rimantas ganusauskas

„Balsas.lt savaitė“ pirmąkart skelbia anksčiau niekur neviešintą KGB dokumentinę medžiagą, kurioje figūruoja garsiausi senosios Kauno mafijos veikėjai. Medžiaga šiam rašiniui buvo rinkta ilgai ir nuobodžiai. Tačiau surinkti duomenys atskleidė labai įdomų legendinių Kauno mafijos veikėjų paveikslą.

Žymaus kunigo Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998 m.) gyvenimas ir mirtis dar ilgai audrins ne vien jo gerbėjų, bet ir sąmokslo teorijų mėgėjų vaizduotę. Vis dar šokiruoja į viešumą prasiskverbiantys faktai, kad kunigas, poetas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas iš pradžių kaip neatpažintas skenduolis buvo palaidotas Karmėlavos kapinių 23 kvartalo 8 eilėje, vadinamajame vienišų sielų šlaitelyje.

Žemesnio rango garsiosios Kauno Vilijampolės gaujos smogikai teisme kratosi anksčiau tyrėjams duotų parodymų. Kadaise Henrikui Daktarui, pravarde Henytė, ir artimiausiems jo patikėtiniams nuolankiai tarnavę sėbrai net praėjus beveik 20 metų tebebijo viešai vykstančiame Klaipėdos apygardos teismo posėdyje atskleisti visą tiesą. Kai kurie bendrininkai vengia atvirai liudyti apie anuomet Vilijampolės gaujos šulų jiems patikėtas kruvinas užduotis.

Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs plėšimu ir sunkiu kūno sužalojimu kaltinamo Mindaugo Navadunskio (33 m.) baudžiamąją bylą, paskelbė išteisinamąjį nuosprendį. Tikėtina, kad iš Didžiosios Britanijos į teismo posėdžius nuolat atvykdavusiam M. Navadunskiui šis apsilankymas Kauno apygardos teismo rūmuose bus jau paskutinis. Prieš porą mėnesių jam teko atskristi į Kauną tik tam, kad vos kelias minutes užtrukusiame teismo posėdyje galėtų tarti paskutinį žodį.

Didžiulio skaitytojų dėmesio sulaukę lietuviškos mafijos metraščiai atgaivino ir susidomėjimą pirmosiomis reketo bylomis šalies istorijoje. Praėjus 23 metams po garsiųjų reketo istorijų Kaune, jų herojai šiandien laiką leidžia ramiai, tačiau vengia rodytis viešumoje. Daugumos jų nebepersekioja kriminalinės policijos operatyvininkai, todėl jie stengiasi imtis legalios veiklos.

Garsioje Kauno mafijos byloje liudytojas nepabūgo akistatos su brolio žudiku. Buvę garsaus Kauno mafijos veikėjo Henriko Daktaro, pravardėmis Hena, Henytė, bendražygiai tarpusavyje buvusį bosą juokais ėmė vadinti Musių valdovu (taip pavadintas filosofinis romanas, išgarsinęs rašytoją Williamą Goldingą. 1983 metais autorius apdovanotas prestižine Nobelio literatūros premija – red. past.

Senosios Kauno mafijos vilkui Henrikui Daktarui, atrodo, jau nebepavyks įtikinamai paneigti, kad kruvina jo giminaičio Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, mirties istorija nesusijusi su jo vadovautos gaujos nariais.

Prabilusios Daktarams neįtikusių asmenų našlės atskleidė, kaip buvo susidorota su Rimantu Ganusausku, Sigitu Čiapu ir Robertu Borchertu. Beveik prieš du dešimtmečius vyrų netekusios kaunietės Loreta Ganusauskienė, Jolanta Čiapienė ir Janina Borchertienė praėjusią savaitę pirmąkart pažvelgė į žudikų akis.

