roberta tracevičiūtė

Tarptautinės homoseksualistų organizacijos pliekia mūsų šalies visuomenę ir politikus, kurie lietuvių seksualinėms mažumoms esą siunčia homofobinius signalus.

Naujojo Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Vladimiro Chkhikvadzės skiriamuosius raštus vakar turėjęs priimti prezidentas Valdas Adamkus susitikimą atšaukė. Manoma, kad jį užrūstino kibernetinės atakos prieš mūsų šalies institucijų interneto puslapius. Neoficialiai teigiama, kad pakeisti vakarykštę savo darbotvarkę V.Adamkų privertė, kaip manoma, Rusijos programišių pastarosiomis dienomis surengti išpuoliai.

Atleistiems Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnams Vytautui Damuliui ir Kastyčiui Braziuliui drauge šturmuoti Seimą siūlę konservatoriai spruko į krūmus. Anksčiau prisidėti prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo aktyviai kviesti V.Damulis ir K.Braziulis galiausiai liko už durų. Partijos prezidiumas nusprendė, kad į rinkimus geriau eiti be visuomenėje prieštaringai vertinamų kontržvalgybininkų.

Žlugo piliečių iniciatyva rudenį surengti referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Ar tokia visuotinė piliečių apklausa reikalinga, dabar spręs Seimas, rašo „Lietuvos žinios“. Parašų rinkimo lapus dėl IAE darbo pratęsimo politikai ir visuomeninės organizacijos Vyriausiajai rinkimų komisijai privalo pristatyti ateinantį pirmadienį. Tačiau jau aišku, kad reikiamų 300 tūkst. parašų surinkti nepavyko. Akcijos iniciatoriai nenusimena - jų akys nukrypo į Seimą.

Suspenduotas „pilietininkų“ lyderis Viktoras Muntianas nesieks vėl vadovauti paties kurtai partijai. Manoma, prie jos vairo turėtų stoti kitas parlamentaras - Algimantas Matulevičius, rašo „Lietuvos žinios“. Ateinantį šeštadienį Raseiniuose vyksiančiame Pilietinės demokratijos partijos (PDP) suvažiavime dėl jos pirmininko pareigų ketina varžytis bent keli kandidatai.

Po kelias savaites trukusių svarstymų prezidentas Valdas Adamkus švietimo ir mokslo ministru paskyrė socialliberalą Algirdą Monkevičių. Jis į postą ateina su keturių pagrindinių darbų planu, rašo „Lietuvos žinios“. Prezidentas V.Adamkus vakar pripažino, kad A.Monkevičius vertas jam parodyto pasitikėjimo. „Vertinu jį kaip atsakingą žmogų“, - aiškino šalies vadovas. Jis teigė švietimo srityje stebuklų nesitikintis, tačiau laukiantis pirmųjų žingsnių įgyvendinant aukštojo mokslo reformą.

Aktorė Vaiva Mainelytė, dainininkė Liveta Kazlauskienė, galiūnas Žydrūnas Savickas, buvęs krepšininkas Darius Maskoliūnas ir būrys Arūno Valinsko į „žvaigždžių“ partiją sukviestų garsenybių į politiką suka esą gelbėdamos Lietuvą. Rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaus kaip niekad daug visuomenėje žinomų, tačiau didžiojoje politikoje niekada nesireiškusių žmonių.

Vakar socialliberalo Algirdo Monkevičiaus kandidatūrą prezidentui Valdui Adamkui pateikęs premjeras Gediminas Kirkilas supykdė kolegas iš Socialdemokratų partijos (LSDP), rašo „Lietuvos žinios“. Kai kurie LSDP vadovai tvirtina, kad G.Kirkilo ketinimai ketverius metus socialdemokratų valdytą Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM) patikėti Naujosios sąjungos (NS, socialliberalai) atstovui A.Monkevičiui prieštarauja partijos prezidiumo sprendimui.

Viktorinos apie Europos Sąjungą (ES), aitvarų ir skulptūrų dirbtuvės, botanikos sodas su europietiškais augalais, amatininkų dirbtuvės, gausiai dalijami saldainiai ir įvairūs suvenyrai - taip vakar Vilniuje švęsta Europos diena, rašo „Lietuvos žinios“. Sostinėje Europos dienai paminėti skirta šventė šurmuliavo šalia Baltojo tilto. Čia įsikūrusiame miestelyje apsilankė keli tūkstančiai vilniečių. Savo žinias apie ES jie mielai tikrinosi įvairiuose konkursuose ir viktorinose.

