sanitex

Tarp 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių atsidūrė 22 Lietuvos bendrovės, praneša portalas vz.lt. Tarptautinės prekinio kredito draudimo ir rizikos valdymo įmonės „Coface“ sudarytame reitinge tarp dešimties didžiausių Lietuvos įmonių atsidūrė „Vilniaus prekyba“ (21 vieta), „Maxima grupė“ (29), „Orlen Lietuva“ (31), „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (105), „Ignitis grupė“ (113), „Maxima LT“ (124), „ME Investicija“ (165), „Sanitex“ (195), koncernas „Achemos grupė“ (202) ir „Girteka Logi...

Didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei „Sanitex“ teisme nepavyko panaikinti aplinkosaugininkų sprendimo, dėl kurio ji turi sumokėti 55,4 tūkst. eurų mokesčio už aplinkos taršą. Ši prievolė atsirado išsiaiškinus, kad jos atliekas netinkamai tvarkė bankrutavusi įmonė „Metrail“. Vilniaus apygardos administracinis teismas spalio 27-ąją atmetė „Sanitex“ skundą, kuriuo ji ginčijo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) sprendimą dėl panaikintų „Metrail“ dokumentų.

Didmeninės prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ sumokėjo 12,7 mln. eurų pernai gruodį skirtą baudą už kartelinį susitarimą švietimo ir socialinių įstaigų skelbtuose maisto produktų pirkimuose, pranešė Konkurencijos taryba.  Anot jos, įmonė „Selnera“ taip pat sumokėjo jai skirtą 4,7 tūkst. eurų baudą.

Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ stabdo prekių importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat nuspręsta sustabdyti visų rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų pirkimus iš kitų importuotojų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Prekybos rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis atsisakysime Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Prekybos milžinė „Sanitex“ gavo 12 su puse milijonų eurų baudą už kartelinius susitarimus viešuosiuose pirkimuose dėl vaikų ir ligonių maitinimo Vilniaus ir Kauno įstaigose. Mažesnėmis baudomis nubaustos dar keturios bendrovės. „Sanitex“ grėsė keturis kartus didesnė bauda, tačiau Konkurencijos taryba baudą sumažino bendrovei ėmus bendradarbiauti su tyrėjais. „Sanitex“ vadovas bando teisintis, esą kartelinius susitarimus slapta vykdė keli darbuotojai vadovybei nežinant.

Didžiausia Lietuvoje didmeninės prekybos ir logistikos bendrovei Kauno „Sanitex“ skirta 12,663 mln. eurų bauda – jei įmonė nebūtų prisipažinusi ir bendradarbiavusi su Konkurencijos taryba, bauda jai būtų 75 proc. didesnė.  Ji ir dar kelios įmonės – „Sotėja“, „Selnera“, „Maistulis“ ir „Egilėja“ – dalyvaudamos švietimo ir socialinių įstaigų skelbtuose maisto produktų pirkimuose, derino pasiūlymus, kainas ir tik imitavo konkurenciją, paskelbė taryba.

Naujausiame didžiausių Baltijos šalių įmonių reitinge yra 30 Lietuvos bendrovių, tuo metu Latvijos ir Estijos įmonių – po dešimt, rodo apžvalga. Anot jos, pernai lietuviškos įmonės pasižymėjo keletą kartų spartesniu augimu ir didesniu pelningumu.

Šalies centrinis banko prognozėmis, labiausiai tikėtinas scenarijus, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks dešimtadaliu, tačiau blogiausiu atveju kritimas gali siekti ir 21 proc. Antradienį Seime pristatydamas pranešimą apie Lietuvos banko (LB) pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę apie tai kalbėjo banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Prieš keletą savaičių prabėgusi koronaviruso panikos banga paliko kai kurias parduotuves tuščiais prekystaliais. Lietuvoje uždarinėjant mokyklas, o darbdaviams rekomenduojant darbuotojams likti namuose, prekybininkai ramina – maisto produktų atsargų tikrai pakaks. Prieš keletą savaičių koronavirusas „užklupo“ maisto prekių parduotuves šiek tiek netikėtai. Kaip rašė naujienų portalas tv3.lt, parduotuvėse trūko ilgai negendančių maisto produktų, ypač – kruopų.

