romas apulskis

Per pirmus keturis šių metų mėnesius, lyginant juos su praėjusiais metais, išaugo visų rūšių alkoholio pardavimas, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Alkoholinių gėrimų pramonės atstovai šiuos pokyčius priskiria šį kovą stipriesiems gėrimams padidintiems akcizams bei rekordiškai šiltam balandžiui. Ženkliausiai, lyginant pirmus šių metų keturis mėnesius su praėjusių metų sausiu-balandžiu, bendrai augo spiritinių gėrimų pardavimas, ūgtelėjęs beveik 64 proc.

Užsitraukti dūmą ar išlenkti taurelę nuo kovo jau yra brangiau – mat didinami akcizai ir stipriajam alkoholiui, ir cigaretėms. Beje, pirmą kartą akcizo mokestis pritaikomas ir elektroninių cigarečių skysčiui. Jo rūkaliai skaičiuoja, kad nuo šiol jis brangesnis bus kone šešis kart. Alkoholio gamintojai perspėja, kad dėl didinamų kainų Lietuva praras dešimtis milijonų eurų, mat lietuvių eilės lenkiškose parduotuvėse tik ilgės. O štai pigesnio alkoholio traukti į Latviją jau nebeapsimokės. „Blogai.

Seimas po pertraukos grįžta prie alkoholio apribojimų, šįkart nusitaikydamas į alkoholio tarą, darbuotojų blaivumą darbo vietoje bei į alkoholį panašius žaislus. Tiesa, verslas prieš draudimus piestu nestoja, bet mano, kad ras būdą prisitaikyti. Seimas ketvirtadienio posėdyje svarstys 4 skirtingų parlamentarų siūlomus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus. Kad įstatymo pasikeitimai įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.

Per pirmus devynis 2018 m. mėnesius daugiausia 60 proc. krito spirituoto vyno realizacija, o mažiausiai alaus  – 8,5 proc. Pasak Legalaus verslo aljanso (LVA) prezidento Romo Apulskio ši tendencija nėra nauja – remiantis VMI duomenimis parduodamų alkoholinių gėrimų kiekiai gana nuosekliai mažėja jau 10 metų ir nuo 2008 metų sumažėjo apie 40 proc, rašoma pranešime spaudai.

Nenustebkite, jei užėję į parduotuvę dar šį mėnesį išvysite didesnes alaus ar net vaisvandenių kainas. Prie tokių pokyčių jau pratina prekybininkai. Rajonuose veikiančių parduotuvių prekybininkai jau gavo naujas kainodaras. Naujienų portalui tv3.lt teigia, kad pasikeitimai jiems – ne naujiena. Prie to buvo pratinami gerą mėnesį.

Kovoje su „bambaliniu“ alumi ir „jogurtine“ degtine sveikatos apsaugos ministras nuleido rankas, bet parlamentarai nerimsta. Seimą pasiekė dar vienas pasiūlymas, numatantis apskritai uždrausti alkoholį „bambaliuose“ ir indeliuose nuplėšiamu dangteliu.

Jau sausio pirmąją, iškart po naujametinių dūžių Lietuvoje įsigalios nauja blaivybės era. Kam nėra dvidešimties metų, pagal įstatymus turės iki gimtadienio vėl gyventi blaivai. O kad draudimų svaigintis viešumoje būtų laikomasi, Seimas 2-3 kartus didina baudas. Jei alkoholinius gėrimus vartosite viešoje vietoje arba neblaivus gatvėje trikdysite rimtį, jus policija galės ne tik įspėti, bet ir skirti baudą iki 100 €. Pažeidimą pakartosite, jau turėsite susimokėti iki 200 € baudą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė šių metų 8 mėnesių duomenis apie alkoholio didmeninius pardavimus, tačiau tik paskutiniųjų dviejų mėnesių rezultatai gali atspindėti tikslesnes tendencijas, sako Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis. „Prieš šių metų kovo mėnesį, kai kilo akcizų tarifai, buvo kaupiamos alkoholinių gėrimų atsargos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) laikydama būsimos koalicijos vairą savo rankose, turės didžiulę galią įgyvendinant kai kuriuos savo sprendimus. Pavyzdžiui, valstybinio monopolio kūrimą pardavinėjant alkoholį. Tačiau prekybos ekspertai pastebi didžiules grėsmes, kurios neišvaduotų Lietuvą nuo alkoholizmo, o nustumtų į dideles finansines ar narkotikų problemas. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas šią idėją vadina iš utopinės operos.

 Po Kėdainiuose, Saviečių kaime, įvykusios tragedijos, kai tėvas į šulinį įmetė du savo vaikus, imta dairytis naujų draudimų. Tarp įvairių pasiūlymų, bene labiausiai intriguoja Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užmojis visiškai uždrausti alkoholio reklamą.

Joks mokesčių didinimas neduos laukiamų rezultatų, jeigu nebus sukurtas ir įgyvendinamas kovos prieš nelegalią alkoholinių gėrimų prekybą planas. Šešėlinė spiritinių gėrimų rinka Lietuvoje siekia 27 proc., ir nors juntamos nežymios jos mažėjimo tendencijos, neatsakingas mokesčių didinimas gali vėl nulemti šešėlio augimą. Finansų ministerijos siūlymas nuo 2015 m. akcizo tarifą sidrui ir alui didinti 15 proc., vynams – 3 proc., stipriesiems gėrimams – 2 proc.

Gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį alkoholinių gėrimų mūsų šalyje suvartota mažiau. Šešėlinei rinkai susitraukus ketvirtadaliu, bendras legalaus alkoholio suvartojimas ūgtelėjo vos 2,6 proc. Legalioje rinkoje drastiškiausiai mažėja spirituotų vynų vartojimas. „Lietuvos Laisvosios rinkos instituto duomenimis, per pastaruosius dvejus metus nelegalaus alkoholio rinka sumažėjo ketvirtadaliu – nuo 36 iki 27 proc.

Nauji mokesčiai kelia migreną, tačiau biudžeto lėšos savaime neatsiranda. O Vyriausybė nusprendė taip, kad dabar pusgirtis automobiliu namo grįžęs anūkas galės drąsiai atrėžti žilagalvei senolei – „geriu, nes rūpinuosi tavo rytojumi“. Prieš kelis metus siautęs ekonomikos uraganas bankroto keliu pasiuntė ne tik ištisas gvardijas verslininkų. Išdžiūvus valstybės finansų kraičiui lėšas teko kapoti visur – ne išimtis ir pensinio amžiaus sulaukę piliečiai, kurių ilgi darbo metai imti vertinti mažiau.

Bendras legalaus absoliutaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje, per pastaruosius keletą metų nukritęs daugiau kaip 20 proc., per pirmus tris 2012 m. ketvirčius ir toliau mažėjo, parodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patiekti duomenys. Bendras absoliutaus legalaus alkoholio suvartojimas, palyginti su 2011 m. sausiu-rugsėju, nukrito apie 1,3 procento. Bendrus rezultatus labiausiai paveikė didžiausios kategorijos – alaus – vartojimo mažėjimas.

Siūlomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai vis labiau kaitina aistras. Smulkieji prekybininkai raunasi plaukus girdėdami Seimo nario Antano Matulo planus leisti alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Taip esą bus suteiktos privilegijos tik didiesiems prekybos centrams, tad smulkieji paprasčiausiai sunyktų, o tai pablogintų ir taip nelengvą šalies ekonominę padėtį. "Euromonitor" analitikai vertina, kad alkoholio prekybos apimtys Lietuvoje siekia 4,8 mlrd. litų.