Dauguma parlamentarų nepadarytų gėdos mūsų šaliai užsienyje, mat tikina puikiai kalbantys bent keliomis kalbomis. Tačiau esama ir tokių, kurie per vizitus svetur be vertėjo negali žengti nė žingsnio, rašo „Lietuvos žinios“. Gilinantis į Seimo kanceliarijos turimus parlamentarų anketų duomenis gali susidaryti įspūdis, kad dauguma tautos išrinktųjų - tikri užsienio kalbų žinovai. Visi Seimo nariai tikina laisvai kalbantys rusiškai.

Lenkijos valdžia priėmė specialų įstatymą, kuriuo užsienyje gyvenančių lenkų kai kurios teisės prilyginamos šios šalies piliečių teisėms. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) baiminasi, kad tokia tvarka tam tikrais atvejais gali būti diskriminacinė, rašo „Lietuvos žinios“. „Lenko kortelę“ įteisinantis įstatymas įsigaliojo praėjusią savaitę. Lenkijos valdžia tokios iniciatyvos ėmėsi norėdama padėti užsienyje gyvenantiems lenkų kilmės žmonėms.

Iki Seimo rinkimų premjeras Gediminas Kirkilas galės miegoti ramiai. Jo vadovaujamą Vyriausybę atstatydinti ketinusi opozicija sudeda ginklus. Po nepavykusios interpeliacijos premjerui G.Kirkilui apie galimą nepasitikėjimą visa Vyriausybe prabilusi Seimo opozicija realių veiksmų veikiausiai nesiims.

Lygiai po mėnesio Maskvoje prisieks išrinktasis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Mūsų šalies atstovai į šias iškilmes kol kas nepakviesti. D.Medvedevo inauguracija numatyta gegužės 7-ąją. Kvietimo į iškilmes nei prezidentas Valdas Adamkus, nei Lietuvos ambasadorius Rusijoje Rimantas Šidlauskas dar nesulaukė.

Frakcijos statuso netekę parlamento pilietininkai kol kas neatskleidžia tolimesnių planų, tačiau į savo gretas vilioja vienintelį Mišrios Seimo narių grupės atstovą Vidmantą Žiemelį. Pilietinės demokratijos partijos (PDP) atstovai Seime galimybę turėti frakciją prarado užvakar, kai pas socialdemokratus perbėgo Vladimiras Orechovas. Pagal Seimo statutą frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip septyni nariai. Pilietininkų parlamente liko šeši.

Seimo nario Broniaus Paužos jurbarkiškei nusiųstas gimtadienio sveikinimas jos šeimoje sukėlė audrą. Jubiliatės vyras, iš pradžių net pamanęs, kad žmoną pasveikino meilužis, socialdemokratui grasina teismu, rašo „Lietuvos žinios“. Jurbarkietė Vitalija Kulikauskienė Seimo Socialdemokratų frakcijos nario B.Paužos sveikinimo sulaukė jubiliejaus proga.

Europos Sąjungos (ES) plėtros gaires nubrėšiančioje Svarstymų grupėje mūsų šalis nesieks turėti savo atstovo. Mūsų diplomatų nuomone, Lietuvos interesus ir poreikius puikiai išmano grupėje dirbsiantys šalių kaimynių atstovai. „Lietuvos žinios“ rašo, kad ES institucijose pastaruoju metu intensyviai dairomasi išmintingiausių ir įtakingiausių verslo, politikos, kultūros ir sporto žinovų iš įvairių bloko šalių.

Seime įstrigo neseniai pradėtas svarstyti partijų ir jų rinkimų kampanijų finansavimas. Į būsimuosius parlamento rinkimus partijos greičiausiai eis pagal joms palankesnę dabartinę tvarką. Vakar pas Seimo pirmininką Viktorą Muntianą aptarti politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei jo kontrolės įstatymo pataisų susirinko parlamentinių frakcijų vadovai.

Aplinkos ministerijos valdininkų gretas netrukus papildys Artūro Paulausko vadovaujamai partijai dirbęs žmogus. Konkursą Visuomenės informavimo skyriaus vedėjo pareigoms eiti laimėjo Seimo Naujosios sąjungos frakcijos atstovė spaudai Birutė Kėrienė. Socialliberalų lyderiui A.Paulauskui tapus aplinkos ministru, suaktyvėjo naujų ministerijos darbuotojų paieška.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prieš ketverius metus pastatytas 20 aukštų, daugiau nei 15 tūkst. kvadratinių metrų dangoraižis tapo per ankštas. Savo valdas ji praplės 5 šio dangoraižio aukštams prilygstančiomis patalpomis.Papildomas patalpas nuspręsta nuomotis šalia esančiame Registrų centro pastate. Didžioji šio statinio dalis priklauso su sostinę valdančia partija „Tvarka ir teisingumas“ siejamos Telšių statybos bendrovės „Vėtrūna“ antrinei įmonei.

