rosneft

Karinis Rusijos kišimasis į konfliktus Sirijoje ir Ukraine įpareigoja JAV ir jos europiečius sąjungininkus sugrąžinti Kremlių ant žemės ir priversti jį pripažinti, kad tokios avantiūros negalima palaikyti amžinai, rašoma „Newsweek“. Rusija paprasčiausiai tam neturi nei pinigų, nei žmonių resursų, įskaitant žemas pasaulines naftos kainas ir žemą gimstamumo lygį. Ji atsidurtų dar didesnėje izoliacijoje, jeigu ir toliau palaikys B. al Assado režimą, bei separatistus Donbase.

Buvę „Jukos“ akcininkai kreipėsi į Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV valdžias, prašydami padėti 50 mlrd. dolerių kompensacijos išmokėjimo klausimu, praneša „Sueddeutsche Zeitung“. „Group Menatep Limited“ (GML) direktorius Timas Osbournas pranešė, kad tokį žingsnį žengti juos paskatino Rusijos nenoras vykdyti Hagos teismo sprendimo. Tai pirmasis istorijoje įvykis, kai privatūs investuotojai prašo valdžios pagalbos padėti išsireikalauti tokio dydžio kompensaciją, pažymi lenta.ru.

„Populiariausio Rusijoje socialinio tinklo įkūrėjas „Mashable“ papasakojo, kaip nusprendė bėgti iš savo gimtosios Maskvos po to, kai Kremliui lojalūs asmenys atėmė iš jo verslo kontrolę“, – rašoma „The Business Insider“. Pavelas Durovas, „Vkontakte“ įkūrėjas, susilaukė Rusijos federalinio saugumo tarnybos (FST) dėmesio, „kai socialiniame tinkle pradėjo atsirasti politinio protesto žinutės“. „Kai P. Durovas atsisakė uždaryti aktyvisto Aleksejaus Navalno paskyrą, FSB pareigūnai su automatais atėjo...

Didžiausia pasaulyje JAV naftos bendrovės „ExxonMobil“ ruošiasi jau šią savaitę Stokholmo arbitražo teismui pateikti 500 mln. dolerių vertės ieškinį Rusijai, praneša „Kommersant“. „Ieškinys bus pateiktas jau šią savaitę, tikėtina, kad susitarti nepavyks,“ – pranešė vienas iš leidinio pašnekovų. „Kommersant“ duomenimis, kalbama apie beveik 500 mln. dolerių, kurie buvo išmokėti „Exxon Neftegas Limited“ „Sachalin-1“ produkcijos sumokėtų mokesčių pavidalu.

Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi (Matėjas Rencis) Maskvoje bendraudamas su prezidentu Vladimiru Putinu pateikė kai kurių idėjų, kaip galima pagerinti padėtį Ukrainoje. „Ponas premjeras išsakė savo požiūrį šiuo klausimu,pateikė kai kurių vertingų pasiūlymų, ką ateityje būtų galima padaryti dėl padėties sureguliavimo“, – pasakė V.Putinas per bendrą su M.Renzi spaudos konferenciją po derybų, bet smulkiau tų idėjų nekomentavo.

Žinių radijas Kanadai praėjusią savaitę įvedus sankcijas Rusijos naftos kompanijai „Rosneft“, taip pat beveik 40 Rusijos ir Ukrainos piliečių, lietuvių kilmės rašytojas, gyvenantis Kanadoje, Antanas Šileika „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad Kanada gali sau leisti daugiau nei JAV dėl mažesnio tarptautinio dėmesio. „Kanada yra mažesnis lošėjas. Ką daro Amerika, turi labai didelį atgarsį ir visiems padaro labai didelį įspūdį.

Tarptautinė tiriamosios žurnalistikos organizacija ICIJ paviešino nutekintų HSBC banko duomenų ataskaitas. Paviešintos sąskaitos, kurių bendra suma – 100 mlrd. dolerių, yra susijusios su daugiau nei 100 tūkst. fizinių bei juridinių asmenų iš 200 šalių.

„Meduza.ru“ aiškinasi, kiek pagrindo turi plačiai informacinėje erdvėje išplatinta nuomonė, kad „JAV yra prasiskolinusi, o Rusija faktiškai neturi skolų“. Vienas iš pačių pagrindinių amerikiečių ekonomikos kritikų argumentų – milžiniška JAV valstybės skola. Iš tiesų, nominali Jungtinių Amerikos Valstijų skola auga, tačiau tai nesudaro grėsmės pasaulinei ekonomikai. Bent jau, artimiausiu metu.

