rusijos federacijai

Serbija atmeta Lietuvos raginimą nubausti šalis, atsisakančias prisijungti prie Ukrainą užpuolusiai Rusijai taikomų sankcijų, įskaitant ir narystės Europos Sąjungoje siekiančią Balkanų valstybę. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį paragino pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl lėšų gynybai didinimo, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidžia, kad Lietuva už šiuos pinigus planuotų įsigyti naujos kovinės technikos. Sąraše – amerikiečių koviniai dronai, jei pavyks, būtų perkamas ir sraigtasparnis. Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln.

Naktį rusų pajėgoms apšaudžius didžiausią atominę elektrinę Ukrainoje, kilo gaisras, o vėliau elektrinė buvo užimta. Specialistai sako, kad režimo tikslas aiškus – paėmus elektrinę į savo rankas galima manipuliuoti ne tik elektros tiekimu, bet ir kurti dezinformaciją. Specialistai ragina nepanikuoti ir informuoja, kad radiacinis fonas Lietuvoje lieka nepakitęs. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Rusijos karinės pajėgos apšaudė Zaporožės atominę elektrinę.

Koks ryšys tarp teroro išpuolio ir karo? Rusijos daugiabučių sprogdinimo istorija rodo, kad tai – tiesiausias kelias susišluoti politinius reitingus. Prieš daugiau nei 20 metų Vladimiras Putinas po kruvinų teroro aktų ir netrukus pradėto Antrojo Čečėnijos karo netruko tapti populiariausiu politiku šalyje. Tiesa, kalbos apie tai, kad išpuolis buvo paties Kremliaus surežisuotas spektaklis, netyla iki šiol.

Muitininkai vėl užkirto kelią į Lietuvą bandytam įvežti karinės paskirties kroviniui. Praėjusią savaitę per Lavoriškių kelio postą buvo bandoma įvežti dėžę specifinių sprogstamųjų šaudmenų, naudojamų kariniuose MI-8 ir MI-24 sraigtasparniuose ir lėktuvuose, pašoma Muitinės departamento atsiųstame pranešime.  Strateginės paskirties krovinį iš Rusijos į Lietuvą gabenęs vairuotojas muitininkams teigė, kad krovinį pasiėmė Maskvos Domodedovo oro uoste.

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino paskelbti Maskvai daugiau tarptautinių sankcijų dėl jos sprendimo palengvinti Rusijos pilietybės suteikimo tvarką Rytų Ukrainos gyventojams. Kijevas „tikisi didesnio diplomatinio ir sankcijų spaudimo Rusijos Federacijai“, pranešime sakė V. Zelenskio spaudos tarnyba. „Rusijos Federacija pripažino savo kaip šalies okupantės atsakomybę“, – priduriama jame.

JAV bombonešiai B-52 imitavo branduolinius smūgius netoli Kaliningrado. Amerikiečiai iš viso kovą atliko du bandymus, bet antrojo metu rusai sureagavo ir į Baltijos jūrą bombonešių pasitikti išsiuntė savo aviaciją.

Pavėžėjimo paslaugą teikiančios „Yandex. Taxi“ programėlė perduoda duomenis į adresus Rusijoje, penktadienį paskelbė Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). „NKSC analizės metu buvo nustatyta, kad programėlė šifruotais ryšio kanalais reguliariai jungėsi ir palaikė aktyvų ryšį su 11 unikalių IP adresų (iš kurių, 10 priklauso Rusijos Federacijai). Duomenų perdavimas vykdomas cikliškai“, – rašoma centro atliktoje analizėje.

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pareiškė, kad jos lėktuvas Il-76 nepažeidė Estijos oro erdvės, sulaukusi tokio kaltinimo iš Talino. „Skrydis vyko griežtai pagal tarptautines oro erdvės naudojimo taisykles, nepažeidžiant kitų valstybių sienų. Tai patvirtinama objektyvios kontrolės priemonėmis“, – sakoma ministerijos pranešime.

Rusijos gynybos ministras šiandien kalbėdamas Maskvos VI-oje tarptautinio saugumo konferencijoje įvardijo NATO naikintuvų patruliavimą „pavojumi Rusijos Federacijos saugumui“, skelbia TASS.

