respublikos

Džinsuotų ilgaplaukių Lietuvoje šiandien - begalės, tačiau tikinčių ir besivadovaujančių hipių kultūros idėjomis jau veik nebeliko... Galbūt todėl, išgirdęs apie fotomenininko Žilvino Jasio mirtį, nesąmoningai pasakiau: „Paskutinio dinozauro, paskutinio hipio netekome“... „Supratau, kad tiltų atspindžiai - tai mano tiltai, kuriais visą gyvenimą einu. Atspindžiai - fantastiški, labai gražiai žaidžia juose saulės šviesa, šešėliai“, - prieš keletą mėnesių dar sakė menininkas.

Dažnai atsitinka, kad pamatęs be galo gražią ir seksualią merginą lieki pakerėtas jos tobulų formų, tačiau jau po pirmų penkių minučių supranti, kokia neįdomi ta gražuolė. „Olialia“ mergaitė Alvyda Sinkevičienė - išimtis, „Julius“ ne tik negalėjo atitraukti nuo jos akių, bet ir tikrai turėjo apie ką įdomiai padiskutuoti. "Vakaro žinių" nuotr. -  Pagaliau žiema, iškrito pirmasis sniegas.

Castoras ir Polluxas pagiežingai kritikuoja lietuvišką žiniasklaidą ir vadina ją korporacine smegenų skalbimo centrifuga. Pasitelkę N. Chomsky teorijas, jie demaskuoja vakarietiškos „žodžio laisvės“ mitus ir siūlo realų antipropagandinį planą – kurti alternatyvią žiniasklaidą „pasidaryk pats“ filosofijos pagrindu.   Castor: Organizacijos „Reporteriai  be sienų” 2008 metų spaudos laisvės ataskaitoje.

Šiandien Lietuvos advokatūra mini 90-metį. Ta proga – „Respublikos“ interviu su viena labiausiai patyrusių šalies advokačių, dėstytoja Liudvika Meškauskaite. Pokalbis ne apie advokatų džiaugsmus ar žygdarbius – apie tai, kas rūpi žmonėms. – Dažnai ginate žmones, kurie bylinėjasi su žiniasklaida. Ar žurnalistai – žmonių skriaudikai? – Nesu karo iniciatorė. Niekada neįkalbinėju žmonių bylinėtis, kaip tik stengiuosi juos atkalbėti. Nes net ir prasčiausia taika geriau nei karas.

Daliai naujosios valdančiosios koalicijos atstovų pareiškus, kad šalis prispyrus bėdai gali kreiptis dėl paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), vakar politikams jau antrino ir Lietuvos banko (LB) pareigūnai. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti nepriklausomi ekonomikos ekspertai tvirtino, kad toks skolinimasis Lietuvai sukeltų skaudžių padarinių.

Skolose paskendusios Šilutės rajono savivaldybės meras Virgilijus Pozingis nemano, kad aštuonių naujų automobilių nuoma ekonominės krizės laikotarpiu yra bereikalingas biudžeto švaistymas. Tuo tarpu opozicija tai vadina tiesiai šviesiai – „puota bado metu“. Netrukus Šilutės rajono savivaldybės administracijos automobilių parką papildys mažiausiai šeši nauji automobiliai.

Klaipėdos rajono policininkai aiškinasi, kas galėjo apvogti buvusį garsų krepšininką Gintarą Einikį. Pastarasis tikina netekęs namuose laikytų grynųjų pinigų. Karklėje gyvenantis 39 m. G.Einikis į Klaipėdos rajono policiją kreipėsi užvakar. Pareiškime jis rašė, jog iš jo namų dingo 9 tūkst. litų. Pasak komisariato viršininko Edmundo Zbarausko, dėl vagystės pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Pirmiausiai išsiaiškinsime visas aplinkybes ir tada priimsime sprendimą“, - sakė pareigūnas.

Nors statistikai paskelbė, kad dar prieš pora mėnesių darbo vietų šalyje padaugėjo dešimtadaliu, dalis bedarbių jomis nepasinaugojo - jiems buvo daug geriau dirbti nelegaliai ir gauti iš bedarbio pašalpą. „Iš kur Statistikos departamentas sėmė tokius duomenis?“ - „Respublikos“ klausė Lietuvos darbo biržos (LDB) vyriausioji specialistė Birutė Balynienė.