Šią savaitę nagrinėjant senų Kauno kriminalinio pasaulio veterano Henriko Daktaro ir jo bendrininkų nusikaltimų bylą, netikėtų praeities paslapčių pateikė valstybės saugomi liudytojai. Šios savaitės pradžioje Kauno nusikalstamo pasaulio užkulisius praskleidė praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio pradžioje su Daktarų gaujos vyrais aršiai kovoję vyriškiai iš konkurencinių grupuočių aplinkos, pastaraisiais metais sutikę bendradarbiauti su teisėsauga.

Kauno apygardos teismas pakartotinai baigia nagrinėti rezonansinę bylą – saviškių nužudyto ir iki šiol nesurasto Daktarų gaujos šulo Rimanto Ganusausko – Mongolo našlės plėšimu bei sunkiu kūno sužalojimu kaltinamo jau daugelį metų Londone gyvenančio kauniečio Mindaugo Navadunskio (33 m.) baudžiamąją bylą.

Beveik prieš 15 metų įvykusio mįslingo mafijos boso žmonos apiplėšimo byloje baigiamąsias kalbas gruodžio 19 dieną sakys prokuroras ir advokatas. Paskutinį žodį tars ir teisiamasis. Kadaise nužudyto ir iki šiol nerasto Daktarų boso Rimanto Ganusausko, pravarde Mongolas, žmonos Loretos Ganusauskienės apiplėšimu kaltinamas kaunietis Mindaugas Navadunskis prieš metus išgirdo Kauno apygardos teismo sprendimą, kad suėjus senaties terminui byla nutraukiama.

Buvęs garsiosios Kauno Daktarų gaujos šulas Egidijus Abarius, pravarde Goga, teisme negailėjo kritikos vilijampoliečių bylos medžiagą teismui pateikusiems Policijos departamento tyrėjams. Pirmadienio popietę Klaipėdos apygardos teisme ilgiausiai Daktarų teismo procese parodymus davė šios gaujos lyderiu ir nusikaltimų organizatoriumi laikomas Goga. Teisėsaugininkų teigimu, šis kaunietis yra vienas intelektualiausių ir labiausiai išprususių šios gaujos žmonių.

Po mėnesį laiko trukusios pertraukos Kauno Daktarų žvaigždės Henriko Daktaro ir jo bendrininkų teismas pirmadienį Klaipėdos apygardos teisme prasidėjo žemiausias pozicijas gaujoje užėmusių – Gyčio Ježerio, pravarde Pajacas, ir Kazio Petronio – apklausomis. Pastarojo gynėjas – Kauno pedofilijos istorijoje pasižymėjęs kaunietis advokatas Aidas Venckus. Kalbėjo labai painiai Pirmasis parodymus teismo posėdyje davė metaliniame narve sėdintis G. Ježerys.

Lietuvą kraupinusios garsios mafijos gaujos teismas prasidėjo už gausių teisėsaugos pajėgų saugomų durų. Gegužės 16 diena. Didžiulės policijos pajėgos budi prie visų įėjimų į Klaipėdos apygardos teismą ir pastato viduje. Tokiomis priemonėmis susirūpinta tą dieną vykusio senosios Kauno mafijos veikėjo Henriko Daktaro, pravardėmis Henytė ir Hena, ir jo sėbrų teismo proceso saugumu. Kaltinamieji teisiami dar sovietmečiu Prekybos valdybai statytame pastate.

Garsiosios gaujos nusikaltimus ištyrę pareigūnai užsimojo nugriauti neteisėtai pastatytus skandalingosios kauniečių giminės statinius. Kauno kriminalinio pasaulio veteranas Henrikas Daktaras vis dar nepripažįsta savo kaltės, todėl už grotų praleis dar tris mėnesius. Taip nusprendė Klaipėdos apygardos teismas. Vilniaus teisėjai Henriko Daktaro, pravarde Henytė, ir jo gaujos rezonansinę bylą yra perdavę nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo kolegijai, kuriai vadovauja teisėja Rasa Valentinienė.

