sąskaitos už šildymą

Jau šią savaitę gyventojai sulauks sąskaitų už šildymą. Šilumos tiekėjai jau suskaičiavo, kokios jos bus ir tikina, kad sąskaitų dydžiai priklauso tiek nuo buvusios oro temperatūros, tiek nuo būsto, kuriame gyvenate. „Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas vardijo, kad sąskaitų už šildymą dydį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: lauko oro temperatūra, energetinis pastato efektyvumas, šilumos kaina ir klientų šilumos vartojimo.

Atėjęs šildymo sezonas skatina gyventojus galvoti apie namų renovaciją. Šilumos tiekėjai žada, kad atlikus ją šildymo sąskaitos sumažės beveik per pusę. Tačiau ne visi gyventojai pritaria renovacijai, mažas pajamas gaunantys žmonės bijo, kad teks lįsti į skolas. Vilnietė Regina gyvena senos statybos daugiabutyje, 2 kambarių bute. „Pernai šildymo sąskaitos buvo didelės. Šalčiausią mėnesį teko mokėti beveik 150 eurų. Ko gero, šis šildymo sezonas nebus pigesnis. Vėl teks mokėti daug.

Spalį prasidėjo šildymo sezonas. Gyventojai su nerimu laukia sąskaitų, baiminasi, kad neužteks pajamų joms apmokėti. Šildymo tiekėjai skaičiuoja, kad už pusės spalio mėnesio didžiausia sąskaita sieks apie 45 eurus. O sąskaitų dydis priklausys ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo jos kiekio. Todėl senų daugiabučių gyventojai mokės daugiau. Vilniuje miesto savivaldybė ir „Vilniaus šilumos tinklai“ spalio 16 d. pradėjo šildymo sezoną.

Gyventojai džiaugiasi pagaliau sulaukę dar praėjusiais metais prašytų kompensacijų už besibaigiančio sezono šildymą. Tačiau ne visi kompensaciją gauna taip, kaip tikėjosi, –pinigais. Daliai žmonių savivaldybės nuperka malkų. Gyventojai skundžiasi, kad atšilus orams malkų jiems nebereikia, o valdininkai tikina, kad pinigus žmonės iššvaistys, todėl jų ir neduoda. Tik tiems, kas prageria? Štai Panevėžio rajono gyventoja Jolanta pasakoja laukianti kompensacijos už namų šildymą.

Gyventojai jau dalijasi sąskaitomis už šildymą sausio mėnesį. Žmonės pastebi, kad jos šiek tiek mažesnės, nei buvo gruodį. Šilumos tiekėjai aiškina, kad kainų mažėjimą lėmė šiltesnė oro temperatūra ir mažesnė šilumos kaina. Vis tik gyventojams patiriantiems finansinių sunkumų šilumos tiekėjai siūlo kreiptis dėl kompensacijos arba atidėti mokėjimus. Vilnietė, Pilaitės mikrorajono gyventoja Birutė su portalu tv3.lt pasidalijo šildymo sąskaita. „Už sausį turėsiu mokėti 80 eurų.

Sąskaitos už šildymą auga, gyventojai vis viliasi, kad gaus kompensacijas. Tačiau jas užpildę dar rudenį, niekaip negauna atsakymų iš savivaldybių. Šios tikina, kad prašymų kompensuoti šildymą tiek daug, kad nespėja jų peržiūrėti ir tvirtinti. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad didžioji dalis prašymų jau yra išnagrinėti ir kas penktas prašymas jau patvirtintas, o kompensacija suteikta.

Šį šildymo sezoną daugelio gyventojų sąskaitos didesnės nei buvo pernai. Todėl ir skolininkų, neatsiskaičiusių už suteiktas paslaugas, daugiau. Vienintelė žmonių viltis ir išsigelbėjimas – kompensacijos. Tačiau savivaldybės neskuba jų patvirtinti, skundžiasi prašymų gausa ir specialistų trūkumu. Tuo metu šilumos tiekėjai suskaičiavo, kad gyventojų skolos jau siekia 12 mln. eurų.

