rimantas stukas

Nors dažnas ne kartą girdėjo, kad valgyti riebiai nesveika, šis pasakymas nėra toks vienareikšmis. Profesoriaus Rimanto Stuko teigimu, nesveiko maisto nėra, tačiau mityba gali būti negera. Tad jei vienam riebi varškė bus pats tas, kitam jos reikėtų vengti. Taip pat ir lašinukų riekutė nebus jokia nuodėmė, jei žinosime, su kuo ją valgyti.

Lietuvos gyventojų meilė varškei užkoduota dar senovėje, o ir dabar jos populiarumas neblėsta dėl universalumo bei maistingųjų medžiagų. Tą prabrėžia ir mitybos ekspertai. Pasak jų, varškę galima valgyti ir kasdien, tačiau į mitybą svarbiausia žiūrėti kompleksiškai. Varškės istorija: atsirado netyčia? Nors tiksliai nėra žinoma, kada žmonija pradėjo valgyti ir ruošti varškę, tačiau tai įvyko mažiausiai prieš kelis tūkstančius metų.

Nors kava yra vienas populiariausių gėrimų ryte, gydytojai pabrėžia, kad dalies žmonių organizmus šis gėrimas gali veikti itin žalingai. Kurie faktai apie kavą yra tiesa, o kurie – mitai? Ar kava tikrai sustiprina nerimo jausmą? Ar galimą kavą gerti ryte prieš maistą? Į šiuos ir kitus klausimus „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ atsakė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.

Nors kiaušinis išties yra dažnas pusryčių maistas, mitybos specialisto prof. Rimanto Stuko teigimu, tai nėra geriausias pasirinkimas. Pasak jo, nebus didelės bėdos, jei kiaušinį per pusryčius bus suvalgytas vieną ar kitą kartą, tačiau tai neturėtų būti kasdieniu įpročiu. „Dažniau žmonės per pusryčius valgo kiaušinius, bet šiaip pusryčiams mitybos specialistai rekomenduoja daugiau rinktis angliavandenių turinčio maisto, tai yra košes.

Pavasarį lydi ne tik džiugi atgimimo nuotaika, bet ir dažną užklumpantis nuovargis. Specialistai patvirtina, kad tam yra ne viena priežastis – tiek dar vartojamas žiemiškas maistas stokoja būtinų medžiagų, tiek ir vitamino D atsargos yra išsekusios. Vis dėl to labiausiai liūdina tai, kad bendri lietuvių mitybos įpročiai nėra teisingi ir kitą kartą veda į lėtines ligas.

Nors jau kurį laiką akcentuota, kad bulvės – ne geriausias pasirinkimas garnyrui šalia mėsos patiekalo, mitybos specialistas Rimantas Stukas teigia, kad taip teigti vis tik nėra pagrindo. Kartu jis primena, kad tinkamai pagamintos bulvės – geras vitamino C šaltinis. Kalbėdamas apie bulves Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas priminė, kad kol Kolumbas nebuvo į Europą atvežęs bulvių, pagrindinė daržovė buvo ropė.

Neskirdami pakankamai dėmesio savo mitybai lietuviai patys artina lėtines ligas ir ankstesnę mirtį. Pasak specialistų, tinkama gyvensena sudaro net 50 proc. įtakos sveikatai, o vien tai, kaip maitinamės, – 30 proc. Deja, tyrimai rodo, kad toli gražu ne visi žmonės tam skiria pakankamą dėmesį.

Seime nebeveikiant nė vienai maitinimo įstaigai, dalis seimūnų ir kitų parlamento darbuotojų kaip reikiant susirūpino, kur gi reikės pasistiprinti. Jie skundėsi, kad parlamente, priešingai nei kitose darbovietėse, kuriama ne visai sveika aplinka. Subalansuotos mitybos svarba neabejoja ir specialistai, vis tik kai kurie parlamentarai tokius aptarimus pavadino tik laiko gaišimu. Šį klausimą trečiadienį parlamentarai aptarinėjo Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Lietuviai vis labiau vaikosi becukrių produktų mados – vietoj įprastų saldumynų renkasi šokoladukus, saldainius bei sausainius be pridėtinio cukraus, arba su saldikliais. Kai kurios parduotuvės per pastaruosius metus tokių prekių asortimentą dėl išaugusios paklausos didino net du kartus.

