paprastas: reikia tik įvesti kliento kodą ir pirminį slaptažodį.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) klientams už suteiktas paslaugas kas mėnesį pateikiama apie 200 tūkst. sąskaitų, iš jų – 60 proc. sąskaitų bendrovė spausdina ir siunčia vokuose paštu. Viso to rezultatas – išspausdinama daugiau nei 5 mln. popieriaus lapų sąskaitoms ir VŠT patiria apie 200 tūkst. eurų išlaidų.

Skaičiuojama, kad Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kiekvieną mėnesį už savo paslaugas išsiunčia apie 200 tūkst. popierinių sąskaitų, o jas gaunantys klientai, pasirodo, turi galimybę to atsisakyti. Klausiate, kodėl to reikėtų? Atsakymas paprastas: atsisakius popierinių sąskaitų ne tik prisidėtumėte prie gamtos tausojimo, tačiau ir sutaupytumėte laiko bei palengvintumėte savo kasdienybę. Tikriausiai sutiksite, kad patogesnio gyvenimo ir daugiau laisvo laiko siekia visi.

Naršant socialiniame tinkle jūsų akį patraukia reklama, siūlanti su 70 proc. nuolaida įsigyti televizorių, apie kurį jau kuris laikas svajoja jūsų antroji pusė. Artėja žiemos šventės ir nusprendžiate paspaudę ant reklamos nupirkti televizorių savo mylimajam Kalėdų proga. Tačiau prieš priimant tokį sprendimą reikėtų stabtelėti ir pamąstyti: per daug gerai skambantis pasiūlymas gali būti tiesiog internetinių piktavalių masalas pasinaudoti jūsų patiklumu.

Šiandien, kada gyvenimo tempas vis greitėja, įprasta ieškoti būdų, kaip palengvinti savo kasdienybę ir taip sutaupyti laiko savo pomėgiams. Siurbliai-robotai, elektroniniai priminimų kalendoriai ir daugelis kitų sprendimų mūsų gyvenime atsidūrė būtent dėl to, kad darbas taptų mielas ir nereikalaujantis daug pastangų. Ne išimtis ir komunalinių bei kitų paslaugų sąskaitų apmokėjimas, su kuriuo susiduriame kiekvieną mėnesį.

Tikriausiai visi žinote posakį, kad nėra namų be dūmų, o mes galime pridurti, kad nėra namų be sąskaitų. Sąskaitų apmokėjimo rutina visuomet reikalauja kompromiso ir susitarimo, kas šeimoje tuo pasirūpins. Visgi sumanūs sprendimai leidžia net sąskaitų mokėjimą padaryti nesudėtingu. Dalinamės argumentais, kurie padės atremti dažniausiai pasitaikančius išsisukinėjimus ir įtikinti kitus šeimos narius perimti sąskaitų apmokėjimo pareigą.

Visuomenėje vyraujančių klaidingų įsitikinimų galime išgirsti begalę: nuo kasdienių temų apie buitinius rūpesčius, gyvenimiškas temas iki kiek rimtesnių, pavyzdžiui, finansų. Mitai ne tik klaidina žmones, tačiau ir apkrauna bereikalingais rūpesčiais. Tam, kad būtumėte klaidinami kuo mažiau, pateikiame dažniausiai girdimus mitus, susijusius su kiekvienam aktualia tema – sąskaitų ir kitų komunalinių paslaugų apmokėjimu.

Kada paslaugų teikėjai pateikia sąskaitas? Iki kada geriausia atsiskaityti už komunalines ir kitas paslaugas? Kaip nepasimesti ir nepamiršti jų sumokėti? Keletas patarimų, kurie leis kasmėnesines sąskaitas apmokėti be jokio vargo. Kai gaunate ne vieną sąskaitą ir jų visų sulaukiate skirtingu metu, nesunku pridaryti klaidų, arba, tiesiog, pamiršti.

