rūta skatikaitė

Elektros tinklus valdančios įmonės išnaudojo naujuosius jos vartotojus - reikalavo už paslaugas mokėti daugiau nei reali jų kaina, o valstybinės institucijos tai toleravo. Per pastaruosius trejus metus Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir Vakarų skirstomieji tinklai (dabar - VST) iš naujųjų elektros vartotojų nepagrįstai gavo beveik 33 mln. litų pajamų.

Kaunietis 48 metų vaikų gydytojas gastroenterologas L. Labanauskas Lietuvoje yra įtakingas žmogus. Jo žodis lemia - streikuos ar nestreikuos medikai, pavargę nuo prastų darbo sąlygų, kokius reikalavimus jie pateiks Seimui ir Vyriausybei, rašo „Lietuvos žinios“. Šiandien Druskininkuose prasideda 13-asis Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas. Per jį bus renkamas naujas prezidentas. Neatmestina, kad ir šį kartą sąjungos, vienijančios 8 tūkst.

Seimo kanceliarija saliamoniškai išsisuko: neblaiviam jos darbuotojui patekus į kriminalinę istoriją dėl gaisro ir žmogaus žūties, tarnybinis patikrinimas truko tol, kol darbo metu girtavęs Seimo poilsiavietės administratorius susiprato savo noru išeiti iš darbo, rašo „Lietuvos žinios“. Virš Lakajų kaimo seniai išsisklaidė rugsėjo 29 dieną kilusio gaisro, per kurį žuvo žmogus, dūmai. Seimo kanceliarija taip pat pasistengė kuo greičiau juos išvaikyti mojuodama tarnybinio patikrinimo popieriais.

Ir šiais laikais dar pasitaiko stebuklų: pasaulis atranda Libiją, vieną didžiausių Afrikos šalių, kuri porą dešimtmečių buvo izoliuota nuo likusio pasaulio dėl jai taikytų, bet jau panaikintų tarptautinių sankcijų. Lietuvos diplomatų ir verslininkų delegacija, paskutinėmis spalio dienomis apsilankiusi Libijos Arabų Socialistinėje Liaudies Džamahirijoje, trumpiau - Libijoje, pataikė į dešimtuką. Pastaruoju metu ši šalis parūpo didžiosioms pasaulio valstybėms.

Unikalia žmona, sugebėjusia įsigyti nuosavybės pajūryje ir net Valstybiniame jūrų uoste, valdančia keletą neįkainojamos vertės žemės sklypų ir planuojančia pasistatyti viešbutį dangoraižį, atsidžiaugti negali Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Saulius Trečekauskas, pasinaudojantis net tarnybine padėtimi, kad padėtų žmonai krautis milijonus, rašo „Lietuvos žinios“. Klaipėdietė Aurelija Federavičienė, prieš dešimt metų ištekėjusi už Sauliaus Trečekausko, gyvendama su ...

Šią savaitę prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė pasipiktino žiniasklaida, kuri domisi šalies teisėjų ir teismų pirmininkų reputacija, ir tvirtino, kad neva toks dėmesys trukdo suformuoti tikrai gerą teismų pirmininkų korpusą, rašo „Lietuvos žinios“. Valstybės vadovo patarėja teigia, kad šalies teisėjai bijo kandidatuoti į teismų vadovų pareigas ar aukštesnių grandžių teismus.

Vakar Antstolių garbės teismas nagrinėjo savo kolegų Marijos Lekstutienės ir Dariaus Stakeliūno bylas. Posėdis vyko beveik slaptai - Antstolių rūmai nepaskelbė jokio pranešimo apie numatomą darbotvarkę. Antstoliai, garsėjantys griežtumu skolininkams, už skolą paliekantys be būsto netgi šeimas su mažamečiais vaikais, savo kolegų atžvilgiu buvo kur kas atlaidesni.

Skambiai - vienu sėkmingiausių Gedimino Kirkilo Vyriausybės projektu - įvardijamas mokslo ir verslo slėnių kūrimas, atrodo, tėra tik dar vienas išpūstas burbulas, iš kurio daugiausiai naudos gaus statybininkai ir valdininkai, o mokslui nuo 2 milijardų litų atiteks trupiniai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvai, kurios aukštojo mokslo įstaigos nepatenka net į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, nušvito galimybė pasivyti sparčiai tobulėjančias kaimynes.

