renatas pocius

Biržoje atpigus elektrai, jau reaguoja ir energetikos reguliuotojas. Jis ragina gyventojus pasikeisti brangias eletros pirkimo sutartis ir ragina paskubėti, mat nuo liepos kompensacijų gali nebelikti ir už elektrą gresia mokėti brangiau nei dabar. Renatas Pocius tvirtina, kad pasirašę naujas sutartis ir susimažinę elektros kainą, sutaupysite ne tik patys, bet ir sumažinsite valstybės biudžeto išlaidas.

Nuo sausio beveik du kartus išaugusi visuomeninė elektros kaina antrąjį pusmetį vėl gali sumažėti dukart iki 28–29 centų už kilovatvalandę (be valstybės kompensacijos), prognozuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad didėjant atsinaujinančių energijos išteklių gamybai tokių atvejų, kai valandinė kaina biržoje bus neigiama, gali pasitaikyti ir dažniau.  „Plečiantis atsinaujinančios energijos išteklių gamintojams tokių atvejų galime matyti dažniau.

Visuomeninė elektros kaina, nuo sausio išaugusi du kartus, antrąjį šių metų metų pusmetį gali išlikti panaši arba dar kiek padidėti, sako energetikos rinkos reguliatoriaus vadovas.  „Kaip matome, elektros energijos kainų svyravimai yra labai dideli. Jie priklauso nuo daugelio priežasčių, kurių, deja, neįmanoma suvaldyti.

Nuo Naujųjų metų elektra kainuos šeštadaliu brangiau, o dujos brangs 20 ir 40 procentų. Energetikos reguliavimo taryba skelbia naujus tarifus, kurie dar labiau patuštins žmonių pinigines. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė primena prašyti šildymo kompensacijų ir žada, kad dviejų kambarių būste gyvenantys senjorai už šildymą turėtų mokėti ne daugiau 10 eurų. Šiaulietė Antanina aplink namus po pūgos nusikasa užpustytus takus.

Dėl silpno vėjo ir elektrinių remontų Suomijoje ir Estijoje vėl brangsta elektra. O stiprėjant šalčiams energetikos ministras Dainius Kreivys perspėja, kad netrukus ji gali dar labiau pabrangti. Jis pripažįsta, kad su Švedija sunkiai sekasi derėtis dėl viršpelnių grąžinimo Lietuvai už vartotojų nupirktą brangią elektrą. Na, o „Ignitis“ vadovams jau Seime tenka aiškintis dėl vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais ir tarifų didinimo.

Naujieji metai Lietuvoje prasidės nauju komunalinių paslaugų kainų šuoliu. Pabrangs elektra, dujos ir net geriamasis vanduo. Didėja ir žmonių algos bei pensijos, tačiau išlaidos kyla dar sparčiau. Naujausiais duomenimis, per metus lietuvių realusis darbo užmokestis jau sumažėjo dešimtadaliu. Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų.

Seimui priėmus įstatymo pataisas, o Vyriausybei patvirtinus lėšų poreikį kompensacijoms už 2022 metus, jau paskaičiuotos ir viešai paskelbtos preliminarios 2023 metų pirmojo pusmečio elektros ir dujų kainos gyventojams neturėtų labai keistis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas.  „Tikėtina, kad jos turėtų nesikeisti jau ženkliai.

Atpigus dujoms ir elektrai Europos biržose, Energetikos reguliavimo taryba siūlo kitokias kitų metų dujų kainas gyventojams nei praėjusį mėnesį paskelbė finansų ministrė. Maistui ruošti dujos brangtų labiau, tačiau dujomis besišildantiems tarifas gali didėti mažiau – ne 30, o 15 centų. Finansų ministrė teigia tokį siūlymą dar svarstysianti. Na, o energetikos ministrui Dainiui Kreiviui Briuselyje nepavyko susitarti su kitų šalių ministrais dėl dujų kainų lubų.

Elektrai išbrangus iki neregėtų kainų, pigesnio gyvenimo viltį atneša šalyje dygstantys nauji vėjo jėgainių parkai. Vienas toks didžiausias Baltijos šalyse pradeda veikti Telšių rajone, šalia Tryškių. 13 vėjo jėgainių elektra gali aprūpinti visus tokio miesto, kaip Šiauliai, gyventojus. Šis parkas beveik penktadaliu padidino Lietuvoje vėjo pagaminamos energijos apimtis. Lietuva siekia, kad iki 2030 visa elektros energija būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo.

