rytų europa

Rusijos užsienio reikalų ministerijai nuolat primenant, kad už Vilnių Lietuva turėtų dėkoti sovietų premjerui Josifui Stalinui, nemažai mūsų politikų bei istorikų pamažu tuo patikėjo.

Purve, be vandens ir elektros Didžiojoje Britanijoje gyvena darbo netekę emigrantai iš Latvijos ir Lenkijos. Žmonės miega purvinuose barakuose, rašo Britanijos laikraštis „The Daily Star Sunday“. Leidinio žurnalistai apsilankė keliuose apleistuose namuose ir buvusiuose pramoniniuose pastatuose, kur gyvena bedarbiai emigrantai iš Rytų Europos šalių.

Lenkija, Švedija ir dar kitos septynios šalys nusiuntė laišką Europos Sąjungai prašydamos pakeisti šalių skolų skaičiavimo metodiką, praneša Bloomberg.Laiškas, skirtas Europos Komisijai ir Europos Sąjungos prezidentui Hermanui van Rompiui, buvo pasirašytas taip pat tokių šalių kaip Vengrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovakijos, Bulgarijos, Lietuvos ir Latvijos, finansų ministrų, pranešė Vienoje įsikūręs laikraštis "Wirtschaftsblatt", neatskleisdamas iš kur gavo informaciją.

Įtakingas „Lonely Planet“ išleido naują Rytų Europos kelionių gidą. Į jo TOP-10 sąrašą buvo įtraukti ir mūsų kaimynai – Minskas, Ryga bei tolimesnis Talinas. „Metai iš metų Rytų Europa buvo neatrasta žemyno pusė, pilna architektūros lobių, įstabių kraštovaizdžių ir dūzgiančių miestų. Nesvarbu, ar jūs Rytų Europoje lankotės pirmąjį kartą, ar grįžtate „pakartotinės dozės“ – nusivylę neliksite“, - naujai išleisto sąrašo įžangoje užsimena „Lonely Planet“. „Minskas visiškai jus nustebins.

10 Rytinių Europos Sąjungos narių, atsigaunančių po giliausio nuosmukio per porą dešimtmečių, ir toliau susidurs su aukštu nedarbo lygiu, skelbia Pasaulio bankas. Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad nedarbo lygis regione gegužę pasiekė 10 proc., o didžiausi kilimai užfiksuoti trijose Baltijos šalyse ir Slovakijoje, praneša Bloomberg. 2008 metų birželį nedarbo lygis regione buvo vidutiniškai 6,5 proc. Bankas taip pat teigia, kad bedarbių skaičius regione nuo 3 mln. pakilo iki 4,7 mln.

Jungtinių Tautų Vaikų fondas perspėja, kad ŽIV epidemija Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje intensyvėja itin grėsmingai. UNICEF skelbia, kad ŽIV plitimą itin skatina narkotikų vartojimas ir rizikingi seksualiniai santykiai. Be to, pavojų dar labiau didina tas faktas, ŽIV apkrėsti vaikai nesiekia gydymo dėl visuomenėje nusistovėjusių neigiamų nuostatų infekuotųjų atžvilgiu. Tokie vaikai dažniausiai yra išstumiami iš visuomenės. UNICEF teigia, kad regione yra 3,7 mln.

Privačios saugumo firmos „Xe Service“ (anksčiau žinomos kaip „Blackwater“) darbuotojai vertė irakietes ir Rytų Europos merginas verstis prostitucija, o kompanija „ArmorGroup“, kuri saugo JAV ambasadą Afganistane, buvo įkūrusi net kelis viešnamius. Amerikiečių laikraštis „The Washington Post“ informavo apie tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad moterų išnaudojimu kaltinami liūdnai pagarsėjusios saugumo firmos „Blackwater“ darbuotojai.

Rytų ir Vidurio Europa yra ne tik patrauklus regionas Vokietijos tiesioginėms investicijoms, bet ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip tiesioginis prekybos partneris. Nors šis regionas buvo stipriai paliestas ekonominio nuosmukio, anot čia veikiančių vokiškų įmonių, makroekonominė padėtis stabilizuojasi ir vyrauja šiek tiek teigiamos prognozės 2010 metams.

Nepaisant to, kad blogiausias krizės etapas jau baigėsi, Rytų Europos ekonomikos atsigavimas išlieka trapus, pareiškė tarptautinė reitingų agentūra Moody's Investors Service.Reitingų agentūros vyresnysis ekonomistas Dietmaras Hornungas teigė, kad regiono ekonomikos augimo yra pagrįstas eksportu, o atsiliekanti vidaus paklausa daro regioną priklausomu nuo augimo Vakarų Europoje.