Ekonominės krizės akivaizdoje pinigų trūksta visiems, gydymo įstaigoms - taip pat. Tačiau yra išeitis: sutaupyti lėšų, pavyzdžiui, atlyginimams, galima pareikalavus, kad stacionare gydomi pacientai patys nusipirktų vaistų, jei nori gauti šiek tiek daugiau nei tai, kas būtina, rašo „Respublika“. Papiktino medikų elgesys Į redakciją paskambinęs Alytuje šiuo metu gyvenantis šalčininkietis Česlovas Krečius teigė, kad rūpinasi ne savimi, o vos kelios dešimtys kilometrų nuo sostinės, Šalčininkuose...

Verniejaus hidrografiniame draustinyje Aukštadvario regioniniame parke verda statybos, bet prieš jų mastą ir galbūt didelius pažeidimus valdininkai užmerkia akis.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai dirba „kaip senais gerais laikais“. Pagrindinis saugumiečių taikinys – ne valstybės pamatus iš tikrųjų griaunančios jėgos, o savo nuomonę turintys ir išsakyti jos nebijantys žurnalistai. „Plovė smegenis“ Šįkart saugumiečių akiratyje atsidūrė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius. Žmogus, dažnai kritiškai rašantis apie Konstitucinio Teismo (KT), prezidento sprendimus.

Vilniaus troleibusų vairuotojai, besiskundžiantys prastomis darbo sąlygomis ir kolektyvinės sutarties įsipareigojimų nevykimu, nebuvo neišgirsti. Į jų problemas abejingai žiūri ir Vilniaus meras Juozas Imbrasas. Vakar planuotas streikuoti ketinančių „Vilniaus troleibusų“ darbuotojų profsąjungos tarybos posėdis, nesulaukus nei kelis kartus kviesto mero J. Imbraso, nei kitų savivaldybės atstovų, taip ir neįvyko.

Privačiuose būstuose gyvenančių lietuvaičių laukia dar vienas šokas - lapkričio 25 dieną akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valdyba patvirtino gamtinių dujų perdavimo ir naujas dujų kainas buitiniams vartotojams, o vakar valdžia jas pasiryžo įteisinti gruodžio pradžioje. Nuo Naujųjų įsigaliosiantys nauji tarifai reikš viena – autonominį šildymą dujomis įsirengusiems lietuvaičiams būsto šildymas kainuos trečdaliu brangiau.

Paprasti Lietuvos pirkėjai jau seniai pastebėjo, kad tos pieno supirkimo kainos, už kurias pienas superkamas iš pieno gamintojų, arba ūkininkų, kelis kartus kartus skiriasi nuo tų, už kurią „baltasis auksas“ prekybos centruose siūlomas galutiniam vartotojui. „Respublika“ stengėsi išsiaiškinti, kaip ir iš kur atsiranda toks skirtumas ir kas iš jo labiausiai pasipelno. Pasirodo, tai padaryti nėra paprasta.

Nusifilmavusi keliose dešimtyse filmų, dirbusi su režisieriumi Ingmaru Bergmanu, sukūrusi garsių vaidmenų teatro scenoje aktorė Lena Endre pagaliau rado laiko atvykti ir į Lietuvą. Iš Švedijos atkeliavusi garsenybė Šiaurės šalių kino forume „Scanorama“ pristatė 2008 m. filmą „Dangaus širdis“, kuriame sukūrė vieną pagrindinių vaidmenų. Ar santuoka tikrai reikalinga? Jauno režisieriaus Simono Staho filme pasakojama dviejų šeimų istoriją.

Neringos vicemeras Arūnas Burkšas traukiasi iš pareigų ir kraustosi gyventi į Vilnių. Neabejojama, kad tai susiję su labai gero jo draugo Arūno Valinsko tapimu Seimo pirmininku ir vadovaujamos partijos sėkmingu pasirodymu Parlamento rinkimuose. Vakar A. Burkšas „Respublikai“ patvirtino, kad artimiausiu metu parašys pareiškimą ir prašys jį atleisti iš Neringos vicemero pareigų. Neringiškis neslėpė, kad ruošiasi persikelti į Vilnių, tačiau kol kas konkrečiau savo ateities planų nedetalizavo.

Su gandais, pravardėmis ir prilipusiais epitetais labai sunku kovoti. Įdomu sužinoti, kaip jaučiasi, ko gero, bukiausio personažo Lietuvoje autorius Mindaugas Stasiulis.