Lietuvos banko paraginti šalies komerciniai bankai ėmėsi aktyvių veiksmų ir per pusmetį uždarė daugiau nei ketvirtadalį visų nenaudojamų klientų sąskaitų. Jie taip pat patikino, kad klientams, kurių sąskaitos tuščios ir nenaudojamos ilgą laiką, uždaryti jas nieko nekainuos. „Paskatinome bankus imtis ryžtingų veiksmų sprendžiant nenaudojamų sąskaitų klausimą. Tai davė rezultatų – uždaryta kas ketvirta nenaudojama sąskaita.

Dėl vasario mėnesį į Lietuvą atkeliavusio šalčio, daugiabučių gyventojai sulauks kiek didesnių sąskaitų už šildymą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje didžioji dalis daugiabučių - seni ir prastos būklės, nesandarūs, tad ir suvartojamos šilumos kiekis juose - kas didesnis negu galėtų būti.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo panašios kaip 2017-ųjų sausį. Tiesa, didžiuliai skirtumai fiksuojami tarp tame pačiame mieste esančių daugiabučių.  Šį sausį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie –2,3 0C šalčio, 2017 metų sausio mėnesį – apie –4,6 laipsnius šalčio.

„Swedbank“ klientai antradienį galėjo tikrai nudžiugti – vietoje turėtos gauti sumos, juos pasiekė dvigubi pervedimai. Vis dėlto, džiaugsmas ilgai nesitęsė. Sutrikimas jau taisomas. „Swedbank Lietuvoje“ atstovas Saulius Abraškevičius komentuoja, kad gedimai įvyko vakar, vasario 6 dieną. Kaip jis nurodo, dėl techninių trikdžių į kai kurių „Swedbank“ klientų sąskaitas vykdyti mokėjimai buvo įskaityti du kartus. Tačiau tai nereiškia, kad nuo kai kurių lėšos buvo nuskaitytos du kartus.

Saudo Arabijoje bus teisiama 11 princų, areštuotų dėl protesto prieš valstybės subsidijų jų komunalinėms sąskaitoms panaikinimą, sekmadienį paskelbė generalinis prokuroras Saudas al Mojebas. Princai buvo areštuoti, kai ketvirtadienį susirinko prie vienų rūmų Rijade protestuoti prieš vyriausybės sprendimą nebeapmokėti karališkųjų asmenų sąskaitų už vandenį ir elektrą. Princai taip pat reikalavo kompensacijos už mirties nuosprendį vienam jų pusbrolių, kuris buvo nuteistas už žmogžudystę.

Kiek iš suplanuotų darbų padarėte šią savaitę? Tik kelis? Na, jūs tokie ne vieni. Pasirodo, kad kiekvienas žmogus kasdien 218 minučių praleidžia atidėliodamas svarbius darbus. Nors kai kurios užduotys nėra tokios sudėtingos, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, nuolatinis jų atidėliojimas gali jus išvarginti. Štai kokias veiklas patariama atlikti dabar pat.

Prancūzijos koncerno „Velia“ valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai perskaičiavus sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą, Vyriausybė nusprendė, kad tokį perskaičiavimą galima atlikti tik už du mėnesius. Tačiau vartotojų permokos tiekėjams bus skaičiuojamos už visą klaidingai skaičiuotą laiką.

 Jungtinės Karalystės bankai nuo sausio tikrins sąskaitų juose turėtojų imigracinį statusą. Taip siekiama kovoti su nelegaliai šalyje gyvenančiais asmenimis, ketvirtadienį pranešė britų valdžia.

Energetikos ministerija siūlo, kad energijos tiekimo bendrovės negalėtų perskaičiuoti sąskaitų už senesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, jeigu klaida įsivėlė dėl įmonės, o ne vartotojo kaltės. Ministerija Energetikos įstatyme siūlo įtvirtinti nuostatą, kad sąskaitas perskaičiuoti galima būtų už dviejų mėnesių laikotarpį. Šiuo metu elektros, dujų ir šilumos tiekimo įmonės turi teisę perskaičiuoti sąskaitas už ilgesnį laikotarpį, kuris skiriasi, priklausomai nuo sektoriaus.