Sąskaitos už šildymą tuština žmonių kišenes. Padėti gali tik kompensacijos, tačiau gyventojai jas užpildę ankstyvą rudenį, atsakymų iš savivaldybių vis dar negauna iki šiol. Viena moteris neapsikentusi emigravo pas sūnų į Didžiąją Britaniją, nes taupo malkas. Vieni valdininkai teigia, kad prašymai turi būti išnagrinėti per mėnesį. Tačiau kitiems to padaryti nepavyksta, nes trūksta darbuotojų, o esami priversti dirbti ir savaitgaliais.

Jei mieste gyvenantys panevėžiečiai buvo nustebę, gavę šildymo sąskaitas, kuriose sumos vien už šią paslaugą siekė apie 100 eurų, tai rajono gyventojams, pamačius skaičius, teko net prisėsti. Čia sąskaitos pasiekė neregėtas aukštumas – vieniems teko susimokėti 345 eurus, kitiems net 454 eurus. Pasipiktinę rajono gyventojai kreipėsi ir į skirtingas įstaigas pagalbos, tačiau kol kas rezultato nėra. Vienintelė išeitis – kompensacija arba namo renovacija. Tačiau tai – ne visiems pasiekiama.

Gyventojai tikina, kad šildymo sąskaitos viršijančios 100 eurų jau nieko nebestebina. Žmonės sako, nieko kito ir negalima buvo tikėtis. Tačiau kai už šildymą tenka pakloti daugiau nei 600 eurų, belieka tik viltis, kad netrukus savivaldybė patvirtins prašymą kompensacijai gauti.  Nuo šių metų pradžios minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 840 eurų neatskaičius mokesčių arba maždaug 600 eurų į rankas.

Pasibaigus šventiniam laikotarpiui gyventojus jau pasiekė naujausios sąskaitos už šildymą. Išlaidavusieji gruodį buvo pasiruošę taupymui ir didelėms sąskaitoms. Tačiau daugelio gyventojų sąskaitos siekė apie 100 eurų. Šilumos tiekėjai tikina, kad mažesnės kainas lėmė dujų pakeitimas mazutu ir šiltas gruodžio mėnuo.  Vilniaus miesto gyventojai su portalu tv3.lt dalijosi savo sąskaitomis už šildymą.

Šildymo sezonas seniai prasidėjęs, tačiau dalis gyventojų skundžiasi, kad jiems butuose vis tiek šalta. Tuo metu kiti skundžiasi, kad per karšta, tenka atidaryti langus ir vėdinti kambarius. Ši problema tiek šilumos tiekėjams, tiek daugiabučių administratoriams yra žinoma. Anot jų, gyventojai vienas iš kito vagia šildymą, tačiau remontuoti savo lėšomis šildymo sistemos įrenginių niekas nenori.

Prasidėjęs šildymo sezonas kelia nerimą daugeliui gyventojų. Dažnas jų suskubo pildyti prašymus valdžios žadėtoms kompensacijoms už šildymą. Tačiau prašymai buvo patvirtinti tik daliai gyventojų, kiti vis dar laukia sprendimo ar buvo atmesti. Specialistai tikina, kad prašymų skaičius šiemet rekordinis ir vardija dažniausias klaidas, kurias daro žmonės pildydami prašymus.

Gyventojai su nerimu laukė spalio mėnesio sąskaitų už šildymą. Jas gavusieji ketvirtadienį atsikvėpė šiek tiek lengviau. Daugelio žmonių sąskaitos beveik tokios pat, kaip ir praėjusį mėnesį, tačiau kitiems teko mokėti ir daugiau nei 60 eurų. Šilumos tiekėjai komentavo, kad mažesnę kainą lėmė šilta rudens pradžia ir žema šilumos kaina.  Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi savo sąskaitomis už šildymą. Daugelis jų prisipažino, kad tikėjosi kur kas didesnių.