Kasdien populiarėjantis protarpinis badavimas, kai žmonės valgo tik tikromis valandomis mažesnę paros dalį, o didesnį laiką badauja, dažnam – idealus būdas mesti svorį. Tik štai, kaip sako sveikatos specialistai, dažnam tos istorijos baigiasi ligos patale, mat protarpinis badavimas tinka anaiptol ne visiems. Vilnietė Birutė mankštinasi Vingio parke, po atviru dangumi. Taip kasdien sportuoja po valandą ir daugiau. Savijautą geriną ne tik judėdama, bet ir stebi, ką deda į burną.

Pernelyg didelis cholesterolio kiekis organizme – visų lietuvių problema. Su šia bėda susiduria ne tik vyresnio amžiaus, į rizikos grupę patenkantys asmenys, tačiau ir daug jaunesni žmonės. Dėl tokios priežasties nuo pat vaikystės yra ypač svarbu formuoti vaikams visavertės mitybos principus, o jiems augant atidžiau žiūrėti į tai, kas dedama į burną. Cholesterolis – medžiaga, kuri yra gaminama natūraliai žmogaus organizme.

Senokai praėjo tie laikai, kai užėjęs į specializuotą žuvies parduotuvę (kažkada buvo ir tokios) tegalėjai rinktis iš poros rūšių šaldytos ar konservuotos žuvies. Šiandien gyvename nepalyginamai geriau – užsukus į kurį didesnio prekybos centro skyrių akys raibsta nuo pasirinkimo. Vienoje stiklinės lentynos pusėje ant ledo paguldytos guli mūsiškos žuvys: sterkai, ešeriai, lydekos, kuojos, karosai ir karšiai.

Vis daugiau žmonių ima domėtis sveika gyvensena. Viena svarbiausių jos dalių yra sveika, pilnavertė mityba. Pasak TV3 televizijos laidoje „Sveikata.lt“ kalbintų specialistų, Lietuvos gyventojų mityba nėra pati sveikiausia, o ir organizmui reikalingų medžiagų ne visada rasime ant savo pietų stalo. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pripažino, kad pagirti šiuolaikinio žmogaus mitybos įpročių negali.

Maistas – viena svarbiausių mūsų pilnavertės dienos sudedamųjų dalių. Norėdami užsitikrinti tinkamą savo organizmo funkcionavimą, turime nepamiršti maitintis kokybiškai ir subalansuotai. Vis dėlto gydytojai sunerimę – suaugusių žmonių valgymo įpročiai vis dar netinkami ir visai ne dėl žinių stokos. Dažniausiai mityba kenčia dėl laiko trūkumo. Laidoje „Sveikata.lt“ aiškinamės, ar tikrai su maistu gauname pakankamą kiekį maistinių medžiagų ir kas nutinka jų negavus.

Realybės šou susipažinę ir įsimylėję stilistė Viktorija Šaulytė ir grafikos dizaineris, sportininkas Julius Mocka kartu džiaugiasi jau ne vienerius metus trunkančia draugyste. Praėjusių metų pavasarį susižadėjusi pora jau planuoja vestuvių šventę, tačiau ieškodami ramybės nuo kasdienių rūpesčių, įkvėpimo ir naujų potyrių, visą tai atrado sanatorijoje, rašoma pranešime spaudai.

Mišrainių ar kitų patiekalų likučių po Kalėdų turite turbūt dažnas. Ir retam tautiečiui kyla ranka likusį maistą išmesti. Tačiau sveikatos specialistai įspėja – likusiomis vaišėmis nuo puotos per ilgai mėgautis nederėtų. Tad kiek laiko šauktais kabinti tą pačią mišrainę yra ne tik skanu, bet ir sveika, atsako maisto žinovai.

Lapiniai kopūstai (kale), kininio ožerškio uogos (goji), šalavijo sėklos (chia) – super maisto titulą užsitarnavę tolimų šalių produktai, kuriuos pamėgo ir lietuviai. Tačiau mitybos specialistai teigia, kad šiuo metu tendencijos po truputį keičiasi vietinių ūkininkų naudai – į madą grįžta sezoniniai, gimtoje šalyje užauginti produktai. Kokius primirštus lietuviškus produktus turėtume grąžinti į dienos racioną? Visų pirma – kiaušinį.

Turbūt daugelis žino, kad daug druskos vartoti nesveika – didelis jos vartojimas didina kraujo spaudimą, insulto, širdies smūgio tikimybę, nutukimą, osteoporozę, skatina diabetą. Taip pat nėra paslaptis, kad dienos druskos norma yra 5-6 gramai. Tačiau turbūt nedaugelis žino, kiek druskos yra kasdieniuose mūsų produktuose. Portalas tv3.lt atliko nedidelį tyrimą – apsilankėme parduotuvėje ir paanalizavome populiariausių produktų etiketes.

Pasitinkant Pasaulinę širdies dieną sveikatos ekspertai ir maisto gamintojai vis garsiau kalba apie naują Lietuvos gyventojų mitybos įprotį – žmonės pradeda valgyti daugiau žuvies bei jos produktų. Ir nors iki pirmaujančių šalių ar mitybos specialistų rekomendacijų mums dar toli, šis sveikatai, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemai, naudingas produktas jau keletą metų po truputį skinasi kelią ant lietuvių stalo.

Subalansuota ir sveika mityba svarbi kiekvieno organizmui. Tad mažus žingsnius jau galite padaryti dabar – į kasdienį racioną įtraukite žuvį ir jos produktus. Kaip teigia specialistai, labai greitai pastebėsite stulbinančius pokyčius. Vertindamas Lietuvos gyventojų mitybos įpročius, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto prof. Rimantas Stukas konstatuoja itin prastas tendencijas, kurios gali būti didelio sergamumo širdies ir kraujagyslių bei onkologinėmis ligomis, priežastimi.

Apie mitybą dabar kalbama labai dažnai – taip dažnai, kad dabar neretas yra išvis susipainioję: tai kas tada sveika, o kas ne? Kiti atšauna dar geriau: „niekas šiame gyvenime nesveika“ ir pasigardžiuodama kremta traškučius. Visgi tam tikros taisyklės yra, apie kurias ir papasakojo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Rimantas Stukas. „Žmonės seniai pamatė mitybos ir sveikatos sąryšį.

6 iš 10 lietuvių mano per mažai judantys ir valgantys nesveikai, ir tokiu gyvenimo būdu dauguma yra nepatenkinti. Keisti mitybos įpročius, būti fiziškai aktyvesniais ir atsisakyti žalingų įpročių norėtų kas antras, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. 60 proc. gyventojų įsitikinę — jie maitinasi nesveikai. O 52 proc. apklaustųjų pripažino per mažai judantys.

 Keturias savaites iki Kalėdų tęsėsi Adventas – susikaupimo ir apmąstymo metas. Senovės žmonės Adventą siejo ne tik su dvasiniais dalykais, bet ir mitybos pokyčiais - pasninku. Tas keturias savaites ne šiaip sau nevalgydavo mėsos bei susilaikydavo ir nuo pieno produktų. Toks mitybos pokytis turėjo logiką – baigėsi didieji ūkio darbai, reikia mažiau fizinės energijos. Advento pasninkas simbolizavo susitaikymą su gyvąja gamta, atsidėkojimą už gėrybes, kuriomis žmogus visus metus naudojosi.

Amerikiečių mokslininkai skelbia, kad nutukimą, diabetą bei širdies ligas labiau sukelia angliavandeniai nei riebalai, todėl nebereikia labai bijoti tokių produktų, kaip sviestas ar nenugriebtas pienas. Tačiau, pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, toks patarimas lietuviams netinka, nes jie ir taip maitinasi per riebiai. „[...] pacientams mes sakome, kad reikia mažinti gyvūninės kilmės riebalų suvartojimą.

 Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Miško uogose, kitaip nei sodo, yra šiek tiek daugiau aktyviųjų medžiagų, dėl kurių jos nuo seno naudojamos liaudies medicinoje, sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas. „Tačiau tų medžiagų koncentracija nedidelė, todėl nereikėtų įsivaizduoti, kad, jei suvalgysime nemažai mėlynių, mūsų regėjimas labai pagerės“, – pastebi jis.

Ar pirktumėte vaistus žinodami, kad yra 95 proc. tikimybė, jog jie neveiks, ir net 80 proc. šansų, kad dar ir pakenks jūsų sveikatai? Sakote, kvailas klausimas? Tačiau begalė žmonių visame pasaulyje laikosi dietų, kurių poveikis – lygiai toks pats. 95 proc. dietos besilaikiusių žmonių numestas svoris per ketverių metų laikotarpį sugrįžta, o 70-80 proc. jų tampa didesnis nei buvo prieš pradedant laikytis dietos.

Skaičiuodami milijardus kainuojančias nutukusių žmonių gydymo išlaidas ir siekdami spręsti nutukimo sukeltas problemas pasaulio specialistai vis dažniau prabyla apie vadinamąjį „mėsainių“, arba „riebalų“, mokestį. Toks mokestis praėjusių metų pabaigoje buvo įvestas Danijoje papildomai apmokestinant visus sočiųjų riebalų turinčius produktus. Apie tokio mokesčio būtinybę kalba ir kitos šalys – tarp jų ir Didžioji Britanija, kur nutukimas tampa vis opesne visuomenės problema.

Edukacinę kampaniją „Suvalgyk sulčių!“ pradėjusi Lietuvos Sulčių ekspertų taryba atkreipė dėmesį, kad daugelis žmonių dar nežino, kokios sultys yra kokybiškos ir ką reiškia skirtingi užrašai ant jų pakuočių.

Šiandien jau beveik nebeliko maisto produktų, kurių sudėtyje nebūtų sintetinių maisto skonį gerinančių, galiojimo terminus pratęsiančių visagalių E. Maisto priedų priskaičiuojama apie 1 500, iš jų Europos Sąjungoje leidžiama naudoti 360. Nors Europos Komisija tvirtina, kad visi leistini priedai yra saugūs ir sveikatai nekenksmingi, tačiau praktika rodo ką kita.

Už valstybinę maisto ir mitybos strategiją atsakingi valdininkai vardija vykdomas ar jau įvykdytas užduotis. Tačiau mokslininkų duomenys rodo, kad gyventojų sergamumas nuo mitybos priklausančiomis ligomis didėja, rašo „Lietuvos žinios“.Siekiant pagerinti mitybą 2003-2010 metus apimančioje strategijoje užsibrėžta Lietuvos gyventojus aprūpinti kokybišku geriamuoju vandeniu, skatinti kūdikių maitinimą motinos pienu, sveikos gyvensenos mokymą integruoti į ugdymo įstaigų programas, kiekvienoje mokykl...

Skubantys ir vis mažiau laiko tinkamai maitintis randantys Lietuvos gyventojai pastaraisiais metais tapo maisto papildų gamintojų taikiniais. Tačiau specialistai primena, jog papildas nėra vaistas ir siūlo kritiškai vertinti daug žadančią tokių produktų reklamą. Jie taip pat praneša apie pirmuosius vartotojų klaidinimo atvejus. Turimais duomenimis, Lietuvoje papildus vartoja du iš trijų gyventojų.Iki šių metų pradžios Lietuvoje maisto papildų kokybė ir ženklinimas nekontroliuoti.

Šiauliečiai įsitikinę, kad dėl konservantų blogėja jų sveikata. Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas pritaria: „Visose maisto prekių parduotuvėse maistas prilygsta išmatoms“. Karas vyksta dėl pirkėjo, o ne dėl kokybės, rašo "Šiaulių kraštas". Prastėja sveikata Šiauliečiai Antanas ir Liucija kreipėsi į gydytojus, tačiau šie konkrečios ligos nenustatė. Bet nuovargis ir silpnumas neapleidžia. Pora pradėjo atidžiau domėtis, kokius produktus valgo kiekvieną dieną.