Vakar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Jonas Prapiestis žengė netikėtą žingsnį: paragino LAT teisėjus kreiptis į Liustracijos komisiją ar Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šios institucijos patvirtintų arba paneigtų, jog teisėjų elitas sovietmečiu bendradarbiavo su sovietų saugumu (KGB). J.Prapiestis įsitikinęs, kad tai būtų natūrali reakcija į žiniasklaidos ne kartą skelbtus kaltinimus teisėjams, esą praeityje kai kurie jų yra bendradarbiavę su...

Seimo frakcijos sulaukė pažadų išgirsti kai kuriems politikams palankius teismų sprendimus, jei jos balsuos už Aukščiausiajam Teismui vis dar vadovaujančio Vytauto Greičiaus atleidimą ir Jono Prapiesčio skyrimą naujuoju šio teismo pirmininku, rašo „Lietuvos žinios“. Iš vizito Jungtinėse Amerikos Valstijose grįžęs prezidentas Valdas Adamkus karštligiškai, net nepasitaręs su Seimo frakcijomis, trečiąkart pasirašė dekretą, kuriuo teikia parlamentui iš Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko pareigų ...

Įtakingiausi antstoliai, užėmę svarbiausius postus Antstolių rūmų savivaldoje, vienas po kito kompromituoja šią instituciją. Trečiadienį Antstolių rūmų prezidiumas spręs, ar perduoti Antstolių garbės teismui prezidiumo narės Marijos Lekstutienės, kuri būdama girta sukėlė avariją, bylą, rašo „Lietuvos žinios“ (LŽ). Antstolių rūmų prezidiume ir kituose savivaldos organuose lieka vis mažiau nesusikompromitavusių pareigūnų.

Ar pajėgi Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tarnauti valstybei, jei jos vadovai tarnauja savo šeimos ir partijos interesams, klausia „Lietuvos žinios“. „Valstybinės įmonės „Kopos“ ūkio dalies vedėjas“ - taip savo darbo vietą 1993-1994 metais oficialioje anketoje įvardijo Saulius Trečekauskas, dabar dirbantis VMI viršininko pavaduotoju. Tik niekas nežino, kur tos „Kopos“ buvo ir ką jos darė.

Neaiški turtų kilmė ir mįslingi biografijos labirintai - tai ne lietuviškojo Džeimso Bondo paslaptys, o vieno svarbiausių Lietuvos valstybės pareigūnų, griežčiausiai kiekvieno šalies piliečio pajamas skaičiuojančios Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo Sauliaus Trečekausko sėkmės receptas, rašo „Lietuvos žinios“. Kiekvienos valstybės viena pamatinių institucijų - mokesčių inspekcija, kurios vadovai išsiskiria krištoline reputacija, reiklumu sau ir kitiems, todėl kelia baimę ...

Dvi savaites skyrusi duomenims apie valstybės tarnautojų atlyginimus rinkti „Lietuvos žinios“ įsitikino, kad ši tema vis dar skaudi kai kurių valstybinių įstaigų tarnautojams. Ilgiausiai atsakymų teko laukti iš Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT), Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Susisiekimo ministerijos. Ilgas laukimas dar nereiškė, kad gauti naujausi duomenys, tarkime, apie liepos mėnesį išmokėtus atlyginimus. Anaiptol.

Nors Lietuva pasaulyje reklamuojasi kaip šalis, kurioje mokslininkai nustatė esant Europos geografinį centrą, šis faktas Vilniaus apskričiai pasirodė besąs pernelyg brangus ir keblus malonumas, rašo „Lietuvos žinios“. Praėjus ketveriems metams nuo tos dienos, kai Lietuvai stojant į Europos Sąjungą Girijos kaime buvo įrengtas informacinis centras ir pastatytas paminklas, skirtas įamžinti svarbią datą ir geografinį centrą, valstybė nebesidomi Europos centru. Tinklalapis neveikia.