„Bloomberg“ šaltiniai patvirtino praėjusią savaitę rbc.ru redakcijos paviešintą „viešai žinomą tiesą“, kad Jekaterina Tichonova ne tik yra Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino duktė, bet ir vadovauja Maskvos valstybinio universiteto Nacionalinio intelektinio rezervo centrui, yra šio universiteto garbės tarybos narė. Be to, ji dar ir šokėja – dalyvavo tarptautiniuose akrobatinio rokenrolo konkursuose.

Per visą Vladimiro Putino valdymo laikotarpį Rusija „užsidirbo“ 3,5 trilijono dolerių už naftą. Tie pinigai, kaip leidiniui „Novaja Gazeta“ rašo Julija Latynina, kažkur dingo. Rusijos realios aukso atsargos sudaro beveik 200 mlrd. dolerių, iš jų – 25 mlrd. (tai yra daugiau nei 10 proc.) šalies Centrinis bankas išleido per paskutines dvi 2014-ųjų savaites tam, kad tos valstybinės įmonės, kurios pateko į Vakarų sankcijų sąrašus, galėtų pigiau nusipirkti valiutos ir išsimokėti skolas.

Žinių radijas Kalbos, kad Rusijos politinis ir verslo elitas gali sumanyti išstumti Vladimirą Putiną iš valdžios, turi tam tikro pagrindo, sako Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas: „Jis yra pagrindinis arbitras, jis skirsto resursus, jis garantuoja, kad elito grupės tarpusavyje rastų tam tikrą sugyvenimo receptą. Jis yra visko pagrindinis reguliuotojas. Kita vertus, naftos kainos smunka, resursai mažėja, paskirstymas tampa sudėtingesnis.

Praėjusį ketvirtadienį, lapkričio 27 dieną, įvyko eilinis Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančių valstybių susirinkimas. OPEC viršūnių susitikimas buvo iš anksto suplanuotas, su šių dienų geopolitiniais įvykiais jis nesusijęs. Tačiau šį susitikimą rinkos dalyviai dar prieš jam prasidedant vadino galbūt pačiu svarbiausiu per pastaruosius 10–15 metų.

Interpolas paskelbė ieškantis buvusio įtakingo Kremliui artimo verslininko, praminto „Putino bankininku“, kuris vėliau pradėjo kritikuoti Rusijos režimą, neseniai bankrutavo ir išvyko iš šalies. Rusijos pareigūnai kaltina verslininką Sergejų Pugačiovą grobsčius valstybės lėšas, kurios buvo skirtos siekiant padėti dabar jau užsidariusiam bankui „Mežprombank“ per 2008–2009 metų finansų krizę.

Rusijos ekonomika sudrebinta: rublio kursas laisvuoju pagreičiu krenta žemyn, už dolerį prašoma daugiau nei 45 rublių – tai reiškia, kad nuo metų pradžios Rusijos valiuta neteko daugiau nei penktadalio savo vertės. Dukart greičiau nei praėjusiais metais iš šalies sprunka užsienio kapitalas. Per tris 2014-ųjų ketvirčius, kaip rašoma „Tageszeitung“, iš šalies pasitraukė 82,5 mlrd. dolerių kapitalo.

Maskvos teismas ketvirtadienį nurodė nacionalizuoti areštuoto oligarcho turimas naftos firmos „Bashneft“ akcijas, dėl to kyla nerimo, jog tai gali būti valstybės diriguojamo turto užgrobimo ženklas. Maskvos arbitražinis teismas pareikalavo sugrąžinti valstybei milijardieriaus Vladimiro Jevtušenkovo holdingo firmos „Sistema“ turimas naftos bendrovės „Bashneft“ akcijas.

Vladimirą Putiną ir Rusijoje įsigalėjusią kleptokratiją gali palaužti ne Vakarų sankcijos, o paties V. Putino atsakas į jas. Šaliai nepadės net Kinija, į kurią daugybę vilčių deda Rusijos prezidentas. Taip savo straipsnyje „V. Putino reakcija į sankcijas griauna Rusijos ekonomiką ir Kinija nepadės“ teigia Hoover instituto bendradarbis Paulas Roderickas Gregory. V. Putinui sekasi prastai: rublio kursas ir naftos kainos ritasi žemyn.

