rusijos ekonomika

Rusijos centrinis bankas penktadienį pakėlė bazinę palūkanų normą iškart dviem procentiniais punktais iki 18 proc. ir perspėjo dėl tolesnio jos didinimo, jei to prireiktų įsisiūbavusiais infliacijai pažaboti. Sprendimas pateisino finansų rinkų lūkesčius, pažymėjo naujo pinigų politikos griežtinimo ciklo pradžią ir bazinių palūkanų stabilumo laikotarpio nuo pernai gruodžio pabaigą.

Rusijos karo meto ekonomika vis dar auga, tačiau, kaip prognozuoja vienas populiariausių Maskvos analitinių centrų, antrąjį šių metų pusmetį ji gali susidurti su problemomis. Didelės Vyriausybės išlaidos kariuomenei, kurios sudaro 29 proc. visų šių metų išlaidų, sutapo su dviem ekonomikos perkaitimo rodikliais – infliacija ir darbuotojų trūkumu, kurį dar labiau didina protų nutekėjimas, mobilizacija ir didelis žuvusiųjų mūšio lauke skaičius.

Nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, Rusijos vyriausybė visus savo finansinius išteklius sutelkė finansuoti karą. Kadangi karas yra Kremliaus prioritetas, buvo naudojamos visos priemonės: didesni mokesčiai, valstybiniai fondai, vidaus skolinimasis ir pinigų spausdinimas. Prie Rusijos finansų sistemos vairo stovintys ekonomistai stengėsi kontroliuoti išlaidas, pinigų pasiūlą ir infliaciją.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad artimiausiais metais Rusija ir toliau praras savo pozicijas pasaulio šalių reitinge pagal pragyvenimo lygį, rašo „The Moscow Times“. TVF skaičiavimais, Rusijos Federacija dabar užima 68 vietą pasaulyje pagal BVP vienam gyventojui, kuris laikomas ekonominės veiklos lygio ir piliečių gyvenimo kokybės rodikliu.

Duonos kainos Rusijoje per metus pakilo net 30 proc. Toks kainų šuolis užfiksuotas Maskvoje, Maskvos srityje, Sankt Peterburge, Leningrado, Sverdlovsko ir Kemerovo srityse, skelbia nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“. Tokia padėtis privertė šalies Žemės ūkio ministeriją surengti susitikimą su gamintojais ir imtis specialios kontrolės, „Kommersant“ sakė trys susitikime dalyvavę gamintojai.

Kylančios kainos ir automobilių trūkumas verčia rusus vis dažniau rinktis naudotus automobilius, rašo „The Moscow Times“. Anot analitinės agentūros „Avtostat“, kovo mėnesį naudotų automobilių rinka Rusijos Federacijoje vėl pradėjo augti – per mėnesį parduota 502 100 automobilių, ketvirtadaliu daugiau nei vasarį, o pusės milijono riba viršyta pirmą kartą per šešis mėnesius.

Rusijoje užfiksuotos rekordiškai žemos grikių kainos, kurias lėmė rekordiškai gausus derlius. Rusai ieško sprendimo šiai neįprastai situacijai. „Forbes“ kalbinti ekspertai mano, kad, siekdami ištaisyti situaciją, kuomet gamybos sąnaudos padidėjo, o pardavimo kaina – ne, ūkininkai mažins pasėlių plotus. Dėl to grikių kaina gali padidėti nuo 85 iki 140 rublių (0,84 iki 1,38 euro) už kilogramą.

Rusijos ekonomiką visiškai užvaldė karas Ukrainoje – tiek, kad Maskva negali sau leisti nei laimėti, nei pralaimėti. Lankasterio (Jungtinės Karalystės) universiteto ekonomikos dėstytojas Renaudas Foucartas atkreipė dėmesį į ekonominę padėtį, su kuria susiduria Rusija, kai karas Ukrainoje įžengė į trečiuosius metus. Rusijos BVP per trečiąjį 2023 m. ketvirtį, remiantis Rusijos vyriausybės duomenimis, per metus išaugo 5,5 proc.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Rusija savo ekonomiką visiškai sufokusavo karo pramonei. Pasirodžius Vladimiro Putino pareiškimams, kad Rusijos ekonomika stabiliai auga, ekspertai ėmė abejoti. Jų teigimu, tokius netikėtus augimus reikėtų vertinti skeptiškai ir pernelyg nenuvertinti sankcijų galios.  Rusijos režimo lyderiui pareiškus, kad Rusijos BVP 2023 m. pakilo 3,6 proc.