Vilniaus valdžia turi iš naujo vertinti, ar maisto tiekimo ir didmeninės prekybos bendrovė „Pontem“ už 6,2 mln. eurų gali vienerius metus tiekti pieną ir jo produktus ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). „Pontem“ laimėjo savivaldybės pernai lapkritį skelbtą konkursą, tačiau sutartis kol kas nepasirašyta, laukiant VPT vertinimo.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pirmąjį šių metų pusmetį valstybei sumokėjo 2,467 mlrd. eurų – 9,5 proc. (213,763 mln. eurų) daugiau nei 2017-ųjų sausį–birželį, kai sumokėta 2,253 mlrd. eurų mokesčių, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ – 171,345 mln. eurų, arba 19,3 proc. daugiau nei pirmąjį 2017 metų pusmetį.

Serbijoje viešinti Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį paragino Serbijos vadovą laikytis bendros pozicijos su Europos Sąjunga (ES) dėl Rusijos ir gerbti investuotojus.

Siekiant išspręsti ginčą su Aplinkos ministerija dėl bankrutavusios atliekų tvarkytojos „Metrail“, verslas siūlo steigti beveik 2,8 mln. eurų vertės garantinį fondą. Jis turėtų užtikrinti, jog gamintojai ir importuotojai laikysis pažado per penkerius metus papildomai sutvarkyti 15 tūkst. tonų pakuočių atliekų. Dalį gamintojų ir importuotojų vienijanti viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ pranešė, kad verslininkai ketvirtadienį Aplinkos ministerijai išsiuntė taikos susitarimo projektą.

Baltijos šalyse tęsiasi dokumentų elektronizavimo ir informacinių procesų automatizavimo tendencija. Tai rodo kiekvienais metais auganti EDI dokumentų apyvarta „Edisoft“ sistemoje. Nuo 2014 metų apdorotų elektroninių dokumentų kiekis kasmet vidutiniškai išauga 13,8%, o praėjusiais metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo perduota apie 18 mln. EDI dokumentų. EDI arba elektroniniai duomenų mainai (angl.

Baltijos šalių įmonės pernai užėmė 27 vietas 500 didžiausių Vidurio ir Rytų Europos įmonių sąraše, kurį kasmet rengia pasaulinė prekybos kredito draudimo bendrovė „Coface“. Lietuva iš 2015 m. turėtų 20 pozicijų praėjusių metų reitinge išlaikė 18 vietų, Estija uždirbo vieną vietą ir dabar turi penkias, Latvija 2016-aisiais prarado daugiausia – net keturias, arba pusę, visų turėtų pozicijų ir pagal įmonių skaičių, patekusių tarp 500 didžiausių regiono bendrovių, nusirito į paskutinę vietą.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 4,121 mlrd. eurų - 8,4 proc. (318,383 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais, kai sumokėta 3,803 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 249,038 mln. eurų, arba 19,6 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Antroje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovė „Okseta“ - jos sumokėtų mokesčių suma pernai padidėjo 4,7 proc. iki 190,288 mln.

Į didžiausių Vidurio Europos sąrašą įmonių pateko 11 Lietuvos bendrovių, o tai - viena mažiau nei pernai. Mažėjančią tendenciją parodė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ 500 didžiausių įmonių ataskaita, kurioje įvertintos 2015 metų įmonių pajamos.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad maisto produktų skurstantiems konkursas turėjo vykti, tik atlikus rinkos tyrimą ir nustačius realias produktų kainas. Ministrė negali atsakyti, kodėl tai nebuvo padaryta, o dėl per brangiai nupirktų produktų atsakomybę turėtų prisiimti konkursą organizavusios Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros agentūros vadovė bei jos valdybos pirmininkas, žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Ir centrinė valdžia, ir savivalda sutaria, kad daugiau lietuviškos produkcijos turėtų atsidurti ant mokinių, ligonių, kalinių, kareivių stalų, tačiau vietos gamintojams ir viešosioms įstaigoms taikomos skirtingos direktyvos ir keliami skirtingi tarptautiniai reikalavimai.   Užsivėrus Rusijos rinkai, ES šalyse pasipylė kampanijos, skatinančios vartoti daugiau vietos gamintojų produkcijos.