Aiškėja, kiek netrukus gali brangti elektra ir dujos – elektros kaina gyventojams gali pakilti beveik tris kartus, o dujos dar daugiau – 4 kartus. Toks drastiškas kainų šuolis lauktų, jei vyriausybė bent dalies brangimo nekompensuotų. O ji tai daryti ketina, tačiau konkrečių skaičių, kokią dalį kainos padengs, dar nesako. O štai Seimo nariai jau skaičiuoja, kad visai realu kitąmet įgyvendinti prezidento Nausėdos siūlymą elektros tarifų kitąmet nedidinti.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.

Energetikos rinkos reguliatorius sako, kad nepriemoka visuomeninei elektros tiekėjai bendrovei „Ignitis“, susidariusi tarp elektros rinkos kainos ir vartotojams nustatytos visuomeninės kainos, antrąjį šių metų pusmetį sieks apie 55 mln. eurų – beveik du kartus mažiau nei skelbė finansų ministrė. „Mes skaičiuojame skirtumą, kuris yra susidaręs. Pagal šios dienos prognozę sudaro apie 55 mln.

Seimui liepos pradžioje apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią bei rinkos reguliuotojui pradėjus tyrimą sustojo tolesnis šių projektų vystymas, sako rinkos dalyviai.  Saulės energetikos rinkos atstovai pasigenda aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Sąskaitoms už elektrą ir dujas pažaboti valdžia ketina fiksuoti jų kainas ir kompensuoti dalį šildymo kainų. Didžiausia mįslė dabar – kokia gali būti ta fiksuota elektros kaina. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad visuomeninė kaina galėtų išlikti tokia, kaip dabar – 24 centai už kilovatvalandę. Taip pat Nausėda ragina išlaidas kompensuoti ir verslui. Tačiau valdantieji nusiteikę įmonėms teikti lengvatines paskolas, o ne kompensacijas.

Kiek Lietuvai ir kiekvienam lietuviui jau kainavo Putino karas Ukrainoje? Kiek permokėjome už elektrą, dujas ir degalus? Kainoms pašokus iki nematytų aukštumų dabar kiekvieną mėnesį kiekvienas lietuvis ir kiekvienas verslas sumoka šimtais milijonų eurų daugiau už tuos pačius eneregetinius išteklius nei anksčiau. Pavyzdžiui, jei pernai per mėnesį Lietuva suvartodavo elektros už maždaug 50 milijonų eurų, o tai šiemet, tais pačiais mėnesiais jau mokėjome šimtu milijonų eurų daugiau.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Trečiadienį Lietuvoje fiksuota rekordinė elektros kaina, valdžia sako, kad aukštos kainos gali laikytis dar dvejus metus. Ekspertai ramina, kad taip toli prognozuoti sunku, elektra 2024 metais gali ir pigti, tačiau pripažįsta, kad artėjanti žiema bus itin sunki. Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos. Pavyzdžiui, trečiadienį tarp 18–19 val.

„Perlas energija“ stabdo veiklą. Daugiau nei pusantro šimto tūkstančio jos klientų vėl turės rinktis naują nepriklausomą tiekėją, kitu atveju jie pateks arba į garantinį, arba į visuomeninį elektros tiekimą. Energetikos ministras smerkia tokį bendrovės žingsnį ir žada kompensacijas tiems nukentėjusiems, kurie iki rudens nespės surasti naujos bendrovės.

Elektros kaina Lietuvai jau pasiekė absurdo lygį. Už vieną kilovatvalandę didmeninėje rinkoje šiomis dienomis kai kam tenka suploti net 4 eurus. Kad įsivaizduotume, kiek tai yra, pasvarstykime teoriškai. Jei 4 eurus už kilovatvalandę mokėtų statistinė lietuvių šeima, teoriškai jai per mėnesį elektra kainuotų apie 600–700 eurų. Lietuva gali pasigaminti pigesnės elektros, išnaudoti 9-ąjį Elektrėnų jėgaIinės bloką, tačiau jo elektros tarptautinė birža dėl galiojančių algoritmų neperka.

Elektros ir dujų kainoms išliekant rekordinėse aukštumose, būtina didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams. Be to, gruodžio pabaigoje numatytą paskutinį elektros liberalizavimo etapą reikėtų nukelti. Ketvirtadienį vykusiame susitikime apie tai diskutavo šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prokurorų pagalbos paprašė įvertinusi riziką, jog elektros tiekėja „Perlas Energija“ nutraukusi sutartis gali parduoti finansinius instrumentus ir gauti nepagrįstų pajamų, teigia energetikos rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius.

Energetikos rinkos reguliuotojas veiksmų nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ atžvilgiu imsis gavęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) išvadą, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.  VERT pirmadienį pareiškė, jog „Perlas energija“ sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus. „Manytume, kad sutartis gali būti pakeista tik esant vartotojo raštiškam sutikimui.

