restoranai

Nuo birželio poilsiautojai, apsistojantys Palangoje, mokės rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra – po vieną litą už kiekvieną nakvynę. Sprendimą miesto Taryba šiandien priėmė vienbalsiai. Taip miesto valdžia tikisi Palangos biudžetą dar šiemet papildyti maždaug 600 tūkst. litų.

Kroatijoje žadama išbaldyti Austrijos modelį, kuomet restoranų savininkai patys galės nuspręsti, leisti klientams rūkyti ar ne, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Kroatijos valdžia Twitter svetainėje paskelbė, kad gerą ventiliaciją turinčiuose restoranuose vėl bus leista rūkyti. Verslininkai su džiugesiu sutiko šią žinią, nes draudimas rūkyti esą buvo pabloginęs jų situaciją. „Tai labai paprastas sprendimas: restorane bus atskirtos rūkančiųjų ir nerūkančiųjų zonos.

Nors tėvai nuo vaikystės moko, kad vogti negražu, tikriausiai dažnas lietuvis galėtų papasakoti bent po istoriją, kaip jis ar jo draugai jaunystėje kvailiodami yra nugvelbę vieną kitą daiktą iš kavinių ar restoranų. Kalbinti „vagiliautojai“ tikina, kad dėl to sąžinė jų negraužia, nes tai tėra nekalti jaunystės kvailiojimai. Kavinių atstovai laikosi kitokios nuomonės – vagystė yra vagystė, o už svetimą daiktą turi susimokėti.

SEB banko ir Statistikos departamento skaičiavimais, 2011 metais, palyginti su 2008, 2009 ir 2010 metais, sparčiausiai didėjo gyventojų išlaidos alkoholiui ir tabakui. Gyventojai šioms prekėms praėjusiais metais išleido daugiau kaip 0,4 mln. litų. Atitinkamai šių prekių išlaidos prieš krizę (2008 m.) siekė tik kiek daugiau nei 0,3 mln. litų. SEB ekspertų teigimu, išlaidas padidino brangstantis alkoholis ir tabako prekės bei mažėjantis vartojimas.

Jei kas nors pasiūlytų tau išsirinkti restoraną pagal horoskopą, palaikytum tai dar viena nesąmone – populiariu ir iš piršto laužtu patarimu. Vis dėlto, žvilgtelėkime giliau. Jei tiki, kad gimimo data lemia žmogaus charakterį ir pomėgius, restorano pasirinkimas taip pat gali būti lemtas prigimties.

Seimas plenariniame posėdyje priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siekiama suvienodinti viešojo maitinimo įmonių ir įmonių, vykdančių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, konkurencines sąlygas, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą Lietuvoje. Už šiuos įstatymo pakeitimus balsavo 96 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 8 parlamentarai.

Vakar pirmą kartą Panevėžyje, prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ vykęs naktinis išpardavimas – „Naktinis desantas“ – sutraukė didžiulį panevėžiečių ir miesto svečių būrį. „Naktinis desantas“ – visą savaitę pramogų ir prekybos centre vykusios karinės savaitės kulminacija. „Minint Lietuvos Kariuomenės dieną, penktadienį „Babilone“ buvo eksponuojama Lietuvos Kariuomenės karinė technika, ginklai, amunicija. Smaguriai skanavo tikros kareiviškos košės.

Pasirodo, kad restorane apsilankę klientai kartais išsako tokius pageidavimus, kuriuos darbuotojai vargiai ar gali išpildyti. Kad būtų aiškiau, susipažinkite su keliomis tokiomis istorijomis: 1.  Prašymas, kad virėjas pagamintų iš namų atsineštą lankytojo žuvį. „Kartą vienas vyriškis, rankose nešinas žuvimi, priėjo prie virėjo ir paprašė ją jam pagaminti. Virėjui tai pasirodė gana keista, nes restoranas net negamina žuvies patiekalų.

Vilniuje daugėja kavinių, vandeniu iš čiaupo savo klientus vaišinančių nemokamai. Šios kavinės, barai ir restoranai, priklausantys tinklui „H2O!“ mieste pažymėti specialiais lipdukais. Net 17 Vilniaus kavinių išsiskiria tuo, kad skatina miestiečius gerti centralizuotai tiekiamą vandenį. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, daugumoje Europos Sąjungos šalių klientų vaišinimas centralizuotai tiekiamu vandeniu yra tapęs įprastu dalyku.

