remigijus mažeika

Plungės meras Audrius Klišonis nusprendė nekeisti sprendimo dėl buvusio Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos skyrimo vadovauti savivaldybės gydymo įstaigai. „Iš tiesų mes netenkinsime Vyriausybės atstovo prašymo“, – BNS pirmadienį sakė A. Klišonis. Siūlymą panaikinti potvarkį dėl R. Mažeikos skyrimo pateikęs Vyriausybės atstovas žada tokį savivaldybės sprendimą skųsti.

Iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus posto liepą atleistas Remigijus Mažeika nuo šios savaitės paskirtas vadovauti Plungės ligoninei. Kaip dienraščiui teigė Plungės meras Audrius Klišonis, R. Mažeika bus laikinasis ligoninės vadovas, o konkursas į šį postą dar neskelbiamas, nes dėl Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtos pertvarkos neaiški pačios ligoninės ateitis, skelbia „Lietuvos rytas“. R. Mažeika su dar pusšimčiu asmenų taip pat figūruoja Specialiųjų tyrimų tarnybos ...

Po įstaigą sudrebinusio skandalo dėl nusižudžiusios medikės ir psichologinio smurto darbe, iš pareigų atleistas Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius. Buvęs įstaigos vadovas į visuomenę kreipėsi laišku ir aiškina, kad sprendimas jį atleisti politinis. Sveikatos apsaugos ministras į šias pareigas laikinai paskyrė prieš pusmetį pinigų grobstymo byloje nuteistą ligoninės direktoriaus pavaduotoją.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atšaukia Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių Remigijų Mažeiką iš užimamų pareigų. Šiandien, liepos 12-oji, yra paskutinė jo darbo diena. Ministro įsakymu iki darbo dienos pabaigos R. Mažeika įpareigotas perduoti, o Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja administravimui Aušrelė Šalkauskienė perimti ligoninės svarbiausius reikalus ir dokumentus.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui paskelbus apie pradėtą Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą jį ginti stojo dalis įstaigos darbuotojų. Jų pasirašytame išplatintame rašte pabrėžiama, kad vadovas pradėjo reikšmingus pokyčius ligoninėje ir ragino ministeriją į tai atsižvelgti.

Šiandien priimtas sprendimas pradėti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Ši procedūra bus baigta iki liepos 1 d. Kaip buvo informuota, gegužės mėnesį sudariau komisiją dėl šio vadovo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo. Išvada man buvo pateikta prieš keletą dienų. Komisija pateikė siūlymą pripažinti Remigijaus Mažeikos darbo pareigų pažeidimus.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nuo pareigų nušalino Šiaulių ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką. Laikinąja ligoninės administratore skiriama medikė Česlova Špūrienė.

Praėjusią savaitę šalį sukrėtė jaunos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos mirtis. Paaiškėjo, kad moteris nusižudė. Tai, pasak artimųjų, padaryti paskatino darbe patirtas psichologinis spaudimas. Respublikinė Šiaulių ligoninė sako gavusi penkis tarnybinius pranešimus dėl įstaigoje egzistuojančios įtampos, tačiau ligoninės vadovai dėl susiklosčiusios situacijos trauktis iš pareigų neplanuoja.

Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Medikės aplinka tvirtina, kad prie tokio sprendimo ją galėjo privesti mobingas, tragiškos darbo sąlygos ir psichologinis spaudimas. Ligoninės vadovas nuo platesnių komentarų susilaiko, o nusižudžiusi gydytoja, kaip teigia Seimo narė Jurgita Sejonienė, rinko mobingo įrodymus, kurie dabar jos artimųjų rankose.

Vilniau regione, antradienio duomenimis, užimta 85 proc. COVID-19 pacientams skirtų lovų, pranešė Santaros klinikos. Kitų regionų įstaigos BNS informavo, jog jose situacija yra geresnė, tačiau prastėja. Santaros klinikų duomenimis, regione užimtos 687 lovos, 81 iš jų – reanimacijos skyriuose. Iš viso COVID-19 pacientams gydyti numatyta kiek daugiau nei 800 lovų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika teigė, kad būtina steigti kuo daugiau karščiavimo klinikų, kurios nuimtų naštą nuo gydymo įstaigų. Tarp kitų ekspertų siūlymų – reikalingų skyrių atidarymas regioninėse ir rajonų ligoninėse. Prezidentas penktadienį prezidentūroje susitiko su Sveikatos ekspertų tarybos nariais, sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidate į premjero postą Ingrida Šimonyte.