Nuo rugpjūčio 1-osios įsigaliojusios įstatymo pataisos, numatančios, kad bet kuris šalies pilietis gali gauti informaciją apie valstybinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį, tėra apgaulė – tai įrodo "Lietuvos žinių" (LŽ) atliktas tyrimas. Kad sužinotum didžiausią valstybės paslaptį – iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomų įstaigų darbuotojų atlyginimus – nepadės nei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo pataisos, nei oficialūs užklausimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) tarpuvaldžio metu, kai AT pirmininko Vytauto Greičiaus kadencija jau pasibaigusi, bet Seimas jo neatleido ir nepaskyrė naujo, prezidento pasirinkto teismo pirmininko, "Lietuvos žinios", vadovaudamosios principu, kad reikia išklausyti ir antrąją pusę, paėmė interviu iš Jono Prapiesčio, laukiančio, kaip bus išspręstas AT vadovo klausimas.

Prezidentui labai pasiseks, jeigu iki savo antrosios kadencijos pabaigos kitų metų liepą pavyks įgyvendinti pagrindinį politinį projektą - teismų reformą. Šalies vadovas - elegantiškasis politikos dabita - kaip niekas kitas turėtų atpažinti iš Seimo jam siunčiamus signalus, kad jo siūloma reformos versija bent jau iki šių metų pabaigos neturi jokių šansų.

Prezidentas Valdas Adamkus, skubantis iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų atleisti Vytautą Greičių, kad taip būtų paisoma rotacijos principų, užmiršta šį principą, kai tai susiję su visų kitų Lietuvos teismų vadovais, rašo "Lietuvos žinios". Keršto akcija. Šiandien parlamentarai po dviejų dienų pertraukos svarstys klausimą dėl Vytauto Greičiaus atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų.

Trumpai pamąstęs dėl Aukštojo mokslo įstatymo pataisų ir grąžinęs jas Seimui pakartotinai svarstyti, prezidentas Valdas Adamkus ir jo patarėja Aušra Rauličkytė iš esmės nepasiūlė nieko geresnio, tik tai pačiai blogybei suteikė kitą vardą. Nenuostabu, kad Seimas ilgai nedvejojęs pataisas priėmė.

Gamtos apsaugos inspektorius Zenonas Daunoravičius teisme laimėjo bylą prieš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (VRAAD), kurio direktorius Rolandas Masilevičius uoliam darbuotojui per tris dienas skyrė dvi tarnybines nuobaudas. Vilniaus apygardos administracinis teismas abi nuobaudas panaikino.

Vos tik įtakingi verslininkai pareiškė norą pertvarkyti Registro centro paslaugų įkainius taip, kad tektų patirti mažiau išlaidų, ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas nedelsdamas puolė vykdyti jų pageidavimus. Tačiau nauji įkainiai šalies biudžetui gali papildomai kainuoti daugiau nei 20-25 mln. litų kasmet, o eurokomisarė Dalia Grybauskaitė ir taip sukritikavo premjerą dėl nesubalansuoto biudžeto.

Užuot papildžiusi valstybės biudžetą 100 mln. litų, socialdemokratų Vyriausybė iš profsąjungų per teismus atgautą „Nemuno“ sanatoriją atidavė už dyką Druskininkų savivaldybei. Lietuvos Vyriausybė, keletą metų teismuose kovojusi su buvusiąja „Solidarumo“ vedle Aldona Balsiene dėl profsąjungoms priklausiusios 12 aukštų „Nemuno“ sanatorijos, 2007 metų vasarą galutinai laimėjo teismus. Bet Lietuvos gyventojams iš to - jokios naudos, tik teismo išlaidos.

Nuo teisėsaugos besislapstantis Lietuvos antstolių garbės teismo pirmininkas Vytenis Stungurys, kurio paiešką nuo gegužės 16 dienos paskelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Vilniaus apygardos prokuratūra, pirmadienį 17.30 val. paskambino į Antstolių rūmus, kad praneštų spaudos atstovei Dorai Petkauskaitei, jog jis nesislapsto, guli ligoninėje. 18 val.

Pusnuogės Baltijos televizijos laidos „Uogos. Žinios ir orai“ vedėjos, kartu su laidos kūrėjais už lėkštus juokelius atsidūrusios teisme, - geriausias įrodymas, kad Lietuvos didžiavyriai taip sunkiai atpažįsta humorą, jog vietoj šypsenos renkasi Baudžiamąjį kodeksą, rašo "Lietuvos žinios" Pusnuogės Baltijos televizijos laidos „Uogos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos dukra pretenduoja tapti pirmąja Vilniaus apygardos teismo teisėja, į šias pareigas patekusia tiesiai iš teisėjo patarėjos vietos. Kaip teigia „Lietuvos žinios“, prezidentas Valdas Adamkus kovą paprašė Teisėjų tarybos patarimo dėl nė dienos teisėja nedirbusios G.Ambrasaitės-Balynienės skyrimo Vilniaus apygardos teismo teisėja.