Kai į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (Krymo aneksiją) Vakarų pasaulis atsargiai ir nenoriai reagavo pirmąja sankcijų banga – Maskva tik juokėsi. Vėliau, rodydamas, kad yra pasirengęs ilgai konfrontacijai su Vakarais, Kremlius įvedė atsakomąsias sankcijas, uždarydamas savo rinką kai kurioms produktų grupėms iš Vakarų pasaulio, taip pat demonstratyviai pradėdamas ekonomikos perorientavimo į Kiniją procesą. Tačiau, rodos, Maskvos arogancija po truputi blėsta.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rusijoje infliacija 20 kartų didesnė nei Lietuvoje, o krintančios naftos kainos pasaulinėse rinkose ne tik mažina Rusijos pajamas, gaunamas iš eksporto, bet ir dar labiau kerta per žmonių perkamąją galią, veikia vidaus rinką. Maža to, Rusijos politikai kalba apie vietos pramonės suklestėjimą atsiribojus nuo užsienio importo, ir taip šalis sau kasa ekonominę duobę, sako finansų analitikas Gitanas Nausėda.

Pagrindinė Rusijos naftos gavybos įmonė „Rosneft“ šeštadienį paskelbė, kad kartu su tarptautine naftos milžine „ExxonMobil“ atrado naują telkinį Arkties priekrantėje, nors toks bendradarbiavimas atrodo prasilenkiantis su Vakarų šalių sankcijomis Maskvai.

V. Dumbliauskas Prieš dvi savaites komentare klausiau, kiek toli eis agresyvumo pasauliui neslepiantis Vladimiro Putino režimas. Paminėjau dvi viešojoje erdvėje sklandančias versijas. Pagal pirmąją Ukrainos užimti Kremlius neketina, Donbasas jam reikalingas tik kaip priemonė versti Ukrainos valdžią elgtis paklusniai. Pagal antrąją versiją Ukraina yra tik pradžia, Kremlius sieks susigrąžinti įtaką visoje buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje, o po to skelbs karą visam anglosaksiškam pasauliui.

Rusijos pareigūnai antradienį pranešė, kad milijardieriui Vladimirui Jevtušenkovui skirtas namų areštas, kol atliekamas tyrimas dėl kaltinimų pinigų plovimu. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, 65 metų V.Jevtušenkovo asmeninis turtas vertinamas 9 mlrd. JAV dolerių ir jis užima 15-ąją vietą turtingiausių Rusijos žmonių sąraše. V.Jevtušenkovo sulaikymas ir prieš jį pradėtas tyrimas oficialiai siejami su jo įmonės atliktu naftos kompanijos „Bašneft” akcijų įsigijimu.

Pastaruoju metu Rusijoje buvo teigiama, kad šalies ekonomika pasiruošusi išgyventi sankcijų sąlygomis, kad jos tvirtumas pakankamas (pagaliau, jeigu situacija būtų visai bloga, atsakomųjų draudimo priemonių nebūtų imtasi). Tačiau staiga pasirodė štai tokia nuomonė: „Biudžeto situaciją blogina ir tai, kad ilgalaikėje perspektyvoje šalies pajamos, palyginti su praėjusiais periodais, toliau mažės, ir tai be pastebimų permainų ekonominėje ir biudžetinėje valstybės politikoje neleidžia tikėtis besikl...

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Europos Sąjungos (ES) pirmadienį paskelbtos naujos sankcijos Maskvai turėtų būti pradėtos įgyvendinti artimiausiu metu. Jis taip pat teigė suprantantis sprendimą, kad sankcijos dar gali neįsigalioti keletą dienų. „Stengiamasi visais būdais išsaugoti trapias paliaubas, nes tuomet galima sustabdyti kraujo praliejimą, bet, žinoma, tai neišsprendžia visų problemų.

Konfliktas Ukrainoje lėmė, kad abipusės sankcijos tapo Rusijos ir Vakarų santykių dalimi. Kokie tokios politikos padariniai laukia konfrontuojančių pusių, kokia galėtų būti išeitis iš susidariusios krizinės situacijos? Šie klausimai šiandien jaudina kiekvieną politiką ir ekspertą Europoje, Amerikoje ir Rusijoje. Pirmiausia būtina pasakyti, kad ekonominio bendradarbiavimo apribojimas yra nenaudingas niekam.

 Davidas Lektzianas yra Teksaso technikos universiteto Politikos mokslų departamento profesorius. Jo mokslinių interesų sritis – ekonominių sankcijų tyrimai, o darbai publikuojami tokiuose JAV akademiniuose leidiniuose kaip „American Journal of Political Science“, „International Studies Quarterly“, „Journal of Conflict Resolution“, „Journal of Peace Research“ ir kt.

Po liepos 17 d. Rytų Ukrainoje įvykusios tragedijos, kai buvo numuštas Malaizijos oro linijų keleivinis lėktuvas, finansų rinkų dalyviai atidžiai stebi tolimesnę geopolitinės krizės raidą šiame Rytų Europos regione. „Danske Bank“ nuomone, Malaizijos lėktuvo numušimas pažymi naują šios besitęsiančios krizės etapą, kuris turės papildomų neigiamų pasekmių Rusijos ekonomikai – ypač Rusijos finansų rinkoms.

 Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį smogė svarbiems Rusijos finansų, ginklų ir energetikos sektoriams, įvesdamos naujas griežtas sankcijas Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.   Paskelbdamas apie naujas baudžiamąsias priemones, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paneigė, kad Vakarai pradėjo naują Šaltąjį karą su buvusia sovietinių laikų priešininke, tačiau paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pakeisti kursą.

Hagos arbitražo teismas nurodė, kad Rusija, inicijuodama teisminius procesus prieš „Yukos“ siekiant šios įmonės bankroto ir tolimesnio jos perdavimo „Rosneft“ bendrovei, pažeidė Energetikos chartiją. Rusijos Federacija turi 10 dienų pabandyti pakeisti šį sprendimą, o jeigu to nebus imamasi, tai 50 mlrd. dolerių kompensaciją jie turi pradėti išmokėti nuo ateinančių metų sausio 15 dienos. Kitu atveju, bus pradėti skaičiuoti delspinigiai, rašo censor.net.ua.

Maskva panaudos visas priemones, kad apsigintų, kai Hagoje įsikūręs arbitražo teismas nurodė jai sumokėti 50 mlrd. JAV dolerių (128,5 mlrd. litų) kompensaciją dabar jau nebeegzistuojančios Rusijos naftos milžinės „Jukos“ akcininkams, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Po „Jukos“ įkūrėjo Michailo Chodorkovskio įkalinimo tos įmonių grupės turtą perėmusi valstybinė energetikos bendrovė „Rosneft“ sakė, kad visi jos sandoriai buvo teisėti.

Rusija ketvirtadienį pareiškė netoleruosianti Jungtinių Valstijų šantažo, kai Vašingtonas paskelbė sankcijas jos energetikos milžinėms „Rosneft“ ir „OA Novatek“ dėl Maskvos veiksmų Ukrainos atžvilgiu. „Neketiname toleruoti šantažo ir pasiliekame teisę imtis atsakomųjų priemonių“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime. Maskva nurodė, kad naujas sankcijas vertina kaip mėginimą atsikeršyti dėl to, jog įvykiai Ukrainoje vystosi kitaip, negu norėtų Vašingtonas.

(papildyta 09.10) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad naujos skaudžios Vašingtono sankcijos jo šaliai kaip bumerangas smogs JAV nacionaliniams interesams. „Kalbant apie visokias sankcijų priemones, jos paprastai pasižymi bumerango poveikiu ir, be jokių abejonių, šiuo atveju stumia Rusijos ir Amerikos santykius į aklavietę, daro jiems labai didelę žalą“, – valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS citavo V.Putino pasisakymą per vizitą Brazilijos sostinėje.

Gegužės 22–24 dienomis Sankt Peterburge vyko tarptautinis ekonomikos forumas, o birželio 15–19 dienomis Maskvoje – 21-asis pasaulio naftos kongresas (21th World Petroleum Congress). Analizuojant šiuos du neseniai įvykusius renginius galima sužinoti Vakarų valstybių verslo įmonių požiūrį į Vakarų vyriausybių sankcijas Rusijos Federacijai. Nuo 1997 m. organizuojamas tarptautinis Sankt Peterburgo ekonomikos forumas – vienas prestižiškiausių ekonomikos forumų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Julija Latynina, "Novaja gazeta" Šiandien, kai Kremlius įgyvendino Chodorkovskio idėjas, tiesa, karikatūriniu pavidalu, pats laikas pagalvoti apie tai, kokioje istorinėje kryžkelėje mes stovėjome prieš 11 metų ir kokiu šansu nepasinaudojome. *** Prezidentas Putinas pasirašė kontraktą su Kinija dėl dujų tiekimo. Derybos vyko 10 metų. Tačiau pačių dujų kol kas nėra, ir dujotiekio nėra.

Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas Vakarams pasiūlė suduoti „rimtą smūgį patiems artimiausiems“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino patikėtiniams ir tokiu būdu atsakyti į Krymo aneksiją. Būtina užšaldyti stambiausių Rusijos verslininkų aktyvus ir nekilnojamą turtą, rašo A. Navalnas savo straipsnyje pavadinimu „Kaip nubausti Putiną“ „The New York Times“ leidinyje.

Michailas Chodorkovskis kažkada turėjo daugiamilijardinį turtą, paskui daugiau kaip dešimtmetį praleido Rusijos kalėjimuose, o dabar jau kaip laisvas žmogus emigracijoje turi rasti sau naują vaidmenį. Netikėtas M.Chodorkovskio paleidimas ir pervežimas į Vokietiją po Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės, yra naujausias posūkis nepaprastame staiga visų turtų netekusio žmogaus, kuris kažkada buvo vadinamas alternatyviu Rusijos lyderiu, gyvenime.

 Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad Rusijos planai demonopolizuoti dujų eksportą, atimant išskirtines eksporto teises iš koncerno „Gazprom“ ir leidžiant dujas eksportuoti mažesniems tiekėjams, suteiktų galimybę Lietuvai pirkti pigesnių rusiškų dujų. „Šitą informaciją esu girdėjęs daug anksčiau, kad "Gazprom" ruošiasi leisti ir kitiems tiekėjams pardavinėti gamtines dujas, tiems, kurie turi telkinius, bet oficialios informacijos kol kas nesame tikrai gavę.

 Vilija Andrulevičiūtė Amerikiečių kompanija „Chevron“ iki 2016 metų planuoja įgyvendinti 5,4 milijardo dolerių vertės energetinį projektą Rusijoje, o savo partnerių sąraše vardija tokias įmones kaip „Gazprom Neft“, „Rosneft“ bei LUKOIL. Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, tokia partnerystė galėjo turėti įtakos „Chevron“ pasitraukimui iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje projekto: „Manęs visiškai nenustebintų, jei Rusija pasikalbėjo su „Chevron“ dėl tokio žingsnio.

Rugpjūčio viduryje įvyko Vladimiro Putino vizitas į Azerbaidžaną, kuriame Rusijos lyderis nebuvo septynerius metus. Tai yra gera proga pakalbėti apie Baku prioritetus ir iššūkius užsienio politikos srityje. Azerbaidžano santykius su Maskva gana tiksliai charakterizavo tinklalapis BBC – „partneriai, bet ne sąjungininkai“. Ilhamo Alijevo iš tiesų nepavadinsi prorusišku lyderiu. Nepalankių Kremliui jo žingsnių pavyzdžių užtenka.

Nijolė Druto, LRT radijas, LRT.lt Lenkai griežtai neigia Rusijos žiniasklaidos pranešimus apie „PKN Orlen“ pasiūlymus Rusijos koncernui „Rosneft“ perleisti Mažeikių įmonę. Kaip praneša LRT radijas, taip tvirtina rusų verslo laikraštis „Vedomosti“, ketvirtadienio numeryje rašantis, kad už naftos tiekimą „PKN Orlen“ siūlo rusų koncernui „Rosneft“ Mažeikių įmonę ir dalyvavimą Lenkijos naftos rinkoje.

Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba (FAT) leido valstybės įmonei „Rosneft“ pirkti koncerną TNK-VR, praneša "RIA Novosti", remdamasi FAS vadovu Igoriu Artemjevu. FAT patvirtino sandorį su viena sąlyga: valstybės įmonė privalo parduoti dalį degalinių tuose regionuose, kur jos rinkos dalis po sandorio viršys 50 proc. Įvykus sandoriui „Rosneft“ per du mėnesius turės kreiptis į FAT, kad ši pateiktų informaciją apie padėtį rinkoje. Po to per metus ji turės parduoti dalį degalinių.

Rusijos valstybinė įmonė „Rosneft“ paskelbė pasirašiusi sutartį su Didžiosios Britanijos naftos kompanija BP dėl 50 proc. TNK-BP akcijų įsigijimo. Apie tai teigiama oficialiajame Rusijos valstybinės kompanijos pranešime. Be to, „Rosneft“ susitarė dėl antros TNK-BP akcijų dalies įsigijimo iš kompanijos akcininkų - konsorciumo AAR („Alpha Group“, Access Industries 8 „Renova“). Kaip teigiama pranešime, „Rosneft“ sumokės britams už 50 proc. TNK-BP akcijų 17,1 mlrd. dolerių ir 12,84 proc.

Didžiosios Britanijos naftos kompanija BP patvirtino, kad derasi su Rusijos valstybine įmone „Rosneft“ dėl 50 proc. BP dalies bendroje Rusijos ir Didžiosios Britanijos naftos kompanijoje TNK-BP įsigijimo, informuoja BBC. Nepaisant keleto dienų spėlionių, BP atstovai tikina, kad susitarimas kol kas nepasiektas ir derybos tęsiasi. Spėjama, kad BP dalis yra verta 25-28 mlrd. JAV dolerių. Pagal sandorį, BP gali gauti 16-20 proc.

Kremliaus kritikas Garis Kasparovas antradienį sakė, kad Europos Sąjungos (ES) tyrimas dėl energetikos milžinės „Gazprom“ yra didelis smūgis šalies prezidento Vladimiro Putino valdžiai, informuoja AFP. „ES tyrimas dėl “Gazprom„, kuris gali susilpninti “Gazprom„, gali susilpninti ir V. Putino režimą“, - per konferenciją Taline sakė G. Kasparovas. „Tiek Rusijos dujų milžinė “Gazprom„, tiek naftos milžinė “Rosneft„ Rusijos valstybėje yra kaip taryba, kurią valdo V. Putino oligarchai.

Rusų kapitalo įmonė „Gunvor“ beveik nebetieks rusiškos naftos. Šveicarijoje registruota kompanija yra svarbi naftos tiekėja mūsų šalies gamyklai „Orlen Lietuva“, rašo „Lietuvos rytas“. Pavyzdžiui, šių metų sausio 31 d. „Gunvor“ įsipareigojo patiekti Mažeikių įmonei 80 mln. JAV dolerių (210 mln. litų) vertės naftos. Mažeikių gamyklos savininkas – didžiausias Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ iš „Gunvor“ per metus pirkdavo naftos beveik už 2 mlrd. litų.

Kai žvalgomės po didžiausių pasaulyje naftos ir dujų bendrovių sąrašą ir ieškome, kam priklauso ir kas daro įtaką tokioms milžinėms kaip „ExxonMobil“, „Statoil“, „Rosneft“ kitoms, aišku tampa viena – joks pramonės lyderis neturi tokios įtakos, tiek daug ginklų ir nėra sudaręs tiek sandorių, kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusija susitarė su norvegais dėl naftos gavybos darbų Arktyje. Tokią žinią pranešė valstybinė naftos kompanija „Rosneft“ – ji paskelbė, kad bendradarbiaus su Norvegijos „Statoil“ kompanija. Tai – didelė pergalė Rusijai, kuriai investicijos iš Vakarų itin svarbios norint išlaikyti savo, kaip didžiausios naftos gamintojos, statusą mažėjančių naftos išteklių Vakarų Sibiro fone.

Arkadijus Rotenbergas, Jurijus Kovalčiukas, Genadijus Timčenko – visi šie žmonės dabar turi milijardus dolerių, rašoma The New York Times. A. Rotenbergas, buvęs dziudo treneris, praturtėjo iš vamzdžių tiekimo „Gazprom“ koncernui. J. Kovalčiukas buvo nedidelis mažo banko akcininkas, kuris šiuo metu kontroliuoja kontrolinius keletos dukterinių „Gazprom“ kompanijų akcijas.

Teismo posėdžiai, vykę Londono aukščiausiajame teisme, prikaustė visuomenės dėmesį ne mažiau nei Graikijos problemos. Rusijoje, sakoma, šis „amžiaus procesas“, užviręs tarp dviejų magnatų – Boriso Berezovskio ir Romano Abramovičiaus, prie televizorių sutraukė kur kas daugiau žiūrovų nei populiarusis serialas „Peterburgo banditai“. Teisme buvo pripasakota tokių dalykų, apie kuriuos vargu ar kita proga kas nors būtų galėjęs iš magnatų išpešti, nebent patys memuaruose būtų aprašę.

Kaip fabrikuojamos ir nutraukiamos bylos verslininkams, kas valdo verslininkus su antpečiais, kodėl tai turi įtakos verslo klimatui Rusijoje? Vadimas Volkovas, 2002 metais išleistos knygos „Jėgos struktūrų verslas“ autorius, parašė naują skyrių trečiam savo knygos leidimui.