rinkėjai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį planuoja patvirtinti tvarką, kaip koronaviruso pandemijos sąlygomis bus organizuojami Seimo rinkimai spalį. Projektu siūloma nustatyti, kad respiratorius ar medicinines kaukes turėtų dėvėti tiek komisijos nariai, tiek stebėtojais, tiek ateinantys rinkėjai. Jei rinkėjai ateitų be asmens apsaugos priemonių, kaukės jiems būtų duodamos vietoje.

Baltarusijoje tęsiasi nuožmi, Lukašenkos režimo jėga gniuždoma rinkimų kova. Iš rinkimų pašalintų, stipriausių Lukašenkos konkurentų štabai sujungė jėgas su į rinkimus įleistos Svetlanos Tichanovskos štabu ir paragino žmones dar nepasiduoti. Esą Lukašenkos pralaimėjimo atveju šalyje bus surengti dar vieni – šį kartą skaidrūs ir sąžiningi rinkimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį padėkojo rinkėjams po nacionalinio balsavimo, per kurį dauguma pritarė prieštaringai vertinamoms konstitucijos reformoms, leidžiančioms, be kita ko, jam likti valdžioje iki 2036 metų. „Labai jums ačiū už jūsų paramą ir pasitikėjimą“, – pareiškė prezidentas, kurio kalbą transliavo televizija, Rusijos rinkimų komisijai paskelbus, kad beveik 78 proc. rinkėjų pritarė šalies pagrindinio įstatymo pataisoms.

Dėl itin sauso ir pernelyg karšto balandžio vėluoja sraigių supirkimo sezonas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Tadas Kantautas sako, veikiau kitaip ir nebus, nes tokių sraigiauti tinkamų dienų vėl nenusimato, nes ateina karštis ir sausra. O štai vasaros pradžią specialistai žada vėsesnę nei pernai. „Šiemet taip šilta nebus, viskas grįš į įprastines daugiametes normas. Turėtų būti arti tų vidurkių, ir net gal pusę laipsnio šilčiau. Tačiau, deja, šiek tiek sausiau.

Antrajame prezidento rinkimų ture ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 4 proc. arba 97 tūkst. 173 rinkėjai. Rinkėjai balsuoja šiek tiek aktyviau nei per pirmąjį turą – per tą patį laikotarpį iš anksto per pirmąjį turą buvo balsavę 3,74 proc. arba 90 tūkst. 731 rinkėjai. Tradiciškai aktyviausi yra kurortų rinkėjai – antrojo turo išankstiniame balsavime savo valią pareiškė 15,78 proc. Neringos, 8,46 proc. Birštono, 6,75 proc.

 Už dabartinį Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose balsuos 69 proc. rinkėjų, rodo Rusijos valstybinio viešosios nuomonės tyrimo instituto (VCIOM) apklausa. Gruodį, kai V. Putinas paskelbė kandidatuosiantis prezidento rinkimuose, jį palaikė 77 proc. apklaustųjų. Beveik neabejojama, kad jam pavyks nesunkiai laimėti rinkimus. „Yra kelios priežastys, kodėl Putino reitingai tokie aukšti. Žinoma, jo asmeninės savybės.

Seimas svarstys siūlymą bausti ir už siekius papirkti rinkėjus, ne tik realiai padarytą įtaką rinkėjo apsisprendimui. Šią savaitę po pateikimo buvo pritarta Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurios keičia dabartinį straipsnį dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų ar referendumo teise. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Didžiosios Britanijos vyriausybė netikėtai atšaukė planus aktyvuoti sutarties su ES 50-ąjį straipsnį jau šią savaitę, praneša „Independent“. Valdžios atstovai jau buvo paskelbę, kad šią savaitę, galimai jau antradienį, bus paskelbta išėjimo iš ES pradžia – pradėta ruoštis formaliam pasitraukimui iš ES. Tačiau premjerės Theresos May atstovai paskelbė, kad 50-asis straipsnis aktyvuotas bus anksčiausiai tik kitą savaitę.

Lietuvos rinkėjai pernai buvo mažiau aktyvūs, palyginti su rinkimų aktyvumu kitose pasaulio valstybėse, rodo Tarptautinio demokratijos ir rinkimų paramos instituto (angl. International Institute for Democracy and Electoral Assistance, IDEA) duomenys. Pasaulyje 2016 metais vykusiuose rinkimuose dalyvavusių rinkėjų vidurkis siekia 65,6 proc., kai Lietuvoje per Seimo rinkimus aktyvumas siekė 50,64 proc., tad aktyvumas Lietuvoje buvo mažesnis 15 proc.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis reikalauja, kad Vyriausybė būtų sudaroma iš „profesionalų“, o partijų lyderiai, taip pat ir Gabrielius Landsbergis, vykdomojoje valdžioje neturėtų jokių pareigų.

Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimuose sudarė 50,55 procentų, pirmadienį spaudos konferencijoje patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas.  „Rinkėjai buvo aktyvūs, gal ne tiek, kiek prieš ketverius metus, rinkimuose dalyvavo 50,5 proc. rinkėjų“, – sakė Z.Vaigauskas. Galutinius rinkimų rezultatus VRK planuoja patvirtinti spalio 30 dieną, praėjus savaitei po antrojo rinkimų turo.

 Socialdemokratų partijos pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius sako tikėjęsis didesnio rinkėjų palaikymo ir pripažįsta, kad nepavyko pateisinti dalies rinkėjų lūkesčių dėl greitų permainų. „Mes, politikai, turime daryti išvadas, pertvarkyti ir stiprinti savo gretas. Neslėpsiu ir turiu pabrėžti, kad socialdemokratai tikėjosi didesnio rinkėjų palaikymo, bet galiu suprasti ir tuos, kurie už mus nebalsavo.

Ketvirtadienį Seimo rinkimuose balsuojant iš anksto Vilniaus miesto savivaldybėje nepavyko laiku baigti balsavimo, jį nutarta pratęsti, kol savo valią pareikš visi atėjusieji. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko (VRK) pavaduotojos Lauros Matjošaitytės duomenimis, per dvi balsavimo iš anksto dienas sulaukta daugiau kaip 70 tūkst. rinkėjų. Prieš ketverius metus per tą patį laiką balsavo 50 tūkst. rinkėjų. Pagal įstatymą, balsavimo apylinkės turėjo būti uždarytos 20 valandą.

Jau antrą dieną Lietuva apimta išankstinių Seimo rinkimų karštinės. Tai ypač junta didžiuosiuose šalies miestuose balsuojantys rinkėjai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Nuotaikos balsavimo vietose ir socialiniuose tinkluose sklando skirtingos – nuo šypsenų ir pasididžiavimo iki niurzgėjimo bei atviro pykčio. Be abejo, daugiausiai nepatenkintų balsuoti atėjusių žmonių yra Vilniaus savivaldybėje.

Per pirmąją išankstinio balsavimo dieną Seimo rinkimuose balsavo mažiausiai 26 tūkst. 348 rinkėjai arba šiek tiek daugiau nei 1 proc. visų rinkėjų. Negalutiniais duomenimis, tiek piliečių trečiadienį balsavo savivaldybėse, BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato atstovas Mindaugas Mizaras. Iš viso rinkėjų sąrašuose yra daugiau kaip 2,5 mln. piliečių. Balsavimas iš anksto prasidėjo trečiadienį ir tęsis iki ketvirtadienio 20 val., jis vyksta visų šalies savivaldybių patalpose.

9 laipsniai šilumos ir lietus. Tokį orą sinoptikai prognozuoja sekmadienį, kai Lietuvoje vyks Seimo rinkimai. Juokas juokais, tačiau blogas oras visada turi įtakos rinkėjų aktyvumui, o šis ir šiaip menkas. Yra manančių, kad šį sekmadienį prie balsadėžių ateis rekordiškai mažai žmonių. Visgi kai kurioms partijoms žemas rinkėjų aktyvumas netgi naudingas, bet visai nenaudingas patiems piliečiams. Šie vaizdai filmuoti lygiai prieš ketverius metus.

„Na, pagal išvaizdą“, – nerūpestingai TV ekrane juokiasi vilnietė, gatvėje paklausta, kokiais kriterijais remsis rinkdama naują Seimą. Ir tai ne pokštas.

Stebint šių metų Seimo rinkimų kampaniją, dažnai susidaro įspūdis, kad didžiausios rinkiminės batalijos verda socialiniuose tinkluose. Čia kandidatai yra aktyvesni, kai televizijos ekranuose ar lauko reklamų plakatuose jų veidai šmėžuoja kur kas rečiau nei anksčiau.

Darbo partija, pasekusi opozicinių politinių jėgų pėdomis, paskelbė savo šešėlinių ministrų kabinetą. Politologai pastebi, kad savo paskelbtomis pavardėmis „darbiečiai“ nenustebino ir opozicinių partijų neperspjovė, o tik prisijungė prie kitų politikų, maustančių rinkėjus savo šešėlinėmis Vyriausybėmis. Nepaisant to, kad Darbo pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis Seimo rinkimuose nedalyvaus, būtent jam atiteko šešėlinio ministro pirmininko postas.

Ketvirtadienį Seimo rūmuose Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Teisingumo ministerijos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovai pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo kovojant su rinkėjų balsų pirkimu. Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – užtikrinti, kad rinkimai Lietuvoje būtų demokratiški, sąžiningi ir skaidrūs.

Ketvirtadienį Seimo rūmuose Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Teisingumo ministerijos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovai pasirašys memorandumą dėl bendradarbiavimo kovojant su rinkėjų balsų pirkimu. Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – užtikrinti, kad rinkimai Lietuvoje būtų demokratiški, sąžiningi ir skaidrūs, pranešė VRM.

Tokią išvadą pateikia viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, reaguodamas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio dalijamus patarimus po galimos politinės korupcijos skandalo dar neatsigaunantiems liberalams.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas antradienį kreipėsi į naująjį šalies parlamentą, sveikindamas įstatymų leidėjus su rekordiniu rinkėjų dalyvavimu kovo mėnesio visuotiniuose rinkimuose. „Sirijos žmonės dar kartą nustebino pasaulį precedento neturinčiu dalyvavimu balsavime... ir precedento neturinčiu kandidatų skaičiumi“, – B.al Assadas sakė savo kalboje, kurią transliavo valstybinė televizija.

Seimo narys Valerijus Simulik siūlo numatyti, kad alkoholiniais gėrimais nebūtų galima prekiauti ne tik rugsėjo 1-ąją, bet ir tomis dienomis, kuriomis vyksta Seimo, prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų, merų rinkimai Lietuvoje. Penktadienį šias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Seime įregistravęs V. Simulik tikina, jog dėl alkoholio vartojimas kenkia ne tik žmonių sveikatai, bet ir pačiai rinkimų sistemai.

Startas duotas, žolelių rinkimui skirta vos viena valanda. Vieni dalyviai leidosi bėgti, kiti, gudresni apsisuko aplink savo ašį ir pirmąsias vaistažoles surado čia pat, po kojomis. Taisyklės neleidžia žolelių rauti su šaknimis, galima skinti tik viršūnėles. Čempionatas vyksta šalia Švenčionių esančiame Sirvėtos regioniniame parke – tyrimai parodė, kad čia vaistažolių rūšių yra bene daugiausiai. Paskelbus rinkimo pabaigą netruko paaiškėti ir nugalėtojai.

Varėnoje rinkti Seimo nario, o Trakuose - mero gyventojai eina pasyviau nei anksčiau. Šilutėje, kur renkama savivaldybės taryba, balsus jau atidavė daugiau rinkėjų  negu anksčiau. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė pranešė, kad  Varėnos–Eišiškių  rinkimų  apygardoje 10 valandai balsus jau buvo atidavę beveik 4,9 proc. rinkėjų. Trakų rajone - 3,21 proc., o Šilutės rajone - 4,44 proc. rinkėjų.

Sekmadienį vykstantys pakartotiniai Trakų savivaldybės tarybos ir mero, Širvintų mero bei Varėnos-Eišiškių Seimo nario rinkimai vyksta sklandžiai, rinkėjų aktyvumas nėra didelis, informuoja Vyriausioji rinkimų komisija.  „Darbas rinkimų apylinkėse vyksta pakankamai sklandžiai. Trukdžių atsirado tik Šešuolėlių rinkimų apylinkėje dėl ryšio problemų, tačiau jos buvo iš karto išspręstos“, - sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.

  Politologai sako, kad naują vadovą išsirinkusi Konservatorių partija turi galimybių pritraukti daugiau rinkėjų, jei iki 2016 metų rudens sugebės atsinaujinti, kaip žada šeštadienį partijos vadovu tapęs Gabrielius Landsbergis. Tačiau politikos apžvalgininkai pabrėžia, kad sėkmę labiausiai lems pačios partijos ir jos lyderio pastangos. Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad yra keli būdai G.Landsbergiui įgyvendinti savo tikslus.

 Mažas rinkėjų aktyvumas antrajame tiesioginių merų rinkimų ture yra dėl to, kad balsuoti nebematė prasmės dalis protesto elektorato ir tautinių mažumų rinkėjų, teigia ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus. Išankstiniais 19 val. duomenimis, rinkimuose iš viso balsavo 37,33 proc. rinkėjų. VRK vadovas Zenonas Vaigauskas prognozuoja, kad bendras rinkimų aktyvumas sieks 38-39 procentų. Prieš dvi savaites bendras aktyvumas pirmajame ture siekė 47,17 procento.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt  Savivaldybių rinkimuose balsavusiųjų skaičius neturi reikšmės: net jei prie balsadėžių ateitų tik 100 žmonių, rinkimai vis tiek įvyktų. Taip teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris. LRT Radijo klausytoja iš Vilkaviškio nori žinoti, kokiais atvejais savivaldybių rinkimai gali būti laikomi neįvykusias. „Vilkaviškyje iš 35 tūkst. rinkėjų balsavo tik 13 tūkst. Ką šiuo klausimu gali pasakyti rinkimų komisija?“ – teiraujasi klausytoja.

 Iš anksto merų rinkimų antrajame ture jau balsavo 80 tūkst. 399 arba 4,11 proc. rinkėjų. Merai antrajame ture renkami 40-tyje savivaldybių, jose rinkėjų sąrašuose yra 1,9 mln. rinkėjų. 19-koje savivaldybių merai buvo išrinkti per pirmąjį turą, o Trakų rajone rinkimų rezultatai panaikinti dėl pažeidimų. Antrajame ture rinkėjai iš anksto balsuoja ne taip aktyviai, kaip per pirmąjį turą. Tuomet per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią buvo pareiškę 4,99 proc. rinkėjų.

 Kiekvienas Seimo narys asmeniškai apsispręs dėl šauktinių grąžinimo, bendro sutarimo šiuo klausimu turbūt nebus, pirmadienį pareiškė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė po valdančiųjų partijų atstovų susitikimo. Pasak L.Graužinienės, projektas dėl šauktinių grąžinimo Seimui bus pateiktas kitą savaitę. Ji taip pat sakė dar nežinanti, kokios pozicijos dėl projekto laikysis jos vadovaujama Darbo partija.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Rusų aljansas augina savo rinkėjus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai įtaką didmiesčiuose perleidžia Liberalų sąjūdžiui, o Socialdemokratų partija niekaip nesugeba išspręsti problemų vietos skyriuose. Taip savivaldos rinkimus portalui LRT.lt apibendrina politologai Algis Krupavičius ir Mažvydas Jastramskis.

2015 metų Tiesioginai merų ir Savivaldos rinkimai parodė, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlieka lydere savivaldybių tarybose. LSDP gavo daugiausia rinkėjų balsų – per 19 procentų partijos narių užims vietas miestų ir rajonų tarybose. Už socialdemokratus balsavo daugiau kaip 200 tūkstančių rinkėjų.

  Trečiadienį pasidėjus išankstiniam balsavimui savivaldos rinkimuose, policija pradėjo tris ikiteisminius tyrimus dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo.   Iki 17 val. gauti 25 pranešimai apie galimus pažeidimus per rinkimus, BNS pranešė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Nemeikaitė. Ikiteisminius tyrimus pradėjo Elektrėnų, Kelmės policijos pareigūnai ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Trečiadienį prasidėjo išankstinis balsavimas savivaldybių tarybų, merų bei Seimo nario rinkimuose - savo valią gali pareikšti rinkėjai, kurie neturės galimybės atvykti prie balsadėžių sekmadienį.   Galimybe balsuoti iš anksto trečiadienį sostinės savivaldybėje pasinaudojo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žurnalistams ji sakė negalinti pasakyti, už ką balsavo, bet kartu patikino - tikrai savo balso neatidavė nei Kremliaus, nei oligarchų interesams atstovaujantiems kandidatams.

Praėjusį šeštadienį Latvijoje vyko rinkimai į parlamentą, vadinamą Saeima. Latviai rinko savo atstovus, kurie ateinančius ketverius metus valdys šią šalį. Mums, lietuviams, šie rezultatai turėtų būti labai įdomūs ne tik todėl, kad latviai yra mums broliška baltų tauta, bet ir todėl, kad tai galėtų būti nedidelis barometras, kaip įvykiai Ukrainoje ir padidėjusi grėsmė iš Rusijos paveikė Latvijos piliečių politinius pasirinkimus.

Rinkėjų aktyvumas šeštadienį vykstančiuose Latvijos parlamento rinkimuose vidurdienį buvo 23,12 proc. – per penkias valandas balsavo 359 tūkst. 500 rinkėjų, rodo Centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenys. Iš jų 30 400 rinkėjų, arba 1,95 proc., pasinaudojo išankstinio balsavimo galimybe, jų balsalapiai buvo atiduoti per tris paras iki šeštadienį prasidėjusio visuotinio balsavimo, likę 329 tūkst. 100 rinkėjų balsavo per pirmas penkias valandas šeštadienį.

Savivaldybių rinkimai pasižymi žemu aktyvumu, tačiau dabar, kai dėl mero posto kovos asmenybės, rinkėjų prie balsavimo urnų ateis gerokai daugiau, prognozuoja rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas. „Asmenybių kova dideliuose miestuose pritraukia daugiau susidomėjimo, pats šou tampa įdomesnis, nes kovoja asmenybės.

Prieš referendumą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, kad rinkėjų sąrašuose įrašyti 2 656 245 rinkėjai. Tai beveik 100 000 rinkėjų daugiau nei prieš mėnesį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose. „Prašome paaiškinti, iš kur per vieną mėnesį atsirado tiek naujų rinkėjų ir kodėl po referendumo šis skaičius buvo vėl sumažintas?“ Į šį klausimą bando atsakyti VRK narys Rokas Stabingis.

  Užuot dalyvavę referendume dėl žemės nepardavimo užsieniečiams ir kartelės surengti referendumą sumažinimo nuo 300 iki 100 tūkst. parašų, sekmadienį lietuvaičiai rinkosi kitus užsiėmimus. Per 13 mln. litų kainavusiame referendume Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis iki 17 val. balsavo mažiau nei 10 proc. balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.

Vykstant referendumui dėl žemės pardavimo, trečiadienį prasidėjusiame balsavime iš anksto ir specialiuose paštuose savo nuomonę pareiškė 9 304 rinkėjai, arba 0,37 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Iš anksto savo balsą referendume atidavė 4 265, o paštuose – 5 039 žmonės, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija. Daugiausia balsų jau atidavė Kaišiadorių rajono gyventojai – čia balsavo 0,99 proc. tokią teisę turinčių žmonių. Antroje vietoje – Neringa – ten balsavo 0,74 proc.

Prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus į Europos Parlamentą (EP) konservatoriai visoje Europoje nedideliu atotrūkiu lenkia savo varžovus socialistus, tačiau reikšmingų laimėjimų per šį balsavimą pasieks euroskeptiškos partijos bei dar radikalesnės politinės jėgos, rodo paskelbti tyrimo rezultatai.

Prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose jau balsavo 87 tūkst. 935 arba 3,47 proc. rinkėjų. Per dvi išankstinio balsavimo dienas savivaldybėse savo valią pareiškė 73 tūkst. 193 rinkėjai, dar 14 tūkst. 671 rinkėjas balsavo specialiuosiuose paštuose ir 71 rinkėjas jau balsavo namuose. Aktyviausiai iš anksto rinkėjai balsavo Palangoje - 6,83 proc., Birštone - 6,16 proc., Neringoje - 5,97 proc., Vilniaus mieste - 5,56 proc., Vilniaus rajone - 4,93 proc. rinkėjų.

Pirmi rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko prieš dešimt metų. Tuomet balsavimo teise pasinaudojo apie 48 proc. rinkėjų. Po penkerių metų situacija kardinaliai pasikeitė: savo politinę valią išreiškė tik apie 21 proc. žmonių. Kodėl lietuviai vangiai balsuoja Europos Parlamento rinkimuose? Kaip teigia politologas Tomas Janeliūnas, rinkimai į Europos Parlamentą visada pritraukia mažiau piliečių nei nacionaliniai.

Gegužės 21 d., trečiadienį, Lietuvoje prasidėjo išankstinis balsavimas į Europos Parlamentą ir pakartotinis balsavimas į Respublikos Prezidentus. Pirmąją balsavimo dieną balsavo 40 333 rinkėjai. Gegužės 7 d. vykusiame pirmame Respublikos Prezidento rinkimų rate pirmąją dieną iš anksto buvo balsavę 23 845 rinkėjai. 2009 metų Prezidento rinkimais pirmą iš anksto balsavimo dieną balsavo beveik dvigubai mažiau - tik 13 749 rinkėjai, o 2012-ųjų Seimo rinkimuose – 19 477 rinkėjai.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kas taps Lietuvos prezidentu? Didysis finalas – po savaitės. Ir nors atotrūkis tarp Dalios Grybauskaitės ir Zigmanto Balčyčio labai didelis, tačiau Lietuvos rinkimų istorija rodo, kad net dukart su mažesniu rinkėjų palaikymu į antrą turą patekusiam kandidatui pavyko laimėti ir tapti Lietuvos prezidentu. Taigi, D. Grybauskaitei praėjusį sekmadienį nepavyko pakartoti 2009-ųjų rinkimų sėkmės, kai ji buvo išrinkta jau pirmajame ture.

20 val. 10 min. Rinkėjų aktyvumas prezidento rinkimuose turėtų siekti 52-53 proc., pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas. 20 val. 01 min. Pilietinė iniciatyva "Baltosios pirštinės" gauna itin daug pranešimų, kad didesnėse, ypač didmiesčių, rinkimų apylinkėse susidariusios norinčių balsuoti eilės. Laukti tenka net ilgiau nei valandą, tad kai kurie norintys balsuoti, nesulaukę savo eilės, išeina.

  Prezidento rinkimų balsavime savo valią iš anksto pareiškė kiek daugiau nei 129 tūkst. rinkėjų, arba 5,1 proc. rinkėjų.   Tai rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbti penktadienio duomenis. Anot VRK, specialiuose paštuose iš anksto balsavo 14,7 tūkst., namuose - 53 tūkst., savivaldybėse - 61 tūkst. rinkėjų. Karinėse misijose užsienyje balsavo 106 rinkėjai. 2009 metais per tris pirmas balsavimo dienas savo balsus buvo atidavę daugiau kaip 110 tūkst. arba 4,13 proc.