Rusijos Federacijos tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Džabarovas, atsakydamas į Rusijos spaudoje visą savaitgalį eskaluojamą parlamentaro Lino Balsio siūlymą peržiūrėti Kaliningrado srities Rusijos sudėtyje klausimą, išsakė norą „susigrąžinti“ Vilnių, rašoma „RIA Novosti“. „Nedrąsu grąžinti Rusijai Vilniaus kraštą?… Tegul iš pradžių grąžina tai, ką gavo iš sovietų valdžios,“ – tradicinę Rusijos propagandos liniją varė senatorius.

Jungtinėse Valstijose į valdžią atėjus naujai administracijai, Europos Sąjungai reikėtų nedelsiant atšaukti Rusijai taikomas sankcijas, pareiškė buvęs Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi. „Manau, reikėtų reaguoti greitai ir visų pirma organizuoti „kontrataką“ dėl Rusijai taikomų sankcijų“, – sakė buvęs Italijos premjeras interviu dienraščiui „La Stampa“, komentuodamas kritiškus JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus ES atžvilgiu.

Baltarusijos prezidentas viešai pasiskundė dėl Rusijos taikomo spaudimo energetikos srityje, bei pažadėjo „nesileisiąs stumdomas“. Vietos žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį, kad šiais metais 62-ąjį gimtadienį švenčiantis Baltarusijos lyderis nesulaukė jokio V. Putino sveikinimo šia proga. Aliaksandro Lukašenkos teigimu, Rusija specialiai vilkina dujų kainos derybas. Anot jo, Maskva ir Minskas jau keletą mėnesių „krapštosi“ ir negali rasti bendro sprendimo.

Europos Sąjungai ir JAV įvedus sankcijas Rusijai, ir šiai pateikus savo „kontrsankcijas“, prekybos apimtys gerokai nukrito. Tačiau dalis „Vokietijos pramonės, rodosi, surado būdą susidoroti su problema: dabar eilė koncernų neeksportuoja savo produkciją į Rusiją, o tiesiog pasistato ten gamyklas“, – rašoma „Die Welt“. Vienas iš pavyzdžių, apie kurį rašoma straipsnyje, – vokiečių žemės ūkio įrangos gamintojo „Claas“ gamyklos atsiradimo Krasnodare istorija.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasiūlė iškeisti du belaisvius rusus į ukrainiečių pilotę Nadiją Savčenko, kad ji būtų sugrąžinta namo. Ukraina yra pasiruošusi perduoti Rusijos Federacijai du Donbase sulaikytus Rusijos specialiųjų pajėgų karius Aleksandrą Aleksandrovą ir Eugenijų Jerofejevą, mainais į ukrainiečių lakūnės Nadijos Savčenko išlaisvinimą, parašė P.Porošenka socialiniame tinkle „Facebook“. „Normandijos ketverto susitikimuose (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas pareiškė, kad...

Kijevas atsakys į Maskvos paskelbtą iš Ukrainos įvežamų maisto produktų embargą „tapačiomis sankcijomis“, kurios įsigalios nuo sausio 1 dienos, ketvirtadienį pranešė premjeras Arsenijus Jaceniukas. „Ministrų kabinetas įves panašius suvaržymus Rusijos Federacijai. Mes saugosime Ukrainos vidaus rinką“, – sakė A.Jaceniukas parlamente. Įstatymą, suteikiantį vyriausybei teisę įvesti prekybos sankcijas Rusijai, Aukščiausioji Rada priėmė ketvirtadienį, kur jį palaikė 291 deputatas.

  Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai pareiškė esantys sunerimę dėl Briuselio pozityvių signalų Maskvai, sakydami, kad šiuo metu nemato perspektyvų glaudesniems Europos Sąjungos (ES) prekybiniams ryšiams su Rusija ir jos vadovaujama Eurazijos ekonomine sąjunga.

Finansininkas Slava Rabinovičius mano, kad aneksavusi Krymą Rusijos Federacija patyrė didžiulius nuostolius dėl bendro šalies toksiškumo, sankcijų ir užsienio bei rusų bendrovių ar investuotojų pasitraukimo. Krymas yra reikalingas Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nereikalingas Rusijai. Tokią nuomonę išsakė „Diamond Age Capital Advisors“ vadovas, rusų finansininkas Slava Rabinovičius.