UAB „New Vision Baltija“ sulaukė išskirtinio pripažinimo iš pasaulinio mažmeninės prekybos sprendimų kūrėjo „LS Retail“: kasmetėje „LS Retail“ partnerių konferencijoje ši Lietuvos įmonė buvo paskelbta metų partnere Europos regione ir pateko tarp keturių sėkmingiausių pasaulio partnerių. „Šis „LS Retail“ įvertinimas yra itin svarus, nes pasauliniu mastu buvo pripažinta „New Vision“ kompetencija mažmeninės prekybos sprendimų srityje.

Kiekvieno verslo pagrindinis tikslas yra parduoti savo prekes ar paslaugas, tačiau tobulėjant technologijoms, atsirandant jų daugiau, nuolat keičiasi būdai, kaip tai yra daroma. Be to, keičiasi ir pačių pirkėjų poreikiai, nuo kurių prekybininkams yra ypač svarbu neatsilikti – nuolat gerinti pirkimo procesą.

Patraukli kaina, platus asortimentas, patogumas, sutaupytas laikas ir lanksčios prekės grąžinimo sąlygos – priežastys, lemiančios vis tvirtėjančias e.prekybos pozicijas Lietuvos rinkoje. Ekspertai prognozuoja, kad per ateinančius kelis metus e.prekybos augimas gali smarkiai paspartėti – tai lems bręstantys ir vis didesnes pajamas generuoti pradedantys „skaitmeniniai čiabuviai” (angl. digital natives), t.y. žmonės, užaugę interneto eroje.

Lietuviško kapitalo bendrovė „Skaitmeninis pasaulis“, valdanti tokias elektronines parduotuves kaip kompiuteriai.lt, asusshop.lt, ishop.lt, acershop.lt bei dellshop.lt, iš didmeninės prekybos ir logistikos bendrovės „Sanitex“ įsigijo vieną seniausių Lietuvoje elektroninių parduotuvių neriba.lt. Beveik 10 metų veikiančioje internetinėje parduotuvėje prekiaujama buitine technika, elektronika bei kompiuteriais. „Nuo 2004 m. „Sanitex“ valdoma neriba.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pastebi, kad trečiąjį šių metų ketvirtį komercinio nekilnojamojo turto rinka didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje) ir toliau demonstruoja vis gerėjančius rodiklius. Teigiami pokyčiai itin pastebimi sandėliavimo patalpų ir logistikos sektoriuose.

Vienuose prekybos centruose prekės pabrangsta prie kasų, o į kitus net vasarą geriau eiti su kailiniais. Reklamose prekybos centrai deklaruoja didžiulį rūpestį savo klientais, tačiau realybėje viskas yra kiek kitaip. „Šiaulių naujienų“ redakcija gavo keletą šiauliečių nusiskundimų dėl prekybos centrų darbo ir požiūrio į taip „mylimus“ pirkėjus. Vieni turbūt tikisi, kad pirkėjai susigundys mažesnėmis kainomis, bet sumokės daugiau. Kiti suteikia daugiau darbo gydytojams bei vaistininkams.

Šiaulių rajono kriminalinės policijos pareigūnai surado prieš mėnesį pagrobtą 65 tūkst. litų vertės cigarečių krovinį. Tiesa, prieš pareigūnams daržinėje aptinkant grobį, juo jau buvo susidomėjusios žiurkės – apgraužė ne tik cigarečių pakuotes, bet ir tabako gaminius. Šiaulių policijos duomenimis, dingęs krovinys buvo rastas praeitą savaitę vieno Pakruojo rajono vienkiemio daržinėje, po šiaudais.

Politikai Seime kol kas nėra linkę komentuoti daugelio partijų finansinio rėmėjo Gedimino Žiemelio pasirodymo žiniasklaidoje.  Su pastarojo vardu siejamas kompanijos „flyLAL – Lithuanian Airlines“ veiklos stabdymas ir galimas bankrotas. Žiniasklaidoje teigiama, kad su verslininku G. Žiemeliu susijusios įmonės yra įvairių politinių jėgų rėmėjos. Kaip jau rašė „Balsas.

Šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“ - avialinijų „flyLAL“ veiklos išskaidymas ir pastarojo pusmečio finansinė veikla verčia galvoti, kad bankrotui buvo ruošiamasi nuo „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo.  Būtent tai praėjusią savaitę aiškinosi susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio sudaryta darbo grupė. Ministras žadėjo, jei pateiktos išvados kels bent kiek abejonių skrydžių bendrovės veikla, teisėsaugos institucijoms paves išsiaiškinti, ar jos žlugimas nebuvo surežisuotas.