Per 20 ateinančių metų elektros energijos paklausa Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje išaugs kone dvigubai. Tai konstatuojama naujausioje Pasaulio banko ataskaitoje. Ekspertai prognozuoja, kad pirminių energijos šaltinių paklausa padidės 50 proc., o elektros energijos poreikis – net 90 proc.

Rytų Europai ir visoms buvusioms sovietinėms respublikoms gresia energetinių išteklių stygius, perspėja Pasaulio bankas. Jo ataskaitoje teigiama, kad energetinių išteklių krizės Rytų Europa gali išvengti tik tuo atveju, jei pasikeis vartojimo įpročiai arba investuotojai atras reikalingus 3 trilijonus dolerių energetikos rinkai reformuoti. Skelbiama, kad iki 2030 metų elektros energijos paklausa regione išaugs net 90 proc.

Šiemet 23 milijonai žmonių Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje gali atsidurti prie skurdo slenksčio. Tokią prognozę 2010-iesiems pateikė Pasaulio bankas. Didžiausiais iššūkiais, su kuriais susidurs Rytų Europos regiono gyventojai, šiais metais laikomi nedarbas ir užimtumo problemos, kylančios kainos ir sunkiai atsigaunanti paskolų rinka. Bankininkų teigimu, gerėjančių vidaus paklausos tendencijų tikėtis sunku – nedarbas ir maži atlyginimai neleis vartojimo kreivei šauti aukštyn.

Pasak bendrovės „Capital Economics“, Rytų Europos šalys su „trapia“ bankų sistema susiduria su silpnesniu ekonomikos atsigavimu dėl bankų nenoro skolinti. Baltijos šalyse, Balkanų šalyse ir Vengrijoje yra realus pavojus, kad gali išsivystyti ydingas ratas, kai silpnas ekonomikos atsigavimas apriboja bankų skolinimą, o tai savo ruožtu slopina atsigavimą, - teigia „Capital Economics“ ekonomistai.

Dėl ekonominio nuosmukio sunkiau protingai kalbėti apie „Rytų Europa“ pavadintą regioną Tai niekada nebuvo labai konkreti sąvoka, o dabar ji tampa kenksminga.

Europos Sąjunga (ES) vėl su nerimu stebi Rusijos energetinio tiekimo tendencijas. Oficialioji Maskva pranešė, kad nepavykus susitarti su Minsku dėl naftos kainų, stabdomas rusiškos naftos tiekimas Baltarusijos įmonėms. Todėl ši šalis nebegauna rusiškos naftos. Tai reiškia, kad Rytų Europoje vėl gali kilti naujas energetinis karas. Energetiniai nesutarimai tarp Rusijos bei tokių iš jos energetiką importuojančių šalių, kaip Baltarusija ar Ukraina, jau nieko nestebina.

„Vieningoji Europa“ – tai viena populiariausių frazių politikų lūpose. Turime Europos Sąjungą ratifikuojančią mūsų vienybę, nebėra Berlyno sienos, kuri skyrė Rytus nuo Vakarų. Visi esame apkloti vienybės antklode. Tačiau kas dedasi po ja? Kaip mes patys žiūrime vieni į kitus? Ar nesivadovaujame stereotipais? Ar Berlyno siena nugriauta visų europiečių galvose?  Žinoma, padėti lygybės ženklą tarp Rytų ir Vakarų Europos nebūtų teisinga. Mes, rytiečiai, esame naujokai  Europos Sąjungoje.

Spalio 8 d. 18 val. Kultūrpolis (Daržų 10/ Bažnyčių 4, Klaipėda) pristatys 15-ojo Noorderlicht tarptautinio fotografijos festivalio (Nyderlandai) parodą „Anapus sienų – Rytų Europa prieš 1989“. Naujoji Rytų Europa iškilo po 1989-ųjų. Nukritus geležinei uždanga, geopolitinės scenos neatpažįstamai pasikeitė. Valstybės suskilo, didžioji jų dalis tapo Europos Sąjungos narėmis. Po keturių Komunizmo dekadų, kapitalizmas tapo nauja ideologija.

Švedai mus apšaukė didžiausia savo ekonomikos grėsme. Krepšinyje grėsme esam bulgarams, o ekonomikoje – švedams. Pagaliau. Tautininkų svajonės pildosi. Bent jau kažkam tampame grėsme. Rusams grėsme niekaip netampame, nors labai norime; lenkams netgi nenorime, nors važiuojant pro lenkų miestus vis tiek krauju apsipila širdis, kai matai centrines gatves pavadintas jų didvyrio Želigovskio pavarde.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir pareigūnai perspėja, kad sunkmečiu gali padidėti prekyba žmonėmis. Europos šalių vyriausybėms skiriant vis daugiau dėmesio prekybos žmonėmis problemos sprendimui, Lietuvos valdžia tam abejinga. Lietuvoje šią savaitę viešėjusio Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos Europos zonos biuro prevencijos prieš prekybą žmonėmis koordinatoriaus Larso Linderholmo (Lars Linderholm) pateikti faktai verčia sunerimti.