Gyventojai su nerimu laukia šildymo sąskaitų. Dalis jų nusiteikę, kad jos bus didesnės nei pernai. Todėl dar rugsėjį užpildė prašymus kompensacijoms gauti. Tuo metu Vilniaus šilumos tinklai tikino, kad sąskaitos už šildymą gyventojus pasieks šios savaitės pabaigoje. Prognozuojama, kad didžiausia sąskaita sieks beveik 50 eurų.  Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Lina pasakojo, kad su nerimu laukia mėnesio 10 d.  „Pernai visada šią dieną sulaukdavau elektroninės sąskaitos už šildymą.

Dar iki prasidedant šildymo sezonui gyventojai suskubo teikti prašymus kompensacijoms gauti. Tačiau dalia tokių prašymų buvo atmesta. Žmonės įtaria, kad savivaldybės specialiai nenori skirti kompensacijų, todėl prašymus ir atmeta.  Studentė Emilija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad užpildė prašymą gauti kompensacijai už šildymą. Tačiau jos prašymas buvo atmestas, nes ji gyvena Palangoje, o studijuoja Vilniuje.

Kas mėnesį komunalinių išlaidų sąskaitos vis didėja. Nebežino, ko griebtis ne tik gyventojai, bet ir verslai ar įvairios organizacijos. Štai gyvūnų prieglauda prašo pagalbos, ironiškai teiraujasi, kas turi paskolinti pinigų spausdinimo aparatą. Skolos auga, o jų apmokėti nėra iš ko.  Ukmergės gyvūnų globos namai „Klajūnas“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo praėjusiojo mėnesio sąskaitomis. Iš viso įstaiga turi sumokėti daugiau nei 1 tūkst. eurų.

Netrukus naujas šildymo sezonas prasidės visoje Lietuvoje. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad sąskaitos už gyvatuką jau padidėjo jam dar neprasidėjus. Nors butuose šalta ir gyventojams tenka šildytis elektriniais šildytuvais, šilumos tinklams už rugsėjį tenka mokėti beveik 70 eurų.  Pirmadienį vilnietė vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo gautos sąskaitos nuotrauka. Joje matosi, kad gyvatuko kaina nuo liepos iki rugsėjo pabrango dvigubai.

Kol gyventojai su nerimu laukia šildymo sezono, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pasitikrinti, ar jiems nepriklauso kompensacija už šildymo išlaidas. Tuo metu Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad šiemet dėl kompensacijos kreipėsi 4 kartus daugiau žmonių. O šilumos tiekėjai įspėja, kad tūkstančiai gyventojų vis dar skolingi už praėjusį šildymo sezoną. Iš jų skolos gali būti išieškomos ir priverstinai, kaip numato teisės aktai.

Šiuo metu daugelis žmonių gyvena atostogų nuotaikomis. Tačiau specialistai ragina jau dabar ruoštis šildymo sezonui. Anot jų, būtina sandarinti langus, duris ir balkonus. Taip pavyks sutaupyti ir šilumos, ir pinigų. Tačiau remonto darbus atliekantys meistrai pastebi, kad žmonės laukia paskutinės minutės, langus taiso, kai šie sulūžta. Tad už vieno lango sureguliavimą tenka mokėti nebe 7 eurus, o 70 eurų už jo remontą.

Šiemet sąskaitos už šildymą – rekordinės. Gyventojai jau skaičiuoja dienas, kada šildymas bus išjungtas. Kai kurie žmonės sutiktų, kad šildymas būtų išjungtas jau šiandien. Tuo metu didžiųjų miestų savivaldybių atstovai žada, kad šildymo sezonas baigsis šį mėnesį, balandį. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė norėtų, kad šildymo sezonas baigtųsi kuo greičiau.  „Jau nuo rudens už šildymą kiekvieną mėnesį moku apie 100 eurų. Gyvenu senos statybos, 2 kambarių bute.

Viešai daug kalbėta apie naują mokestinę šildymui ir karštam vandeniui. Vis tik senų daugiabučių gyventojai skundžiasi, kad už šildymą vis dar tenka mokėti daug, o naujausios sąskaitos yra beveik tokio paties dydžio kaip ir žiemą – siekia beveik 80 eurų. Tuo metu šilumos tiekėjai tikina, kad sąskaitos už šildymą sumažėjo iki 30 proc. Tačiau orai buvo vėjuoti, todėl daugiau buvo sunaudota šilumos energijos.