Penktadienį nacionalinis oro vežėjas „flyLAL - Lithuanian Airlines“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. „Respublikos“ šaltinių tvirtinimu, dėl tokios baigties kaltę turėtų prisiimti ne vien dabartiniai jos savininkai, bet ir dvidešimt metų po Nepriklausomybės atkūrimo civilinę aviaciją kuravę galimai korumpuoti buvę ir dabartiniai valstybės tarnai. Prieš kreipiantis į teismą iš peties padirbėjo „flyLAL - Lithuanian Airlines“ atstovaujantys viešųjų ryšių specialistai.

„Penktadienį prie Seimo vykusioje protesto akcijoje dalyvavo 7 tūkst.  žmonių, ir tai sugebėjo sukelti riaušes. Tik įsivaizduokite, kas bus, jei protestuoti susirinks 30 tūkst. skrydžių bendrovės „flyLAL-Lithuanian airlines“ aukų, - tuomet akmens ant akmens neliks!“ - „Respubliką“ tikino vienas finansiškai nuo minėtos bendrovės veiksmų nukentėjęs pilietis.

Oro bendrovė „flyLAL“, gruodį savo kontrolinį akcijų paketą nesėkmingai siūliusi Vyriausybei, penktadienį pardavimo sutartį pasirašo su šveicarų „Swiss Capital Group“, „lrt.lt“ patvirtino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Anot viceministro Arūno Štaro, Lietuvos įmonės perėmimas turėtų būti baigtas sausio 23 dieną. Kol ieškojo investuotojo, „flyLAL“ teigė svarstanti ir kitą galimybę – dar sumažinti skrydžių skaičių iš Vilniaus, o turimus lėktuvus nukreipti skraidyti užsienio šalyse.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neigia pranešimus, kad Vyriausybė svarsto galimybę išpirkti neva bankrutuojančios bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ akcijas už simbolinę 1 lito kainą. „Tokių kalbų girdėjau, kad kažkas nori, jog valstybė gelbėtų „flyLAL“, tačiau aš apie tai nieko nežinau“, – BNS sakė E. Masiulis.

Lietuvoje turtingiausiųjų sluoksniui priklauso tik kiek daugiau, nei 0,3 proc. žmonių. Tačiau ši grupelė daro milžinišką įtaką visiems likusiems šalies gyventojams, daugiausia per politikus stengdamasi visus mus įtraukti dar didesnės jų gerovės kūrimą. Pagal formalų turtingumo kriterijų  potencialūs Lietuvos grietinėlės sąrašai, žinoma, išties negali lygintis su kaimyninės Rusijos ar kitų didžiųjų valstybių kolegomis - šalių turtinis bei potencialas yra sunkiai sulyginamas.

Lietuvos Respublikos Seimo narys LSDP kandidatas vienmandatėje Radviliškio rinkimų apygardoje Nr. 44 LSDP daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 15 Gimė 1952 m. rugsėjo 4 d. Kėdainių rajono Baroninės kaime valstiečių šeimoje. 1959–1967 m. mokėsi Kėdainių rajono Mantviliškio aštuonmetėje (dabar – pagrindinė) mokykloje. 1967–1970 m. mokėsi Radviliškio technikos mokykloje. 1970–1971 m. dirbo Kėdainių rajono K. Poželos kolūkyje tekintoju.

Savaitraščio „Veidas“ sudaromame turtingiausių Lietuvos piliečių sąraše pirmasis trejetukas nesikeičia. Tuo tarpu trisdešimtuke atsirado kelios naujos pavardės. Sąrašo lyderiai išlieka vis tie patys, tik pirmieji du susikeitė vietomis: pernai antrasis buvęs pagrindinis „Achemos“ grupės savininkas Bronislovas Lubys, kurio turtas vertinamas 3 mlrd. litų, pakilo į pirmą vietą, iš jos išstumdamas vieną VP grupės savininkų Nerijų Numavičių (2,8 mlrd.