Šių metų spalio 7 d. buvo išleistas naujas vadovas „Michelin“, kuriame įvardinti geriausi Jungtinės Karalystės ir Airijos restoranai, skelbia šalies spauda. Šiais metais „Michelin“ vadovas pasižymi itin plačia žvaigždutėmis įvertintų restoranų geografiją – nuo „Driftwood Hotel“ Portskate (Portscato), Kornvalio (Cornwall) grafystėje, iki „Glenapp Castle“ Balantre (Ballantrae) Škotijoje.

Šiandien smulkios vagystės iš restoranų jau retai bepasitaikantis reiškinys, tačiau išryškėjo naujas lietuviško gobšumo bruožas – piktnaudžiavimas nemokamais priedais ar įrankiais. Pastebimas vagysčių sumažėjimas „Druskinių, pipirinių ar cukrinių vagystės – jau atgyvena“, - teigė Vilniaus Senamiestyje veikiančio restorano „Aula“ administratorė Jolanta Drigvienė. Jeigu prieš kurį laiką smulkus inventorius čia buvo vagiamas dažniau, tai šiandieną ilgapirščių klientų pasitaiko retai.

Vilniaus restoranų „La Provence“, „Domm“ ir „Žemaičių smuklė“ savininkas Arūnas Oželis sako, kad prieš du dešimtmečius dėl paprasčiausių produktų tekdavo nueiti kryžiaus kelius, tačiau  nustebinti klientą buvo labai paprasta. Šiandien verslininkas įsitikinęs, kad persistengti stebinant neverta. Nauja jo veiklos niša – paprasta vyninė ir lietuviškų skanėstų krautuvė. Gaminti mėgstantys žmonės dažnai pasvajoja apie nuosavą restoraną, tačiau retas šią svajonę įgyvendina.

Europos vyrų krepšinio čempionatui artėjant prie pabaigos, atslūgsta ir turistų–sirgalių antplūdis. Vilniuje liko dar vienas varžybų vakaras, o karštinė Kaune tik prasidės, tačiau kitų miestų viešbučių ir restoranų darbuotojai jau gali pradėti sudarinėti lankytojų statistiką ir dalytis įspūdžiais.

Šią rugsėjo 5 dieną Jokūbas Bareikis prisimins dar ilgai. Tą dieną savo gimtadienį šventęs naujasis gyvenimo būdo laidos „Neišgalvoti gyvenimai“ vedėjas praleido filmuodamasis. „Geriausia dovana man gimtadienio proga buvo naujas išbandymas – filmuotis pirmosiose laidose ir žiūrovams pristatinėti dvi išskirtines istorijas, – džiaugėsi J. Bareikis.

Iki šiol kavinės, barai ir restoranai krepšinio varžybas, rodomas per komercinį kanalą TV3, savo lankytojams galėjo retransliuoti nemokamai. Tiktai rodantys daugiau sporto šakų varžybų, transliuojamų per „Viasat Sport Baltic“, turėjo pirkti specialias licencijas. Tačiau dabar, panašu, norintiems rodyti Lietuvos rinktinės kovas, tiesiogiai transliuojamas per TV3, už tai bus privaloma susimokėti – nemokamų transliacijų nebebus.

Ilgai laukta akimirka išaušo – keturiuose Lietuvos miestuose prasidėjęs Europos krepšinio čempionatas jau šią savaitę persikels į sostinę. Vilniuje vyks antrasis varžybų etapas, kovos prasidės trečiadienį ir tęsis iki kitos savaitės pirmadienio. Stipriausios aštuonios komandos laimės kelialapius į Kauną, kur ir paaiškės galingiausia šių metų Europos krepšinio rinktinė.

Italijos turizmo sektorius, nedeklaruodamas pajamų, kasmet nesumoka 13,5 mlrd. eurų mokesčių, rodo tyrimas. „Cescat“ tyrimų grupės skaičiavimais, barai, restoranai, viešbučiai ir pajūrio kurortai 2011 metais nuslėpė apie 36 mlrd. eurų pajamų, praneša naujienų agentūra AFP. Nuo šių nedeklaruotų įplaukų nesumokėti mokesčiai sudaro apie trečdalį 45,5 mlrd. eurų biudžeto lėšų taupymo plano, kurį šį mėnesį pristatė vyriausybė.

