rimantas braziulis

Naftos, durpių ir kitų naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje užsiimančios užsienio kapitalo įmonės, sumokėjusios santykinai nedidelį mokestį, turtą išsiveža iš Lietuvos ir parduoda. Žaliųjų atstovai skaičiuoja, kad dėl to kasmet prarandame šimtus milijonų litų, o įmonės atkerta: mokesčiai Lietuvoje ir taip per dideli. Anot Seimo nario ir Žaliosios politikos mokslų instituto vadovo Lino Balsio, per penkerius metus iš Lietuvos buvo išsiurbta 3,8 mln. barelių naftos.

Daugelio užsienio šalių gyventojai užsikrėtę ekologijos bacila, nes tai madinga. O lietuviai ekologinį turizmą kol kas dar tik jaukinasi. Ekologiškai nusiteikę prancūzai didžiuojasi 358 Mėlynosios vėliavos paplūdimiais. Tokį įvertinimą yra pelnę trys paplūdimiai Lietuvoje - vienas Nidoje, vienas Juodkrantėje ir vienas Palangoje, rašo „Lietuvos rytas“. Kaimynai latviai turi gerokai ilgesnį pajūrio ruožą, tad ir tokių paplūdimių daugiau - net dešimt.

Ar iš tikrųjų dėl trumparegiškos valdžios politikos Lietuvos laukia Europos sąjungos užribio dalia, ar net, kaip pasakė laidos svečias Julius Veselka, po 50-70 metų gyvensime kaip indėnai rezervate? Dažnai ekscentrišku vadinamas politikas visuomet garsėjo savo originaliomis ir drąsiomis mintimis. Šį kartą, atrodo, jam pavyko pranokti patį save.

Nuorūkos ir keturkojai augintiniai - didžiausia Lietuvos pajūrio paplūdimių bėda. Smiltynė dėl jos šiemet neteko Mėlynosios vėliavos. Tačiau jūros vanduo prie Lietuvos krantų - vienas švariausių Europos Sąjungoje (ES). Klaipėdos miestui priklausančioje Kuršių nerijos dalyje esantys Smiltynės paplūdimiai nuo senų laikų buvo laikomi švariausiais, čia rinkdavosi šeimos su vaikais ir ramybę mėgstantys poilsiautojai.

Kol krašte vyksta prezidento, europarlamentarų rinkimai bei kitokios politikos batalijos, kai kurie valdininkai ir jiems įtaką darantys verslininkai bando tyliai prastumti Vyriausybės nutarimą, kuris sumažintų taršių objektų sanitarines apsaugos zonas (SAZ) bei atimtų galimybę visuomenei priešintis aplinkos teršimui. Netrukus Vyriausybė svarstys 1992 metų nutarimo "Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" keitimo projektą.

Argumentais ir savo sąžine pasikliaunantys mokslininkai lauko bandymams sako „taip“. Dauguma europiečių žino, kad alaus ir vyno gamyboje naudojamos mielės, sudarytos iš gyvų organizmų, ir kad daugiau nei pusė žmogaus genų yra identiški šimpanzės genams. Tačiau, kaip parodė Eurobarometro apklausa, net 35 proc. europiečių mano, kad genetiškai modifi kuoti pomidorai, skirtingai nei įprasti, genų... neturi.

Lietuvoje penktadienį aštuonioliktą kartą bus minima Žemės diena. „Šios dienos tikslas - ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į aplinką, klimato atšilimo keliamas problemas, neatsakingą vartojimą, bet ir skatinti kiekvieną gyventoją prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Šiais metais pasaulio bendruomenė skatinama tapti „žaliąja karta“, - Žemės dienos proga sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Didžiųjų prekybos centrų dominavimą ilgainiui pakeis kompaktiškos parduotuvės, kuriose minios ir masinės gamybos diktatas užleis vietą įasmenintam santykiui bei kokybei, - įsitikinę progresyviai mąstantys specialistai. Šiandien minima pasipriešinimo pirkiniams diena. Jeigu norite prisidėti prie šios akcijos, skirtos atsigręžti į vartotojų visuomenės klystkelius, turite atlikti paprastą užduotį. Tiesiog palikite namuose piniginę. Aplenkite parduotuves.

Vieni tai vadina užsienio investicijomis, kiti - mūsų vaikų ir anūkų nuodijimu, civilizuota kolonizacija. Sunerimę žmonės visomis išgalėmis priešinasi danų kiaulidžių plėtrai. Jų nuomone, jei Europos Sąjunga (ES) būtų didelis dvaras, Lietuvai jame tektų kiaulidės vaidmuo. Prieš trejus metus Pakruojo rajono Rozalimo miestelio gyventojai stojo piestu prieš Danijos kapitalo "Saerimner" kiaulių kompleksų statybą vienoje gražiausių šios apylinkės vietų.

Kodėl Lietuvoje nėra žaliųjų partijos? Problemų, pradedant Kariotiškių sąvartynu bei nelegaliomis statybomis Neringoje ir baigiant Ignalinos atominės elektrinės atliekomis, lyg ir netrūksta.

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis nuo Rusijos į Vokietiją gali užkliūti už kapaviečių, kuriose palaidota tūkstančiai tonų pavojingų cheminių medžiagų. Tačiau Lietuvos gamtosaugininkai ir žalieji prieš šią problemą jaučiasi bejėgiai. Jie aiškina, kad kelti aliarmą – per anksti, o jų įtaka tokiam „globaliam“ projektui – per menka. Europos Taryboje rezoliuciją šiuo klausimu inicijavęs Gediminas Jakavonis pripažįsta, kad vienintelė viltis – tarptautinės organizacijos.

Neseniai Žemės ūkio rūmuose vyko konferencija-diskusija prie apskrito stalo apie žemvaldžių turtėjimą ir kaimiečių nuskurdinimą. Pokalbį organizavo Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS) ir žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias". Renginyje dalyvavo mokslininkai, ūkininkai, žemdirbių savivaldos organizatoriai. Pasak Žemės ūkio rūmų garbės pirmininko prof. Antano Stancevičiaus, pildosi pačios niūriausios prognozės apie Lietuvos kaimo likimą.