Interpeliacija premjerui Gediminui Kirkilui gali būti nukelta vėlesniam laikui. Opozicinės jėgos vis dar aiškinasi, už ką derėtų „prausti“ Vyriausybės vadovą. Tad jo vertimo scenarijus veikiausiai iš viso liks neįgyvendintas, rašo „Lietuvos žinios“. Pirmomis Seimo pavasario sesijos dienomis išversti iš posto premjerą G.Kirkilą ketinusiems liberaldemokratams teks palaukti. Jų planus pristabdė kitos opozicinės partijos.

Dabar, kai Lenkijos valdžia vėl dosniai parėmė Lietuvoje veikiančių lenkiškų mokyklų remontą, lėšų šiam tikslui turės atseikėti ir mūsų šalies savivaldybės. Lenkijoje veikiančių kelių lietuviškų mokyklų niekas taip nelepina.Lenkijos Senatas nusprendė skirti 6 mln. zlotų (apie 5,8 mln. litų) Lietuvoje veikiančioms lenkiškoms mokykloms renovuoti. „Siūlymų buvo pateikta daugiau kaip už 6 mln. zlotų, tačiau ir už tiek pavyks įgyvendinti daugumą projektų.

Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai naująjį savo šalies prezidentą rinks ne tik diplomatinėse atstovybėse. Tokios nuolaidos daromos, nes spalį per Seimo rinkimus kaimyninėje šalyje tai pat norima atidaryti papildomų balsavimo apylinkių, rašo „Lietuvos žinios”.   Prieš tris mėnesius vykusiuose Valstybės Dūmos rinkimuose Lietuvoje gyvenantys Rusijos piliečiai galėjo balsuoti tik Vilniuje ir Klaipėdoje įsikūrusiose diplomatinėse ir konsulinėse atstovybėse.

Vėluojantys laiškai ir siuntos tapo kasdienybe ne tik paprastiems gyventojams, bet ir valdžios institucijoms. Susirūpinę valdininkai tikėjosi radę išeitį - brangesnes paštininkų paslaugas, tačiau tai problemos neišsprendė, rašo „Lietuvos žinios“. Jau kurį laiką nesiliaujantys pašto veiklos sutrikimai kelia nemažai rūpesčių valdininkams. Jie sulaukia skundų iš gyventojų, užsisakiusių svarbių dokumentų iš institucijų.

Motinystės pašalpas padidinęs įstatymas pastorino ne visų tėvų pinigines. Diskriminuojami pasijuto pametinukus auginantys tėveliai, rašo „Lietuvos žinios“. Vos prieš mėnesį įsigaliojusios Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos palankios ne visiems tėvams. Jos nuo vienų iki dvejų metų pailgino pašalpų už vaiko priežiūros atostogas mokėjimą ir padvigubino ar patrigubino socialines išmokas šeimoms, kuriose gimė dvynukai arba trynukai.

Prieš 90 metų 20 Lietuvos Tarybos narių pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Į šį dokumentą „Lietuvos žinios“ pažvelgė signataro Jokūbo Šerno giminaičio Tomo Šerno, istoriko Česlovo Laurinavičiaus ir vieno svarbiausių jau atkurtos nepriklausomybės architektų Vytauto Landsbergio akimis. Teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas, ministras be portfelio, banko valdytojas, ryšių su Mažosios Lietuvos lietuvninkų taryba koordinatorius. Visa tai apie J. Šerną.

Lietuvoje klesti virtualių erotinių pokalbių svetainių verslas. Dieną naktį iš mūsų šalies užsieniečiams transliuojami vaizdai, kuriuose - be skrupulų prieš pašnekovą drabužėlius nusimetančios merginos, rašo "Lietuvos žinios". Jau seniai ne naujiena, kad užsieniečiai būriais į Lietuvą traukia ne tik šalies, bet ir lietuvaičių grožio paakinti.

Paprastai kasmet tokiu metu prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė mėgaudavosi saule, šiluma ir žydru vandenynu. Tačiau šiemet tradicinės pirmosios šalies poros atostogos Ikstapoje nukeltos nežinomam laikui, rašo „Lietuvos žinios“. Meksikos Ikstapos kurorte, kuriame kelias žiemos savaites paprastai praleidžia prezidentas V.Adamkus, kepina saulė ir poilsiautojus džiugina šiltos Ramiojo vandenyno bangos.