Arbatos ir kavos mažmeninės kainos Rusijoje gali padidėti dėl krizės Raudonojoje jūroje, kuri kilo dėl Jemeno husių raketų atakų prieš prekybinius laivus. Apie tai pokalbyje su TASS pranešė asociacijos „Rosčajkofe“ vadovas Ramazas Čanturija.

Iš parduotuvių Rusijoje jau dingo kiaušiniai ir vištiena, o dabar gresia dingti ir bananams. Rusijoje planuojama nutraukti bananų importą iš Ekvadoro dėl nestabilios padėties ir nepaprastosios padėties įvedimo šioje šalyje. Ekvadore, iš kurio importuojama daugiau kaip 90 proc. visų rusiškų bananų, neramumai tęsiasi jau savaitę. Padėtis paaštrėjo sausio 7 d., kai iš kalėjimo pabėgo dviejų gaujų lyderiai ir keliose įkalinimo įstaigose kilo riaušės.

Rusijoje staiga pritrūkus kiaušinių ir vištienos, šalies prezidentas Vladimiras Putinas pateikė neįprastą paaiškinimą, kodėl taip nutiko. Jo teigimu, rusai paprasčiausiai viską išpirko. Kaip V. Putinas ketvirtadienį pareiškė per pokalbį su žurnalistais, kiaušinių kainos Rusijoje esą pakilo todėl, kad žmonės ėmė jų pirkti daugiau, o valdžios institucijos „laiku nesusiorientavo“ ir neimportavo pakankamo prekių kiekio.

Tęstinis karas prieš Ukrainą aiškiai rodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori taikos. Priešingai, jis siekia „sunaikinti“ besiginančią šalį, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, praneša „Ukrinform“. Svarbiausi įvykiai: 23:17 | JT: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo daugiau kaip 10,2 tūkst. civilių Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios žuvo daugiau kaip 10 200 civilių, o daugiau kaip 19 300 buvo sužeisti.

Dėl sankcijų spaudimo toliau braška Rusijos ekonomika. Viena iš to apraiškų – pastaruoju metu iš parduotuvių lentynų dingusi vištiena. Siekdami pasiteisinti, Rusijos mažmenininkai ir pareigūnai sugalvoja absurdiškų priežasčių, kodėl iš lentynų dingo paukštiena. Daugelio Rusijos regionų – ypač Jekaterinburgo, Samaros, Čeliabinsko ir Uljanovsko – gyventojai susidūrė su pigiausios mėsos trūkumu.

Priešingai nei teigia Kremliaus propagandistai, Rusija išgyvena didelę ekonominę krizę. Pastaruoju metu kiaušiniai rusams tapo deficitiniu produktu, todėl planuojama juos importuoti iš Turkijos ir Irano. Be to, priimtos naujos sankcijos agresorės šalies įmonėms ir atstovams. Apie tai pranešė politologas Olehas Lisnis komentare „24 Kanal“. Pasak O. Lisnio, šie įvykiai susidėlioja į nuoseklią grandinę, kuri gali privesti prie visiško Rusijos ekonominio stabilumo susinaikinimo.

Rusijai derėtų ieškoti investicijų Afrikoje ir kitose „draugiškose“ šalyse, kad būtų sprendžiamas technologinio atsilikimo klausimas, o BVP apimtys išaugtų triskart. Tokią nuomonę išsakė Rusijos milijardierius Olegas Deripaska, didžiausios Rusijoje aliuminio gamintojos „Rusal“ ir GAZ įmonių grupės savininkas.