Nuo šiandien gyventojams vėl brangsta elektra ir dujos. O kas praleido terminą pasirinkti nepriklausomą tiekėją – už elektrą mokės ir dar daugiau nei kalbėta anksčiau. Energijos išteklių kaina auga dėl tebesitęsiančio ES ir Rusijos konflikto dėl Ukrainos. Vyriausybė mėgina raminti, kad dalį tarifų kompensuos, tam skiria milijardą, antraip už elektrą tektų mokėti iki 4 kartų brangiau, o už dujas iki 6 kartų.

Antrasis nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo etapas baigė, tačiau už borto paliko daugiau nei 100 tūkstančių tautiečių, kurie savo sprendimo taip ir nepadarė ir už liepą suvartotą elektrą mokės daugiau nei kiti. Energetikos reguliavimo tarnyba sako: tiekėją dar galima pasirinkti, tačiau bent jau vieną mėnesį teks naudotis garantiniu – tai yra brangesniu – elektros tiekimu. Ekspertai elektros rinkos liberalizavimą vadina nesėkmingu.

Aukštomis elektros kainomis gąsdinami Lietuvos gyventojai šturmuoja elektros tiekėjų centrus. Apie 170-imt tūkstančių tautiečių dar neapsisprendė, nors nepriklausomą elektros tiekėją valdžia ragina būtinai pasirinkti iki šeštadienio 24-os valandos. Kas laukia gyventojų, kurie nepasirinko tiekėjo arba tai planuoja padaryti vėliau, ir kokios sąskaitos jiems gresia už elektrą liepos mėnesį? Žmonių eilė formuojasi prie „Ignitis“ klientų aptarnavimo centro. Net ir prastu oru, žmonės laukia.

Likus vos keturioms dienoms iki nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimo 2 etapo pabaigos, trečdalis vartotojų to dar nepadarė – delsia maždaug ketvirtis milijono žmonių. Gyventojai ir toliau skundžiasi, kad sunkiai supranta pasiūlymų vingrybes ir sąlygas, o kai kurie ir iš viso piktinasi, kam to reikia, kai konkurentų pasiūlymai skiriasi vos cento dalimis.

Po rekordiškai brangaus šildymo sezono, gerokai patuštinusio vartotojų pinigines, valstybė tiesia pagalbos ranką. Vyriausybė pirmadienį patvirtino subsidijas buitiniams vartotojams už elektrą ir gamtines dujas. Tačiau prie kompensacijų lovio neprileisti kietuoju kuru besišildantys gyventojai. Tiesa, ne visi – sunkiau besiverčiančiais piliečiais jau kurį laiką rūpinasi atskiras mechanizmas.

Laikrodis tiksi, o kai kurie šalies gyventojai neriasi iš kailio. Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki kada privaloma pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją, Lietuvoje vis dar yra apie 350 tūkstančių neapsisprendusių vartotojų. Tačiau energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas ramina ir sako, kad pasirinkti labai paprasta, nes kol kas rinkoje nėra realios konkurencijos.

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) ketina aiškintis bendrovės „Ignitis“ kaip nepriklausomos tiekėjos siūlomą elektros kainodarą, sako jos pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, VERT įžvelgia galimą „Ignitis“ piktnaudžiavimą savo padėtimi rinkoje.

Vyriausybei ketvirtadienį valdantiesiems teikiant siūlymus dėl infliacijos mažinimo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nesiėmus priemonių dujų ir elektros kainų augimas bus gana ženklus.  Vyriausybės atstovai valdantiesiems priklausančių frakcijų nariams ketvirtadienį žada pristatyti antiinfliacinį planą, apimantį galimas išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, pensininkams, įskaitant kompensacijas už šildymą, dujas ir elektrą.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad jei Vyriausybė nesiims jokių veiksmų, nuo liepos 1-osios elektros kainos išaugtų apie 50 proc., o dujų – du kartus. Jo vertinimu, reikėtų apsispręsti dėl kainų įšaldymo. Vyriausybės atstovai valdantiesiems priklausančių frakcijų nariams ketvirtadienį žada pristatyti antiinfliacinį planą, apimantį galimas išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, pensininkams, įskaitant kompensacijas už šildymą, dujas ir elektrą.

Sutrikus rusiškos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ veiklai ar įmonei negalint tiekti elektros bei prekiauti elektra, Lietuvos energetikos sistemai tai neturėtų jokio poveikio – įmonės iš Rusijos Karaliaučiaus srities tiekiama elektra būtų kompensuojama iš kitų šaltinių, teigia Energetikos ministerija.  Jos teigimu, „Inter RAO Lietuva“ yra elektros tiekimo tarpininkė, kurio vietą, esant poreikiui, galėtų užimti kita tiekėja.