Į klausimus atsako Lietuvos televizijos muzikinio projekto „Triumfo arka“ vedėja Laura Imbrasienė. 1. Kada pirmą kartą išgirdote komplimentą apie savo išvaizdą ir kaip tuomet reagavote? - Tikrai nepasakysiu, ar tai buvo pirmas komplimentas, bet kai buvau trylikos, su draugių kompanija kažką pirkome parduotuvėje ir vienas vyrukas atsisukęs į mane savo draugams pasakė: „Iš jos tikrai kažkas gražaus išaugs“. Maniau, iš gėdos numirsiu ir susprogs žandai nuo karščio.

Lietuvos verslininkai ne juokais sunerimę. Ir sako, kad dabartinis metas primena 1992-1994 m.. Laikus, kai banditai siautėjo nevaržomai ir nė vienas negalėjo jaustis saugus. Ne dėl turto: žmonėms baisiausia, kad nusikaltėliai vis dažniau griebiasi sadistinių metodų. Prieš aukas, jų žmonas, vaikus. Verslininkai taip pat sako, kad pavojus gresia ne tik turtingiems žmonėms.

„Labai norėčiau dar bent kartą atvykti į Lietuvą“, - prieš du mėnesius telefonu “Respublikai“ sakė Algimantas Patricijus Taškūnas, sužinojęs, kad jam skirta Švietimo ir mokslo ministerijos premija. Bet tuomet mokslininkas dvejojo, ar atvažiuos pats jos atsiimti – sveikata neleidžia. Ir vis dėlto po trisdešimties metų A. Taškūnas vėl gimtinėje. „Išvykome iš Lietuvos nešdami kailį nuo žiaurios okupacijos. Ne gardesnės duonos ieškodami. Bet neradome ten kam pasiguosti.

Visos partijos turi savo donkichotų. Sezoninių. Prieš rinkimus. Už žmogų, už teisybę! Prieš malūnus! Ir vienos partijos donkichotai prieš kitos. Pirmyn! Paskui jau jie paprastai lieka tik opozicijoje. Ir vėl – už žmogų, ir už teisybę. Ir prieš malūnus. Tuos, kurie ten, valdžioje, labai visaip sukasi ir mala velnias žino kokius miltus. Petras Navikas – ne partinis donkichotas. Ir ne sezoninis. Ir teisybė jo visada buvo ne sezoninė ir ne partinė. O ta, kuri amžina. Jis visada visur buvo toks.

Ir taip sunkų pieno gamintojų gyvenimą apkartino pasaulinė finansinė krizė. Kiek po jos išliks Lietuvoje pieno ūkių, niekas negali pasakyti. Nežinomybės kankinami žemdirbiai piktinasi, kad pirmiausia nuo jų nusigręžė valdžia. Į skolas kinko projektai Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus vadovas, pieno ūkio valdytojas Albinas Šneideris „Respublikai“ sakė dar niekada nesijautęs toks nusivylęs kaip dabar.

Emigrantai iš Lietuvos užsienio spaudos kriminalinių naujienų skiltyse - jokia retenybė. Nors tarp nusikaltėlių, turinčių lietuviškus pasus, Italija nėra labai populiari, ir čia plušantys vertėjai gali papasakoti ne vieną graudžią, o kartais ir komišką istoriją apie mūsų tautiečių „žygdarbius“ Apeninų pusiasalyje.

Kam eikvoti savus milijonus kavinei įrengti, jeigu, prisidengus kaimo turizmo verslu, milijoninę sumą šiai veiklai plėtoti galima pasiimti iš Europos Sąjungos kišenės? Tokią apsukruolių logiką atskleidė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AVMI) specialistai.

Lietuva vėl išsišoko vienintelė bandydama stabdyti Europos Sąjungos ir Rusijos derybų procesą. Tiesa, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis buvo pritaręs tokiai nuostatai, bet oficiali Lenkijos pozicija buvo ne tokia. Atrodo, kad Lietuva – tokia regiono lyderė, paskui kurią kaimyninės šalys neina. Pasižiūrėjus į žemėlapį, tas regioninis lyderiavimas atrodo keistai – regis, Lietuva dabar vaizduojasi save ne aplinkinio regiono, o tolimo, t. y. Ukrainos ir Gruzijos, lydere.