Bendrovės „Avestis“ per susijusias įmones valdomų įmonių bendra apyvarta 2007 metais pasiekė 352 mln. litų, tai 3 kartus daugiau nei 2006 metais, kai ji siekė 116 mln. litų. „Spartų augimą praėjusiais metais nulėmė kelių statybos, geležinkelių tiesimo ir atliekų tvarkymo įmonių įsigijimas“ – sakė „Avesčio“ valdybos pirmininkas Šarūnas Kliokys.

Tik nedidelė dalis uostamiestyje veikiančių įmonių priklauso klaipėdiečiams verslininkams. Greta įvairių užsienio šalių kapitalo uostamiestyje gana stipriai yra įsitvirtinę kauniečiai, taip pat verslininkai iš sostinės, rašo „Vakarų ekspresas“. Kai kuriems verslininkams klausimas, ar jų įmonės savininkai yra klaipėdiečiai, skamba provincialiai. Tačiau viešųjų ryšių ekspertai sako, kapitalo kilmė tampa itin svarbia tada, kai įmonė teikia nemonopolines paslaugas arba prekes vietinei rinkai.

„flyLAL" keičia dievišką numerį „6666" į velnišką „666". Iki šiol AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ turėjo ISIN kodą LT0000126666. Kodas keičiamas „flyLAL-Lithuanian Airlines“ iniciatyva, pateikus prašymą Lietuvos centriniam depozitoriumui. „Aviacijoje, kaip jokioje kitoje srityje, visuomet buvo ir tebėra svarbūs skaičiai – tradiciškai visame pasaulyje laikomasi nuostatos vengti skaičių 13 ir 666. Visi žino, kad lėktuvuose nėra 13 eilės, stengiamasi išvengti ir skaičiaus 6 pasikartojimų.

Keliose Lietuvos įmonėse su didesniu nei įprasta nerimu stebimas prasidėjęs Kosovo pripažinimo procesas ir Serbijos reakcija.Lietuvos verslininkai sako puikiai suprantantys investavę didesnės rizikos regione, tačiau viliasi, kad nugalės pačių serbų apsisprendimas sukti vieningos Europos keliu, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.„Pokyčiai negrįžtami, bent jau pasirinkta kryptis, bet, be abejo, šiek tiek baugu, nes dar sunku įvertinti, kiek tie neramumai turės įtakos Serbijos vidaus gyvenimui, ver...

Bendrovei „Sanitex“ leista įsigyti iki 100 proc. aviakompanijos AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ akcijų.Konkurencijos taryba, posėdyje išnagrinėjusi Bendros Lietuvos ir JAV įmonės UAB „Sanitex“ 2008 m. sausio 29 d. pateiktą prašymą leisti vykdyti koncentraciją įsigyjant iki 100 proc. AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ akcijų, leido vykdyti šią koncentraciją pagal pateiktą pranešimą.

Kūčiukai, specialūs saldainių rinkiniai, eglutės, fejerverkai – po Kalėdų švenčių šios prekės masiškai išparduodamos. Tačiau ir gamintojai, ir prekybininkai vieningi: kalėdinės prekės yra pelningos, rašo „Klaipėda“. Rekordinis lankytojų srautas Kelias dienas trukusi kalėdinė prekyba šalies gamintojams ir prekybininkams sužėrė gausų uždarbį. Prekybos centrų duomenimis, kalėdinis krepšelis šiemet buvo turtingesnis ir įvairesnis negu pernai.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas rugpjūčio 27-28 dienomis oficialaus vizito Serbijoje metu ragino stiprinti Lietuvos ir Serbijos valdžios institucijų, ekonominės plėtros agentūrų ir suinteresuotų verslo struktūrų bendradarbiavimą.„Baltijos šalys dėl spartaus ekonominio augimo vadinamos „Baltijos tigrais“. Stebint pastarojo meto Serbijos ekonomikos augimą, Serbiją galime pavadinti „Balkanų tigru“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas Lietuvos ir Serbijos verslo forume Belgrade.

Elektroninių parduotuvių situacija per metus nepakito - Lietuvos gyventojai ir toliau nepasitiki jų saugumu, o esant menkam kompiuteriniam raštingumui rinka vangiai auga, todėl verslininkai menkai investuoja į jas. Tokią situaciją parodo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos atliktas antrasis privatumo ir saugumo lietuviškajame internete tyrimas.