rytis juozapavičius

Vasario 24 d. Vilniuje, viešbučio “Reval Lietuva” “Sky” bare, pirmą kartą Lietuvoje daugiakalbis Europos žurnalas CAFEBABEL.COM  organizuoja bendruomenių debatus „Kalba Vilnius“, kuriuose bus viešai diskutuojama apie tai, kaip paskatinti piliečių kūrybiškumą ir aktyvesnį dalyvavimą sprendžiant visuomenei svarbius klausimus. Renginyje dalyvaus Lietuvos akademinės visuomenės, meno pasaulio, nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų atstovai.

Valstybei nutarus nebeužsiimti elektros verslu ir labai pelningai parduoti Rytų skirstomuosius tinklus (RST), tai vertėtų padaryti pirmąjį šių metų pusmetį.

Mokesčių deklaracijose - landa korupcijai. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, valstybės tarnautojai yra deklaravę 673 mln. Lt ne banke laikomų pinigų. Vienam deklarantui tenka vidutiniškai apie 35.000 Lt, antradienį rašo dienraštis "Verslo žinios".Visi deklarantai tokių pinigų kišenėse turi beveik 2 mlrd. Lt. šių lėšų kurių pagrįstumą mokesčių inspektoriai gali tikrinti, gali ir netikrinti.„Visa deklaravimo sistema yra neskaidri.

Visuomeninis judėjimas Piliečių santalka ir "Transparency International" Lietuvos skyrius (TILS) abejoja Vilniaus savivaldybės ketinimais privačiam verslui perduoti renovuoti ir eksploatuoti penkiolika švietimo įstaigų. "Viešo ir privataus sektoriaus partnerystė šiuo atveju kelia abejonių.

"Baltijos vadovų konferencijos" kviečia keisti įsigalėjusį požiūrį į biuro administratorius. Pirmojoje šalyje biuro administratoriams skirtoje tokio pobūdžio konferencijoje "Sėkmės strategijos" pranešimus apie komunikavimo, psichologijos ir brandžios asmenybės svarbą darbe skaitys ne tik šios srities žinovai, bet ir netikėtų specialybių atstovai – operos solistas Vytautas Juozapaitis, psichologas Raimundas Alekna bei kiti.

Kaip išgyventi Lietuvoje neduodant kyšių? Sprendžiant iš Seimui pateiktos Specialiųjų tyrimų tarnybos metinės veiklos ataskaitos, toks praktinis vadovas visuomenėje turėtų nemažą pasisekimą. „Štai jums kariškas vaizdelis“ Visas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2005 m. nuimtas lietuviškos korupcijos derlius telpa į 20 puslapių ataskaitą.

Kaip išgyventi Lietuvoje neduodant kyšių? Sprendžiant iš Seimui pateiktos Specialiųjų tyrimų tarnybos metinės veiklos ataskaitos, toks praktinis vadovas visuomenėje turėtų nemažą pasisekimą. „Štai jums kariškas vaizdelis“ Visas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2005 m. nuimtas lietuviškos korupcijos derlius telpa į 20 puslapių ataskaitą.

Pirmadienį (balandžio 3) Lietuvoje prasidėjo visuomeninė akcija „Jie nenori, kad tu žinotum“. Akcijos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į Europos Sąjungos lėšų paskirstymą bei pakviesti vyriausybines institucijas atviram dialogui apie ES paramos panaudojimą. Pirmadienio rytą Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos gyventojų dėmesį atkreipė nepermatomais maišais uždengtos viešojo transporto stotelės.

Lietuva šiandien jaučiasi lyg sugavusi auksinę žuvelę. Per 2007-2013 metus iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų gausime daugiau nei 20 mlrd. litų paramos. Belieka tik apsispręsti, kokioms sritims šiuos pinigus paskirstyti. Tačiau sugalvoti tris norus nėra taip jau lengva. Ir labai baisu po to likti prie suskilusios geldos.

Su Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama dirbančios institucijos, sulaukusios visuomeninių organizacijų pasiūlymų dėl ES paramos skirstymo, inicijavo susitikimą su juos pateikusių organizacijų atstovais. Per pirmąjį tokį susitikimą buvo aptartos glaudesnio bendradarbiavimo tarp Europos socialinio fondo (ESF) lėšas administruojančių institucijų ir socialinių partnerių galimybės.