Nors džiaugiamasi suvaldyta pirmąja koronaviruso banga, deja, ne vienai šeimai dėl pandemijos įvestas karantinas liko pažymėtas tragedijos ženklu. Šiaulių rajone gyvenanti Jonaičių šeima – viena iš jų. Dar gegužę netekę mylimo tėvo ir vyro, prieš tai į ligoninę vežto net tris kartus, artimieji toliau ieško teisybės, mat yra įsitikinę, kad esą giminaitis mirė dėl medikų aplaidumo. Ligoninė gi tokius kaltinimus neigia.

Kol sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su koronavirusu kovojantiems medikams pažadėjo 15 proc. didesnius atlyginimus, kaimyninės Latvijos vyriausybė priėmė principinį sprendimą tokiems specialistams mokėti net iki 50 proc. dydžio priemokas. Tiesa, ir kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos žada panašaus dydžio paskatinimą arčiausiai infekcijos protrūkio dirbantiems medikams.

Lenkija imasi priemonių kaip įmanoma geriau užkardyti koronaviruso plitimą šalyje ir įvedė papildomas priemones visuose savo pasieniuose – pasieniečiai tikrina atsitiktinių automobilių keleivių kūno temperatūrą. Šios priemonės įvestos antradienį 12 val., praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Lietuvoje patvirtinus pirmąjį susirgimą koronavirusu, o medikų darbo apimtims vis augant, sveikatos apsaugos darbuotojai susirūpino savo sveikata ir prašo jiems užtikrinti socialines garantijas, kurios priklausytų dirbant su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Seime jau įregistruota tai užtikrinanti įstatymo pataisa, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikina, kad papildomų priemonių imtis nereikia.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasitiki specialistais, kurie Lietuvoje šiuo metu rūpinasi koronaviruso plitimo stabdymu ir ragina šalies gyventojus laikytis specialistų išplatintų rekomendacijų. „Prezidentas pasitiki Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centre dirbančių specialistų kompetencija ir gebėjimu suvaldyti ekstremalią situaciją. Svarbu išlaikyti rimtį, elgtis atsakingai, vadovautis esamomis rekomendacijomis ir apie jas papasakoti artimiausiai savo aplinkai.

Šiaulietis Gedas sutiko pasidalyti sėkmės istorija, kaip jo trejų metų sūnus pasveiko nuo ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Šiaulietis anksčiau nieko nežinojo apie tai, kad poliklinikoje galima atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą ir jau po penkių minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės susirgimas – virusinės ar bakterinės – kamuoja ligonį. „Lankėmės pas gydytoją, nes vaikas karščiavo, skundėsi gerklės skausmu.

Greitosios medicinos pagalbos telefonu atsiliepęs balsas gimdyvę ramino: „Dabar viena mašina Žeimelyje, kitos dvi – Šiauliuose. Atvažiuosime, palaukite“. Pakruojo rajone gyvenanti moteris nebegalėjo laukti – kūdikis rengėsi gimti. Pati sėdo į automobilį ir lėkė į artimiausią kliniką Šiauliuose. Pakeliui ją sustabdė policija. Moterį užgulė 700 litų bauda ir medicinos reformos pasekmės.

Tikrai įdomią valdžią turime. Vasarą ji norima priima už esama, o kai ateina ruduo, ima isterikuoti, kad PVM per mažas. Trečią kartą A.Kubilius lipa ant to paties PVM grėblio. Jei liberalai vėl pridės į kelnes, PVM per trejus metus padidės nuo 18 iki 23 procentų. Penkiais procentais! Tiek, kiek lenkai PVM moka už duoną ir mėsą iš viso. Jei premjeras D.Tuskas būtų toks pat isterikas kaip mūsiškis, jis seniai būtų turėjęs nusišauti – toks kraupiai mažas PVM Lenkijoje.

27 tūkstančiai dirbančių Šiaulių ir Telšių regiono gyventojų nė neįtaria, kad nuo gegužės 25-osios yra išbraukti iš apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu sistemos. Nuo tos dienos Valstybinė ligonių kasa „apsivalė“ nuo piliečių, gyvenusių ir dirbusių užsienyje. Tai, kad jie grįžo, įsidarbino ir moka visus mokesčius, pasirodo, nėra pakankama.