Rusijai finansinių išteklių pakaks dar vieniems karo metams, o tuomet karo iniciatoriui Vladimirui Putinui teks priimti sunkų sprendimą: rinktis tarp Rusijos gerovės arba tolimesnio kariavimo. CNN teigimu, V. Putinas pasirašė įstatymą, numatantį 2023 m. skirti 4,98 trilijono rublių (48 mlrd. eurų) „nacionalinei gynybai“. Tačiau pagal vyriausybės dokumentą, kurį išanalizavo „Reuters“, ši suma padvigubėjo iki 9,7 trilijono rublių (93,4 mlrd.

Rusijoje drastiškai kritus rublio vertei ir išaugus infliacijai trūko Vladimiro Putino kantrybė. Rusijos prezidento administracija viešai sukritikavo šalies centrinį banką ir liepė „prikelti“ rusišką valiutą – „rublis turi būti stiprus“, pareiškė V. Putino atstovas. Rusijos rublis, po naujienų apie skubiai susirinkusią Rusijos centrinio banko valdybą, kuomet buvo paskelbta apie bazinių palūkanų normos kėlimą net 3,5 proc.

Rusijos ekonomika išgyvena sudėtingus laikus dėl Vakarų taikomų sankcijų. Antrus metus trunkantis karas Ukrainoje ir apribotas eksportas ilgainiui sudarys tokias sąlygas, kurios privers Vladimirą Putiną rinktis tarp karo ir savo ekonomikos išsaugojimo, rašoma „The Washington Post“. Leidinyje pažymima, kad silpstantis rublis yra vienas iš esminių pastarojo metu Rusijos ekonomikos patiriamo streso ženklų.

Rusijos centrinio banko vadovybė paskelbė sušauksianti skubų direktorių tarybos susitikimą, kurios metu bus bandoma gesinti gaisrą valiutų rinkoje. Pastarąjį mėnesį Rusijos rublis vis labiau praranda vertę, neseniai pasiekęs psichologiškai skausmingą rusams 100 rublių už 1 dolerį ribą.

Praėjus savaitei po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas krykštavo: „Rublio vertė smuko, Rusijos akcijų rinka užsidarė, nes išaugo kapitalo nutekėjimo baimė, palūkanų normos išaugo daugiau nei dvigubai, Rusijos kredito reitingas sumažėjo iki šiukšlių lygio“. JAV valdžia aiškiai tikėjosi, kad „didžiulės, precedento neturinčios pasekmės“, kurias jie ir jų sąjungininkai sukėlė Rusijai, įskaitant ir „dideles ir ilgalaikes ek...

Tarptautinis valiutos fondas turėtų greitu metu įvertinti, kaip Rusijos ekonomika atsilaikė per Ukrainos karą. Spėjama, kad praėjusiais metais ji smuktelėjo, šiemet taip pat šiek tiek sumažės, bet 2024 metais lauks augimas, rašo „Guardian“. Tačiau tai prieštarauja netrukus po invazijos pasirodžiusiems perspėjimams, kad šalies ekonomika susitrauks iki 15 proc.

Tarptautinės sankcijos reikšmingai veikia Rusijos ekonomiką ir valstybės finansus, sako Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji teigė skaitydama pranešimą JAV Hadsono instituto renginyje „Suvaržant Rusijos karo ekonomiką: pamokos iš Lietuvos“, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Rusijos rublio kursas Maskvos biržoje penktadienį pramušė 90 rublių už eurą „grindis“. Popietinėje prekyboje už eurą buvo mokama 90,3 rublio, JAV dolerį – 82,5 rublio. Rusijos valiuta dabar verta mažiausiai nuo praėjusių metų balandžio.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pripažino, kad tarptautinės sankcijos, įvestos po Maskvos invazijos į Ukrainą, gali turėti neigiamų pasekmių.  Pastaraisiais mėnesiais V. Putinas tvirtindavo, kad Rusija prisitaiko prie naujos ekonominės realybės.  „Rusijos ekonomikai taikomos sankcijos vidutinės trukmės laikotarpiu tikrai gali daryti neigiamą poveikį“, – per televiziją transliuotame susitikime su vyriausybės nariais sakė V. Putinas.