Sąskaitos už šildymą toliau šokiruoja gyventojus. Žmonės piktinasi, kad net nedidelių butų savininkams už šildymą tenka mokėti po 100 eurų. O didesnių butų savininkų sąskaitos viršija ir 160 eurų ribą.  Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad sausio mėnesio sąskaitos iki 10 proc. didesnės nei gruodžio.  Portalo tv3.lt skaitytoja Inga ppasidalijo savo sąskaita už šildymą.

Gyventojai kas mėnesį skaičiuoja vis augančias sąskaitas už šildymą. Tad ėmė ieškoti būdų, kaip sutaupyti. Žmonės ėmė svarstyti, kad butuose jiems nebereikia gyvatukų. Anot gyventojų, jie tik būstų sąskaitas augina. Specialistai sako, kad gyvatukų atsisakyti galima, tačiau būste atsiras kitų problemų, kaupsis pelėsis ir drėgmė. Be to, už gyvatukų atjungimą susimokėti taip pat teks. Tad siūlo žmonėms kitus taupymo būdus, pavyzdžiui, būsto renovaciją.

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį sąskaitos už šildymą auga dvigubai ar net trigubai. Šilumos tiekėjai tvirtina, kad šis šildymo sezonas brangiausias per pastaruosius 10 metų. Tačiau gyventojų problemos šildymo sezono metu nesikeičia irgi jau kelis dešimtmečius. Gyventojai aktyviai priešinasi būstų renovacijai, patys bando taisyti daugiabučių šildymo sistemas. Šilumos tiekėjų asociacija tikino, kad kiekvieną rudenį prasidėjus šildymo sezonui kyla gyventojų nepasitenkinimas.

Šio sezono vidutinė šilumos kaina bus iki 10 proc. didesnė nei praėjusį šildymo sezoną. Tokią vartotojų nedžiuginančią prognozę pateikia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Kaltinti dėl to reikėtų brangstantį biokurą ir gamtines dujas. Į tv3.lt besikreipusi skaitytoja Inga, gyvenanti Kalvarijos miestelyje, skundžiasi, kad už sausio šildymo sąskaitą teks pakloti triženklę sumą. „Sąskaita už šių metų sausį 133,23 euro. O buto plotas 50,56 kv. m. Už gruodį teko mokėti 99,52 euro.

Daugiabučių gyventojai per šilumos sezoną visoje Lietuvoje išplėtę akis laukia žinių, kaip atrodys jų sąskaitos. Tačiau naujienos iš skirtingų tos pačios valdžios institucijų apie kitų metų šilumos kainas - visiškai priešingos. Energetikos ministerija žada šilumos kainų kritimą. „Šilumos ūkiai, kurie vartoja gamtines dujas, galėtų atpiginti šilumos kainas savo vartotojams.

„Sveikinu šį Seimo žingsnį, nes toks įstatymas jau seniai buvo reikalingas. Biokuro birža Lietuvoje turi būti sukurta ir kuo greičiau pradėti realiai veikti. Mes dar pernai pavasarį Vyriausybei ir Seimo pirmininkei išsiuntėme pasiūlymą centralizuoti visos Lietuvos šilumai naudojamo kuro – biokuro, dujų, mazuto, – pirkimą. Įkurti visų rūšių kuro biržą, iš kurios šilumos tiekėjai privalėtų pirkti kurą šilumai gaminti. Tai užtikrintų konkurenciją, skaidrumą ir geriausią kainą.

Ignalinos šilumos ūkio situacija prieš kurį laiką buvo itin sudėtinga, nes kaip teigia jos miesto meras Bronius Ropė, miestas itin daug sunaudodavo dyzelino kuro. „Jo suvartodavome apie 6 tūkst. tonų ir kada kainos pradėjo dramatiškai kilti, situacija buvo labai sudėtinga“, - savojo miesto patirtimi dalijosi B. Ropė.

