rita tamašunienė

Fiziškai įjungti visai šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje pastatytą Astravo atominę elektrinę (AE) planuojama jau rugpjūčio pradžioje. Iki elektrinės starto sparčiai tirpstant laikui, Lietuvos valdžia stiprina pasirengimo galimai branduolinei avarijai darbus. Ir ministrai, ir civilinės apsaugos specialistai akcentuoja, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi žinoti, kaip elgtis, jei šalies pašonėje esančioje atominėje elektrinėje įvyktų nelaimė.

Valdančiajai daugumai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) skelbia, kad partijos sąrašą į Seimo rinkimus ves parlamentaras Zbignevas Jedinskis. Toliau sąraše yra susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, Seimo nariai Vanda Kravčionok, Michalas Mackevičius, skelbiama partijos interneto svetainėje.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pripažįsta, kad ruošiantis paleisti Astravo atominę elektrinę (AE) Lietuvai kyla didelė grėsmė, nes elektrinė – prie pat Lietuvos sienos. Ministrė teigia, kad visos Lietuvos savivaldybės turi ruoštis galimai branduolinei nelaimei, o gyventojai – žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju.

Lietuvoje vis dar išlieka valstybės lygio ekstremalioji padėtis, įvesta nuo vasario pabaigos. Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė patikina, kad prie karantino režimo kol kas nebus grįžtama, tačiau gyventojai turėtų išlikti sąmoningi ir atsakingai saugoti savo sveikatą. Taip pat, ministrės teigimu, jau pasirūpinta pareigūnų ir medikų apsauginėmis priemonėmis, jei situacija dėl Covid-19 būtų sudėtingesnė, tačiau tikimasi, kad antroji viruso banga į šalį neatkeliaus.

Pirmadienį Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.  Memorandume numatomas Lietuvos ir Lenkijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas. Šalys pasižadėjo teikti pagalbą krizinėse situacijose ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

Prieš ketverius metus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Seimo rinkimuose pasiekė triuškinančią pergalę. Viena iš sėkmės rinkimuose priežasčių, be abejo, buvo programa, kurioje pažadai it iš gausybės rago žerti visiems. Valstiečiai užsimojo rūpintis šeimomis, medikais, mokytojais, mokslininkais, darbininkais, pensininkais, užtikrinti teisingus mokesčius ir kovoti su socialine nelygybe.

Vietoj karantino režimo nuo birželio 17-osios Lietuvoje lieka galioti dar vasarį įvesta ekstremalioji situacija, numatanti ribojimus, susijusius su kelionėmis, masiniais renginiais ir gydymo įstaigomis. Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje priėmė sprendimą nutraukti nuo kovo 16-osios Lietuvoje įvestą karantiną. Toks sprendimas priimtas įvertinus pagerėjusią epidemiologinę situaciją šalyje. „41-oje savivaldybėje kelios savaitės nėra registruojama naujų Covid-19 ligos infekcijos atvejų.

Tris mėnesius trukęs karantinas Lietuvoje baigsis birželio 17 dieną. Kartu nustatyta, koks skaičius asmenų gali lankytis masiniuose renginiuose. Tačiau šalyje lieka galioti ekstremalioji situacija, numatanti ribojimus, susijusius su kelionėmis, masiniais renginiais ir gydymo įstaigomis. Ministrų kabinetas trečiadienio posėdyje priėmė sprendimą nutraukti nuo kovo 16-osios Lietuvoje įvestą karantiną. Toks sprendimas priimtas įvertinus pagerėjusią epidemiologinę situaciją šalyje.

Pareigūnų rengimas neturi būti laisvos rinkos reikalas, todėl siūloma steigti specialią aukštąją mokyklą – Statutinę kolegiją, sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Antradienį ji parlamente pateikė įstatymų pataisų paketą, kuriame numatytas tokios aukštosios neuniversitetinės mokyklos įkūrimas. Už šį pasiūlymą pateikimo stadijoje balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo vienas, 15 susilaikė. „Noriu pabrėžti, kad viešojo saugumo, tai yra pareigūnų rengimas, nėra laisvos rinkos dalykas.

Lenkijoje savaitgalį užfiksuotas rekordinis koronaviruso protrūkis Lietuvai nerimo nekelia, teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, situacija yra vertinama, tačiau kol kas visos Lenkijos mastu sergamumas koronavirusu neviršija 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Šiuo metu tikslinama data, kada būtų galima atlaisvinti žmonių judėjimą tarp Lenkijos ir Lietuvos.

Pagal visą situaciją ir sveikatos sistemos pasirengimą siūlome Vyriausybei pabaigti karantiną birželio 16 dieną, bet liktų galioti vasario pabaigoje paskelbta ekstremali situacija. Po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdžio kalbėjo pirmininkė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir komentavo, kaip keisis gyvenimas.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir policijos vadovas Renatas Požėla sako, kad policijoje bus siekiama atkurti su visuomene glaudžiau dirbančių pareigūnų funkcijas.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė sako, kad dėl pareigūno žūties Telšių apskrities vyriausiame policijos komisariate bus atliktas nuodugnus tyrimas bei auditas, o visoje policijoje didesnis dėmesys bus skiriamas tikrinimui, ar pareigūnai turi apsaugos liemenes. „Telšių apskrityje bus atliktas nuodugnus tyrimas ir auditas.

Ketvirtadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjusios Ritos Tamašunienės apranga suglumino internautus. Pranešimą skaičiusios vidaus reikalų ministrės pasirinktas derinys užminė mįslę, vieniems moteris pasirodė su palaidine, atidengusia jos pilvą, kiti teigė, kad tai tik kūno spalvos diržas. Ministrė buvo apsirengusi klasikiniu baltu švarku ir tokios pačios spalvos palaidine, o jos kaklą puošė karoliai.

Vasaros pradžioje Lietuva atveria sieną keliautojams iš tų šalių, kuriose koronaviruso situacija yra stabilizuota. Iš į sąrašą patekusių šalių grįžusiems keliautojams nebereikės laikytis dviejų savaičių saviizoliacijos, tačiau tik nuo birželio 1-osios. Vis dėlto gyventojai įspėjami negudrauti, bandydami išvengti saviizoliacijos, ir neslėpti, jei grįžo iš valstybės, kurioje epidemiologinė situacija bloga.

Europos Sąjunga (ES) slopstant koronaviruso pandemijai vidines sienas svarsto atverti nuo gegužės vidurio, sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. „Kalbamės Europos Komisijoje, ministrų taryba taip pat vyko, kalbama apie tai, kad gegužės 15 diena yra toks, sakykime, maksimalus terminas, kuomet Europos vidinės sienos galėtų būti atlaisvinamos“, – Lietuvos radijui antradienį sakė R. Tamašunienė.

Ilgąjį savaitgalį policijos pareigūnai daugiausiai dėmesio skirs įvažiavimams į kurortines savivaldybes, pajūriams, paplūdimiams, taip pat kapinėms, teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Policija stebės, kaip gyventojai laikosi karantino, ar nesibūriuoja, ar dėvi veido kaukes. „Planas dėliojamas tokiomis kryptimis: didesnį dėmesį skirti kurortinėms vietovėms, savivaldybėms, parkams, pajūriams, paplūdimiams, kapinėms. Ekipažai patruliuos ir magistraliniuose keliuose.

Lietuvos miestai ir miesteliai penktadienį pradeda judėjimo ribojimą ir į savo teritorijas įleis tik tuos asmenis, kurie galės patvirtinti, jog savivaldybėje turi nekilnojamojo turto ar iškilo svarbi priežastis apsilankyti. Nors dauguma savivaldybių slepia, kuriose vietose budės policijos pareigūnai, kelios savivaldybės paviešino pareigūnų postų ir įspėjamųjų ženklų vietas. Lietuvoje nuo balandžio 10 d. 20 val. iki balandžio 13 d. 20 val.

Dėl karantino metu ribojamo įvažiavimo į kai kuriuos miestus ir miestelius, daugelis lietuvių šias Velykas švęs kitaip – ne pas artimuosius ir gimines, o savo namuose. Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovė, nematerialaus paveldo specialistė Loreta Sungailienė tikina, kad dėl to Velykos nebus mažesnė šventė, o kaip tik įgaus daugiau reikšmės. Apie tai, ką būtina žinoti švenčiant Velykas karantino sąlygomis L. Sungailienė kalbėjo Vyriausybės surengtoje spaudos konferencijoje.

Seimas antradienį pritarė griežtinti bausmes karantiną pažeidusiems asmenims. Numatoma, kad baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų. Tačiau Seimas atsisakė griežtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie nepaisė privalomos saviizoliacijos. Už griežtesnes administracines bausmes balsavo 70, prieš – 2, susilaikė 1 Seimo narys.

Policija ir savivaldybių administracijos vadovai nuo šiol turėtų gauti kontaktinę informaciją apie visus atvykstančius iš užsienio, sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Ministrė teigia, kad pareigūnai, siekdami užtikrinti atvykusiųjų saviizoliaciją, siųs įspėjamąsias žinutes, taip pat gali tikrinti, ar asmenys yra namuose.  „Šiuo metu atvykstantieji bus informuoti, kad duomenys bus perduodami Policijos departamentui.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pratęsė sienos kontrolę prie Lenkijos ir Latvijos, kad būtų įgyvendintas draudimas atvykti į šalį užsieniečiams karantino laikotarpiu. Pagal viešai paskelbtą ministrės įsakymą, kontrolė pratęsiama iki balandžio 13 dienos. Lietuva sienų kontrolę atkūrė kovo 14-ąją.

Vilniaus miesto savivaldybei trečiadienio vakarą ruošiantis atidaryti pirmąjį mobilų punktą koronaviruso ėminiams rinkti, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga abejoja, ar tai įmanoma, kol neišspręsti visi logistiniai klausimai. Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį pranešė, kad 18 val. pradeda veikti pirmasis iš trijų mieste suplanuotų mobilių punktų koronaviruso ėminiams rinkti. „Nelabai tikėčiau, kad jie paleis. Sunkiai įsivaizduoju, kaip jie tą galės padaryti.

Europa dėl koronaviruso uždarė vidines šalių sienas. Nuo šios nakties Lenkija nebeįsileis užsieniečių, apie uždaromas sienas praneša Ukraina, Čekija, Danija. Skelbiama, kad tokį sprendimą ir Slovakija, ir kitos šalys. Lietuva pasienyje įveda kontrolę, kol kas į mūsų šalį bus neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kuriems būdingi ligos simptomai. Albertas iš Klaipėdos su kolegomis grįžta iš Vokietijos, nes ten dirba. Prie sienos su Lenkija juos sustabdė Lietuvos pareigūnai.

Šeštadienį Lietuvoje skelbiama apie vis daugiau koronaviruso atvejų Lietuvoje, nuo 18 val. Lietuva atnaujina vidinių ES sienų kontrolę, bus neįleidžiami tik užsieniečiai, kuriems yra pasireiškę ligos simptomai. Pakeitimai galios 10 dienų. Pasienyje vairuotojai jau yra tikrinami atidžiau: jiems matuojama temperatūra, klausiama iš kur ir kokiu tikslu jie važiuoja, pareigūnai gali teirautis ir daugiau detalių apie įvykusį ar planuojamą maršrutą.

Šeštadienį pranešus apie dar vieną koronaviruso atvejį Lietuvoje, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė vykusioje spaudos konferencijoje informavo, kad nuo šiol Lietuvoje bus imtasi naujų veiksmų, siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą. Visuomenės informavimo grupės surengtoje spaudos konferencijoje, vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė sakė, kad bus sustiprintos vidaus sienų kontrolė.

Lietuva stiprins sanitarinę kontrolę pasienyje su Lenkija ir Latvija – nuo trečiadienio ten pradės veikti dešimt sanitarinių-informacinių punktų, pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Nuo šiandien pagrindiniuose keliuose iš Lenkijos ir Latvijos bus įrengti sanitariniai-informaciniai punktai. Tarnybą vykdys Pasienio užkardų ir Specialios paskirties skyriaus pareigūnai. Ketvirtadienį spręsime ir dėl kitų tarnybų pasitelkimo“, – VRM pranešime sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Po „Brexit“ ne vienas lietuvių emigrantas nusprendė ramų gyvenimą užsitikrinti priėmęs Jungtinės Karalystės pilietybę. Tačiau britiško paso priėmimas reiškia ir lietuviško atsisakymą. Pasirodo, kad Lietuva ne visada žino apie žmonių apsisprendimą pakeisti pilietybę, o ir paso su Vyčiu atsisakiusieji neįsivaizduoja, kokios pasekmės jų laukia. Po 2016 metais įvykusio „Brexit“ referendumo didelė dalis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių tautiečių ėmė spręsti dilemą, ką daryti toliau.

Lietuva pasiruošusi parsivežti savo piliečius iš Kinijos, kur pastaruoju metu plinta pavojingas koronavirusas, trečiadienį pranešė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Pasak ministrės, Prancūzija pasiūlė pagalbą parvežant Lietuvos piliečius, jeigu toks poreikis būtų. „Jeigu norės mūsų piliečiai sugrįžti ar jiems iškils grėsmė, pavojus, jie bus atvežami“, – žurnalistams sakė ministrė po  Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas teigia, kad profsąjunga turi teisę kreiptis į teismą, tačiau nesutinka, jog gaisras Alytuje gesintas netinkamai.

Vidaus reikalų ministerija pasiūlė lengviau skelbti ekstremalias situacijas valstybės mastu. Ministerija teigia, kad Civilinės saugos įstatymo pataisas pateikė reaguodama į teisės akto trūkumus, išaiškėjusius reaguojant į pernykštį gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Pagal siūlomą įstatymo projektą, regioninės ekstremaliosios situacijos padariniams išplitus daugiau nei vienoje savivaldybėje, ji bus laikoma valstybės lygio.

Dešimtmečius trunkančiai diskusijai dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose lotyniškomis raidėmis galo nesimato. Kai jau atrodė, kad Seimas pasistūmėjo su leidimu vartoti lotyniškas raides dokumentuose, įstatymo projektas įstrigo Seimo stalčiuose. Panašu, kad ir patys parlamentarai nesitiki, jog šį klausimą pavyks išspręsti iki artėjančių Seimo rinkimų.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo projektui, kurį priėmus Seimui, asmens dokumentų išdavimas ir pasiėmimas turėtų būti lengvesnis. Juos bus galima atsiimti niekur nevažiuojant. Kaip Vyriausybės posėdyje aiškino vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, siekiant dokumentų išdavimo paslaugas padaryti patogesnes, projektu siūloma nustatyti, kad ir Lietuvoje gyvenančiam piliečiui išrašyta asmens tapatybės kortelė ar pasas galėtų būti išsiųstas saugiu būdu.

Seime per valstybės biudžeto priėmimą pritrūkus vieno balso, kad ugniagesiams būtų papildomai skirta 9,8 mln. eurų, pareigūnai ketina tęsti protesto akcijas. „Žinoma, aš nusivylęs. Patys iš tribūnos valdantieji sako, kad nevykdo pilnai savo įsipareigojimų. Jeigu yra žodžio žmonės, jei įsipareigojo, reikia viską vykdyt. Jei mes dalinai užgesintumėm namą, mūsų nepaglostytų niekas ir visuomenė nesuprastų“, – antradienį žurnalistams sakė ugniagesių profsąjungos vadovas Saulius Džiautas.

Trečiasiais Vyriausybės darbo metais matomiausiu žiniasklaidoje jos ministru išlieka sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, mažiausiai minimas – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Kaip rodo duomenys, kuriuos BNS pateikė žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“, šiemet A. Veryga paminėtas beveik 13,5 tūkst. kartų, kas sudarė 13,3 proc. nuo visų ministrų paminėjimų. Nuo kadencijos pradžios jis minėtas daugiau kaip 44,2 tūkst.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (SEAKĮ) ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektams. Jais žadama iš esmės pakeisti prekybos automobiliais tvarką Lietuvoje.

Vidaus reikalų ministerijos sudaryta darbo grupė baigė tyrimą dėl Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro gesinimo organizavimo eigos. Darbo grupė nagrinėjo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimą gaisrui gesinti, gaisro gesinimo organizavimą ir vadovavimą jam, dokumentus ir teisės aktus, kurie reglamentuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimą ir sutelkimą, ir pateikė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) veiksmų įvykio metu ...

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pirmadienį pranešė, kad gaisro padangų perdirbimo įmonėje metu padaryta žala tik Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms, kitur jos nenustatyta. Pasak ministrės, tai rodo vietoje atlikti tyrimai. „Iš gautų tyrimų matome, kad teritorija neišplito į kitas savivaldybes. Tyrimai buvo atlikti ir Prienų, ir Marijampolės apylinkėse“, – žurnalistams po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sakė R. Tamašunienė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė Vyriausybės siūlymui vaiko pinigus didinti 10-čia eurų – nuo 50 iki 60 eurų, o ne iki 70 eurų, kaip anksčiau buvo susitarę valdantieji.   Konservatorius Mykolas Majauskas apgailestavo, kad Seimas neturi politinės valios pertvarkyti vaiko pinigų skyrimo tvarką ir jų neduoti pasiturinčioms šeimoms.  „Mes neturime tiek pinigų, kad galėtume skirti vaiko pinigus nevertindami tėvų pajamų“, – teigė jis.

Vidaus reikalų ministrė trečiadienį pateikė pasieniečių vado Renato Požėlos kandidatūrą į policijos generalinio komisaro postą. Pagal lapkritį įsigaliojusią tvarką, naują komisarą paskirs Vyriausybė. Šis klausimas įrašytas į trečiadienio ministrų kabineto posėdžio darbotvarkę. „R. Požėla turi darbo policijoje patirtį, yra susipažinęs su sistema.

Netrukus kadenciją baigsiantis Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pasakė, ką veiks ateityje. Jo artimiausias planas – išvykti ir dirbti Anglijoje. „Savaitgalį turėjau laiko, kalbėjausi su šeima, viena iš galimybių – greičiausiai, rinksiuosi specialiojo atašė pareigybę Jungtinėje Karalystėje. Sakykime, tai – didžiausia tikimybė, kad aš taip pasielgsiu“, – kalbėjo jis naujienų portalo tv3.lt studijoje. Anglijoje L. Pernavas dirbtų statutinio pareigūno darbą.

Pastaruoju metu Lietuvos policija pradėjo kelis didelius korupcinius tyrimus. Vienas jų – galimas nusikaltėlių dengimas Kauno vyriausiajame policijos komisariate. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiojo skyriaus viršininkas Donatas Karalukas įtariamas dengęs nusikaltėlius, kurie užsiėmė alkoholio, vogtų automobilių detalių, papuošalų ir rūbų prekyba. Po tyrimo, nuo pareigų nušalintas ir Kauno policijos viršininkas Darius Jablonskas.

Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė trečiadienį pareiškė, kad teisinio pagrindo skelbti ekstremalią situaciją valstybės mastu dėl gaisro Alytuje nebuvo, ir pažadėjo reguliavimą taisyti. Gairas Alytaus padangų perdirbimo įmonėje kilo spalio 16 dieną. Ekstremalią situaciją paskelbus Alytaus miesto ir rajono savivaldybėms, po kelių dienų vyriausybinė komisija nusprendė neinicijuoti ekstremalios situacijos paskelbimo valstybės mastu.

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad sprendimas Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilusį gaisrą pripažinti savivaldybės svarbos įvykiu buvo nepakankamas. Pasak jo, tai įrodė ir Vyriausybės nariai, patys vykę į Alytų stebėti gesinimo darbų.

Po gaisro Alytaus padangų perdirbimo gamykloje Vidaus reikalų ministerija atliks vidinį patikrinimą dėl institucijų sąveikos, pirmadienį pranešė ministrė Rita Tamašunienė. „Vidinis patikrinimas bus atliktas. Mes pripažįstame klaidas, jų buvo ir komunikacinių, ir kitokių. Įvertinsime, kaip sąveikauja institucijos viduje, tarpusavyje“, – po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio Vyriausybėje sakė R. Tamašunienė.

Kalbos apie vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstatydinimą iš interneto platybių persikėlė ir į Seimo koridorius. Čia vis garsiau aidi pasiūlymas ministrei rengti interpeliaciją ne tik dėl esą prasto situacijos Alytuje suvaldymo, bet ir aplaidaus požiūrio į vidaus reikalų sistemą. Trys opozicinės Seimo partijos tarpusavyje jau kalbasi, kad lapkritį galėtų rinkti parašus po interpeliacija ir prašyti ministrės atsakyti į iškeltus klausimus.

iš Alytaus persikėlė į Seimą – čia opozicija pradėjo kaltųjų medžioklę: nelaukę prokurorų išvadų, puolė patys nagrinėti, kodėl Alytuje kilusi ekstremali situacija užsitęsė, ir pirštu beda į Vidaus reikalų ministeriją. Esą ši Alytų paliko likimo valiai. Ministrė Rita Tamošiūnienė pripažįsta tik sistemos problemas, bet ne savo kaltę.  Gaisro įkaitu tapusį Alytų delegacija iš sostinės lankėsi penktadienį.

Visuomenės raginimų atsistatydinti dėl neveiklumo gesinant gaisrą Alytuje sulaukusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigia atsakomybę prisiimanti, bet laukianti savo vadovų vertinimo. „Vertins vadovai“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė politikė, paklausta, ar ketina atsistatydinti. „Matau, kad reikia prisiimti atsakomybę ir taisyti situaciją.

Situacija Alytuje kiek gerėja, bet dar nedžiugina. Miesto meras Nerijus Cesiulis prisipažino, kad sunkiosios technikos, kuri padėtų gesinti gaisrą, jis ieško visoje Lietuvoje. Smilkstančios padangos ir apgriuvę pastatai trukdo visiškai užgesinti gaisrą, o Miklusėnuose, į kuriuos jau kelintą dieną vėjas pučia dūmus, užterštumas viršijo normas nuo 5 iki 8 kartų.