Nors pernai pirmieji karo mėnesiai Rusijai parduodant naftą ir gamtines dujas buvo itin pelningi, „The Wall Street Journal“ praneša, kad antraisiais karo metais, Vakarų sankcijoms griežtėjant, Rusijos vyriausybės pajamos mažėja, o jos ekonomika auga lėtesne, tikėtina, ilgalaike perspektyva. Leidinio teigimu, didžiausios šalies eksporto prekės – dujos ir nafta – neteko pagrindinių pirkėjų. Be to, nuo lapkričio rublio kursas dolerio atžvilgiu nukrito daugiau nei 20 proc.

Rusijos rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu penktadienį pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusių metų balandžio – 76,5 rublio už dolerį. Šalies eksportui per metus sunykus daugiau nei ketvirtadaliu, Finansų ministerija sumažino užsienio valiutos pardavimus, o investuotojai atsižvelgė į centrinio banko sprendimą bazinių palūkanų nekeisti, kuris aiškinamas proinfliacinėmis rizikomis, nes augantis biudžeto deficitas bei blogėjančios prekybos sąlygos daro spaudimą nacionalinei valiutai.

Rusijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, sumenko 28 prc. iki 32,936 mlrd. JAV dolerių, importas – 4,7 proc. iki 22,204 mlrd. dolerių, skelbia Rusijos žiniasklaida, remdamasi Federalinės muitinės tarnybos duomenimis. Prekybos apyvarta sunyko 20 proc. iki 55,14 mlrd. dolerių, o prekybos perviršis aptirpo 52 proc. iki 10,732 mlrd. dolerių.

Praėjusią savaitę JAV paskelbė naują sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, kuriame, be asmeninių ribojimų ir sankcijų Rusijos karinei pramonei bei bankams, buvo įvesti „prabangos prekių“ apribojimai. Atnaujintas tokių prekių sąrašas pasipildė dar 276 prekių rūšimis, įskaitant ir brangesnius nei 300 eurų telefonus.

Rusija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,1 proc. menkesnį nei 2021-aisiais bendrąjį vidaus produktą (BVP), pranešė Federalinė statistikos tarnyba („Rosstat“), remdamasi duomenimis, kurie bus tikslinami mažiausiai du kartus. Toks ekonomikos raidos 2022-aisiais išankstinis įvertis pranoko kai kurias prognozės, skelbtas netrukus po invazijos į Ukrainą pradžios, o Rusijos ekonomikos ministerija vienu metu pranašavo, kad BVP nuosmukis 2022-aisiais gali viršyti net 12 procentų.

Prieš metus Ukrainą užpuolusi Rusija gyvena beprecedenčių Vakarų sankcijų sąlygomis. Tačiau pinigai karui Ukrainoje Kremliui niekaip nesibaigia, rusų kariuomenės nuo agresyvių veiksmų tai nesustabdo. Nepaisant to, šie metai parodė – sankcijos yra ilgalaikė strategija, parodyti savo poveikį joms gali prireikti daugiau laiko. Finansines, prekybines ir asmenines sankcijas rusams įvedė daugiau nei 40 šalių: nuo JAV ir ES iki Pietų Korėjos, Šveicarijos ir Albanijos.

Rusijos valdžia jau kreipėsi į šalies verslo struktūras prašydama „pasidalinti“ ir papildyti biudžetą. Rekordinis biudžeto deficitas lemia, kad Kremliui teks rinktis – mažinti neregėto dydžio išlaidas, naudotis senkančiais rezervais arba atrasti iš kažkur papildomų pajamų. Rusiškas leidinys „The Bell“ išsiaiškino, kad iš didžiųjų šalies bendrovių pareikalauta susimokėti duoklę – apie 3 mlrd. eurų.

Sausio mėnesį Rusijos ekonomika sulaukė rekordinio deficito ir privertė valdžią kreiptis į vietos verslus dėl paramos. Nepaisant to, Vakarų sankcijų poveikis, rodos, nėra toks, kokio buvo tikėtasi. Situaciją Rusijoje, ir kodėl „šaldytuvas vis dar nenugali televizoriaus“, tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria tv3.lt žurnalistai Martynas Žilionis ir Andrius Jakimčuk. Laidoje buvo kalbama apie rusų kalbos įtaką Lietuvai, kuri susidūrė su panašiomis problemomis, kaip ir Ukraina.

