ričardas gavelis

Vilniaus 700–ajam gimtadieniui dedikuota MO muziejaus didžioji paroda „Vilniaus pokeris“ sulaukia didžiulio susidomėjimo ne tik iš vilniečių, bet ir miesto svečių, tarp kurių – kultūros žurnalistai iš viso pasaulio. Vieno svarbiausių Vilniaus tekstų, Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta paroda plačiai nuskambėjo įtakinguose tarptautiniuose leidiniuose, tokiuose kaip amerikiečių „Forbes“, „Artnet“, prancūzų „Le Monde“ ir kituose.

Kovo 28 d. Vilniuje buvo atidaryta Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta dailės darbų paroda „Ar tu ne kanukas?“, kurią visi Vilniaus gyventojai ir svečiai galės nemokamai aplankyti iki gegužės 8 d. naujai atidarytoje „Business Stadium Gallery“. Ši paroda yra kino režisieriaus Donato Ulvydo kinematografinio projekto „Vilniaus pokeris“ dalis.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Kultūros ministerija šių metų Šv. Jeronimo premiją nusprendė skirti vertėjai Elizabeth Novickas už profesionaliai ir meniškai į anglų kalbą išverstus Ričardo Gavelio bei Kazio Borutos romanus ir sėkmingą lietuvių literatūros sklaidą. E. Novickas gimė išeivių šeimoje Čikagoje. 1976 m. baigė universitetą Urbanoje, studijų metu domėjosi retorika, kūrybiniu rašymu bei tipografija. Vėliau ilgus metus dirbo Čikagos bei Springfildo laikraščiuose.

Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse intelektualai nebuvo ir nėra mėgstama socialinė kategorija. Net terminas „intelektualai“, tiesą sakant, mūsuose nėra rimtai įsitvirtinęs.

Žiniasklaidoje šmėkštelėjo žinia, kad Kauno politikai ėmėsi kalbėti apie pilies atstatymo darbus. Jei tai yra bent dalinė tiesa, reiškia neklysta tie kandūs kritikai, kurie šį miestą vadina svarbiausiu Lietuvos patriotinio diletantizmo centru. Naivus siekis pilių statybos fronte prilygti sostinei Vilniui čia taip paskatina meninius regėjimus, kad jau įsivaizduojama  ne tik Kauno pilis, bet ir kunigaikščio Vaidoto namelis. Tačiau iš tiesų ne apie Kauną šis komentaras.

Žmonių santykiai Lietuvoje pergyvena užsitęsusių permainų laiką. Nuo karštligiško vieni kitų valdymo iki karo keliuose driekiasi akiratin prasimušančios ydos, nuo kurių priklauso visų mūsų savijauta ir gyvenimo kokybės balansas. Per keliolika metu kaimynai išsiskirstė į turtingus ir vargšus, į likusius gimtinėje ir emigravusius, į laimėjusius ir nelaimėjusius, o asocialusis privatizmas užgožė bendruomeninius interesus.

Leidykla „Tyto alba“ tęsia Ričardo Gavelio kūrybos retrospektyvą. 2006 metais išleista rašytojo apsakymų rinktinė „Tylos angelas“, ką tik pasirodė romanas „Jauno žmogaus memuarai“.Dabar sunku pasakyti, kokią vietą šis kūrinys užima R. Gavelio kūrybos chronologijoje – kaip žinoma, pirmasis atskira knyga pasirodęs rašytojo romanas buvo 1989 metais išleistas garsusis „Vilniaus pokeris“, paties autoriaus liudijimu, rašytas gerokai anksčiau, „į stalčių“, slepiantis nuo represinių sovietinių struktūrų...

Ant dviejų pasaulių ribos Stasys Šalkauskis, rengdamas filosofijos doktoratą Fribūro (Fribourg) universitete Šveicarijoje, prancūzų kalba parašė ir 1919 metais išleido knygą „Sur les confins de deux mondes (Ant dviejų pasaulių ribos)“, kurioje teigė, jog Lietuva aprėpia germaniškosios, romaniškosios ir slaviškosios Europos patirtį balansuodama ant dviejų pasaulių – Rytų ir Vakarų – ribos ir sykiu savyje derindama jų istorinę patirtį bei sąmonės tendencijas.

Lietuvos radijo laidos „Kultūros savaitė“ pašnekovas – Austrijos literatūros kritikas ir eseistas, lietuvių literatūros vertėjas į vokiečių kalbą Cornelijus Hellis. Dar 1986 metais C. Hellis dėstė vokiečių kalbą ir austrų literatūrą Vilniaus universitete. Taip ėmė mokytis lietuvių kalbos. 1991 metais Austrijoje buvo išleista pirmoji lietuvių apsakymų rinktinė.

Berods, šviesios atminties rašytojas ir puikus posovietinės visuomenės ydų kritikas Ričardas Gavelis yra suformulavęs tokią mintį: Tik idiotas neturi interesų ir dėl to jis yra visada laimingas. Šiandienėje nesibaigiančių politinių skandalų Lietuvoje nuolat lemenami žodžiai apie viešus ir privačius interesus supainiojusius politikus, kurie, nepaisant aršios žiniasklaidos kritikos, neretai iš tiesų atrodo nustebę, lyg nesuprastų, kas blogo jų rankomis padaryta.

Labai mėgstu dangoraižius. Užsilipu ant jų ir laukiu - gal atsiras koks nors vietinis teroristas? Bet ne, neatsiranda, o lenkų menininko sukurtą ir šalia dangoraižių Konstitucijos prospekte ketintą statyti kelio ženklą, žymintį pastatų aukštingumą - lėktuvas rėžiasi į pastatą - meras uždraudė. Nesuprantu kodėl? Žmonės jam nerūpi ar jis toks tikras dėl teroristų veiksmų? Falokratija, kaip tam tikra visuomenės santvarka, reiškiasi dviem pavidalais - požiūrio ir architektūriniu.

“Kultūros namų” laida apie intelektualus ketvirtadienio (04.17) vakarą. Ką jie veikia Lietuvoje - klausė apynaujis laidos vedėjas Leonidas Donskis. Rūstūs intelektualai susiginčijo. Vieni sakė, kad nereikia nieko veikti, kiti - atvirkščiai. Bet pikti buvo kaip širšės, teigė, kad iš jų tarpo kyla hitleriai ir leninai. O paguosdamas Arvydas Šliogeris paaiškino - nėra jų Lietuvoje. Kurie buvo, išmirė.

Skaitau “Omni Laiką”. Ne todėl, kad pats jame šį bei tą parašau. Priešingai: jame šį bei tą parašau, kadangi skaitau jo tekstus ir vertinu autorius. Gelstančios lyg rudens klevai masinės žiniasklaidos fone tai yra viltinga galimybė pabendrauti su atsparesniais charakteriais, neskubančiais išprotėti kartu su visa laisvos pramogų verslo rinkos ir išgarsėti ištroškusia minia. Skaitinėju “Omni Laiką” ir pasidaro gaila, kad Kaune primušė ir pažemino Artūrą Tereškiną (http://www.omni.