Retkarčiais taip jau nutinka, kad gėrimų burbuliukai įžiebia idėjos kibirkštį, o ant stalo padėtos servetėlės tampa užrašų knygutės pakaitalu. „Businessinsider.com“ leidosi į verslo idėjų, sumanytų baruose, paiešką. Štai ką jie aptiko: 1. Kai žaliųjų čili pipirų siunta, kurią jie užsisakė iš gimtosios Naujosios Meksikos, neatvyko į jų namus Fladelfijoje, Allison Rugen ir Carlo Marchiondo žengė logišką žingsnį.

1. Duris atvėręs 1991 „Miracle of Science“ arba „Mokslo stebuklas“ yra pirmaujantis tarp kitų, dėl kompiuterių pamišusių barų. „Miracle of Science“ meniu surašytas ant sienos tiesiog ranka ir tai vienas pirmųjų barų, panaudojusių  atvirų erdvių koncepciją. Restorane – bare nuolat renkasi menininkai, muzikantai, mokslininkai ir kompiuterių specialistai (o kaip gi be ju!), kurie žino, kad jiems tikrai nereikia eiti niekur kitur, kad gerai praleistų laiką.

Nida laikoma bene brangiausiu Lietuvos kurortu. Dar prieš kelerius metus poilsį čia rinkosi arba vokiečių turistai, kuriuos Nidos kainos „kandžiojo“ ne taip stipriai, kaip lietuvius, arba pasiturintys lietuviai, kurie nelabai krimtosi, kad poilsis Nidoje kainuoja tiek pat, kiek šiltuose kraštuose. Į Nidą atgauti jėgų visais laikais turistus viliojo švariausi Baltijos pajūryje paplūdimiai, unikalios kopos ir ošiantys pušynai.

Maitinimo įstaigose užsisakius maisto gauti ir stiklinę nemokamo vandens – Lietuvoje tik populiarėjanti idėja, nors svetur, tai jau tapę tradicija. Vis dėlto ne visi verslininkai jo sutinka duoti nemokamai, kai kur prašoma simbolinio iki vieno lito mokesčio. Stiklinė vandens – kam verslo, o kam kultūros dalis. Kiekvienam prisėdusiam lankytojui kartu su valgiaraščiu atnešti ir stiklinę nemokamo vandens restoranas „Jalta“ Vilniuje pradėjo vienas pirmųjų, prieš 3 metus.

Europos Sąjungos viešbučių, restoranų ir kavinių asociacijos duomenimis, sumažintą PVM tarifą apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms taiko 24 iš 27 ES šalių. Tuo tarpu Lietuvoje mažesnis PVM viešbučiams taikomas nuo šių metų sausio 1 dienos ir galioja tik iki šių metų pabaigos, o restoranams taikomas standartinis 21 proc. PVM.

Antradienį Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos nariais. Tradicija tapusiuose verslo pusryčiuose buvo aptarti verslininkams aktualūs klausimai. Miesto valdžia, išreikšdama palaikymą restoranų ir viešbučių veiklos sektoriui, informavo, kad Tarybos sprendimu, nuo kitų metų 0,3 proc. bus sumažintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas apgyvendinimo ir maitinimo paskirties objektams, išskyrus naktinius barus, klubus.

Kodėl „Mados reido“ vedėjas Mantas Petruškevičius niekada pats neruošia valgio, net ir savo namuose? Tai paaiškės ypač atvirame Manto pokalbyje su „Virtuvės mitų griovėjais“ jau šį šeštadienį 12.00 val. TV6 eteryje. Stilistas taip pat papasakos ko kartais restoranuose jam priberia į patiekalus ir kodėl bulviniai blynai jam asocijuojasi su botoksu. Standartus laužantys kulinarai Ali ir Marčius šį šeštadienį keps jūra dvelkiančius blynus ir pomidorinius blynelius.