Automobilių dalių pardavėjas Vadimas iš vieno Rusijos provincijos miestelio niekada nepalaikė karo. Išties, jis gana atvirai palaikė Vakarų sankcijas Rusijai: kaip kitaip galima sustabdyti „monstrus“, ketinančius sunaikinti ne tik Ukrainą, bet ir jo šalį, neištuštinant jų kišenių? Tačiau kai Vakarų sankcijos sustabdė jam reikalingų dalių tiekimą, jis ėmėsi vadovautis verslo logika ir pirko jas iš kur tik galėjo. Jo paieškos nuvedė jį į Turkiją.

Vasario 6-ąją Rusijos skaitmeninės informacijos ministerija paviešino praėjusio mėnesio federalinio biudžeto rezultatus, kurie atrodo „katastrofiškai“: praėjusio mėnesio deficitas sudarė 1,76 trln. rublių (23 mlrd. eurų). Tai yra rekordinis rodiklis mažiausiai nuo 1998-ųjų, skelbiama „The Bell“. Rusų valdininkai teisinasi, kad staigaus pajamų kritimo priežastis nėra sankcijos, o „popierinės“ priežastys.

Rusijos biudžeto pajamos už naftos eksportą krito iki istorinių žemumų, skelbiama „Bloomberg“ ataskaitoje. Priversta prekiauti nafta su milžiniškomis nuolaidomis Rusija netenka suplanuotų biudžete lėšų ir atsidūrė prekybos naftos produktais rinkos paraštėse. Valiutos už naftą ir eksporto muitų srautas į Rusijos biudžetą susitraukė net 60 proc. per nepilnus du mėnesius, pažymima „Bloomberg“ ataskaitoje, kuri remiasi Rusijos finansų ministerijos ataskaitomis ir tanklaivių judėjimu.

Rusijos centrinio banko vadovė penktadienį paskelbė, kad šalies ekonomika šiais metais susitrauks apie 3 procentus. Palyginti su 2021-aisiais – kai buvo likę vieneri metai iki sankcijų paskelbimo ir įmonių pasitraukimo dėl Maskvos invazijos į Ukrainą – tai yra staigus pokytis.

Juodi debesys telkiasi virš Rusijos mažmeninės prekybos rinkos – beveik 10 proc. kritusi prekyba ir Vakarų prekės ženklų pasitraukimas laužo vartojimo rinką. Vietos ekspertai perspėja, kad faktiškai kas antras prekybos centras – ant užsidarymo ribos. „Faktiškai kas antram prekybos centrui iškilusi grėsmė“, – „Izvestija“ cituojamas „Magic Group“ vadovas Aleksandras Peremiatovas.

Vasarį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, atrodė, kad Rusijos ekonomikai buvo lemta smigti žemyn. Tarptautinės sankcijos grasino pasmaugti ekonomiką, dėl to smarkiai smuko rublio vertė ir Rusijos finansų rinka. Paprasti rusai pradėjo ruoštis kęsti nepriteklių, rašo „Foreign Affairs“. Bet praėjus daugiau nei aštuoniems karo mėnesiams, tampa akivaizdu, kad šis scenarijus neišsipildė.

Rusija karui Ukrainoje finansiškai ruoštis pradėjo labai seniai – prieš maždaug dešimt metų, TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Net ne metų, o dešimtmečių senumo įvykiai, kuomet Rusija, visų pirma, bandė apeiti Ukrainą ir Lenkiją, kalbant apie dujų tiekimą Europai – finansavo „Nord Stream“ ir „South Stream“ dujų projektus, kurie ekonominės logikos neturėjo, tik politinę“, – sako Ž. Mauricas.

Rusų valdininkai ir ekonomistai privačioje ekonomistų ataskaitoje perspėjami dėl gilėjančios ir ilgalaikės ekonominės krizės šalyje. Rusijai įvestos sankcijos dėl karo Ukrainoje palietė faktiškai visus esminius ekonomikos sektorius šalyje, o recesija gali tęstis iki 2030-ųjų. „Bloomberg“ skelbiama, kad jiems pavyko susipažinti su rusų valdininkams uždarame susitikime rugpjūčio 30-ąją pateikta ataskaita, kurioje buvo numatyti trys Vakarų sankcijų poveikio scenarijai.

