rūtos osipavičiūtės

Nuo 475 litų iki 450 litų mažinamas bazinis dydis, nuo kurio priklauso biudžetininkų darbo užmokestis. Nuspręsta visiems valstybėms tarnautojams darbo užmokestį mažinti 5 proc., o nuo 10 iki 15 kategorijos dar po 0,5 proc. mažinti pareiginius koeficientus kiekvienai aukštesnei kategorijai, nuo 15 kategorijos - dar po 1 proc. Bus mažinamas atlygis ir už kvalifikacines klases. Taip nusprendė penktadienį neeiliniame posėdyje posėdžiavusi Vyriausybė. Galutinį žodį turės tarti Seimas.

Valdantieji kaltina opozicines partijas nenoru padėti mokytojams ir susidariusią įtampą naudojant būsimų rinkimų agitacijai. Tokius kaltinimus pirmadienį išsakė Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Irena Šiaulienė, reaguodama į praėjusią savaitę kilusius audringus debatus dėl Seimo nutarimo teksto, kuriuo žadama algas mokytojams kelti nuo šių metų gegužės. „Opozicijos atstovai tiesiog akivaizdžiai pademosntravo, kad jie nenori spręsti šito klausimo.

Parlamento darbo grupė antradienį nesugebėjo apsispręsti, kaip geriau didinti mokytojų atlyginimus. Šeši grupės nariai pasisakė už vieną variantą, dar tiek pat -už kitą, o vienas nepritarė jokiam. Į tribūną išėjęs darbo grupės koordinatorius valstietis liaudininkas Virginijus Domarkas pradėjo pristatinėti vieną projektą, tačiau grupės narys konservatorius Jonas Rimantas Dagys pradėjo prieštarauti, kad pristatinėjamas ne tas projektas.

Premjeras Gediminas Kirkilas pedagogų atlyginimus siūlo kelti šiais metais du kartus - 10 proc. nuo gegužės ir dar 11 proc. nuo rugsėjo. Tokį pasiūlymą G.Kirkilas išsakė pirmadienį susitikęs su mokytojų algų kėlimo klausimus svarstančios Seimo darbo grupės vadovu Virginijumi Domarku. Toks mokytojų algų kėlimas biudžetui papildomai kainuotų apie 146 mln. litų.

Seimo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta sudėlioti į vieną tris skirtingus mokytojų atlyginimų kėlimo scenarijus, trečiadienį nusprendė, jog galutinį žodį šiuo klausimu turėtų tarti Vyriausybė. Iš visų Seimo frakcijų narių sudaryta darbo grupė aptarė konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir valdančiosios daugumos pateiktus projektus ir suformulavo 4 pasiūlymus dėl pedagogų reikalavimų dalinio patenkinimo, kurie bus pateikti Vyriausybei.

Į pirmąjį posėdį ketvirtadienį susirinkusi Seimo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta sudėlioti į vieną tris skirtingus mokytojų atlyginimų kėlimo scenarijus, kol kas nepriartėjo prie tikslo ir kitame posėdyje dar tarsis su premjeru Gediminu Kirkilu ir finansų ministru Rimantu Šadžiumi.

Seimui priėmus sprendimą, Vyriausybė sutiktų dar šiemet 5 proc. padidinti pedagogų algas, teigia premjeras Gediminas Kirkilas. “Turint omeny, kokios dabar yra įtampos kai kuriose mokyklose, parlamentarai galvoja nuo gegužės ar balandžio mėnesio dar 5 proc. padidinti (pedagogų atlyginimus - BNS), kadangi toks padidinimas turėtų teigiamos įtakos mokytojų atostoginių išmokėjimui.

Seimo rūmus antradienį ryte apsupo būriai mokytojų, reikalaujančių didesnių atlyginimų ir palankesnių darbo sąlygų. Nešini plakatais su šūkiais „Stop švietimo sistemos griovimui!“, „Mokytojas su vergo sindromu - vargas valstybei“ bei skambindami varpeliais, Nepriklausomybės aikštėje ryte stoviniavo apie du šimtus pedagogų, nauji būriai traukė į piketo vietą.

Seimas parėmė opozicinių konservatorių pasiūlytą mokytojų algų didinimo planą apkarpyti valstybės vadovų reprezentacines išlaidas, nutraukti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pastato rekonstrukciją bei riboti valstybinių institucijų turto įsigijimą. Ketvirtadienį po pateikimo pritarta atitinkamam nutarimo projektui, kurį parengė konservatoriai Andrius Kubilius bei Rimantas Jonas Dagys. Už jį balsavo 36 Seimo nariai, prieš - 8, o 21 parlamentaras susilaikė.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovybė vietoj Nacionalinio stadiono labiau norėtų matyti darbo užmokesčiu patenkintus mokytojus, todėl siūlo Vyriausybės stadionui pažadėtus 200 mln. litų atiduoti pedagogams. Komiteto pirmininko Virginijaus Domarko bei vicepirmininko Juliaus Dautarto nuomone, šie 200 mln. litų galėtų tapti šaltiniu didinti mokytojų darbo užmokestį net kiek daugiau nei to reikalauja streikuojantys pedagogai.

Ilgai nespręstos mokytojų problemos dėmesio sulaukė tik artėjant Seimo rinkimams. Mokytojų profsąjungų vadovai rudenį kviečiami bolotiruotis į Seimą, jiems žadama ne tik moralinė, bet ir piniginė parama, o Viktoras Uspaskichas pedagogus protestuoti skatina skirdamas tūkstančius litų.Streikui paremti - 10 tūkst.