Rusiją palikęs ekonomistas Sergejus Gurijevas mano, kad JAV ir ES ruošia naujas sankcijas Rusijos Federacijai, jeigu konfliktas Ukrainoje užsitęstų. Oficialiai apie tai nekalbama, nes norima, kad Rusija „nespėtų pasiruošti“, pasakojo jis interviu televizijai „Dožd“. S. Gurijevas tikina, kad šios sankcijos bus tokios rimtos, kad sukels plataus masto krizę: „Amerikiečiai ir europiečiai perdavė Rusijos partneriams, kad būsimi agresijos vystymo veiksmai Ukrainos rytuose bus palydimi tokio lygmens sa...

Milžiniško populiarumo Lietuvoje sulaukusi Vilniaus mero liberalo Remigijaus Šimašiaus žinutė jo „Facebook“ paskyroje savo „žvaigždės valandos“ sulaukė ir ukrainiečių žiniasklaidoje. „Vilniaus meras užtrolino Rusijos ambasadorių“, „Vilniaus meras atsisakė važiuoti į aneksuotą Krymą“, „Vilniaus meras Rusijos Federacijai priminė, kas iš tiesų valdo Krymą“ – tokios ir panašios antraštės karaliauja Ukrainos portaluose.

Maskvoje „jau įvykusiu faktu“ pavadino atsisakymą įsigyti prancūzų desantinio tipo „Mistral“ laivus, kurių tiekimą Paryžius sustabdė dėl konflikto Ukrainoje. Derybos šiuo metu vyksta tik dėl kompensacijos dydžio už neįvykdytą kontraktą, praneša rbc.ru. Derybose su Prancūzija dėl Rusijos užsakytų prancūziškų „Mistral“ šiuo metu kalbama tik apie kompensacijos sumą, apie galimą laivų tiekimą kalbos jau nebėra, teigia Karo pramonės kolegijos komisijos pirmininkas Olegas Bočkariovas.

Buvę „Jukos“ akcininkai kreipėsi į Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV valdžias, prašydami padėti 50 mlrd. dolerių kompensacijos išmokėjimo klausimu, praneša „Sueddeutsche Zeitung“. „Group Menatep Limited“ (GML) direktorius Timas Osbournas pranešė, kad tokį žingsnį žengti juos paskatino Rusijos nenoras vykdyti Hagos teismo sprendimo. Tai pirmasis istorijoje įvykis, kai privatūs investuotojai prašo valdžios pagalbos padėti išsireikalauti tokio dydžio kompensaciją, pažymi lenta.ru.

Rusijos Dūmos deputatas Dmitrijus Gudkovas išsiuntė užklausas Federalinio saugumo tarnybai (FST) ir Generalinei prokuratūrai dėl skandalingo Smolensko rajono gyventojos Svetlanos Davydovos sulaikymo. Septynių vaikų motina kaltinama valstybės išdavyste, kai paskambino į Ukrainos ambasadą ir pranešė jiems apie Rusijos karinių dalinių perdislokavimą, o apie tai ji tariamai sužinojo pasiklausiusi telefoninio pokalbio maršrutiniame autobuse.

Šiaurės jūros naftos kaina „Brent“ lapkričio 12-ą nukrito žemiau 80-ies dolerių už barelį ribos. Prieš vidurnaktį „Brent“ prekiavo nafta po 79,95 dolerio už barelį (šiandien naftos kaina pasiekė 79,55 dolerio už barelį kainą - red. past.). Prieš pat uždarymą kainos kiek kilstelėjo nuo minimumo: 80,38 už barelį, tačiau tai vistiek sudarė 1,29 dolerio mažiau, nei išvakarėse. Niujorke „WTI“ nafta taip pat atpigo. Ateities kontraktai gruodžio mėnesiui sudaromi jau po 77,18 dolerio už barelį.

(papildyta 14.06) Vienu metu Maskvoje vyksta net trys rusų maršai. Interneto komentatoriai visus juos paskirstė taip: „Prieš Novorosiją ir prieš Putiną“, „Už Novorosiją ir prieš Putiną“ ir „Už Novorosiją, už Putiną“. Pagrindinis, tradicinis, rusų maršas, kurį organizuoja ultranacionalistai, priskiriamas prie pirmųjų. Gausios policijos pajėgos aktyviai prižiūri viešąją tvarką. Kažkuo neįtikusi grupė nacionalistų buvo staigiai „nukenksminta“ ir nutempta į pareigūnų autobusą.