Sostinės daugiabučių gyventojai, kuriems namus administruojančios bendrovės UAB „Šnipiškių ūkis“ užsakymu nežinia kokiais chemikalais priverstinai buvo išvalyti ventiliacijos kanalai, atsisakę mokėti už šią „paslaugą“, tapo skolininkais.

Tarptautinė SEB grupė šiemet pripažino „Respublikos“ leidinių“ grupės ir SEB banko sukurtą “SEB Laisvalaikio“ mokėjimo kortelę geriausia mažmeninės bankininkystės klientams pasiūlyta paslauga. Lietuvos gyventojų jau pamėgta ir plačiausią laisvalaikio nuolaidų tinklą siūlanti kortelė neturėjo lygių įvertinus mažmeninei rinkai 2008 metais sukurtus ir labiausiai pasiteisinusius projektus SEB grupėje. Tautiečių kurta kortelė pirmą kartą šį garbingą apdovanojimą atvežė į Lietuvą.

Mūsų laikas ir aplinka viską labai suvulgarina, sumenkina moralę, išsižada idealų, konstatuoja aktorius Regimantas Adomaitis. Jis sako negalįs suprasti, kodėl šiandien tarp meilės ir sekso drąsiai dedame lygybės ženklą? Juk meilė - daug globalesnė sąvoka.  „Atleiskite, man jau 70 m. Koks aš galiu būti Kazanova?!“ - nustemba premjeros, per kurį suvaidins legendinį meilužį, išvakarėse „Respublikos“ kalbintas aktorius. R.Adomaitis prieštaringo vaidmens imasi jau ne pirmą kartą.

Po „Respublikos“ rašinio apie paskubomis socialdemokratų valdininkų naikinamą sostinės Sapiegos ligoninę jos direktorius patyrė teroro ataką. Praėjusią savaitę „Respublika“ paskelbė, kad vos per vieną dieną, spalio 24-ąją, kelių institucijų dėka buvo sunaikinta Vilniaus Sapiegos ligoninė. Kitais metais ji būtų šventusi 200 metų jubiliejų.

Seimo rinkimų kampanijos metu partijos ir kandidatai politinei reklamai žiniasklaidoje vien didžiuosiuose dienraščiuose išleido virš dviejų milijonų litų. Tačiau išlaidos politinei reklamai - menkesnės nei 2004-ųjų Seimo rinkimuose, kuomet dar nebuvo uždrausta transliuoti partijų rinkiminių vaizdo klipų. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų deklaracijų duomenimis, daugiausiai pajamų – apie 1,5 mln.

Nors miesto meras Juozas Imbrasas aiškiai pareiškė nepritariąs muziejaus idėjai, projekto vedlys Artūras Zuokas savo sumanymo tikrai nelaidoja, rašo „Respublika“.  Šį kartą – ne apie dažnai primenamą Bilbao fenomeną, prikėlusį Ispanijos miestą iš pelenų, bet apie kitą, lietuviškąjį, fenomeną – užsidirbti bet kokiomis priemonėmis.

Argentinos prezidentė Cristina Kirchner į valdžią atėjo lygiai prieš metus, būdama šlovės viršūnėje. Jos nuosmukis buvo netikėtai staigus. Prarastas populiarumas Svarbiausia buvo ne tai, kad ji buvo išrinkta, o jos karūnavimas: C. Kirchner prieš metus, lyg kokia politikos karalienė, lengvai tapo Argentinos prezidente ir buvo laikoma įtakingiausia Lotynų Amerikos moterimi, rašo „Respublika“. „Karalienė Cristina“, kaip ji buvo praminta, laimėjo triuškinančią pergalę vien pažadėjusi pakelti e...

Milijonus prasiskolinę teisėjai demonstruoja olimpinę ramybę. Esą skolas grąžinsime iš atlyginimų. Nors patys jais, kaip nepadoriai mažais, jau seniai piktinasi. „Dar esame ramūs“ „Respublika“ rašė, kad Lietuvos teismuose dirba teisėjai, kurių skolos siekia kelis šimtus tūkstančių, o kai kurių – ir daugiau kaip milijoną litų. Kaip ir kada teisėjas, į rankas gaunantis 4-5 tūkst.

