rimvydas laužikas

Vasario 5-ąją minima Šv. Agotos, duonos globėjos diena. Nuo seno tikima, kad šiandien bažnyčioje pašventinta duona gali apsaugoti nuo gaisro, ligų ar nelaimių. Apie tai, kodėl ruginė duona įsigalėjo Lietuvoje, duonos mistifikaciją, prietarus bei ritualus ir vartojimo pokyčius pasakoja gastronominio paveldo tyrinėtojas prof. Rimvydas Laužikas, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus svečiai dažnai giria sostinės restoranų kultūrą, žavisi gastronominiu paveldu. Sostinės 700 metų jubiliejus – dar viena proga pasidomėti, kas ant vilniečių stalo garavo tiek prieš septynis amžius, tiek gerokai vėliau.

Kūčios ir Kalėdos – metas, kai susiduria griežto pasninko ir sotaus, šventinio valgymo tradicijos. Todėl artėjant gražiausioms metų šventėms privalu žinoti, kokie patiekalai sudaro šventinį stalą. Apie juos su naujienų portalu tv3.lt kalbasi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius, gastronomijos istorijos tyrinėtojas Rimvydas Laužikas.   Tikriausiai retas žino, kad ant Kūčių stalo galime rasti tris patiekalų grupes.

Sostinėje jau pakvipo kalėdiniais meduoliais. Ir ne bet kokiais, o keptais pagal didikų Radvilų virėjo paliktą XVII amžiaus receptą. Kuo istoriniai meduoliai skiriasi nuo kepamų šiandien ir kodėl jie buvo taip mėgstami karių? Istorikė Andželika Laužikienė rodo: istorinių meduolių tešla – sunkiai traukiama iš dubens ir gana kietoka. O tešlos receptas mena XVII amžių. Ir gautas ne iš bet kur, o iš didikų Radvilų virėjo užrašų knygutės.

Kūčios ir Kalėdos jau nuo seno turi gilias tradicijas, kurios ypač atsispindi ant šventinio stalo. Kultūrinio paveldo tyrinėtojas, Vilniaus universiteto dekanas Rimvydas Laužikas atskleidė, kokius patiekalus šventėms seniau ruošdavo šeimininkės ir ar šie valgiai turėjo ypatingą reikšmę. Pokalbis su R. Laužiku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Turbūt jau ne viena šeima ar šeimininkė dairosi parduotuvėse, ką nusipirkti ir padėti ant Kūčių stalo.

Į Lietuvos kultūros tarybos pirmininkus pretenduoja septyni kandidatai, pranešė Kultūros ministerija. Kandidatūras teikti buvo galima iki vasario pradžios. „Sulaukėme septynių kandidatūrų. Toliau bus vertinami jų laisvos formos gyvenimo aprašymai, atrinkti kandidatai bus kviečiami į pokalbius, po to bus priimami sprendimai“, – BNS antradienį sakė ministro Simono Kairio atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė.

Šį šeštadienį laidos „Aplink Lietuvą. Žmonės“ žiūrovai bus supažindinti su Merkinės krašto totoriais. Laidos vedėjams Martynui Starkui ir Vytarui Radzevičiui kompaniją palaikys Lietuvos istorinės gastronomijos tyrinėtojas Rimvydas Laužikas, kuris papasakos apie skirtingas maisto kultūros tradicijas Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai. „Manęs niekada nedomino politinė istorija. Visada norėjosi rasti kažką šalia to.

Po kritikos lavinos, Pasaulio sveikatos organizacija skuba švelnintini savo perspėjimą dėl didelės raudonos ar apdorotos mėsos įtakos susirgimams žarnyno vėžiu. Anot organizacijos, šią savaitę paskelbtos išvados nereiškia, kad reikėtų visiškai atsisakyti dešros ar kumpio, o tik mažinti jų vartojimą. Kulinarinio paveldo žinovas, profesorius Rimvydas Laužikas „Žinių radijui“ sakė, kad lietuviška virtuvė be mėsos neįsivaizduojama, o vegetarizmo idėjos pradėjo po truputį skleistis tik tarpukariu.

 Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą.

Vilniaus universitete (VU) bus įrengiama mokomoji radijo ir televizijos studija. VU Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas Rimvydas Laužikas sakė, kad šis projektas įgyvendinamas siekiant neatsilikti nuo situacijos darbo rinkoje. „Universitete studentai turi susipažinti su šiuolaikiškose organizacijose naudojamomis technologijomis. Radijo ir televizijos mokomosios studijos - ne išimtis.

„25 km nuo Vilniaus, 5 km po žeme – ir jūs SSRS“, – jau penktus metus lankytojai turi galimybę pabuvoti sovietiniame bunkeryje Nemenčinės miškuose, kur vyksta spektakliai „1984. Išgyvenimo drama“. Tai – vienas iš nedaugelio interaktyvių istorinių projektų. Istorikai nevienareikšmiai žiūri į tokias istorijos pamokas: vienų teigimu, jaunimui sunku suvokti istoriją be tokių realybės šou, kiti įsitikinę, kad iš tokių dalykų šou daryti nevalia.

2009 metų liepos pradžioje Dubingių piliavietėje pradėtas septintasis archeologinių tyrimų sezonas. Tyrimams vadovauja Vilniaus universiteto archeologas prof. dr. Albinas Kuncevičius, kartu dirba archeologai dr. Rimvydas Laužikas, Daina Stankevičiūtė, Ramūnas Šmigelskas. Šiais metais toliau tiriami buvusieji Radvilų rūmai ir jų  aplinka.

Paskutinėmis praėjusių metų dienomis išleistas pirmasis Rytų Aukštaitijos kultūros bei istorijos žurnalo „Sietuvos“ numeris. Žurnalą parengė laikraščio „Utenos apskrities žinios“ redakcija, spausdino UAB „Utenos Indra“.Pirmajame žurnalo numeryje etnologė Gražina Kadžytė atskleidžia aukštaitiško charakterio ypatumus bei pasakoja apie šio krašto atlaidų tradicijas, dr. Libertas Klimka bei Rimvydas Laužikas atskleidžia lietuvio ir visatos santykį, sakoma pranešime spaudai.