 Serbija neskelbs jokių sankcijų Rusijai, pareiškė vyriausybės pirmininkas Aleksandras Vučičius. „Serbija niekada neskelbė jokių sankcijų Rusijos Federacijai ir neskelbs jokių sankcijų Rusija Federacijai“, – pasakė jis po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ketvirtadienį. „Serbija darbais parodė, kad ji yra Rusijos draugė ne tik tada, kai Rusijai buvo lengva, bet ir sunkiomis akimirkomis“, – pridūrė jis.

Rugsėjo pradžioje Rusijos prezidentas V. Putinas viešai pranešė apie reikšmingas karines permainas. Jos turi kelis svarbius aspektus. Pirma, įvyks institucinė reforma. Antra, toliau svarstoma nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2016–2025 metams. Trečia, iki šių metų pabaigos bus parengta nauja Rusijos karinė doktrina. V. Putinas priėmė sprendimą tapti Karinės pramonės komisijos (KPK) vadovu.

  Vienas aukštas nacionalinio saugumo patarėjas Kremliuje pareiškė, jog grėsmės Rusijai, kylančios dėl padėties Ukrainoje ir NATO plėtros Rytų Europoje, bus pagrindiniai veiksniai Maskvai peržiūrint savo karinę strategiją.

Atsakydamas į neteisėtą Rusijos „humanitarinės pagalbos“ konvojaus sienos kirtimą, Ukrainos prezidentas Piotras Porošenka šiandien pasirašys įsakymą dėl sankcijų prieš Rusijos Federaciją, praneša censor.net.ua. „Faktiškai, ES, JAV, Kanada ir Australija įvedė naujas sankcijas prieš Rusijos Federaciją. Mes matome, kad Rusija tęsia agresyvius veiksmus prieš Ukrainą. Mes apie tai sprendžiame pagal paskutinius įvykius mūsų šalyje. Todėl mes taip pat priėmėme sprendimą įvesti tokias sankcijas.

Gegužės 22–24 dienomis Sankt Peterburge vyko tarptautinis ekonomikos forumas, o birželio 15–19 dienomis Maskvoje – 21-asis pasaulio naftos kongresas (21th World Petroleum Congress). Analizuojant šiuos du neseniai įvykusius renginius galima sužinoti Vakarų valstybių verslo įmonių požiūrį į Vakarų vyriausybių sankcijas Rusijos Federacijai. Nuo 1997 m. organizuojamas tarptautinis Sankt Peterburgo ekonomikos forumas – vienas prestižiškiausių ekonomikos forumų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinė Asamblėja (PA) pirmadienį priėmė rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos padarytų „akivaizdžių, šiurkščių ir nepataisomų Helsinkio principų pažeidimų“; jos projekto autorius yra amerikiečių parlamentaras Benjaminas Cardinas (Bendžaminas Kardinas). Rezoliucija buvo priimta 23-iojoje ESBO PA sesijoje Azerbaidžano sostinėje Baku.

 Neegzistuojančios Donecko liaudies respublikos vadas Igoris Strelkovas (I. Girkinas) komentare km.ru tinklalapiui pripažino, kad situacija yra kritinė, o Ukrainos kariuomenė netrukus „uždarys apsiausties ratą“. „Ką tik grjūs girdėjote šūvių garsus. Tai tankai, kurie puola Semionovką. Apšaudo mūsų pozicijas. Atakuoja iš visų pusių. Tačiau Semionovka – tai dar nieko, ten mūsų kariai gerai įsikasę. Blogiau yra kitkas.

Būsiu atvira – 1990-ųjų kovo 11-ąją šioje salėje balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės mano mintyse  nebuvo  jokių minčių apie valstybę po dvidešimties metų. Tuomet džiaugėmės, išgyvenę vieną dieną, savaitę, mėnesį. Tik labai toli, neapibrėžtame horizonte buvo gražus, šviesus Laisvės  vaizdinys.