Dėl paskelbto vadinamojo terminio šoko, sostinės gyventojai mokės ne tik už išleistą karštą vandenį, bet ir sulauks didesnių šildymo sąskaitų. Nors savivaldybė tikina, kad Vilniaus gyventojams išlaidos augs tik simboliškai, daugiabučių bendrijos ir administratoriai skaičiuoja ženklesnius nuostolius. Legioneliozei nusinešus trijų žmonių gyvybes, sostinėje paskelbta termošoko savaitė.

Jau savaitė kaip pasikeitė bankų paslaugų kainodara ir norint sutaupyti tenka rinktis paslaugų krepšelius. Visgi ne visi gyventojai planus jau pasirinko, ir nelabai žino, kaip tai padaryti. Į redakciją kreipėsi ne vienas skaitytojas teigdamas, kad turi sąskaitas skirtinguose bankuose ir nesinaudoja visomis aktyviai. Su šia problema susiduria ir į užsienį išvykę lietuviai, kurie sąskaita Lietuvoje veikiančiuose bankuose vis dar turi.

Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ruošiantis perimti šilumos ūkį iš „Vilniaus energijos“, tiek darbuotojų, tiek gyventojų lauks pasikeitimai. Šiuo metu ruošiamas ne tik naujas šilumos kainos tarifas, bet ir galimybės, kaip bus galima atsiskaityti. Naujienų portalui tv3.lt Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) direktorius Mantas Burokas papasakojo, kaip vyksta perėmimo procesas ir ko tikėtis vilniečiams.

Tarp penkių didžiųjų Lietuvos miestų gruodžio mėnesį už šilumą mažiausiai mokės sostinės gyventojai, tačiau labiausiai džiaugsis gyvenantieji Visagine. Visgi kitų miestų gyventojams naujienos nebus tokios džiugios. Nuo 2016 m. gruodžio 1 d. UAB „Vilniaus energijai" taikant naują bazinę šilumos kainą vilniečiams šildymas atpigo net 22,48 proc. Palyginti su visos Lietuvos miestų gruodžio mėnesio šilumos kaina, Vilnius užima antrą vietą ir už šilumą moka bene mažiausiai šalyje.

Tie, kurie kruopščiai planuoja savo išlaidas, galėjo likti nepatenkinti. Mat šilumos sąskaitos atėjo daug brangesnės nei praeitais metais, nepaisant mažesnių šilumos kainų. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. siekė 5,02 ct/kWh (be PVM) ir tai buvo 2,90 proc. mažiau nei pernai. Tarp penkių didžiųjų miestų lapkričio mėn. už šilumą mažiausiai mokėjo Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Paskelbus šildymo sezoną, kiekvieno gyventojo namuose įsivyravo jauki šiluma, deja, per piniginę plūstelėjo pirmasis šaltas sąskaitų vėjo gūsis. Su šildymo sezonu kartu atkeliauja ir galvos skausmas dėl padidėjusių išlaidų. Žvelgdami į praeitų metų spalio mėnesio sąskaitas galime nusiteikti, kokiai sumai ruoštis. Tikslias sąskaitas išvysime tik joms atkeliavus į namus, apie lapkričio 10–12 dienas.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ daliai vartotojų neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką, pareiškė Kainų komisija. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. „Komisija traktuoja, kad nepriemokos susidarė dėl šilumos tiekėjų kaltės, todėl pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių aprašą, nepriemoka gali būti skaičiuojama tik už paskutinius du mėnesius, neskaičiuojant delspinigių.

Kainų komisija aiškinasi, ar Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pagrįstai išsiuntinėjo 900 tūkst. eurų vertės sąskaitas už gyvatuką daliai savo vartotojų. „Komisija dabar aiškinasi aplinkybes, detales, ar pagrįstai išsiuntinėtos sąskaitos. Aiškinamasi, ar tiems namams, kuriems jos išsiųstos, turėjo teisę siųsti“, - BNS sakė komisijos atstovė Loreta Kimutytė.