Kaunui šiemet pirmajam suskubus paskelbti šildymo sezono pabaigą, jo pėdomis netrukus pasekė ir Vilnius. Kaune oficialiai šildymas išjungtas praėjusį ketvirtadienį, Vilniuje – penktadienį. Tiesa, Kaunas patikslino, kad darželiuose, mokyklose ir ligoninėse šildymas bus išjungtas kiek vėliau, t.y. balandžio 14-ąją. Panevėžyje šildymą išjungti nuspręsta balandžio 13 d., gyvenamuosius  namus planuojama nustoti šildyti balandžio 16–17 dienomis.

Pernai lapkritį gavusieji dideles šildymo sąskaitas dėl to turėtų kaltinti brangusį kurą ir šilumos punktų piržiūrėtojus. Tokias išvadas paskelbė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji taip pat teigia, kad bendrovė „Vilniaus energija“, perduodama šilumos punktus, neprisidėjo prie didesnio šilumos vartojimo 2011 lapkritį.

Gasdinančios šilumos kainos nesikeis, kol nebus imtasi rimtų pertvarkų. Savivaldybėms, išnuomojusioms šilumos ūkius privačiam verslui, svarbiausias uždavinys turėtų būti peržiūrėti sutartis ir nuolat sekti, ar jos nepažeidinėjamos ir vis dar naudingos. Ukmergės rajono savivaldybės pavyzdys parodė, kad privataus verslo savivalė gali turėti neįtikėtinai didelės įtakos šilumos kainai, ir kad geriausia išeitis – nutraukus sutartį susigrąžinti šilumos ūkį į savo rankas.

Seimo opozicija siūlo veiksmingą ir paprastą būdą sumažinti šildymo kainas artėjant žiemai. Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys penktadienį užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, numatantį nulinį PVM tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui.

Lietuvos pramonininkai prognozuoja palaipsniui atsigausiant vidaus vartojimą. Tą teigiamai veiks tokie dalykai, kaip didėjantis užimtumas, o su tuo ir dalies gyventojų pajamos, gerėjantys vartotojų lūkesčiai. Tačiau dalis žmonių išlieka labai atsargūs, o vartojimui neigiamą įtaką darys ir sąskaitos už šildymą, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau jos gali ir nesumažėti – šilumos ir karšto vandens tiekėjai nuo liepos 1 dienos padidino įkainius. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojusios naujos šilumos ir karšto vandens kainos nustebino ne vieną panevėžietį.

Išaugusios sąskaitos už šilumą darbdavius verčia taupyti. Pardavėjai, sandėlių sargai, troleibusų vairuotojai skundžiasi per žema temperatūra darbo vietose, rašo „Lietuvos rytas“. Vis dėlto biudžetinių įstaigų ir verslo įmonių skolos šilumos tiekėjams auga. Žmonės ne tiktai teiraujasi, bet ir skundžiasi, kad esant žemai temperatūrai neįmanoma dirbti.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius ragina Vyriausybę kuo skubiau imtis reikiamų priemonių, kad šildymo kaina Lietuvos žmonėms sumažėtų. Tačiau per tą laiką, jo nuomone, negalima sėdėti sudėjus rankas ir laukti, kol skolos peržengs sveiko proto ribas. A. Butkevičius ragina įmones, aprūpinančias gyventojus šiluma, leisti mokesčius už šildymą sumokėti juos išdėstant dalimis per visus metus.

Premjeras Andrius Kubilius, kuris dar vakar sakė, kad didelės šilumos kainos tik padės apsispręsti renovuoti būstą, jau šaukia pasitarimą dėl baisių sąskaitų. A. Kubilius išreiškė susirūpinimą dėl didelių šilumos sąskaitų, kurias gauna Vilniaus gyventojai, ir jas lydinčio neetiško „Vilniaus energijos“ politikavimo. „Vilniečiai gauna ne tik didžiules šildymo sąskaitas, kurių apskaičiavimo konkrečiam butui pagrįstumo niekas nesiteikia paaiškinti žmonėms.