Mokslininkai, tiriantys jūros produktus, perspėja apie plintančią tendenciją klaidinti žmones restoranuose ir parduotuvėse: brangią žuvies filė dažnai pakeičia pigi žuvis, geltonuodegė žuvis pakeičia mahi-mahi, Nilo ešerys pervadinamas rykliu, tilapia gali tapti Meryl Streep jūros gėrybe ir taip toliau. Neseniai atlikti tyrimai šiaurės Amerikoje ir Europoje parodė, kad 20-25% jūros gėrybių produktų melagingai identifikuojami kitų produktų pavadinimais.

Kiekvieną miestą galima pažinti įvairiais būdais: lankant istorinius objektus, bendraujant su vietiniais arba kišant vietinį maistą sau į skrandžius. Paryžius yra žinomas ne tik kaip meilės miestas ar tikrojo europietiško meno ir kultūros centras – jis dar garsėja ir kavinukėmis, kuriose galima paskanauti visame pasaulyje garsiais prancūziškais desertais. Tokios vietos yra tarsi alternatyvus būdas pažinti tikrąjį Paryžių, aprašytą romanuose. Pain de Sucre (3rd arr.

Praėjusiais metais Suomijos turistai paliko Estijoje apie 390 mln. eurų, - 11 proc. daugiau nei prieš metus, praneša „Helsingin Sanomat“. Kaip parodė apklausa, kurią atliko Suomijos prekybos sąjunga, suomiai Estiją labai pamėgo, pirmiausia, dėl žemų kainų. Estijoje suomiai mielai naudojasi viešbučių, restoranų, kavinių ir sveikatos centrų paslaugomis, taip pat gan aktyviai lankosi grožio salonuose ir vaistinėse.

Žurnalas „Restaurant Magazine“ paskelbė geriausių pasaulio restoranų penkiasdešimtuką. Antrus metus lyderio poziciją išlaiko Danijos restoranas „Noma“, skelbia theworlds50best.com. Geriausiųjų sąraše dominuoja Europos restoranai – antrą ir trečią vietas užėmė Ispanijos atstovai „El Celler De Can Roca“ bei „Mugaritz“. Toliau rikiuojasi Italijos „Osteria Francescana“, kurios virėjas Massimo'as Bottura šiais metais pripažintas geriausiu virtuvės šefu.

Žurnalas „Restaurant Magazine“ paskelbė geriausių pasaulio restoranų penkiasdešimtuką. Antrus metus lyderio poziciją išlaiko Danijos restoranas „Noma“, skelbia theworlds50best.com. Geriausiųjų sąraše dominuoja Europos restoranai – antrą ir trečią vietas užėmė Ispanijos atstovai „El Celler De Can Roca“ bei „Mugaritz“. Toliau rikiuojasi Italijos „Osteria Francescana“, kurios virėjas Massimo'as Bottura šiais metais pripažintas geriausiu virtuvės šefu.

Prieš kelis dešimtmečius įkurtas greito maisto restoranų tinklas „McDonald's“ greitai tapo populiariausiu visame pasaulyje. Nepaisant greitai sulaukto didelio dėmesio, korporacija dar ir šiandien susilaukia neigiamų reakcijų dėl prekiavimo nesveiku maistu. „McDonald's“ korporacija yra didžiausias greito maisto restoranų tinklas visame pasaulyje – veikia apie 31 tūkst. restoranų, kuriuose įdarbinta apie 1,5 mln. žmonių.

Jau rytoj, balandžio 1 d., ant Jubiliejaus parko (Parc du Cinquantenaire) vartų stogo Briuselyje bus atidarytas netikėtas objektas – laikinas originalaus dizaino restoranas Kubas, apsistosiantis čia ne daugiau nei 3 mėn.

Dar visai neseniai greito maisto restoranų tinklas „McDonald's“ užleido rinkos lyderės pozicijas savo konkurentei „Subway“ kompanijai. Nepaisant to, restoranų milžinė buvo viena iš nedaugelio kompanijų, kuriai ekonomikos nuosmukio metu pavyko pasiekti teigiamus finansinius rezultatus, rašo verslo naujienų portalas „Businessinsider“. Šiandien „McDonald's“ restoranuose valgo daugiau kaip 62 mln. žmonių. Taigi, šį kartą siūlome jums keletą įdomių faktų apie šį greito maisto restoranų tinklą.