Užsienio reikalų (UR) ministro Vygaudo Ušacko nuomone, ES ir JAV turėtų skatinti laisvąją prekybą ekonominės krizės metu, bei glaudžiai bendradarbiauti integruojant Rytų Europos šalis į ES energetinę rinką.

Pasaulio banko atliktame Rytų Europos šalių demografijos ir darbo išteklių tyrime prognozuojama, kad Lietuvos gyventojų skaičius iki 2025 m. sumažės 11 proc. – 371 tūkst. žmonių. Ekspertų teigimu, tai atsitiks dėl natūralių priežasčių – mažo gimstamumo ir didėjančio mirtingumo. Į gyventojų mažėjimą dėl emigracijos tyrime neatsižvelgta. Su dar didesniais sunkumais susidurs Latvija: Pasaulio banko prognozėmis jos laukia vienas didžiausių Rytų Europoje demografinių iššūkių.

Rytų Europa iki 2025 m. taps vienu iš labiausiai senstančių pasaulio regionų: jo gyventojų skaičius sumažės 24 milijonais, teigiama šiandien paskelbtoje Pasaulio banko ataskaitoje, kurioje apžvelgiamos Rytų Europos ir buvusios Sovietų sąjungos šalių gyventojų senėjimo problemos. Pasaulio banko ekspertų vertinimais Rytų Europos gyventojų skaičius po 18 metų sumažės 24 mln. Rusijoje gyventojų sumažės 17 mln. Tačiau labiausiai nukentės Gruzija –  prognozuojama, kad ji neteks iki 20 proc.

Mano neįkainojama snukio gimnastikos patirtis Skandinavijos - Baltijos prekybininkų konferencijose turėjo pasitarnauti pateikiant Sergejui kompromituojančius klausimus. Planas buvo toks: Atėjus klausimų metui lėtai stojuosi, staigiu judesiu nubruku kirpčių sruogą nuo akių (išankstinis esmės efektas) ir psichologo balsu paklausiu apie Rusijos specialiųjų tarnybų kadrų ryšius Skandinavijoje.

Nusprendęs per atostogas pakeliauti, tūlas tautietis vyksta į Ispanijos paplūdimius ar Slovakijos kalnus. Nieko nebestebina lietuvių antplūdis Turkijoje, Egipte ar dar egzotiškesnėse vietose ir tolimose salose. Tuo tarpu visai šalia esančios salos pamirštamos. Apie Saremos ar kitas Estijos salas žino bene visi. Bet keli yra ten buvę? Dar arčiau dunksančio Gotlando vardas dažno tautiečio sąmonėje įsispaudęs turbūt vien Jono Pajaujo, na ir gal poros kitų ten po karo nublokštų lietuvių dėka.

Pasak Vokietijos banko "Deutsche Bank AG" vyriausiojo ekonomisto Norberto Walterio (Norberto Valterio), pastaraisiais metais Europos Sąjungos (ES) ekonomiką ne kartą gelbėjo sparčiai augančios Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurios (tarp jų ir Lietuva) iki 2007 metų turėtų tapti ES narėmis.

Belgijos bankas "KBC Bancassurance" paskelbė neketinąs keisti valdymo struktūros, taip paneigdamas spėliones, kad savo paketą gali parduoti didžiausias grupės akcininkas. Be to, KBC nurodė atleisiantis 15 proc. darbuotojų Lenkijos padalinyje "Kredyt Bank". Pastaruoju metu pasigirdo spėlionių, kad Belgijos bendrovė "Almanij" gali rinkai pasiūlyti visą ar bent dalį savo valdomo 68 proc. KBC akcijų paketo. Šiuo metu rinkoje siūloma apie 30 proc. KBC akcijų.

Paryžiaus policija sulaikė automobilių vagystėmis ir jų išgabenimu į Rytus besivertusių dešimtį lietuvių, iš kurių trys jau nuteisti atlikti laisvės atėmimo bausmes. "Vogti automobiliai keliauja į Rytų šalis", - straipsnį tokia antrašte antradienį (03.18) skelbia Paryžiaus dienraštis "Le Parisien". Straipsnyje rašoma apie nusikaltėlių iš Lietuvos Prancūzijoje sukurtą automobilių vagysčių ir eksporto verslo "įmonę", kurios sąskaitoje - per 20 automobilių vagysčių.