Rinkose smarkiai išbrangus energijos ištekliams, elektra daugumai reguliuojamų buitinių vartotojų nuo sausio turėtų brangti vidutiniškai 10 proc. Priklausomai nuo pasirinkto plano, tarifų augimas gali svyruoti nuo 7 iki 19 procentų.    Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį ketina patvirtinti galutines visuomeninės elektros kainas gyventojams. Jos bus taikomos nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinkusiems vartotojams – tokių yra daugiau kaip milijonas.

Vartotojai kitąmet už elektros tarifo reguliuojamą dalį sumokės apie 30 mln. eurų mažiau nei šiemet, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas.  Renatas Pocius tikisi, kad tai amortizuos drastišką energijos išteklių brangimą rinkose ir sušvelnins galutinės kainos augimą vartotojams: „Augimas tikrai bus mažesnis negu 20 proc.

Valdžiai planuojant paskirstyti dujų kainų augimą gyventojams per kelerius metus, rinkos reguliuotojo vadovas teigia, kad elektros atveju tokio atidėjimo gali ir neprireikti, jeigu galutinis tarifas neaugs ypač smarkiai.

Elektros kaina mažiausiai jos suvartojantiems gyventojams nuo kitų metų gali didėti apie 20 proc., sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas. Renatas Pocius pabrėžia, kad nuo 2022-ųjų sausio kaina bus reguliuojama tik iki 1000 kWh per metus suvartojantiems namų ūkiams. Visiems kitiems vartotojams taryba kainų nereguliuos – jie elektrą pirks rinkoje, iš nepriklausomų tiekėjų.  „Visuomeninės elektros kainos riba nuo kitų metų didėtų apie 20 proc.

Nauja valstybės valdomos „Ignitis grupės“ įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų kainų nustatymo metodika užtikrins ilgalaikes investicijas į skirstymo tinklą, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.  Tuo metu finansų analitikas Vaidotas Rūkas mano, kad siūlomi pakeitimai gali įstumti ESO į didelį įsiskolinimą, taip pat kyla klausimų dėl bendrovės galimybių mokėti dividendus.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui Renato Pociaus kandidatūrą į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko postą, pranešė Prezidentūra. Dabar R. Pocius yra tarybos narys.  Dabartinės VERT pirmininkės Ingos Žilienės kadencija baigiasi 2021 metų sausio 20 dieną, todėl R. Pocius siūlomas į šias pareigas nuo sausio 21 dienos.

Dėl kitąmet planuojamos uždaryti atominės elektrinės ir nežinia kiek pakilsiančios elektros kainos brangs produkcija, tačiau kainos gali didėti ir dėl investicijų į energetikos ūkį. Kiek - panašu, kad atsakymų niekas negali pateikti. Uždarius atominę elektrinę, trūkstamos elektros dalį ketinama tiekti iš šalių kaimynių, tačiau ką nors apie tai sužinoti konkrečiau neįmanoma - laukiama rudens, kai bus matyti degalų, dujų kainų tendencijos.

Likus pusmečiui iki Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, pramonės atstovai nori išgirsti atsakymus, iš kur kitąmet Lietuva gaus elektros energijos. Raminama, kad be elektros mūsų kraštas tikrai neliks - užsienio rinkos jos gali pasiūlyti gerokai daugiau, nei reikia Lietuvai. "Mes nežinome, iš kokių valstybių, kokį kiekį ir už kokią kainą Lietuva rengiasi gauti elektros energijos, kai bus uždaryta IAE, laiko liko maždaug pusmetis.

Praėjusią savaitę Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) prognozuodama gamtinių dujų kainos kritimą 2009 m. sumažino elektros gamybos kainą. Tačiau, „Respublikos“ duomenimis, dėl dujų kainų kritimo tik nedaugeliui gyventojų sumažės sąskaitos už dujas ir namų šildymą.

Kasdienybe tapusias naujienas apie kainų šuolius vainikuos itin nemaloni žinia. Šią savaitę ketinama patvirtinti, kad dujos gyventojams brangs apie 70 proc., o elektros energija – apie 10 proc., rašo „Klaipėda“. Šuolis – drastiškas Valstybinė kainų ir energetikos komisija (VKEK) sprendimą, ar leisti didinti elektros kainą turi priimti šiandien. Bendrovė VST, kuri tiekia elektrą klaipėdiečiams, prašo ją branginti trimis centais.