Indiškų, kiniškų ir kitų egzotiškų greito maisto restoranų ateitis tapo miglota po to, kai Vidaus reikalų ministerija sugriežtino įdarbinimo taisykles patyrusiems užsienio darbuotojams, skelbia „The Guardian“. Anot dienraščio, imigracijos ministras Damianas Greenas nusprendė užkirsti kelią užsieniečių virėjų įdarbinimui Britanijos įstaigose, kurios gamina maistą išsinešimui. Tiesa, šie apribojimai negalioja ES šalių piliečiams.

Greitojo maisto restoranų grupė „Subway“ aplenkė milžinę „McDonald's“ ir tapo didžiausiu pasaulyje restoranų tinklu, skelbia BBC. Praėjusių metų pabaigoje visame pasaulyje „Subway“ turėjo 33 tūkst. 749 restoranus, o „McDonald's“ - 32 tūkst. 737. 1965-aisiais įsteigtas greitojo maisto restoranų tinklas „Subway“ turi savo restoranus 95 pasaulio šalyse, tuo tarpu „McDonald's“ turi restoranus 117 šalių. Pastaraisiais metais „Subway“ restoranų tinklas smarkiai prasiplėtė besivystančiose rinkose.

„Creditreform Lietuva“ atliktas viešbučių ir restoranų verslo rizikingumo tyrimas rodo, kad  2011 m. restoranų perspektyva išlieka neigiama, tačiau šviesesnis rytojus piešiamas viešbučiams. Anot bendrovės direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, geriau gyvens tik stambiems tinklams priklausančios maitinimo įstaigos, turinčios pakankamų finansinių išteklių. Geresni metai numatomi viešbučiams.

2010 metais ir toliau mažėjus restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų apyvartoms, jų vadovai stebuklų nesitiki ir šiemet.Be to, brangstantis maisto produktai gali kelti ir kainas. Tiesa, gali didėti maitinimo įstaigų darbuotojų algos, pirmadienį pranešė „Panorama“. Restoranų ir kavinių verslas pernai ne tik nesugebėjo atsitiesti, bet smuko dar maždaug septintadaliu.

Maršrutas per Londono kulinarinę įvairovę, kur dera nauja išmanioji britiška ir siūloma egzotiška Malaizijos virtuvė ar „Champagne Lunch“ verta paties Oskaro Vaildo. Nesvarbu ar tai būtų tikroji britiška, ar užsienio gėrybes siūlanti virtuvė, turinti tendenciją į azijietišką virtuvę (tailandietiška, indiška, vietnamietiška, japoniška, malajietiška, korėjietiška..ir net Afganistano!), Londono kulinarija, niekada nebuvo klaidingai užbūrusi keliautojų.

Viešbučiams ir restoranams sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 21 iki 9 proc. atpigo kambarių nuoma ir daugėja klientų, skelbia Lietuvos radijas. Šios srities verslininkai sako, kad aiškesni rezultatai, sumažinus šį mokestį, paaiškės po kelių mėnesių. Anot Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidento Artūro Vainoros, šį sausį viešbučiai sulaukė daugiau klientų negu pernai, tačiau gerokai mažiau nei dar ankstesniais metais.

Sostinės kavinėje galima suvalgyti kiaulienos nugarinės su pasibaigusiu vartojimo tinkamumo terminu, o gaminiai iš mėsos faršo – abejotinos kokybės. Tai paaiškėjo po pakartotinio Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektorių patikrinimo keliose sostinės kavinėse. Taigi, verslininkų nesustabdo kartą jau nustatyti pažeidimai ir reikalavimai juos pašalinti – jie ir toliau tęsia veiklą ir gamina abejotinos kokybės patiekalus.

Jei norite paragauti ko nors rafinuoto, netikėto ir mažiau banalaus nei prašmatnių Paryžiaus restoranų maistas ( taip... matėme visus tuos filmus apie nepaprastą Prancūzijos sostinės virtuvę), rinkitės „Slaptąją virtuvę“. „Hidden Kitchen“ – dviejų restorano virėjų projektas. Į 10 patiekalų vakarienę jų namuose renkasi tik kviestinė publika, kuri vietas rezervuoja gerokai iš anksto. Kaip tai daroma? Reikia išsiųsti elektroninį laišką ir... laukti.