Dėl neįtrauktos kylančio amerikiečių naikintuvo „F-15c“ važiuoklės šeštadienio popietę Šiaulių oro uoste ant kojų buvo sukelti kariškiai ir kitos specialiosios tarnybos. Laimė, incidentas baigėsi laimingai. Incidentas Šiaulių oro uoste įvyko praėjusį šeštadienį keliolika minučių po 15 val. „Respublikos“ žiniomis, kariškius sunerimti privertė sustreikavusi Baltijos šalyse NATO misiją atliekančių amerikiečių naikintuvo „F-15c“ pagrindinė dešinės pusės važiuoklė.

Lietuvos teismuose dirba teisėjai, kurių skolos siekia kelis šimtus tūkstančių ar net daugiau kaip milijoną litų. Temidės tarnai patys pripažįsta: skolos teisėjus daro pažeidžiamus. Teisėjas - taip pat žmogus. Ne visada ir ne viskam gali atsispirti. Neskolingų - mažuma Viešai paskelbus teisėjų pajamų ir turto deklaracijas žiniasklaida kažkodėl ėmė skaičiuoti jų tariamus turtus. Tačiau, „Respublikos“ duomenimis, prasiskolinusių Temidės tarnų yra kur kas daugiau nei sukaupusių turtus.

Muziejų darbuotojai jau kurį laiką skundžiasi mažais atlyginimais, o turimi paveikslai yra, nes nėra tinkamų saugyklų. Tačiau valdžia vis tiek užsimojusi Lietuvoje pastatyti Ermitažo-Guggeheimo muziejų. Tokį, koks kitose pasaulio šalyse nepateisino lūkesčių. Šį kartą „Respublikos“ apskritasis stalas persikėlė į Kultūros ministerijos (KM) baltąją salę. Čia „Respublika“, dvi savaites kvietusi Kultūros ministerijos valdininkus ir jų neprisikvietusi, galiausiai buvo pakviesta pati.

Dviem mėnesiams suimto tėvažudyste įtariamo šiauliečio 23 m. Vytauto Pečiulio apklausos apčiuopiamų rezultatų kol kas neduoda. Vaikinas painiojasi tarp įvairiausių versijų, sėdamas dar daugiau abejonių, rašo „Respublika“. Beveik prieš porą savaičių be žinios dingusio garsaus Šiaulių ginekologo 59 m.  Povilo Pečiulio kūnas dar nerastas. Neatmetama galimybė, kad pavykus nustatyti bent apytikrę jo kapavietės vietą į paieškas teks pasitelkti kariškių pajėgas.

Prieš bemaž 10 metų „Respublika“ vykdė žurnalistinį tyrimą: kas iš visų buvusios ir prieš tai buvusių kadencijų Seimo narių yra leidę savo sūnums tarnauti nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje? Buvo rasti 52 šaukiamojo amžiaus sūnūs ir apklaustos visos jų motinos ar tėvai, esami ir buvę Seimo nariai. Po ilgų tyrimų buvo aptiktas vienas sūnus. Ir jo tėvas buvo Julius Veselka.

Juozas Erlickas rekomendavo netyčia išgėrus „Prostamol Uno“ bėgti į girią ir demonstruoti vyriškumą šernams bei vilkams. „Grįžkite į namus po trijų mėnesių ir pasitarkite su gydytoju, vaistininku, policininku ir teisėju.“ (knygoje „Bajorų“) Mūsų žiniasklaidos vyriškumo ir aktyvumo stygiumi neapkaltinsi. Istorija su Nacionalinio radijo ir televizijos direktoriaus slėpimusi skydinėje vienus papiktino, kitus prajuokino, tretiems pasirodė neverta dėmesio.

Apie nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (NESS) sukūrimą kalbama jau aštuonerius metus. Išleistas ne vienas milijonas, bet ar ši sistema kada nors bus sukurta, negali pasakyti niekas. Iki šiol nėra bendros jos diegimo strategijos, rašo „Respublika“. NESS ateitis ypač daug dvejonių kelia popieriais iki ausų užverstiems nedidelių medicinos įstaigų bendrosios praktikos gydytojams. „Regime ją tik sapnuose“, - sako jie. Gydytojai virto raštininkais „Prišnekėti daug ko galima.