Derybininkas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo Aleksandras Abišala, buvęs ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius, Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis ir dar krūvelė įtakingų politikų bei jų giminaičių, pateikę pažymas, kad verčiasi versline žuvininkyste, pusdykiai išsinuomojo nacionaliniuose parkuose esančius ežerus.

Socialdemokratų partijoje - unikalus verslo konfliktas. Vilniaus apskrities viršininkas socialdemokratas Alfonsas Macaitis pasiryžęs teisminiu keliu įrodyti, kad verslininkų ir socialdemokratų Alvydo Pociaus, Antano Sviderskio bei Stanislovo Ladinskio jam mesti kaltinimai dėl 1 mln. litų kyšio reikalavimo yra šmeižtas, rašo „Lietuvos žinios“. Bylinėjantis teisme, svarbus argumentas bus A.Macaičiui palankios Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados.

Socialdemokratų partijoje - unikalus verslo konfliktas. Vilniaus apskrities viršininkas socialdemokratas Alfonsas Macaitis pasiryžęs teisminiu keliu įrodyti, kad verslininkų ir socialdemokratų Alvydo Pociaus, Antano Sviderskio bei Stanislovo Ladinskio jam mesti kaltinimai dėl 1 mln. litų kyšio reikalavimo yra šmeižtas, rašo „Lietuvos žinios“. Bylinėjantis teisme, svarbus argumentas bus A.Macaičiui palankios Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados.

Trakų politikų byloje kyšo įvairių Lietuvos miestų kriminalinio pasaulio atstovų ausys, o šiuo metu bylą tiriantys Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai bando už tų ausų į dienos šviesą ištempti visus, kuriančius antrąją - kriminalinę - Lietuvą.

Paprasčiausia įmonė Registrų centras, apie kurios egzistavimą dauguma piliečių sužino tik tada, kai tenka pirkti ar parduoti nekilnojamąjį turtą, palengva tampa monopolininke itin vertingos informacijos srityje, vienose menkai kontroliuojamose rankose laikančia svarbiausius duomenis apie žmones, įmones ir jų turtą, rašo "Lietuvos žinios".Naujame milžiniškame, neteisėtai pastatytame valstybės įmonės Registrų centro pastate Konstitucijos prospekte netrukus gali pritrūkti vietos visoms valstybinėms...

Lietuvos teisėsauga tik šį rudenį, baigiantis Šengeno priemonės programos lėšų, skirtų išorės Europos Sąjungos sienoms stiprinti, suskato ieškoti piktnaudžiavimų skirstant net 618 mln. litų, rašo „Lietuvos žinios”.  Praėjusią savaitę buvo pareikšti įtarimai Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) direktoriaus pavaduotojui Linui Pukiui, neva paėmusiam kyšį iš vienos bendrovės, laimėjusios konkursą kompiuterinei įrangai tiekti.

Telšiškio Rolando Pociaus nužudymo byla tiriama penkiolika metų. Pareigūnai kelis kartus triumfavo džiaugdamiesi, kad nusikaltimas pagaliau atskleistas, bet kaskart vis kas nors atsitikdavo, ir byla vėl grįždavo į pradinę stadiją.

Generalinės prokuratūros laukia išbandymas – aiškintis, ar kanclerė Gertruda Tumelienė gali būti kalta, kad Teisėjų mokymo centro statyba ir įrengimas vyko ne visai taip, kaip buvo numatyta.

Šį rudenį Lietuvoje įvyko esminis lūžis pereinant prie virtualios aviabilieto formos, vadinamos elektroniniu arba e-bilietu. Jau birželį į lėktuvą galėsime pakliūti tik tokiu būdu - popierinių bilietų neliks, rašo „Lietuvos žinios“.Nuo spalio vidurio e-bilietų sistemą įdiegusi kompanija „flyLAL- Lithuanian Airlines“ tikina, jog jų pardavimas padidėjo ketvirtadaliu.„Spalio mėnesio dviejų savaičių duomenimis, 25 proc. visų parduotų bilietų jau buvo elektroniniai.