Suėjus senaties terminui Kauno apygardos teismas nutraukė baudžiamąją bylą kauniečiui Mindaugui Navadunskiui (33 m.). Jis buvo kaltinamas apiplėšęs įtakingo Kauno Daktarų nusikalstamos grupuotės veikėjo Rimanto Ganusausko-Mongolo našlę Loretą Ganusauskienę. Tikėjosi puikaus laimikio Beveik prieš 14 metų – 1997 sausio 25-osios vakarą – į L. Ganusauskienės butą K. Griniaus gatvėje Kaune įsibrovę užpuolikai sumušė buto šeimininkę ir surišę paliko gulėti ant grindų.

Kauno mafijos istorijoje „Balsas.lt savaitė“ ieško sąsajų su dabartiniais autoritetais. Pastaruoju metu sumaištį bei mirtį Kauno gatvėse ir užmiesčio gyvenvietėse sėję šūviai iš pradžių užminė daug mįslių tokius išpuolius narpliojantiems specialiųjų tarnybų, Kriminalinės policijos ir prokuratūrų darbuotojams.

Neseniai politikoje sužibusį 38 metų kaunietį  Rolandą Michalskį, kurio karjera, panašu, politikos olimpe dar visai neseniai aktyviai rūpinosi Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, garsina skandalinga praeitis. Atrodo, jog šis veidas ateityje į Lietuvos kriminalinį metraštį įrašys dar neregėtus veiklos faktus.

Kai kurie Henriko Daktaro biografijos faktai leidžia manyti, kad šalindamas konkurentus kovoje dėl vadžios, jis tapo absoliučiu lyderiu. Abu norėjo tapti vieninteliu bosu Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, ir Henytė buvo ne tik giminės, bet ir seni draugai, jaunystėje kartu plėšdavo žmones. Abu buvo pripažinti Kauno „daktarų“ grupuotės lyderiai, ir kiekvienas slapčia tikėjosi tapti vieninteliu bosu.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad „Vilijos“ žudikų pėdsakai veda į Rusiją. Tokių prielaidų neatmeta ir prokurorai. Niekas niekada nepamiršta Tuoj po 1993-iųjų spalio 7-osios žudynių Kauno „daktarų“ pamėgtame „Vilijos“ restorane Henytės sėbrai pradėjo savo tyrimą.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“  atskleidžia, kokiais metodais veikė pirmieji nepriklausomos Lietuvos komerciniai bankai ir jų steigėjai. Kriminalinių jėgų išsidėstymas Kaip teigia buvę ilgamečiai Kauno kriminalinės policijos darbuotojai, tarpininkaujant aukščiausiems valstybės vadovams, 1991 metais H. Daktaras buvo atleistas nuo tolesnės bausmės Novosibirske ir galutinai sugrįžo į Kauną.

Henrikas Daktaras savo autobiografijoje „Išlikt žmogumi“ pasakoja apie klaikiausią Rusijos bausmių atlikimo sistemos vietą. Mafija aplamdyta, bet kitokia 1987 metais Kauno „daktarų“ viršūnėms ir jų lyderiui H. Daktarui, pravarde Henytė, paskirtas griežtas Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendis buvo lemtingas tuo, kad eiliniai miesto banditai kiek sutrikę pradėjo dairytis naujų „darbdavių“ . Henytei paskirti ilgi nelaisvės metai apskritai tapo lūžio tašku, nuo kurio Kauno kriminalini...

„Balsas.lt savaitė“ narplioja Kauno Vilijampolės autoriteto ir jo parankinių sąsajas su specialiosiomis tarnybomis. Ar Henytė veikė vienas „Henrikas Daktaras, arba Henytė, – ne toks, kad sulaukęs senatvės ir patyręs prabangaus gyvenimo skonį likusias dienas praleistų už grotų. Tačiau jis ir ne toks, kad sugalvotų gudrų pabėgimo planą. Manau, kad H. Daktarą įkalbėjo tie, kuriems rūpi žmonių, įkalintų dėl jo kadaise pavestų užduočių, likimas“, − savaitraščiui „Balsas.