Štai taip dabartinį šalies gyvenimą su visomis vertybėmis, gėriu ir blogiu apibūdinau visai ne aš. O visiems puikiai žinoma ir gerbiama profesorė Vanda Zaborskaitė. Šįkart su ja ir kalbėjomės apie tai, kodėl tas romanas toks dramatiškas ir ar yra nors kiek galimybių paversti jį romantine poema, rašo „Respublika“. Beje, šis interviu labai įpareigojo.

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos vadovą Gediminą Ilgūną kviečia į Seimo posėdį aiškintis dėl rinkimų naktį į incidentą įsipainiojusio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus. Frakcija kreipėsi į G. Ilgūną prašydama atsakyti, kokie motyvai nulėmė, kad LRT generalinis direktorius nebūtų atleistas iš užimamų pareigų, apsiribojus griežtu papeikimu.

Antradienį posėdžiavusi LRT taryba nutarė, jog ir po girtos nakvynės elektros skydinėje pasitiki generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičium. Slaptai balsuojant dėl nepasitikėjimo, 3 tarybos nariai buvo už, 6 – prieš. LRT vadovui pareikštas griežtas papeikimą. Už tai balsavo 7 nariai. Tokį sprendimą LRT taryba šiandien priėmė už uždarų durų. Buvo nuspręsta, kad viešas bus tik paties A. Siaurusevičiaus pasiaiškinimas.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius po vidurnakčio atvyko į viešbutį „Naujasis Vilnius“, kuriame buvo įsikūręs socialdemokratų rinkiminis štabas. Ir girtas apsinakvojo skydinėje. LRT tarybos sprendimas - rytoj LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas portalui „Balsas.lt“ teigė, kad A. Siaurusevičiaus likimas bus sprendžiamas rytoj, antradienį, LRT tarybos posėdyje.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ duomenimis, vasaros laikotarpiu „Respublikos“ priedo „Laisvalaikis“ skaitomumas išaugo 1,5 procento. Šių metų vasarą „Laisvalaikio“ skaitomumas siekė 7,8 proc. vidutinės arba 14,8 proc. bendros skaitytojų auditorijos. Palyginus su 2008 m. pavasario duomenimis, priedo skaitomumas išaugo atitinkamai 1 ir 1,5 procentiniais punktais.

Savaitgalį į naktinį trilerį Akmenės rajono Papilės miestelyje įsivėlę du šio rajono policijos komisariato pareigūnai aidint šūviams buvo skirtingose barikadų pusėse. Vienas jų šiuo metu gydomas ligoninėje. Šiaulių apskrities ligoninės Neurochirurgijos skyriaus palatoje šiandien 21-ąjį gimtadienį pasitinkantis Akmenės rajono policijos areštinės postinis Laimonas Terminas nukentėjo šeštadienio naktį.

Vakar Seimo rinkimuose balsavęs pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas neatmetė galimybės siekti aukščiausio valstybės posto.  Su žmona Kristina atvykęs balsuoti A.Brazauskas buvo itin pakilios nuotaikos. Spindėjo ir K.Brazauskienės veidas - rinkimų išvakarėse viename tvenkinyje ji ištraukė keturias lydekas, pirmadienį rašo „Respublika“. „Sveikinu su rinkimais!“ - dar lauke žurnalistų būreliui šūktelėjo kadenciją baigęs valstybės vadovas.

Beveik penkiolika metų Lietuvoje sklandžiusi legenda, kad „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymo užsakovas Borisas Dekanidzė 1993 m. rudenį sulaikytas ne Rygoje, kaip buvo iš tiesų, o Jūrmaloje, išlaužta ne iš piršto, rašo „Respublika“. Šią savaitę „Respublika“ atskleidė „Vilniaus brigados“ vadeivos B.Dekanidzės sulaikymo ir perdavimo Lietuvos policijai aplinkybes.

Rinktiniai Latvijos policijos kriminalistai, 1993 m. lapkričio 5-ąją Rygoje sulaikę ir Lietuvos pareigūnams perdavę „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio žmogžudystės užsakovą Borisą Dekanidzę, po šio ir kitų nusikaltėlių areštų turėjo atsisveikinti su darbu, rašo „Respublika“. 1993 m. lapkričio 5-ąją Rygoje sulaikius žurnalisto V.Lingio nužudymo užsakovą B.Dekanidzę ir tą pačią naktį jį perdavus Lietuvos teisėsaugininkams, Latvijos kriminalistų žiedui atėjo liūdnos dienos.