Pirmadienį Vyriausybė su viena mokytojų profesine sąjunga susitarė dėl pedagogų algų: per trejus metus jų darbo užmokestis turėtų padidėti 60 proc. Tačiau Ministrų kabinete dar deramasi ir su kita mokytojų atstovybe, kuri nepritaria tokioms sąlygoms ir ketina streikuoti. Pastarieji reikalauja 50 proc. didesnių mokytojų atlyginimų dar šiais metais.Vyriausybė su mokytojų atstovais sutarė, kad 2009 m. atlyginimai bus didinami 2 kartus: nuo sausio mokytojų algas siūloma didinti 10 proc.

Vyriausybė po konsultacijų su skilusios pedagogų profsąjungos vadovais po trejų metų žada 60 proc. didesnį darbo užmokestį. Nepaisant to, Kovo 3-iąją neterminuotą streiką turėtų pradėti apie 250 mokyklų. Anot nepatenkintų mokytojų, 2009-2011 metų atlyginimų didėjimas nėra toks aktualus, nes problemą reikia spręsti čia ir dabar.

Praėjusią savaitę bendrų veiksmų memorandumą pasirašiusios trys nacionalinį statusą turinčios šalies švietimo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos vakar dar kartą „prisiekė“ veiksiančios išvien, rašo „Vakarų ekspresas“. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga ir Lietuvos krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pasekė Alekso Bružo vadovaujamos organizacijos pavyzdžiu.

Profesinės sąjungos grasino nuo kovo 3 d. pradėti neterminuotą streiką.  Likus mėnesiui iki planuojamos neterminuoto mokytojų streiko pradžios kai kurios profesinės sąjungos žada reikalauti atskirų derybų su Vyriausybe.

Atlyginimais nepatenkinti mokytojai po naujų Vyriausybės pažadų ir esą derybų imitacijos prabilo, kad visuotinis pedagogų streikas beveik neišvengiamas, skelbia „Lietuvos žinios“. Švietimo darbuotojų profsąjungų lyderiai vakar buvo pakviesti derybų į Vyriausybę. Kadangi šių metų biudžetas patvirtintas ir didesnių atlyginimų pedagogai nesulauks, visų jiems atstovaujančių profsąjungų atstovai su premjeru Gediminu Kirkilu tarėsi dėl Ilgalaikės pedagogų darbo užmokesčio programos.

Į antrąjį posėdį susirinkusi darbo grupė, rengianti Ilgalaikę pedagogų darbo užmokesčio programą, apie ją net nepradėjo kalbėti. "Šiandien buvome susirinkę dėl ilgalaikės atlyginimų kėlimo programos, bet mes nei jos nepriėmėme, nei dėl šių metų padarėme kokius nors rimtus žingsnius.

Streikuojančių mokytojų lyderiai parlamente telkia balsus verčiant iš posto švietimo ir mokslo ministrę Romą Žakaitienę. Ketvirtadienį streikininkų lyderiai susitiko su opozicine Liberalų sąjūdžio (LS) frakcija ir gavo patikinimą, kad liberalai yra pasiryžę balsuoti už ministrės atstatydinimą."Mes dirbam su daugeliu partijų. O tikslas yra tas pats - kad mes galėtume įgyvendinti savo siekius.

Seimo Tvarkos ir teisingumo (liberalų demokratų) frakcija surinko 36 parlamentarų parašus dėl interpeliacijos švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei. Tarp pasiryžusiųjų versti ministrę – liberaldemokratai, konservatoriai, „darbiečiai“, socialliberalai, Liberalų sąjūdžio ir mišrios Seimo narių grupės nariai.Dokumentas užregistruotas sekretoriate ir įteiktas Seimo pirmininkui V. Muntianui, teigiama frakcijos pranešime spaudai.

Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė paragino streikuojančius mokytojus susimastyti, ar jie yra "absoliučiai teisūs"."Mokytojams reikėtų pagalvoti apie savo poziciją. Visada geriau ieškoti kompromiso, sutarimo nei užimti "kietą" poziciją. Jiems reikėtų pagalvoti, (...) ar jie absoliučiai teisūs", - pirmadienį spaudos konferencijoje svarstė parlamentarė.Žemaitijoje ir kai kurių kitų regionų mokyklose streikuojantys mokytojai reikalauja nedelsiant padidinti atlyginimus 20 proc.

Pirmadienį Švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės pasirašyta sutartis su trimis pedagogų profesinėmis sąjungomis dėl kitų metų pedagogų algų kėlimo tik dar labiau sustiprino dalies pedagogų ryžtą tęsti streikų maratoną, tvirtina „Vakarų ekspresas“. Užvakar Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) trys mokytojus ir dėstytojus vienijančios profesinės sąjungos - Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS), Lietuvos krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LKŠDPS) ir Rūtos Osip...

Toliau tęsiantis mokytojų streikams didžiausia Lietuvoje švietimo darbuotojų profsąjunga pasirašė susitarimą su Švietimo ir mokslo ministre dėl kitų metų pedagogų algų kilimo. Tačiau atskilusi švietimo darbuotojų profsąjungos dalis, vadovaujam Alekso Bružo, streikų nežada nutraukti, praneša Lietuvos radijas. Jau antrą mėnesį dėl Lietuvos švietimo darbuotų profsąjungos posto kovojantys Aleksas Bružas ir Rūta Osipavičiūtė nesutarimus aiškintis žada teisme.

Prie Vyriausybės penktadienį susirinkę pedagogai reikalauja valdžios neslėpti sutaupytų švietimo sistemos lėšų ir atlygį švietimo darbuotojams kelti labiau nei kitiems biudžetininkams."Pagrindiniai reikalavimai yra darbo užmokesčio didinimas iki 50 proc. Pinigų tam tikrai yra: praėjusiais metais, kai mes inicijavome lėšų panaudojimo švietimo sistemoje patikrinimą, buvo pripažinta, kad 50 milijonų buvo sutaupyta dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus.