roskosmos

Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ specialistų bandymai pakelti kosminio aparato „Phobos-Grunt“ orbitą baigėsi nesėkmingai, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Roskosmos“ spaudos tarnyba informavo, kad šią naktį antžeminės kosminio stebėjimo stotys Australijoje ir Baikonūre (Kazachstanas) turėjo pabandyti užmegzti ryšį su „Phobos-Grunt“ ir perduoti jam instrukciją įjungti variklius ir padidinti orbitos aukštį.

Rusijos specialistai iššifravo telemetrinius duomenis, gautus iš įstrigusio Marso zondo, tačiau vis dar nenustatė jo gedimo priežasčių, teigė šaltinis kosmoso pramonėje. Gauta „kai kurių duomenų“ apie kosminio aparato būklę, tačiau dar neaišku, kiek „funkcionalus“ jis yra, naujienų agentūrai „RIA Novosti“ teigė šaltinis. Ketvirtadienį Baikonūre, Kazachstane, esančioje Rusijos kosmoso centre gautas signalas iš zondo „Phobos-Grunt“, kuris po paleidimo įstrigo Žemės orbitoje.

Orbitoje aplink Žemę įstrigusi nevaldoma Rusijos kosminė stotis „Phobos-Grunt“ per anksti pradžiugino „Roskosmos“ ir Europos kosmoso agentūros (ESA) specialistus, pranešusius, kad praėjusią naktį pirmą kartą pavyko iš jos gauti telemetrinę informaciją. Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ šaltinis pranešė, kad iš orbitos priimtų duomenų neįmanoma iššifruoti, jie beprasmiški. „Iš šiąnakt gautų telemetrinių duomenų nepavyko nieko sužinoti, kažkokios problemos su kodavimu ir iškodavimu.

Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roskosmos“ ekspertai sumišę, nes nepilotuojamas Marso tyrimų zondas „Fobos-Grunt“ tolsta nuo Žemės, praneša „RIA Novosti“. „Fobos-Grunt“ tyrimų zondo lapkričio 9-ąją nepavyko nukreipti į trajektoriją skrydžiui į Marsą. Aparatas turėjo įskrieti į orbitą aplink Marsą, nutupdyti zondą ant didžiausio šios planetos palydovo Fobo, paimti jo grunto ir dulkių mėginių ir parskraidinti juos į Žemę.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskomos“ ketina pakeisti savo kosminių tyrimų prioritetus ir dėmesį sutelkti  į Mėnulį. Apie tai šalies naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė „Roskomos“ vadovo pavaduotojas Vitalijus Davydovas. „Mes dar kartą apsvarstysime, kaip būtų galima geriau paskirstyti jėgas.

Šiandien Rusijos kosminė korporacija „Roskosmos“ neteko net ir teorinio šanso paleisti  į Marsą Žemės orbitoje „įstrigusį“ kosminį aparatą „Phobos-Grunt“. Toliau tęsti bandymus jį atgaivinti jau nebėra prasmės.

Rusijos kosmoso agentūroje „Roskosmos“ vilties reanimuoti praėjusį trečiadienį nesėkmingai Marso link paleistą tarpplanetinę automatinę stotį „Fobos-Grunt“ neparandama. Šįryt Baikonūro kosmodrome „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas žurnalistus informavo, jog šansų aparatą perprogramuoti išlieka iki gruodžio. Jei tai nepavyks, pirmosiomis 2012-ųjų dienomis erdvėlaivis įskries į atmosferą ir sudegs, o toks incidentas būtų vienas pavojingiausių kosmonautikos istorijoje.

Vos prasidėjusi ambicinga Rusijos kosminė misija, turėjusi į Žemę pargabenti Marso palydovo Fobo grunto mėginius, atsidūrė ties žlugimo riba. Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ neįvardytas korporacijos „Roskosmos“ ekspertas sakė, kad tikimybė, jog kosminį laivą „Phobos-Grunt“ pavyks sėkmingai nukreipti į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją, yra itin maža. Jo teigimu, nesėkmės priežastis – „Phobos-Grunt“ valdymo sistemos sutrikimas.

Rusijos generalinis prokuroras pareiškė, kad dėl pastarojo nelaimių srauto, keliančio grėsmę Tarptautinei kosminei stočiai (TKS), kaltas nepakankamai apmokamų mokslininkų aplaidumas. Nepilotuojamo krovininio laivo „Progress“ sudužimo rugpjūčio 24 dieną ir incidento, kai rugpjūčio 18 dieną į ne tą orbitą pasiųstas didžiausias Rusijos palydovas, tyrimas kaltę dėl abiejų incidentų suvertė valstybės valdomai „Roskosmos“ kosmoso agentūrai ir jos darbuotojams, praneša naujienų agentūra AFP.

Po visos eilės pastaruoju metu Rusijos korporaciją „Roskosmos“ persekiojusių nesėkmių jos specialistams pagaliau pavyko sėkmingai atlikti kosminio laivo „Progres M-11M“ sunaikinimo  operaciją, pranešė „Newsru.com". „Progres M-11M“ nuo Tarptautinės kosminės stoties, į kurią atgabeno įgulai skirtus krovinius, atsiskyrė rugpjūčio 23 d. Nukreiptas į žemesnę orbitą jis devynias paras skriejo autonominiu režimu. Šiandien 13.34 val.

Naujasis Rusijos kosmoso agentūros vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad per daug dėmesio skiriama pilotuojamiems kosminiams skrydžiams. Anot jo, reikia padidinti finansavimą projektams, duodantiems apčiuopiamą grąžą, praneša naujienų agentūra AFP. „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas viena pirmųjų interviu teigė, kad agentūra beveik pusę savo biudžeto skiria pilotuojamiems skrydžiams ir pažymėjo, kad jau nebeužtenka vien paleisti žmogų į orbitą.

Po 2020-ųjų metų tarptautinės kosminės stoties (TKS) greičiausiai lauks toks pat likimas, kaip legendinės rusų orbitinės stoties „Mir“. Pasak Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo pavaduotojo Vitalijaus Davydovo, TKS bus paskandinta, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes būsime priversti nuskandinti TKS, kai baigsis jos eksploatacija.

Rusijos mokslininkai artėja prie užsibrėžto tikslo per artimiausius kelerius metus sukonstruoti kosminį aparatą pavadinimu „Interheliozondas“, kuris sugebėtų rekordiškai arti prisiartinti prie Saulės.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ antradienį oficialiai pristatė savo geoportalą „Geoportal.ntsomz.ru", kuriame interneto vartotojams nemokamai siūlomos Rusijos palydovų padarytos Žemės paviršiaus nuotraukos, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Šis geoportalas primena populiarųjį „Google“ skaitmeninį pasaulio atlasą „Google Earth“ ir kai kuriais atžvilgiais jį net pranoksta, teigiama pranešime.

Netoli Žemės siūloma surengti pirmąją „kosminės archeologijos“  ekspediciją. Rusijos kosmoso agentūra planuoja paleisti kosminį aparatą, kuris Langranžo taške ieškos Visatos pirminės medžiagos ir nežemiškų civilizacijų paliktų pėdsakų.

Rusijos raketinės – kosminės technikos korporacijos „Energija“ kariniai ekspertai pritarė skrydžiams į Mėnulį tinkamo naujo kosminio laivo „Rusj“ eskiziniam projektui.

Nors JAV astronomų skaičiavimais tikimybė, kad asteroidas „Apofis“ 2036 m. balandžio 13 d. susidurs su Žeme, tėra tik 1: 250 000, Rusijos kosmoso agentūra jau ruošia planą, kaip išvengti galimos katastrofos. Rusijos kosmoso tyrimų agentūra „Roskosmos“ ruošiasi paleisti kosminį aparatą asteroidui 99942 „Apofis“ tirti. Jį kuria S. Lavočkino mokslinio gamybinio susivienijimo specialistai.

JAV nacionalinė Aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Rusijos federalinė kosminė agentūra „Roskosmos“ pasirašė sutartį dėl JAV astronautų skraidinimo į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) Rusijos kosminiais laivais. 2013 – 2014 m. už kiekvieną „Soyuz“ kosminiais laivais į TKS atgabentą JAV astronautą NASA mokės „Roskomos“ po 55,8 mln. dolerių, teigiama NASA pranešime.

Privati JAV kosminių skrydžių bendrovė „SpaceX“ pranešė galėsianti pasiūlyti vietas pilotuojamuose kosminiuose laivuose už mažesnę nei 50 mln. JAV dolerių kainą, pranešė „New Scientist“. Būtent tiek iš NASA už „bilietą į kosmosą“ prašo Rusijos koncernas „Roskosmos“. Viena vieta Rusijos kosminiame laive „Sojuz“ įvertinta 50 mln. dolerių. „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell susitikime su JAV Senato prekybos, mokslo ir transporto komiteto nariais pareiškė, kad į 50 mln.

Rusijos raketų-nešėjų pramonės atstovų teigimu, šalis rado galimybių padidinti į kosmosą leidžiamų erdvėlaivių „Sojuz“ skaičių ir tai turėtų leisti jau 2012 metais atnaujinti turistams skirtus skrydžius į kosmosą. Rusija pernai nutraukė turistinę kosminę programą, kadangi Tarptautinės kosminės stoties įgulos narių skaičius buvo padidintas iki šešių, tad visos vietos erdvėlaiviuose buvo rezervuotos rusų ir užsieniečių astronautams.

2010 metų biudžete Rusijos vyriausybė išskyrė 500 milijonus rublių projektui, kurio metu turėtų būti sukurtas kosminis erdvėlaivis su branduoliniu reaktoriumi. Pinigus tarpusavyje pasidalins dvi stambios Rusijos agentūros – „Rosatom“ ( „Росатом“ ) 470 milijonų ir „Roskomos“ ( „Роскосмосом“ ) 30 milijonų. 2009 metų spalio mėnesį apie planus kurti kosminį erdvėlaivį su branduoliniu reaktoriumi pranešė „Roskosmos“ vadovas Anatolijus Perminovas.

Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ kuria pilotuojamą kosminį laivą su branduoliniu varikliu. Apie tai Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė „Roskosmos“ vadovas Anatolijus Perminovas. Pasak jo, Rusijos inžinieriai ketina sukurti transportinį – energetinį modulį, kurios pagrindas būtų maždaug megavato galios branduolinis variklis.

Rusija užsimojo Tolimųjų Rytų Amūro regione statyti naują kosminį centrą. Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ teigia, kad šiam projektui Maskva nepagailės 400 mlrd. rublių (13,5 mlrd. dolerių). Rusija šiuo metu kosminių raketų nešėjų paleidimui ir balistinių raketų bandymams naudoja Baikonūro kosminį centrą, po Sovietų Sąjungos žlugimo išsinuomotą iš Kazachstano, ir Plesecko kosminį centrą Rusijos šiaurės vakaruose. Naujasis kosminis centras, kuriame dirbs 20-25 tūkst.

Rusijos kosmoso agentūra ruošiasi triviečiais kosminiais laivais „Sojuz“ skraidinti į kosmosą po 2 kosminius turistus, pranešė kosminį turizmą plėtojančios Rusijos bendrovės „Space Adventures“ vadovas Sergejus Kostenko. Ši bendrovė organizuoja kosminių turistų skrydžius Rusijos kosminiais laivais į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Pasak S. Kostenkos, kurį cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“, tam Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ ruošiasi jau kelerius metus.

Rusija 2 metams atidėjo kosminio zondo į Marso palydovą Fobą paleidimą, pranešė šios šalies kosmoso tyrimų agentūra „Roskosmos“. Pagal anksčiau patvirtintą planą kosminis zondas „Phobos–Grunt“ turėjo būti paleistas į Marsą šių metų spalio mėnesį. Atvykęs į Marso orbitą jis turėjo nusileisti jo palydove Fobe, paimti jo grunto pavyzdžius ir grįžti į Žemę. Skrydis į Fobą ir atgal turėjo trukti apie 3 metus.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ šiemet turėjusią prasidėti kosminę misiją į Marso palydovą Fobą ketina atidėti bent iki 2011 metų. Apie tai, remdamasi savo šaltiniais „Roskosmos“, pranešė svetainė „Russianspaceweb.com“. Teigiama, kad svarbiausias tokio sprendimo argumentas yra tas, jog kosminio zondo skrydžio valdymo sistema gali neatlaikyti misijos trukmės. „Phobos-Grunt“ projektas turėjo prasidėti šių metų spalį.

JAV astronautams už skrydį į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nuo 2012 metų Rusijai teks mokėti po 51 mln. JAV dolerių. Be to, rusai žada vėl pardavinėti bilietus kosmoso turistams, trečiadienį remdamasis Rusijos naujienų agentūromis praneša „Reuters“. Po trejų metų amerikiečiams į stotį teks keliauti rusiška „Sojuz“ kapsule, nes jau nuo kitų metų beveik tris dešimtmečius tarnavę erdvėlaiviai bus nebenaudojami, o juos pakeisiančiųjų teks laukti bent iki 2014 metų.

Rusija imasi paties ambicingiausio kosminio projekto nuo pat XX a. viduryje prasidėjusių „kosminių lenktynių“, skelbia „New Scientist“. Rusų mokslininkai ir inžinieriai kuria naują kosminį laivą, raketą nešėją ir netgi naujos kartos kosmodromą. Šie planai, pasak leidinio, stebėtinai panašūs į NASA įgyvendinamą naujos kartos kosminių laivų projektą „Orion“. Iki šiol Rusija (o anksčiau Sovietų Sąjunga) paprasčiausiai atnaujindavo savo naudojamą raketinę techniką bei kosminę įrangą.

Rusijos Amūro srityje darbą baigė speciali būsimojo mokslinės ir socialinės – ekonominės paskirties kosmodromo vietos parinkimo komisija, pranešė Rusijos kosmoso pramonės koncernas „Roskosmos“. Būsimajam „Vostočnyj“ pavadintam kosmodromui parinkta vieta Uglegorsko miesto tipo gyvenvietės apylinkėse. Čia gyvena kiek daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių, Uglegorskas yra už 110 kilometrų nuo Kinijos sienos.

Rusijos kariškiai iki gruodžio 1 d. turi palikti Baikonuro kosmodromą. Tokį sprendimą 2005 m. priėmė Rusijos vyriausybė, nors jo demilitarizacija prasidėjo dar 1997 metais. Iš šio Kazachstano rajono rusų kariškiai turėjo išvykti iki 2007 m., tačiau juos pristabdė gyvenamojo ploto stygius tėvynėje, kitos socialinės problemos. Dabar, atrodo, jos sprendžiamos, ir vadinamasis kosmoso kariuomenės dalinys laukia Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo direktyvos palikti Baikonurą.

D. Britanijoje vykusioje tarptautinėje Farnborough aviacijos parodoje buvo pademonstruotos pirmosios oficialios pilotuojamo ES ir Rusijos kosminio laivo nuotraukos, pranešė BBC. Šis daugkartinio naudojimo kosminis laivas galės gabenti 6 įgulos narius į Tarptautinę orbitinę stotį ar 4 astronautus į ekspediciją Mėnulyje.

NASA pradėjo neoficialias derybas su Japonijos kosmoso agentūra dėl krovininio kosminio laivo „H-2 Transfer Vehicle“ pirkimo. Šis aparatas gali laikinai pakeisti daugkartinius „shuttle“ tipo erdvėlaivius, kurių eksploataciją planuojama nutraukti 2010 metais. Japonų laivas būtų naudojamas kroviniams į Tarptautinę kosminę stotį gabenti. „H-2 Transfer Vehicle“ gali kilti su 6 tonų svoriu. Jo ilgis 10 metrų, skersmuo – 4 metrai.

Pasaulyje didėja susirūpinimas Tarptautinės kosminės stoties (TKS) likimu. Dėl lėšų stygiaus darbai stoties segmente, už kurį atsakinga Rusija, gali pasibaigti ne anksčiau nei 2015 m., tai yra, 5 metais vėliau, nei planuota. Tačiau 2015-aisiais pasibaigs ir numatytas TKS eksploatavimo laikas. Tad ar apskritai verta tęsti suplanuotas jos statybas ? – klausia Vokietijos savaitraštis „Spiegel“. Tarptautinė kosminė stotis – nuolatinis kosmoso tyrinėtojų rūpesčių objektas.

Rusija orbitoje aplink Žemę pastatys į Mėnulį ir Marsą skrisiančių kosminių laivų surinkimo gamyklą, pranešė Rusijos koncerno „Roskosmos“ vadovas Anatolijus Perminovas, skelbia naujienų agentūra „Interfaks“. Pasak jo, „Roskosmos“ pasiūlė orbitoje pastatyti pilotuojamą erdvėlaivių surinkimo kompleksą. Šiam planui balandžio 11 d. įvykusiame Rusijos Saugumo tarybos posėdyje esą pritarusi aukščiausioji šalies vadovybė.

Pirmoji Pietų Korėjos astronautė Yi So-Yeon šeštadienį rengėsi pažymėti Tarptautinę kosmonautikos dieną daina, skirta kolegoms, kartu dirbantiems Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS). 29 metų Yi So-Yeon kartu su rusų kosmonautais Sergejumi Volkovu ir Olegu Kononenka po sėkmingos kelionės iš Baikonūro kosmodromo kosmine kapsule „Sojuz“ ketvirtadienį susijungė su TKS.

Rusijos koncerno „Roskosmos“ vadovas A. Perminovas pareiškė, kad iki 2020 m. Rusijos Tolimuosiuose Rytuose bus pastatytas naujo tipo kosminiams laivams skirtas kosmodromas, pranešė Rusijos naujienų agentūra „ITAR-TASS“. A. Perminovas pabrėžė, kad naujasis kosmodromas nepakeis Baikonūro, kuriuo „Roskomos“ naudojasi pagal sutartį su Kazachstano vyriausybe, tačiau, jo manymu, Rusijai būtina turėti pakankamo pajėgumo nuosavą civilinės paskirties kosmodromą.

Antrosios žmonijos lenktynės dėl Mėnulio užkariavimo prieš kelias dienas aiškiai įgijo šaltojo karo bruožų: Rusijos kosminė agentūra apkaltino savo seną varžovę NASA atsisakant bendro Mėnulio tyrimo projekto, pranešė britų dienraštis „The Telegraph“. Šis pareiškimas nuskambėjo Maskvą kamuojančių įtarimų, kad JAV stengiasi neprileisti Rusijos prie Mėnulyje esančių izotopų, fone.

„Šaltasis karas“ tarsi jau praėjo, tačiau JAV ir Rusija vėl susikibo naujoje mokslinėje – techninėje dvikovoje dėl JAV monopolijos palydovinės navigacijos srityje, rašo „The New York Times“. Maskva teigia, kad iki šių metų pabaigos „Roskosmos“ planuoja išvesti į orbitą 8 navigacijos palydovus. Tai būtų viena iš baigiamųjų Rusijos nuosavos palydovinės navigacijos sistemos GLONASS („Globalnaja navigacionnaja sputnikovaja sistema“) grandžių.