„Lietuvos žinios“ teigia, jog gėlėmis internetu prekiavusios įmonės be licencijų, prasilenkdamos su galiojančiais įstatymais, virtualioje erdvėje klientus viliojo ne tik rožėmis bei lelijomis, bet ir šampanu, degtine ar net erotiniais šokiais.Gėlėmis internetu prekiavusios įmonės be licencijų, prasilenkdamos su galiojančiais įstatymais, virtualioje erdvėje klientus viliojo ne tik rožėmis bei lelijomis, bet ir šampanu, degtine ar net erotiniais šokiais.

Kitą savaitgalį numatytas Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) suvažiavimas gali tapti lemtingu vienam iš partijos lyderių. Santykius dėl įtakos aiškinsis VLS pirmininkė Kazimiera Prunskienė ir jos pavaduotojas Ramūnas Karbauskis, rašo „Lietuvos žinios“. Iš derybų grupės, kūrusios galimą VLS ir Seimo pirmininko Viktoro Muntiano vadovaujamos Pilietinės demokratijos partijos (PDP) politinių jungtuvių scenarijų, pašalintas R.Karbauskis per suvažiavimą žada mesti iššūkį partijos vadovei.

Aukščiausi šalies vadovai ir politikai šiomis dienomis randa laiko ne tik darbams, bet ir sveikinimams. Ketvirtadienį politikai sveikino žurnalistus, o vakare artėjančias šventes pažymėjo Kongresų rūmuose.Valdžios atstovai jau pradėjo minėti artėjančias šventes. Vakar prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Gediminas Kirkilas su artėjančiomis šventėmis pasveikino žurnalistus.

Senųjų deputatų krėslų ir tribūnos, tuometinio gobeleno buvusioje parlamento posėdžių salėje neliks. Salės likimą svarstanti darbo grupė apsisprendė sukurti pigiau kainuojančią autentiką, rašo „Lietuvos žinios“.Seimo valdyba dar liepos mėnesį sudarė darbo grupę Kovo 11-osios vardu pavadintos buvusios Seimo posėdžių salės naudojimo koncepcijai parengti. Projektas turėjo būti pateiktas valdybai prieš kelias savaites, tačiau jis neparengtas iki šiol. Nors tikimasi atiduoti iki Naujųjų metų.

Šalies vadovai ir Aukščiausiojo teismo (AT) pirmininkas sprendžia, ką siūlyti į laisvas Konstitucinio teismo (KT) teisėjų vietas. Savo kandidatus jie ketina pateikti paskutinę minutę, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.KT pirmininko Egidijaus Kūrio ir dviejų šio teismo teisėjų Vytauto Sinkevičiaus bei Stasio Stačiokio kadencijos baigiasi kovą.

Aukščiausiems šalies vadovams už nugarų stovi ne tik iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikomi patarėjai, bet ir būrys nemokamai talkinančių konsultantų. Prezidentui Valdui Adamkui visuomeniniais pagrindais pataria dosnūs rinkimų kampanijos rėmėjai. Šalia premjero Gedimino Kirkilo - įvairių lobistinių interesų grupių atstovai. Aukščiausių šalies vadovų visuomeniniai konsultantai neslepia, kad jų statusas suteikia galimybę įgyvendinti tam tikroms interesų grupėms naudingus sprendimus.

Lietuvos diplomatai neleido Rusijos ambasadai organizuoti rinkimų keliuose tankiau šios šalies piliečių gyvenamuose Lietuvos miestuose. Maskvos pasiuntinys dėl tokio žingsnio panoro išgirsti Seimo politikų pasiaiškinimą, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) apsunkino mūsų šalyje gyvenančių Rusijos piliečių dalią. Šį sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose į Valstybės Dūmą jie galės balsuoti tik Vilniuje ir Klaipėdoje įsikūrusiose Rusijos atstovybėse.

Asmens tapatybės kortelių su elektroninės informacijos nešikliais, kurios turėjo pasirodyti nuo kitų metų pradžios, dar reikės palaukti. Politikai ir valdininkai nespėja laiku priimti modernių dokumentų, reikalingų įstatymams atsirasti, ir panaudoti tam skirtų lėšų, rašo „Lietuvos žinios“.Asmens tapatybės kortelės su elektroninės informacijos nešikliais, įrašytais asmens identifikavimo ir elektroninio parašo sertifikatais turėjo būti pradėtos išduoti nuo kitų metų balandžio 1 dienos.