Rusijos rekordiniai užimtumo rodikliai atskleidžia stebėtinai sėkmingą šalies atsiskyrimą nuo Vakarų. Greitas „McDonald‘s“ ir „Starbucks“ pakeitimas vietiniais prekių ženklais rodo, kad viskas vyksta kaip įprasta.

Rusijoje pasirodys neapmokestintos prekybos parduotuvės, kuriose galės lankytis tik diplomatai. Juos jau lygina su sovietinėmis „beriozkomis“. Dėl karo Ukrainoje iš Rusijos pasitraukė dešimtys didžiausių pasaulio prekės ženklų, o jų vardinės parduotuvės buvo uždarytos dėl visuomenės spaudimo ir sutrikusio prekių tiekimo.

Vakarų šalių sankcijos ir tarptautinio verslo pasitraukimas daro didelį neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai, teigiama Yale'io universiteto verslo ekspertų ir ekonomistų parengtoje ataskaitoje. Nors išaugusios energijos kainos Maskvai generuoja milijardines pajamas, duomenys, kuriuos pavyko gauti specialistams, rodo, kad Rusijos ekonomika smarkiai sulėtėjo nuo vasario 24 dieną prasidėtos invazijos, teigiama liepos pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje.

Lietuva, remdamasi Europos Sąjungos (ES), įvestomis sankcijomis Rusijai uždraudė per savo teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Šį sprendimą Rusija laiko blokada, tad Lietuva jau sulaukė Rusijos grasinimų. Verslo atstovai ir ekonomistai tikina, kad nutraukėme beveik visus ekonominius ryšius su Rusija, tad nuostolių dėl Kaliningrado nepatirsime. Tačiau įspėja, kad Rusija bandys kenkti tomis priemonėmis, kurios jai liko, atjungs nuo elektros tinklo.

Po įvestų Vakarų sankcijų, bei įmonių pasitraukimo, eksporto žlugimo ir "protų nutekėjimo" Rusijos ekonomika šiais metais susitrauks 15 proc., praneša „Reuters“. Tarptautinių finansų instituto (IIF) pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos ekonomika 2023 metais turėtų susitraukti 3 proc., tačiau pastebima, kad Kremliaus finansinė situacija gali dar labiau pablogėti, mat Vakarai artimiausiais mėnesiais žada išplėsti ir sugriežtinti sankcijas agresorei.

Vakarietiškiems prekių ženklams paliekant Rusijos rinką, baltarusiai ir rusai kuria jų klonus ir taip bando pakeisti populiarius gėrimus, restoranus ar kitus prekių ženklus. Minsko gaiviųjų gėrimų gamykla Rusijos rinkai tieks „Coca-Colos“ kloną, kuris vadinsis „Bela Kola“, o gazuotas gėrimas „Schweppes“ Rusijos lentynose pasirodys „Sushnyak“ pavadinimu. Rinkodaros strategijos ekspertai visa tai vadina vagyste, kuri gali susilaukti ir teismų dėmesio.

Rusijos parduotuvėse kainos kyla kosminiu greičiu – rusai dejuoja, kad tuoj nebeįpirks vakarietiškų prekių: buitinės technikos, importinių vaisių, daržovių ar net skalbimo miltelių. O Maskvos meras jau pripažįsta, kad dėl Vakarų sankcijų ir verslų pasitraukimo be darbo liks apie 200 tūkstančių Rusijos sostinės gyventojų.

Vyriausybei nusprendus pažeminti diplomatinio atstovavimo su Rusija lygį, prieš savaitę į Lietuvą grįžo ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas. Kokiomis nuotaikomis gyvena eiliniai Rusijos piliečiai, diplomatas papasakojo TV3 Žinių „Dienos komentare“. Kaip Vakarų sankcijas jaučia realūs Rusijos žmonės? Čia klausimas, kokį mes norime daryti poveikį.