Šią savaitę Seime pradėtas svarstyti Valstybės politikų elgesio kodeksas. Kodėl politikams vėl prireikė vienoje vietoje surašytų elgesio taisyklių? Ar kodeksas turi tapti universaliu politinės moralės švyturiu, ar rimbu tiems politikams, kuriems kelio nerodo nei Konstitucija, nei įstatymai? „Gink Dieve nevalna prisiplempus arielkos bastytis tarp žmonių viešumoj ir savo nesvietišku smirdėjimu o taipogi kalakutiškais tauškalais papiktinti sueigą“, – skelbia 1636 metais Vilniuje priimtos gero elg...

Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Lietuva vis dar yra tarp valstybių, susiduriančių su rimtomis korupcijos problemomis. Šiais metais pavyko sugrįžti į tą lygį, kuris buvo 2001-aisiais. Galima pasiguosti bent tuo, kad Lietuva yra ne tokia korumpuota kaip jos kaimynės Lenkija, Baltarusija, Latvija ir Rusija. Bet Estija mus seniai pralenkė.

Buvusiam Vokietijos kancleriui Gerhardui Schroederiui nusprendus įsidarbinti Šiaurės Europos dujotiekį tiesiančiame koncerne, toks jo poelgis buvo įvertintas kaip mažų mažiausiai neetiškas, o gal net ir nusikalstamas. „Omni.lt“ pasidomėjo, kas gresia tokį „kyšį“ paėmusiam pareigūnui Lietuvoje. Kontroliuojami tik aukščiausi pareigūnai Valstybės tarnautojų galimybes perbėgti į privatų sektorių Lietuvoje riboja įstatymai.

Seimas ketina sulyginti visų partijų galimybes ir apriboti politinės reklamos srautą žiniasklaidoje. Tačiau ar išdrįs politikai atimti iš komercinių televizijų gardų kąsnį? Kol kas Seimas ryžosi uždrausti tik lauko politinę reklamą, „suvarydamas“ didelius ir mažus politikus į vieną stendą.

Efektyvios priežiūros bei viešumo stoka ir neužtikrinta sąžininga projektų Europos Sąjungos paramai gauti konkurencija kelia visuomenės nepasitikėjimą pinigus skirstančių valdžios institucijų veikla. Tokias tyrimo išvadas pristatė Pilietinės visuomenės institutas.

Seimo narys Henrikas Žukauskas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuri tam tikrais, ypač svarbiais, atvejais įpareigotų viešosios informacijos rengėjus, žurnalistus atskleisti informacijos šaltinį. Pasak politiko, siūlomo įstatymo pakeitimo tikslas yra užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama informacijos šaltinio paslapties neatskleidimo teise, kuri, jo nuomone, gali trukdyti vykdyti teisingumą ir neleisti apginti asmenų teisių ir laisvių.

Politinė korupcija - tarsi baobabas, kurio nesunaikinsi vien kapodamas šakas. Tai jaunoje ir labai gilias senosios nomenklatūros šaknis turinčioje Lietuvos valstybėje įsikerojusi sistema. Vienintelis būdas politikams būti skaidriems - aiškinti visuomenei, kodėl ir kas yra daroma, tačiau dabartinėje situacijoje mūsų valstybėje jokių požymių apie tokį norą nesimato.

Pažangiose demokratijose politikai atsistatydina ir dėl etikos, nebūtinai įrodžius jų kaltę, tačiau Lietuvos politikams dar trūksta politinės kultūros. Taip tvirtina Darbo partijos atstovė Europos Parlamente Ona Juknevičienė. Pasak europarlamentarės, prezidento Valdo Adamkaus pareiškimas, kuriuo jis leido suprasti nepasitikįs ūkio ministru Viktoru Uspaskichu ir Vilniaus meru Artūru Zuoku, skatina pakilti į aukštesnį politinės kultūros lygį.

Tiesioginiai merų rinkimai būtų naudingi korumpuotam šalies elitui, nes supaprastintų vietos valdžios kontrolę - renkant merus tiesiogiai, rėmėjams pakaktų nupirkti viešųjų ryšių kampanijas tinkamiems kandidatams. Taip Eltai antradienį tvirtino "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Rytis Juozapavičius. "Šiandien beveik visos politinės partijos gauna paramą iš įmonių mainais į pažadus per neteisėtą lobistinę veiklą priimti finansiniams rėmėjams naudingus sprendimus.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius tvirtina, jog Kovo 11-osios šventei 70 tūkst. ketinanti išleisti Tėvynės sąjunga didesnę pinigų dalį yra gavusi kaip paramą. Be to, partijoms esą nėra pasakyta, ką daryti su joms skiriamais pinigais iš valstybės biudžeto. "Tai ne vien mokesčių mokėtojų pinigai, nes turime ir paramos, o parama iš įvairių kitų subjektų sudaro didesnę dalį nei mokesčių mokėtojų pinigai.