Po susitikimo su galimybių studiją rengiančiais ekspertais Vilniaus vicemeras Algirdas Paleckis pareiškė nematantis prasmės investuoti milijonų į Gugenheimo muziejaus filialą, rašo „Lietuvos žinios“. Vilnius gali likti be tarptautinį pripažinimą pelniusios Gugenheimo meno Mekos. Sostinės buvusios valdžios planams įkurti prestižinį muziejų priešinasi dabartiniai miesto vadovai.

Nors rinkimus Dzūkijoje laimėjo konservatorių iškeltas kandidatas, Darbo partija nenuleidžia rankų ir žada rimtai kovoti dėl mandatų kitos kadencijos Seime. Tačiau politologai mato „darbiečių“ silpnėjimo ženklų, teigia „Lietuvos žinios“. Seimo nario mandato siekęs finansinėmis machinacijomis įtariamas DP įkūrėjas Viktoras Uspaskichas negavo jo. Dzūkai buvo palankesni Tėvynės sąjungos (TS) iškeltam Kęstučiui Čilinskui.

Daug vilčių aukščiausiems šalies vadovams teikusi Vilniaus energetikos saugumo konferencija laukiamų rezultatų nedavė. Nesulaukė ji ir didelio užsienio žiniasklaidos dėmesio, tvirtina "Lietuvos žinios". Tačiau, pasak dienraščio, politikai ir diplomatai gyrė vakar pasibaigusį renginį. Kiek kritiškiau apie forumą atsiliepė tik politologai.

Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje sulaikytas vienos mūsų šalies rusakalbių organizacijos vadovas Aleksandras Lependinas Rusijos žiniasklaidai skundėsi dėl lietuvių pasieniečių elgesio ir grasino jiems nemalonumais, rašo "Lietuvos žinios".  Traukiniu iš Vilniaus į Maskvą vykęs Lietuvoje veikiančios Jungtinės rusakalbių piliečių tarybos pirmininkas A.Lependinas buvo sulaikytas užvakar. Iš traukinio Kenos stotyje jį išlaipino pasienio posto pareigūnai.

Dzūkijos vienmandatės rinkimų apygardos gyventojai dar nežino, kas jiems atstovaus Seime. Nedidelis rinkėjų aktyvumas lėmė, kad alytiškiams prie balsavimo urnų teks sugrįžti po dviejų savaičių, rašo "Lietuvos žinios". Likus metams iki visuotinių rinkimų į Seimą alytiškiai rinko savo atstovą parlamente. Tačiau rinkimai dzūkų nesudomino. Savo valią išreiškė gerokai mažiau rinkėjų nei prieš trejus metus vykusiuose visuotiniuose rinkimuose į Seimą.

Politinių partijų finansavimą reglamentuojančio įstatymo pataisų Seimas nesugeba priimti jau kelerius metus, pastebi dienraštis „Lietuvos žinios“.Projekto teikimas parlamentui įstrigo ir dėl viena kitos veiklą dubliuojančių darbo grupių. Politinių partijų finansavimo tvarką pakeisti turinčio įstatymo projektus užsimojo kurti kelios valstybinės institucijos. Prieš kelerius metus to ėmėsi Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, o vėliau ir Teisingumo ministerija.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) jau suplanavo, kiek pinigų už studijas galėtų mokėti būsimi studentai. Tačiau įmokų dydį ministerijos valdininkai apskaičiavo nepasitarę nei su studentais, nei su aukštosiomis mokyklomis, rašo "Lietuvos žinios".Jau artimiausiu metu Vyriausybė turėtų apsispręsti dėl aukštojo mokslo studijų kainų. ŠMM parengė planą, kuriame numatytos preliminarios pinigų sumos.

Tėvui priklausiusio sklypo negalintis atgauti lietuvis padavė Lietuvą į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Jis reikalauja, kad sklypo natūra negrąžinanti Kauno apskrities administracija išmokėtų rinkos kainą siekiančią piniginę kompensaciją, rašo "Lietuvos žinios".  Vokietijoje gyvenančio Kristijono Nekvedavičiaus tėvas tarpukariu įsigijo 33 arų žemės sklypą su namu prestižinėje Kauno vietoje - Perkūno alėjoje. Šeima žemę prarado prasidėjus karui.

Valdžia namo sugrįžtančių išeivių laukia steigdama įvairius informacijos centrus ir komisijas. Tačiau patys emigrantai apie jas menkai težino ir mano, kad tai tik dar vienas biurokratinis formalumas. Ar jie teisūs, pabandė įsitikinti emigrante apsimetusi „Lietuvos žinių“ žurnalistė. Lietuvoje veikia ne vienas centras ar komisija, kuri turi padėti grįžusiems emigrantams integruotis į visuomenę.