Nedidelių valstybinių įmonių vadovai, nors formaliai ir pavaldūs steigėjams, kartais jaučiasi esą vienvaldžiai valdovai savo kontorose, kuriose tvarkosi nebūtinai taip, kaip reikalauja įstatymai ir valdyba, rašo "Lietuvos žinios".  Neseniai Lietuvą nustebino vienos Teisingumo ministerijai priklausančios įmonės vadovas, į darbovietę sunešęs prastesnę buitinę techniką, o sau pasiėmęs už įmonės lėšas pirktą geresnę ir brangesnę.

Vilniaus savivaldybės sumanytas naujas poliklinikų valdymo būdas per koncesiją reiškia ne ką kita, kaip siekį išbandyti milijonų litų pumpavimo į privačias kišenes mechanizmą. Pacientai bus priversti tapti milžiniškos pompos, sukurtos dar A.Zuoko laikais, sraigteliais, rašo „Lietuvos žinios“. Dvi Vilniaus poliklinikos - Naujosios Vilnios ir Karoliniškių - tik per plauką netapo naujos aferos, pavadintos koncesija, išbandymo poligonu.

Rusijos milijonierių pavyzdžiu jau seka ir Lietuvos piliečiai: pusvelčiui išsinuomoję gerą gabalą valstybinės žemės Kuršių nerijoje, jie tvoromis užsitveria ne tik savo kiemus, bet ir Kuršių marias, rašo „Lietuvos žinios“. Iki šiol lietuviai tik kraipė galvas matydami, kad Rusijai priklausančioje Kuršių nerijos dalyje leidžiama tokia savivalė, tačiau ji įsivyrauja ir Lietuvoje, kurios kontroliuojančios institucijos nenori regėti pažeidimų.

Valstybinė mokesčių inspekcija tapo ne šiuolaikine europietiška institucija, kaip bandė teigti premjeras Gediminas Kirkilas, o tikru viduramžišku nepotizmo bastionu, tvirtina "Lietuvos žinios". Nevengiantys pasigirti, kad jų valdoma Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tampa vakarietiškais metodais dirbančia ir nuo politikų bei verslo interesų nepriklausančia įstaiga, VMI vadovai aukštyn kelia skiauterę, kurios neturi.

Šiandien po pietų Seimas skubos tvarka svarstys įstatymo projektą, specialiai skirtą keliolikai per 5 metus aukštojo mokslo studijų nesugebėjusių pabaigti antstolių.

Kad ir ką skelbtų korupcijos mastą Lietuvoje tiriančios įstaigos, ir taip aišku, jog korupcijos voratinklis yra taip smarkiai apraizgęs kraštą, kad jam nebesugeba pasipriešinti netgi kertinės valstybės institucijos, rašo "Lietuvos žinios". Šią vasarą nedaug trūko, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) būtų sudariusi abejotiną sandorį dėl patalpų nuomos 20 metų su viena iš klestinčių Lietuvos statybų bendrovių.

Paklusnių valdininkų karjerai netrukdo net prokuratūros jiems pareikšti įtarimai dėl tarnyboje galbūt padaryto nusikaltimo ir specialaus išsilavinimo neturėjimas, rašo „Lietuvos žinios“. Buvusi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė Diana Dirgėlaitė, prisidėjusi prie to, kad Šilalėje registruota Romano Irtmono firma "Rovisa" gautų per 2 mln.

"Lietuvos žinių" tyrimas netyčia atskleidė neįtikėtinas gijas, kurios driekiasi nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos iki Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir liūdnai pagarsėjusios Kauno holdingo kompanijos. Kyla rimtų įtarimų, kad per naująją Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovybę susiformavo naujas galingas korupcijos aštuonkojis, apkėtęs Lietuvą.

Valstybės saugumo departamento ekonominio saugumo valdybos vadovas Vytautas Pociūnas, 2005- ųjų rudenį netikėtai sužinojęs, kad per kelias dienas turi priduoti darbus ir išvykti dirbti į Baltarusiją, buvo priverstas nutraukti pradėtus tyrimus.