Antikorupcinės organizacijos “Transparency International” Lietuvos skyrius ir viena iš didžiausių Lietuvos ryšių su visuomene bendrovių “Viešųjų ryšių partneriai” spalio 8 dieną rengia konferenciją “Lobizmo nauda politikai, verslui ir pilietinei visuomenei”. Verslininkus ir politikus sutrauksiančią konferenciją remia Europos Sąjunga.

Per Europos Parlamento Liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos organizuotą konferenciją Berlyne rugsėjo pradžioje buvęs Ispanijos ministras pirmininkas Jose Maria Aznaras pasakė iškilmingą kalbą vakarienės “Deutchebank” salėje susirinkusiems Europos konservatoriams.

Valentino Junoko vadovaujamos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pastangos kovoti su politine korupcija buvo labai drąsios, tačiau donkichotiškos. Didžiausia jų nauda - politinės korupcijos diagnozė ir maksimalus visuomenės susidomėjimas šia problema. Tačiau drąsos neužtenka - diagnozuotą ligą reikia gydyti. Kova su politine korupcija neįmanoma be labai svarios politinės paramos, kurios V. Junoko komanda neturėjo. Negana to, plačius užmojus gana greitai pakirto serija grubių STT klaidų.

Politiko ir žurnalisto pareigos iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai skirtingos. Pirmasis leidžia įstatymus, antrasis akylai seka, kaip tai daroma, ir mielai tai kritikuoja. Pirmasis saikdinasi dirbąs liaudžiai, o ne sau, antrasis verčiasi per galvą įrodinėdamas, kad tai nėra tiesa. Tačiau ar viskas išlieka savo vietose, kai pirmasis tampa antrojo darbdaviu? Nebūkime naivūs. Įstatymai šiuo atveju yra palankūs politikams: jie leidžia Seimo nariams valdyti žiniasklaidos priemones.

Prestižine Vinco Kudirkos premija Lietuvos žurnalistų sąjunga šiemet apdovanos dienraščio "Lietuvos žinios" žurnalistę Aldoną Svibutavičiūtę už straipsnių rinkinį knygai "Korupcijos gniaužtuose.

Premjeras Algirdas Brazauskas Seime pristatydamas savo Vyriausybės praėjusių metų ataskaitą gyrėsi, kad, nepaisant Lietuvą sukrėtusio Prezidentūros skandalo, 2003 metai buvo vieni sėkmingiausių šalies istorijoje. Premjeras džiaugėsi, kad bendrasis vidaus produktas pernai augo 8,9 proc., nedarbas praėjusių metų pabaigoje sumažėjo nuo 12,1 proc. iki 9,8 proc. "Tai labai geras pagerėjimas. Mes artėjame prie Europos vidurkio", - patenkintas pabrėžė premjeras.

"Šiandien Lietuva laiko demokratijos egzaminą, o spauda - nešališkumo", - sako Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė. Specialistės nuomone, šiandien žiniasklaida neįstengia būti nešališka ir yra labiau linkusi į agitaciją nei į visuomenės informavimą. Jai pritaria ir kiti "Vakarų ekspreso" pašnekovai: žurnalistai Algimantas Čekuolis, Rytis Juozapavičius, teisininkas Algis Norkūnas.

Tiriamoji žurnalistika, pagrindinė žiniasklaidos smogiamoji jėga, mirusi, konstatuoja žurnalistas Rytis Juozapavičius. Su juo kalbėjomės apie lietuviškos žiniasklaidos ydas ir nuodėmes, spaudos ir interneto perspektyvas, žurnalistų ir viešųjų ryšių specialistų konfrontaciją. R. Juozapavičius netiki laisvosios rinkos nauda žiniasklaidai. Kaip vertinate lietuvišką žiniasklaidą? Kas joje gero, blogo? Iš esmės lietuvišką žiniasklaidą vienareikšmiškai įvertinti gerai arba blogai yra sunku.

Pirmadienį vakare (2003 m. birželio 9 d., 21 val.) LRT kanalu transliuotos laidos “Paskutinė kryžkelė” diskusijos metu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas laidos dalyviams ir žiūrovams pateikė akivaizdžiai neteisingus ir žmones klaidinančius faktus apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Seimo svarstomą Lyties pakeitimo įstatymo projektą.