Grynuosius pinigus lietuviai myli labiau nei latviai ar estai. Lietuvoje net du trečdaliai mokėjimų už pirkinius ir paslaugas atliekama grynaisiais. Centrinis šalies bankas tikina, kad tokius gyventojų įpročius būtina keisti – esą grynuosius pinigus išlaikyti brangu, maža to, jie skatina šešėlį. Tačiau gyventojams tai nė motais, mat dažnam kišenėje maloniau turėti ne kortelę, o šlamantį banknotą.

Trečius metus Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, buvo minima Vaikų finansinio švietimo savaitė. Ja siekiama atkreipti dėmesį į vaikų finansinių žinių ir įgūdžių svarbą. Tačiau ir mokytojams, ir tėvams labai svarbu suprasti, kad vaikų finansinis švietimas yra kasdienis procesas. Jei įgyti žinių galima pakankamai greitai, tai finansiniams įgūdžiams ir įpročiams susiformuoti reikia laiko.

Klimatologai griebiasi už galvų. Šis vasaris šilčiausias per pastaruosius du šimtus metų. Vidutinė mėnesio temperatūra pasaulyje nuo praėjusių metų šoktelėjo beveik pusantro laipsnio. O itin ryškūs pokyčiai – Europoje. Šiaurinėje žemyno dalyje fiksuojamas net 10 laipsnių pakilimas. Nors Lietuvoje vasaris ir nebuvo rekordinis, užfiksuotas 6 laipsnių nukrypimas nuo normos. Klimato kaitą stebintys specialistai įžvelgia dvi permainų priežastis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei sausį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1 0C šilumos, sausio mėnesį buvo apie –7,5 0C šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vasario mėnesį vidutiniškai išleis 67 eurus.

Didžiausią sąskaitą už centralizuotai tiekiamą šilumą gruodį gavo kai kurie Palangos gyventojai, o mažiausią - Mažeikių, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys. Brangiausiai mokančių vartotojų sąskaitos per metus - gruodį, palyginti su 2014 metų gruodžiu, sumažėjo 14 eurų (8,2 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - vidutiniškai 13 eurų (2,5 karto). Bene brangiausiai už 60 kv. metrų ploto butą turės mokėti Palangos Kretingos gatvės namo gyventojai - 174,79 euro (1,4 proc.

 Vidutinės sąskaitos už lapkritį šildymui Kaune suvartotą šilumą bus apie 32,2 proc. mažesnės nei už tą patį laikotarpį pernai. Tai – sumažėjusių šilumos kainų bei didesnės laiko temperatūros pasekmė. Praėjusių metų lapkritį šilumos kaina Kaune siekė 6,31 euro ct/kWh (be PVM), tuo tarpu šiemet ji 20,6 proc. mažesnė (5,01 euro ct/kWh be PVM). Aukštesnė buvo ir vidutinė lauko oro temperatūra (2,8 oC pernai ir 4,9 oC šįmet). Dėl šios priežasties šilumos buvo suvartota vidutiniškai 14,3 proc.

 Atsiskaityti internetu už dujų, elektros energijos, šalto ar karšto vandens suvartojimą bei gyvenamojo pastato administravimą Lietuvoje vis dar nėra įprasta. Tik kiek daugiau nei trečdalis (36,14 proc.) renkasi elektroninius atsiskaitymo būdus, likusieji – fizines atsiskaitymo vietas. „Nors atrodytų, kad atsiskaitymas internetu – įprastas procesas, mūsų duomenys rodo, kad žmonių įpročiai keičiasi lėtai.

Visiems daugiabučiuose namuose gyvenantiems vilniečiams šią savaitę bus įjungtas šildymas. Šiluma daugiabučiuose namuose įjungiama palaipsniui, pagal nustatytą grafiką: Per pirmadienį ir antradienį šiluma atkeliaus iki Vilkpėdės, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių.  Antradienį-trečiadienį pradės šilti Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio daugiabučiai namai.