Pietaujantys kavinėse žino, kad galioja nerašyta taisyklė - pavalgius už aptarnavimą padavėjui atsilyginti. Etikos žinovai sako, kad mandagu palikti 10 iki 15 proc. nuo sąskaitos, tačiau niekas priversti, kiek tiksliai palikti arbatpinigių, negali. Vis dėlto, kai kurie restoranai ir kavinės šį lankytojų pasirinkimą linkę supaprastinti – arbatpiniginius įskaičiuoti į sąskaitą.

Britų valdžia nusprendė įpareigoti šalies restoranus, kavines ir aludes žymėti maisto patiekalų ir gėrimų kalorijas. Manoma, jog šiuo būdu pavyks bent iš dalies pristabdyti šalį kamuojančią nutukimo problemą. Pasak Didžiosios Britanijos sveikatos ministro Andriu Lenslio, kalorijų žymėjimas vers kulinarus gaminti sveikesnius patiekalus arba mažinti patiekalų porcijas.

Škotų futbolo aistruolių antplūdis Kaune tapo kitais metais mūsų šalyje vyksiančio Europos krepšinio čempionato repeticija. Viešbučių, restoranų šeimininkai, kiti verslininkai trina rankomis: kuo daugiau panašių renginių – tuo daugiau ir pelno, rašoma dienraštyje „Lietuvos rytas“. „Daugiau tokių svečių ir tokių renginių Kaune.

Kavinėms, barams ir restoranams trečiadienis buvo šviesesnė diena. Dieną stalus apsėdo mokiniai ir jų tėvai, o vakare laukta krepšinio aistruolių antplūdžio. „Tikimės, kad rugsėjo 1-osios apyvarta nenusileis pernykštei. Nors šeimos kiek atsargiau renkasi restoranų paslaugas, gausu krepšinio aistruolių užsakymų“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ trečiadienį kalbėjo restoranų grupės „Fortas“ rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičius.

Gana gerus orus dovanojęs ilgasis savaitgalis prie Baltijos jūros sutraukė daugybę žmonių. Šią vasarą ilgai dėmesiu pajūrio nelepinę poilsiautojai pagaliau plūstelėjo į Lietuvos kurortus. Tiesa, išlaidauti jie neskubėjo. Balsas.lt kalbinti pajūrio verslininkai vienbalsiai sutaria, kad per keturių dienų išeigines jiems labai pasitarnavo geras oras. Palyginti su lietingu ilguoju Joninių savaitgaliu, restoranai ir viešbučiai sulaukė apie 30 proc. daugiau lankytojų.

Kur kurti verslą geriau: Lietuvoje ar užsienyje? Į šį klausimą vieno atsakymo nėra – tai rodo skirtingi verslininkų pavyzdžiai. Pinigų karta pakalbino lietuvį, jau kurį laiką gyvenantį ir kuriantį savo verslą Šveicarijoje, ir šveicarą, verslo kurti atvažiavusį į Lietuvą. Lietuvis Virgilijus Tikuišis Lietuvą paliko 2001-aisiais, kai ilgus metus Šveicarijos farmacijos įmonėje dirbusią jo žmoną Laimą kompanija pakvietė dirbti į Prahą. Po metų šeima persikėlė į Šveicariją.

Jei kišenę maloniai slegia sunki piniginė, šios vietos tikrai padės ją palengvinti... 10 vietoje įsikūrė restoranas, esantis Jungtinėse Valstijose, Floridoje. Virtuvėje vadovaujantis šefas Louis Palm gurmanams siūlo išskirtinę paslaugą -nenorintiems keliauti ir skiristi į Floridą, kulinaras pats atvyks į bet kurią JAV kampelį ir pagamins savo firminius pietus. Tokio malonumo kaina – 10 tūkstančių JAV dolerių, žinoma, neskaičiuojant papildomų išlaidų kelionei... 9 vieta.

Per savo prezidentavimo metus sąskaitoms įvairiuose restoranuose ir kavinėse apmokėti buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga išleido net 580 tūkst. latų, skelbiama knygoje „Va(i)ras virtuve“. Iki šiol tokios buvusios prezidentės išlaidos restoranuose buvo laikomos valstybine paslaptimi. Tačiau knygos autoriams dabar pavyko gauti prezidento kanceliarijos buhalterijos duomenis, rodančius milžinišką išlaidavimą. 2000-2005 metais vien restoranai „Sala“ iš prezidentės uždirbo 218 tūkst.